Tyrimų rezultatai parodė, kad tarp svarbiausių 2022 m. kovo problemų respondentai dažniausiai minėjo su makroekonomika (75,7 proc. respondentų), gynyba (52,5 proc.), sveikatos apsauga (38,4 proc.) ir socialine gerove (27,0 proc.) susijusius klausimus.

Pavargo nuo temos?

Taigi, net per pirmąjį Rusijos agresijos prieš Ukrainą mėnesį Lietuvos visuomenei svarbiausios buvo ekonominės problemos. Labiausiai su Ukraina susiję klausimai buvo gynyba, imigracija ir tarptautiniai santykiai, kuriuos minėjo atitinkamai 19,9 proc., 8,1 proc. ir 4,4 proc. respondentų.

Tuo tarpu 2023 m. gegužę gyventojai dažniausiai minėjo su makroekonomika (73,0 proc. respondentų), sveikatos apsauga (39,5 proc.), socialine gerove (33,3 proc.) ir darbu (25,5 proc.) susijusias problemas. Pirmosios trys buvo nuolat daugiausia Lietuvos visuomenės dėmesio sulaukiančios nacionalinės problemos. Respondentams vardijant problemas su Rusijos agresija prieš Ukrainą susiję klausimai minėti gerokai mažiau – dėmesys sumažėjo nuo 32,7 proc. 2022 m. iki 4,3 proc. 2023 m.

Dinamika: V. Morkevičius pastebi, kad reikšmingaisiais įvykiais įvardijamos visuomenei itin svarbios socialinės ir viešosios problemos gali būti labai skirtingos ir greitai kisti. / Organizatorių nuotr.

„Tyrinėdami Lietuvos visuomenės dėmesio nacionalinėms problemoms skirtumus 2022 ir 2023 m. matome, kad gynybos klausimas 2022 m. sulaukė daugiausia dėmesio, palyginti su kitais klausimais. Labiau įprastomis sąlygomis dėmesys gynybos klausimams siekė 19,6 proc., o dėmesys šiam klausimui Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje buvo išaugęs beveik 33 proc.“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius Vaidas Morkevičius.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto jaunesniojo mokslinio darbuotojo Vytauto Valentinavičiaus teigimu, nepaisant svarbių tarptautinių įvykių, vykstančių artimo regiono šalyse, Lietuvos visuomenė su makroekonomika susijusius klausimus (tokius kaip pragyvenimo lygis, mokesčiai ar kainos) laiko svarbiausia nacionaline problema.

Didžiausios problemos

Sveikatos apsaugos, energetikos klausimai išliko gana svarbūs visuomenės akyse, kuriems Rusijos karas prieš Ukrainą įtakos beveik neturėjo. „Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino visuomenės dėmesį pabėgėliams iš Ukrainos, besikeičiančių tarptautinių santykių ir asmens teisių gynimo problemoms, dėmesys joms 2022 m., palyginti su 2023 m., išaugo 5–15 proc.“, – teigė V. Valentinavičius.

Mokslininkai pastebi, kad labiausiai nuo reikšmingojo įvykio – Rusijos agresijos prieš Ukrainą – nukentėjo klausimai, susiję su darbu, kiek mažiau – valdžios veikla ir švietimu. Visuomenės dėmesys šioms problemoms 2022 m. buvo daug mažesnis nei 2023 m., kai situacija, susijusi su reikšminguoju įvykiu, „normalizavosi“. Socialinės gerovės problemos buvo vienos iš keturių didžiausių Lietuvos visuomenės problemų, tačiau dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą dėmesys joms tik nuosaikiai sumažėjo.

Viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos apima skirtingus veikėjus ir temas. Vienoje iš svarbiausių politikos ir komunikacijos tyrimų teorijų – Darbotvarkės nustatymo teorijoje – aptariama, kaip žiniasklaida, elitas, nuomonės lyderiai ir visuomenė veikia vieni kitus įvairiais komunikacijos kanalais, kad atkreiptų dėmesį į konkrečias problemas ir viešai diskutuotų apie jas.

Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino visuomenės dėmesį pabėgėliams iš Ukrainos, besikeičiančių tarptautinių santykių ir asmens teisių gynimo problemoms.

Gali greitai kisti

V. Morkevičius pastebi, kad reikšmingaisiais įvykiais įvardijamos visuomenei itin svarbios socialinės ir viešosios problemos gali būti labai skirtingos ir greitai kisti, tačiau sulaukia itin daug dėmesio įvairiose erdvėse: „Rusijos karas prieš Ukrainą buvo įvardijamas kaip reikšmingasis įvykis, sulaukęs didžiulio žiniasklaidos, visuomenės ir Vakarų politinių lyderių dėmesio. Apie jį karštai ir dažnai buvo diskutuojama ir įvairiose viešosiose ir privačiose Lietuvos erdvėse.“

Tyrimais, kurių duomenys paskelbti Lietuvos HSM duomenų archyve (LiDA), siekta atskleisti, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą pertvarkė Lietuvos viešosios darbotvarkės klausimų prioritetus, t. y. siekta ištirti bendruosius Lietuvos visuomenės nacionalinių problemų prioritetus ir atskleisti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje ir praėjus metams po šios agresijos įvykusius Lietuvos viešosios darbotvarkės aktualijų pokyčius.

Analizė atlikta remiantis dviejų nacionalinių reprezentatyvių apklausų, atliktų 2022 m. kovą ir 2023 m. gegužę, duomenimis. Apklausose buvo pateiktas atviras klausimas – respondentai buvo prašomi įvardyti iki trijų nacionalinio lygmens problemų, kurioms Vyriausybė tyrimo metais turėtų skirti daugiausia dėmesio.

„Dėl V. Valentinavičiaus viešų pasisakymų kreipsiuosi į Seimo kontrolierių įstaigos vadovę Eriką Leonaitę prašydamas įvertinti šio tarnautojo elgesį“, – savo feisbuko paskyroje rašo L. Kasčiūnas.

Politikas atkreipia dėmesį, kad ketvirtadienį buvo viešai buvo pranešta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja ir jį kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra.

„Anot VSAT, tai padaryta nustačius nusikalstamos veikos požymių ir, be kita ko, paaiškėjus, kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija apie sieną iš Baltarusijos Varėnos rajone neteisėtai kirtusius migrantus ir jų buvimo Lietuvoje vietą“, – akcentuoja NSGK komiteto pirmininkas.

Su nuostaba perskaičiau Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjo Vytauto Valentinavičiaus pareiškimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo jis jį smerkia ir net vadina persekiojimu, tildymu.

„Kaip skelbiama žiniasklaidoje, ikiteisminis tyrimas susijęs su vadinamąja „Sienos grupe“, kuri sistemiškai pažeidinėdama nepaprastosios padėties režimą, vyksta į draudžiamą pasienio zoną ir galimai deda pastangas gabenti nelegalius migrantus į ar per Lietuvą“, – taip pat pažymi jis.

L. Kasčiūnas neslepia, kad kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą jį ir paskatino šio tyrimo atžvilgiu V. Valentinavičius vieši pasisakymai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Politiko vertinimu, šie  Žmogaus teisių biuro vedėjo pareiškimai daro viešą spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

„Su nuostaba perskaičiau Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjo Vytauto Valentinavičiaus pareiškimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo jis jį smerkia ir net vadina persekiojimu, tildymu, lygina su autoritarinių režimų priemonėmis, o tai yra būdamas valstybės tarnautoju daro viešą spaudimą teisėtai ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams“, – atkreipia dėmesį L. Kasčiūnas.

„Įstatymai numato, kad atlikdami savo funkcijas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Jiems negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į teisėsaugos veiklą“, – taip pat pažymi jis.

L. Kačiūnas pabrėžia, kad Seimo kontrolierių įstatymas aiškiai sako, jog ši įstaiga neturi jokių įgaliojimų ten, kur priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Lietuva – kur tu? Su kuo tu? Ar vis dar čia – Europos Sąjungoje?“ – retoriškai klausė V. Valentinavičius.

Seimo pirmininkės nuomone, komentuojant situaciją migrantų stovyklose reikėtų vengti emocijų, nes, priešingu atveju, tuo gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiški režimai.   

„Aš manau, kad kalbant apie tokias diskusijas ir pasisakymus viešojoje erdvėje reikėtų maksimaliai vengti emocijų ir kalbėti kuo dalykiškiau, nes tos emocijos – jomis tiesiog vėliau manipuliuoja mums nedraugiški žinių portalai ir galų gale mums nedraugiški režimai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Seimo vadovė.

V. Čmilytė Nielsen, komentuodama jau ne pirmą kartą dėmesio susilaukusias panašias V. Valentinavičiaus mintis, ragino įvertinti, kad Lietuva susiduria su Baltarusijos režimo organizuojama hibridine ataka.

„Lietuva visgi susiduria su hibridine ataka. Tai pripažįstame ne tik mes, tai konstatuojame ne tik mes, bet ir mūsų partneriai, mūsų kaimynai. Praėjusią savaitę Seime lankėsi Latvijos, Estijos parlamentų pirmininkai, Europos Parlamento pirmininkas, su jais lankėmės pasienio ruože ir jie savo akimis įsitikino, kokia sudėtinga situacija dabar yra, kaip dirba mūsų pareigūnai. Jiems buvo dėkojama už tai, kad jie saugo ne tik Lietuvos ir Baltarusijos sieną, bet ir ES išorinę sieną. Visiškai suprantama, kad šioje situacijoje tas iššūkis yra ypač sudėtingas, nes Lukašenka ir siekia mūsų susiskaldymo, siekia, kad tos problemos, su kuriomis mes turime susitvarkyti, būtų kuo sudėtingesnės“, – teigė ji.

„Ministerija šiuo metu daro viską ką gali, kad apsaugotų iš savo pusės mūsų pasienį ir, kad būtų sudarytos sąlygos ypač jautrioms grupėms ir pasirūpinta jomis“, – pridūrė Seimo vadovė.

Kaip savo socialiniame tinkle rašė V. Valentinavičius, stovykloje gyvenantys migrantai raudodami guodėsi, kad nakties Lietuvoje bijo labiau nei nakties Baltarusijos–Lietuvos pasienyje.

„Klausiame, kodėl? „Mus supa ginkluoti kareiviai, su automatais, mes bijome jų, vaikams negebame paaiškinti, kodėl jie čia, kas mūsų laukia?“ Kita moteris paaiškina, kad, kur kariai su automatais – ten pavojus bei prievarta, todėl negali užmigti naktimis. Susivokiau, kad veikiausiai ji kenčia nuo siaubingų išgyvenimų. Nuščiūvu nuo minties, nežinau nė ką atsakyti, kai suvokiau, ką ši moteris galėjo patirti. Mintis veja mintį“, – rašė V. Valentinavičius.

„Kai ministrai ėjo pro šalį ir džiaugėsi Austrijos dovanotais konteineriniais nameliais, D.Ulbinaitė vaikė žurnalistus nuo manęs, migrantai gyveno sau įprastą gyvenimą – strese ir šaltyje, neviltyje ir siaube. Kalbamės, bendraujame netausodami laiko ir sveikatos, judame iš stovyklos į stovyklą ir taip diena iš dienos. Darbą baigiame vėlai vakare, aprašome, apmąstome, į lovą po vidurnakčio – o ryte ir vėl pas juos, kaip jie patys sako, pas tuos, kurie niekam neįdomūs, palikti vienui vieni – be žinios apie savo ateitį, be vilties, o ir tikėjimo“, – pažymėjo Žmogaus teisių biuro vedėjas.

„Lietuva neverta Europos Sąjungos“, girdime balsą, „Lietuva neverta pagarbos“, girdime kitą. Tylime, kantriai klausomės, kalbame, raminame. Juk mes suprantame, kad jie – Lietuvos „atgrasymo“ strategijos dalis, kurioje žmogiškumui vietos nėra. Būrys prieglobsčio prašytojų apspinta mus, išsigandę ir su ašaromis akyse“, – konstatavo jis.

„Užklausėme įstaigos vadovo, kaip jis vertina šio valstybės tarnautojo poelgį ir komentarus mūsų pareigūnų vykdomų veiksmų atžvilgiu asmeninėje socialinio tinklo paskyroje“, – feisbuke antradienį rašė A. Bilotaitė.

„Apmaudu, tačiau jis ir toliau savo veiksmais menkina Lietuvos pastangas valdant neteisėtų migrantų krizę, diskredituoja mūsų pareigūnus ir visą valstybę prieš tarptautines organizacijas“, – teigė ji.

Ministrės teigimu, pareigūnai pasienyje dirba vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais ir žmogiškumo principais bei pabrėžė neturėjusi pagrindo suabejoti jų profesionalumu.

Užklausėme įstaigos vadovo, kaip jis vertina šio valstybės tarnautojo poelgį ir komentarus mūsų pareigūnų vykdomų veiksmų atžvilgiu asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.

„Mes visada pasirengę atsakyti į visus kylančius klausimus tiek Seimo kontrolieriams, tiek kitoms mūsų šalies ir užsienio institucijoms, besirūpinančioms žmogaus teisėmis ir jų apsauga. Susitelkę ir bendradarbiaudami galime įveikti mums tekusius iššūkius greičiau ir lengviau. O viešas drabstymasis kaltinimais ir nepagrįstų abejonių visuomenėje skatinimas naudingas tik mūsų priešams“, – teigia ministrė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė pasitikinti pareigūnais, bet pabrėžė ir tai, jog svarbu sudaryti galimybę žmogaus teises ginančioms institucijoms akylai sekti, ar nėra daroma pažeidimų. Įtariant, kad jų gali būti, ji ragino dėl to imtis pagal procedūras numatytų veiksmų.

„Aš labai pasitikiu mūsų institucijų profesionalumu. Tuo pačių aš manau, kad labai svarbu, kad žmogaus teisių organizacijos – ar tai būtų nevyriausybininkai, ar institucijų atstovai, akylai stebėtų galimus pažeidimus ir paaiškėjus, kad jie yra sisteminiai, žinoma, inicijuotų tyrimus, rinktų duomenis“, – žurnalistams antradienį sakė Seimo pirmininkė.

„Ombudsmeno institucija visas šias galimybes turi, tai aš tikrai kviesčiau pastebėjus sisteminius pažeidimus, imtis formalių įrankių, kurie kaip tik ir yra šioje institucijoje ir inicijuoti tyrimą ir pateikti rekomendacijas, jei paaiškėtų, kad sisteminiai pažeidimai yra“, – pridūrė ji.

V. Valentinavičius, praėjusią savaitę stebėjęs pasieniečių darbą ties Druskininkais, socialinio tinklo paskyroje teigė, kad pasieniečiai neinformavo migrantų apie galimybę prieglobsčio prašymus teikti pasienio punktuose.

Jis pasakojo paryčiais stebėjęs, kaip pasieniečiai bandė atgrasyti 45 migrantų grupę, kuri buvo grąžinta į Baltarusiją, tačiau liko stovėti pasienyje ir prašytis įleidžiami į Lietuvą.

A. Bilotaitė jau anksčiau yra pareiškusi, kad ši kritika nebuvo korektiška, nes nebuvo laikomasi procedūrų, kaip informaciją apie galimus pažeidimus pateikti atsakingoms institucijoms.

Šiuo metu šalies pareigūnams pasienyje leidžiama apgręžti neteisėtus migrantus atgal į Baltarusiją, tam galima naudoti ir specialiąsias priemones.

Pasak jo, tai buvo viena sudėtingiausių naktų gyvenime. Po jos pareigūnui kilo nemažai klausimų, tačiau į vieną jis teigia galintis tvirtai pasakyti – Lietuvos pasieniečiai fizinio smurto nenaudoja.

„Šiandien buvo viena sudėtingiausių mano gyvenime naktų, kai vykdydamas kankinimų prevenciją stebėjau, kaip įgyvendinamas VRM ministrės (operacijos vadovės) sprendimas, kuriuo turi būti migrantai atgrasyti nuo sienos. Stebėseną pradėjau nuo 22 val. Apvažiavome Druskininkų užkardos ruožą (apie 30 km.). Jame Baltarusijos pareigūnai leido signalines raketas į orą, stebėjo mūsų pareigūnus iš bokštelio bei išsislapstę miške. Matėme suintensyvėjimą Baltarusijos pusėje. Apie antrą valandą grįžome į užkardą. O jau 4.15 val. sėdome į automobilius ir važiavome prie 134–135 valstybės sienos ženklo, kur stebėjau migrantų atgrasymo nuo Lietuvos sienos veiksmus. Kol nuvykome prie šio kelio ruožo ten mėginusi pereiti į Lietuvą apie 45 asmenų grupė buvo grąžinta į Baltarusiją, tačiau jie liko stovėti Baltarusijos pusėje ir šaukė pasigailėti, įleisti į Lietuvą – saugią ES šalį. Visgi, pasienio pareigūnai šaukdami „go to a safe country – Belarus“, „go away“ ėmėsi atgrasymo veiksmų. Grupė nė iš vietos“, – įspūdžiais iš naktinio budėjimo dalijosi V. Valentinavičius. 

Motina su vaiku nebijo net šuns, apkabinusi vaiką prašo priimti į Lietuvą, pasigailėti. Likusi grupės dalis maldauja priimti į Lietuvą šią šeimą.

Žmogaus teisių pareigūnas toliau pasakoja, jog Lietuvos link pajuda moteris su vaiku, jos neatbaido nė vienas pareigūnų šūksnis: „Per raciją girdžiu – atgrasyti, neįsileisti. Motina su vaiku  nebijo net šuns, apkabinusi vaiką prašo priimti į Lietuvą, pasigailėti. Likusi grupės dalis maldauja priimti į Lietuvą šią šeimą. Moteris laiko rankoje lašinę, esą, lašinama vaikui, tačiau priėję pareigūnai įsitikinę, kad tai melas ir toliau vykdo VRM ministrės sprendimą – atgrasyti. Moteris su vaiku nejuda, pareigūnai moterį su vaiku pakelia už parankių ir nuneša Baltarusijos link. Vaikas verkia. Grupė žmonių išsirikiuoja ir laukia, klausia, „how can we legally to enter Lithuania?“ Pareigūnai šaukia – „go away“. Žmonės niekur neina, dar ir dabar atgrasymo veiksmais žmonių pareigūnai neįsileidžia į Lietuvą“.

Žmogaus teisių biuro vadovas tvirtino, jog Baltarusijos pusėje buvo girdėti net automatų šūviai.

„Per raciją girdime kitą kvietimą važiuoti prie 129 valstybės sienos ženklo, ten sieną kirto 34 asmenų grupė, kurioje 15 vaikų. Deja, grąžinti šių asmenų toje pačioje vietoje Lietuvos pasieniečiai nebegali, nes 5.30 val. pasigirsta Baltarusijos pasieniečių automatų šūviai į orą, išstatomi Baltarusijos pasieniečiai su šalmais, bananais ir skydais. Automatų šūviai į orą nenutyla, tad negalėdami šios žmonių grupės grąžinti toje pačioje vietoje, Lietuvos pareigūnai susodino juos į autobusiuką ir nuvežė juos prie 125-126 sienos ženklo, kur  žmonės buvo išlaipinti ir šūksniais „go, go go“ palydėti Baltarusijos link. Migrantai lydimi pareigūnų ir karių šūksnių lėtai judėjo Baltarusijos link“, – apie pasienyje vykstančius įvykius pasakojo žmogaus teisių pareigūnas.

Pasigirsta Baltarusijos pasieniečių automatų šūviai į orą, išstatomi Baltarusijos pasieniečiai su šalmais, bananais ir skydais.

V. Valentinavičius rašo, kad po tokios nakties pasienyje neapleidžia mintis, kad tokie pasieniečių stumiami migrantai tiesiog taps dviejų valstybių įkaitais, ir kelia klausimą, ar toks migrantų neįsileidimas į šalį yra teisėtos priemonės pagal tarptautinę teisę?

„Mintis neapleidžia, o jei tokių grupių Baltarusija suformuos daugiau, ar Lietuvos pareigūnai suspės atgrasyti, o kaip su žmonėmis, kurie tampa dviejų valstybių, viena kurių (autoritarinė) stumia migrantų grupę naudodama šūvius į orą, o kita (demokratinė) nepriima jų atgrasydama šunimis ir apsiginklavusios kareiviais bei pareigūnais, įkaitais? Niekaip netelpa į galvą VRM ministrės sprendimo formuluotė, „teisėtomis priemonėmis“? Ar tokios priemonės teisėtos pagal tarptautinę teisę?“ – svarsto V. Valentinavičius.

Baigdamas įrašą Žmogaus teisių biuro vadovas pabrėžė, kad Lietuvos VSAT pareigūnai fizinio smurto tikrai nenaudojo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

A . Bilotaitė: iš viso į Lietuvą jau neįleista 700 migrantų

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad į Lietuvą iš viso neįleista jau 700 iš Baltarusijos bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.

„Operacijų vadovo sprendimas jau davė rezultatą – 700 žmonių jau yra per visą tą laiką neįleisti į Lietuvą. Aš manau, kad tai neblogas rezultatas“, – žurnalistams Seime penktadienį teigė A. Bilotaitė.

Ministrė dėkoja pareigūnams, šiuo metu esantiems priešakinėse linijose ir ginantiems Lietuvos sieną.

Operacijų vadovo sprendimas jau davė rezultatą – 700 žmonių jau yra per visą tą laiką neįleisti į Lietuvą. Aš manau, kad tai neblogas rezultatas.

„Noriu pasakyti, kad tiems žmonėms už tą papildomą darbą bus atlyginta, nes tie žmonės tikrai daro labai svarbų darbą ir tas darbas yra rizikingas. Mes tai suprantame ir vertiname“, – patikino ministrė.

ELTA primena, kad iš viso šiemet sulaikyta 4112 į Lietuvą bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

Teisingumo ministerija BNS patvirtino, kad ekspertų delegacija Lietuvoje lankysis rugsėjo 5–15 dienomis.

„Vizitas prasidėjo, bet mes negalime jo komentuoti“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas Sergejus Tichomirovas.

Vizito taip pat nekomentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Generalinė prokuratūra.

„Tos organizacijos principas yra tas, kad vizito formatas ir turinys yra konfidenciali informacija“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Komiteto delegacija turėtų ne tik susitikti su oficialiais pareigūnais, bet ir lankytis keliose įkalinimo ir neįgaliųjų globos įstaigose.

„Vizito metu delegacija gali bet kuriuo metu vykti į bet kurią laisvės atėmimo vietą ir judėti jose be apribojimų“, – BNS anksčiau teigė Teisingumo ministerija.

„Vizito programos detalizuoti negalime, nes, kaip ir Seimo kontrolieriai, vykdantys laisvės suvaržymo vietų stebėseną, neskelbia apie vietas, kuriose lankysis, taip ir CPT tokios informacijos neteikia, kad užtikrintų tikrinimų efektyvumą“ – BNS nurodė Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius.

Pastarąjį kartą komiteto delegacija Lietuvoje lankėsi 2012 metų pabaigoje ir 2014 metais paskelbtoje ataskaitoje kritikavo Lietuvoje paplitusią praktiką laikyti asmenis policijos areštinėse ir sąlygas jose, taip pat kalėjimų perpildymą.

CPT teisė atlikti patikrinimo procedūras Lietuvos areštinėse, kalėjimuose ir kitose įstaigose, kuriose gali būti laikomi asmenys, kurių laisvė yra apribota, yra numatyta Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuri Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 1999 metų kovo 1 dieną.

Konvencija numato asmenų, iš kurių laisvė atimta, apsaugą, o jos užtikrinimui tarptautiniu mastu taikomos prevencinės priemonės – laisvės atėmimo vietų inspektavimas.

Pagal vertintojų delegacijos pateiktas išvadas, komitetas valstybėms teikia rekomendacijas ir pasiūlymus dėl tikrintose įstaigose laikomų asmenų teisių apsaugos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nutraukė tyrimą, ar Seimo kontrolierių įstaigos vyriausiasiasis specialistas Vytautas Valentinavičius nesupainiojo viešų ir privačių interesų.

Tyrimas nutrauktas atsižvelgiant nustatytą aplinkybę, kad pagal einamas pareigas V.Valentinavičius nepriskirtinas įstatymuose nurodytai valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, pranešė VTEK.

V.Valentinavičių VTEK apskundė Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis. Jis nurodė, kad V.Valentinavičius tuo pačiu yra ir asociacijos „Lygių teisių ir socialinės plėtros centras“ vadovas.

Komisijos paprašyta ištirti, ar darbuotojas turi nustatyta tvarka išduotą vadovo leidimą atstovauti šiai organizacijai ir ar jo elgesys neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) konstatavus, kad Seimo kontrolierius Augustinas Normantas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad tai bus įvertinta rudenį sprendžiant dėl jo naujos kadencijos.

„Be rudens sesijos klausimas tikrai nebus sprendžiamas, nes balsuoja Seimas (...). Nėra kito teisinio kelio, nes Seimas skiria ir Seimas atleidžia“, - pirmadienį BNS sakė L.Graužinienė.

Etikos sargai praėjusią savaitę paskelbė, kad A.Normantas pažeidė įstatymą, kai savo pagrindinio darbo metu taip pat dėstė Vilniaus universitete.

L.Graužinienės teigimu, ji pati A.Normanto elgesį vertins susipažinusi su VTEK medžiaga.

„Susipažinsiu su visa medžiaga, kuri yra, kiek žinau, jau pateikta, ir tada priimsime sprendimus - jį teikti dar vienai kadencijai ar ne“, - sakė Seimo pirmininkė.

A.Normantas pirmai Seimo kontrolieriaus kadencijai paskirtas 2005, antrajai - 2010 metais. 2013 metų balandį jis tapo šios įstaigos vadovu. Anot L.Graužinienės, dabartinė jo, kaip Seimo kontrolieriaus, kadencija jau yra pasibaigusi, o jo pakartotinio skyrimo klausimas buvo atidėtas dėl VTEK tyrimo.

„Iki rudens tas klausimas buvo atidėtas, nes vyko tyrimas, laukėme rezultatų, o dabar grįšime į rudens sesiją ir spręsime“, - sakė L.Graužinienė.

VTEK nurodo, kad atsižvelgiant į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto paskaitų bei egzaminų grafikus ir A.Normanto darbo kontrolierių įstaigoje grafiką, iš viso Seimo kontrolierius abiejose vietose turėjo dirbti 72 valandas per savaitę - 40 valandų Seimo kontrolierių įstaigoje ir 32 valandas universitete. VTEK nariai suabejojo, ar A.Normantas, dirbdamas dviem etatais, gali atlikti savo pareigas.

Komisija nurodė kad A.Normantas nusistatė individualų darbo grafiką taip, kad šių metų kovo-balandžio mėnesiais gautų atlyginimą už faktiškai nedirbtą laiką ir taip „pasinaudojo savo, kaip Seimo kontrolierių įstaigos vadovo, pareigomis asmeninei naudai gauti“.

„A.Normantas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (...) nuostatas“, - nurodoma VTEK išvadoje.

Seimo kontrolierius savo ruožtu teigia, kad dirba papildomai ir už tai gali pasiimti laisvą laiką, kurį išnaudoja dėstydamas.

„Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas planuoja skųsti komisijos sprendimą teismui (...). Seimo kontrolierių įstatymas reglamentuoja, jog įstaigos vadovas pavaduoja kitą Seimo kontrolierių jam nesant, taip pat dirba švenčių dienomis reprezentuodamas įstaigą bei dalyvaudamas kituose susirinkimuose ar komandiruotėse. Už tą laiką, praleistą pavaduojant kitą Seimo kontrolierių, dalyvavimą komandiruotėse ir kituose renginiuose švenčių metu jis turi teisę pasiimti laisvą dieną arba kaip kitaip tą laiką išnaudoti, arba pasiimti kompensaciją“, - BNS sakė Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius.