Vilniaus apygardos teismas antradienį paliko galioti nuosprendį verslininkui Vytautui Razmui ir atmetė jo apeliacinį skundą. Jam reikės sumokėti pirmos instancijos paskirtą 2,6 tūkst. eurų baudą.

V. Razmus nuteistas už tai, kad 2014 metų gruodžio 8 dieną tiesiogiai susitarė su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininku G. Bagužiu, kad pastarasis už 100 eurų kyšį atliks teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pratęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje Jordanijos piliečiui  Vokietijoje išduotos vienkartinės Šengeno vizos galiojimo laikotarpį. Pokalbis vyko G. Bagužio kabinete, Naugarduko gatvėje.

Teisėsaugos pareigūnai pinigų perdavimo fakto neužfiksavo, tačiau įstatymas atsakomybę numato ir esant susitarimui dėl papirkimo.

Byloje liudytoju apklaustas G. Bagužis pasakojo, kad pas jį į darbą atėjęs V. Razmus užsiminė apie kažkokią jo pažįstamos problemą, kad jos draugui reikia pratęsti vizą. Pokalbio metu V. Razmus pasakė, kad „visiems geras nebūsi“, tai reikia už tai atsilyginti. G. Bagužis įvardino V. Razmui 100 eurų sumą už paslaugą, jis mano, kad įvardindamas sumą pasielgė nekorektiškai kaip valstybės tarnautojas, nors tų pinigų nesitikėjo gauti ir jų neieškojo. Pasak G. Bagužio, tai buvo daugiau kaip nevykęs pajuokavimas – viza Jordanijos piliečiui buvo pratęsta kaip ir visiems.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Razmus prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo gegužės 31 dienos nuosprendį ir išteisinti jį kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.

Jis mano, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkti objektyvūs jo kaltės įrodymai. Priimdamas nuosprendį teismas bylos medžiagą vertino selektyviai ir tendencingai.

Pasak V. Razmaus, vizos išdavimas Jordanijos karalystės piliečiui buvo legali tokio pobūdžio procedūra, o jis kokiuose nors veiksmuose, išskyrus konsultacinio pobūdžio draugišką pokalbį su G. Bagužiu, nedalyvavo.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad nors V. Razmus savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

Verslininko ir Migracijos valdybos viršininko pokalbis buvo slapta įrašytas. Jis buvo perklausytas teisme.

Teismas mano, kad iš pokalbio stenogramos matyti, kad apie jokį oficialų mokestį už vizos pratęsimą nei V. Razmus, nei G. Bagužis nekalbėjo, V. Razmus nesiaiškino, kas įeina į 100 eurų sumą, tik pasitikslino, kokia valiuta.

„Nėra jokio pagrindo manyti, kad V. Razmus skirtingai suprato G. Bagužio žodžius, tai yra, kad nesuprato, jog 100 eurų suma yra ne oficialus, teisės aktais nustatytas mokestis už vizos pratęsimą, o atlygis (kyšis) G. Bagužiui už pagalbą pratęsiant vizą. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvoje galiojanti valiuta dar buvo litas, ir už vizų pratęsimą reikėjo mokėti litais, kas ir buvo padaryta

Už vizos dokumentų tvarkymą Jordanijos pilietis sumokėjo žymiai mažesnę sumą nei 100 eurų – 104 litus litus. Teismo manymu, tai tik patvirtina, jog V. Razmaus versija apie oficialius mokesčius yra visiškai neįtikinama.

„Apelianto nurodomos aplinkybės, kad turizmo versle įvairūs kaštai įmonėse buvo paskaičiuojami ir eurais jau pakankamai ilgą laiką, nepriklausomai nuo to, kad valstybinės rinkliavos dar buvo mokamos litais, taip pat, kad iki oficialaus euro įvedimo Lietuvos Respublikoje buvo likę tik 23 dienos, niekaip jo versijos nepatvirtina, nes jis kreipėsi ne į turizmo įmonę, o į valstybės instituciją ir būdamas verslininkas bei dažnai tokiose institucijose besilankantis žmogus, tikrai turėjo žinoti, kad tokioje institucijoje tuo metu, nepaisant kiek laiko buvo likę iki oficialaus euro įvedimo, mokesčiai už įvairių paslaugų atlikimą buvo mokami litais“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo teisėjų Arūno Budrio, Ernesto Rimšelio ir Lauretos Ulbienės nutartyje.

Po šios nutarties nuosprendis įsiteisėjo.

Kaip skelbė BNS, kaltę pripažinusiam buvusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui G.  Bagužiui ikiteisminis tyrimas pernai nutrauktas pagal laidavimą.

Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai dar 2015 metų lapkritį G. Bagužiui pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo.

G. Bagužis 2015 metų rugsėjį atleistas iš pareigų savo noru dėl laikino nedarbingumo. Jis dabar eina Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Bylos tyrimui vadovavęs prokuroras Gintautas Ivanauskas BNS sakė, kad siūlant G. Bagužiui atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, teismo buvo prašoma taikyti poveikio priemonę – neleisti dirbti valstybės savivaldos institucijose vadovaujantį darbą. Teismas šios poveikio priemonės nepritaikė.

2015 metų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba buvo patekusi į pareigūnų akiratį.

Rusijos piliečiui Achmedui Jevlojevui, kuris žiniasklaidoje vadintas „įteisintu vagimi“, leidimą gyventi Lietuvoje Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė tų metų sausio 29 dieną. Pareigūnai taip pat analogišką leidimą ketino išduoti ir Olegui Šamaninui, bet įsikišus ministerijai ir policijos generaliniam komisarui, procedūros buvo sustabdytos. A.J evlojevui išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas. Ministerijos atstovai tuo metu sakė neatmetantys, kad pareigūnų veiksmai galėjo būti atlikti už neteisėtą atlygį.

Ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo inicijavo Vidaus reikalų ministerija. Juo siekta išsiaiškinti, kurios tarnybos – Migracijos departamento ar Vilniaus policijos – pareigūnai yra atsakingi už minėtą veiksmą. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Policijos Imuniteto valdyba tuomet teigė, kad ikiteisminis tyrimas su A. Jevlojevo byla nėra susijęs.