„Visa [Jungtinės] Karalystės teisingumo sistema tapo farsu – pasityčiojimu pasaulio akivaizdoje“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

52 metų J. Assange'ui Jungtinėse Valstijose gresia teismas dėl kaltinimų šnipinėjimu ir galimai ilga kalėjimo bausmė dėl „WikiLeaks“ paskelbtų slaptų JAV dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake.

Praėjusį mėnesį du Aukštojo teismo teisėjai Londone per dvi dienas išklausė jo teisininkų bei JAV vyriausybės advokatų pareiškimus ir dabar sprendė, ar patenkinti jo naują apeliaciją dėl ekstradicijos.

Mėgindamas sustabdyti procesą, jis patyrė daugybę teisminių pralaimėjimų. Tačiau po dvi dienas trukusio įrodymų tyrimo praėjusį mėnesį teisėjai Londone pareiškė, kad J. Assange'as turi „realią sėkmės galimybę“ dėl trijų iš devynių apeliacinio skundo punktų.

Vašingtonas 2018–2020 metais kelis kartus pateikė kaltinimų Australijos piliečiui J. Assange'ui, kuris 2006-aisiais sukūrė „WikiLeaks“, dėl šimtų tūkstančių slaptų karinių ir diplomatinių bylų apie JAV vadovaujamus karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

2017 m. suteikiant pilietybę Australijoje gimusiam J. Assange'ui buvo padaryta administracinių klaidų, antradienį skelbė laikraštis „El Comercio“, remdamasis Ekvadoro sostinės Kito administraciniu teismu.

J. Assange'as šiuo metu kalinamas Londone esančiame Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Jungtinės Valstijos siekia jo ekstradicijos.

J. Assange'as yra kaltinamas sąmokslu su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad 2010 m. atskleistų įslaptintą medžiagą. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assange'as taip pat bendradarbiavo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.

Vėliau Vašingtonas pateikė J. Assange'ui 18 kaltinimų. Jei jis būtų pripažintas kaltu, JAV jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.

J. Assange'as, siekdamas išvengti ekstradicijos, 2012 m. Londone pabėgo į Ekvadoro ambasadą. Ten jam buvo suteiktas politinis prieglobstis ir vėliau suteikta šalies pilietybė.

Tuo metu Ekvadoro vyriausybė ketino suteikti J. Assange'ui diplomatinį statusą, kuris būtų leidęs jam saugiai palikti ambasadą. Tačiau vėliau tarp Kito ir J. Assange'o įsiplieskė įtampa.

Ekvadoro vyriausybė 2019-aisiais atėmė iš J. Assange'o prieglobsčio statusą ir Didžiosios Britanijos policija sulaikė jį dėl užstato sąlygų pažeidimo.

Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.

Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.

„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.

Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.

Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.

Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.

J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.

Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.

Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.

Londono centrinio baudžiamojo teismo teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) ketina paskelbti verdiktą pirmadienį 10 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.

Jeigu nuosprendis bus nepalankus 49 metų australui, galutinį sprendimą priims britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JAV prokurorai yra pareiškę J. Assangui 18 kaltinimų dėl galimų šalies kovos su šnipinėjimu įstatymo pažeidimų.

Jeigu „WikiLeaks“ įkūrėjas bus pripažintas kaltu, jis gali būti pasiųstas už grotų 175 metams.

Teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) tai paskelbė po keturias savaites trukusio įrodymų pristatymo. 49 metų australas lieka suimtas iki administracinio posėdžio vėliau šį mėnesį.

JAV prokurorai J. Assange'ui yra suformulavę 18 kaltinimų pagal JAV šnipinėjimo įstatymą už 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą 2010 metais.

Vašingtonas teigia, kad jis padėjo žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti šiuos dokumentus, o paskui atskleidė konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas.

2012 metais J. Assange'as pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas ir prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų atskiro teisinio proceso Švedijoje. Vis dėlto pernai, panaikinus paskutines apsaugos priemones, jis buvo britų policijos išvestas iš ambasados.

J. Assange'ui gresia kaltinimai pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą, susiję su slaptų Valstybės departamento ir Gynybos departamento pranešimų apie JAV kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimu 2010 metais „WikiLeaks“ svetainėje.

Teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser), kuri ir priims sprendimą kontroversiškoje byloje, nurodė 48-erių australo ir JAV vyriausybės teisininkų komandoms kovą ir balandį atvykti į parengiamuosius posėdžius.

Po jų gegužės viduryje tris savaites vyks visavertis ekstradicijos prašymo nagrinėjimas, per kurį bus apklausiami liudytojai. Galutinio teismo sprendimo laukiama vėliausiai rugpjūtį.

Teisėja ketvirtadienį atmetė J. Assange'o teisininkų prašymą per tolesnius posėdžius leisti jam sėdėti drauge su savo advokatais, o ne stiklo plokštėmis atitvertoje teismo salės dalyje.

Per šią savaitę vykusius posėdžius J. Assange'as kelis kartus buvo atsistojęs ir pertraukęs procesą skųsdamasis, kad jam nebuvo leista susipažinti su argumentais ar konfidencialiai pasitarti su savo advokatais.

„Negaliu jiems vadovauti“, – pareiškė J. Assange'as ketvirtadienį teismo salėje, nors V. Baraitser nekart prašė jo nepertraukinėti posėdžio savo replikomis.

Argumentuodamas, kad dabartinės sąlygos gali pažeisti J. Assange'o teisę į teisingą teismą, jo gynėjas Markas Summersas (Markas Samersas) paprašė teisėjos užtikrinti „jam konfidencialią, diskretišką prieigą prie savo advokatų“ leidžiant jiems visiems sėdėti drauge.

Tačiau teisėja atmetė šį prašymą motyvuodama tuo, kad J. Assange'o dalyvavimą bus galima užtikrinti tokiomis „protingomis ir proporcingomis priemonėmis“ kaip raštelių perdavimas savo advokatams arba prašymai dėl reguliarių pertraukų.

„Man gana akivaizdu,.. kad visiškai neturėjote jokių sunkumų pritraukdamas savo teisininkų komandos dėmesį“, – pabrėžė V. Baraitser.

Kol vyksta ekstradicijos procesas, australas J. Assange'as yra laikomas griežto režimo Belmaršo kalėjime Londono pietryčiuose.

Pirmadienį prasidėjęs ekstradicijos svarstymas vyksta šalia kalėjimo esančio teismo pasate.

Didesnę praėjusio dešimtmečio dalį J. Assange'as praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad pirmiausia išvengtų teismo dėl kitos Švedijoje jam iškeltos ir neseniai nutrauktos bylos. Dabar jo ekstradicijos reikalauja Vašingtonas, kad J. Assange'as stotų prieš teismą.

„WikiLeaks“ iš pradžių bendradarbiavo su visa virtine garsiausių laikraščių, paviešinusių sensacingą informaciją iš nutekintų Valstybės departamento ir Pentagono dokumentų.

Pirmadienį JAV interesus atstovaujantis teisininkas apkaltino jį sukėlus grėsmę žvalgybos šaltiniams, paskelbiant slaptus JAV vyriausybės dokumentus.

Savo ruožtu J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Fidžeraldas) pareiškė, kad JAV kaltinimai yra „politiškai motyvuoti“.

Po J. Assange'ui nepalankaus sprendimo jis galėtų būti nuteistas kalėti 175 metus, jeigu JAV teismas pripažintų jo kaltę dėl visų 17 kaltinimų pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą ir vieno kaltinimo įsilaužimu į kompiuterius.

48-erių australas šiuo metu atlieka 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę griežčiausio saugumo Londono kalėjime už bėgimą nuo teisingumo. J. Assange'ui po 50 savaičių nelaisvės taip pat gresia ekstradicija į Jungtines Valstijas, kur jis kaltinamas pažeidęs Šnipinėjimo aktą, nes „WikiLeaks“ paskelbė slaptus dokumentus. Jei J. Assange'as JAV būtų pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų nelaisvės.

Gydytojai parašė laišką Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kuriame kalbama apie „nerimą dėl pono J. Assange'o pajėgumą“ dalyvauti teismo posėdyje, kuris vyks vasarį.

„Reikia nedelsiant įvertinti pono J. Assange'o fizinės ir psichologinės sveikatos būklę“, – sakoma pirmadienį išplatintame laiške.

„Jei toks skubus įvertinimas ir gydymas nevyks, labai rimtai nerimaujame, turėdami dabartinę informaciją, kad ponas J. Assange'as gali mirti kalėjime. Taigi, medicininė situacija yra rimta. Nevalia švaistyti laiko“, – teigiama laiške.

Praeitą savaitę Švedijos prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas 2010 m. Stokholme galėjo užpulti ir išprievartauti dvi moteris.

„Jis visiškai pagrįstai (yra) už grotų. Turime JAV ekstradicijos prašymą, kurį teismas nagrinės rytoj; vakar pasirašiau sprendimą dėl ekstradicijos ir jį patvirtinau, taigi, jis rytoj pasieks teismą“, – sakė sekretorius BBC radijo laidai „Today Programme“.

S. Javidas sakė, kad Londonas gavo „legitimų prašymą dėl ekstradicijos“, o jis, kaip vidaus reikalų sekretorius, „norėtų teisingumo pergalės“.

„Šis sprendimas dabar visiškai priklauso nuo teismo... Gavome legitimų prašymą dėl ekstradicijos, ir aš jį pasirašiau, bet galutinį sprendimą priims teismai“, – pridūrė jis.

Laikraštis „The Guardian“ praneša, kad teismo posėdis dėl J. Assange'o ekstradicijos turėtų įvykti penktadienį. Jis gali būti surengtas Londono Belmaršo kalėjime, kur šiuo metu laikomas australas.

„Labai džiaugiuosi, kad policijai pagaliau pavyko jį areštuoti. Jis  teisėtai laikomas už grotų, nes pažeidė Jungtinės Karalystės įstatymus“, – kalbėjo vidaus reikalų sekretorius. 

Jeigu patenkinami pagrindiniai kriterijai, vidaus reikalų sekretorius turi patvirtinti galiojantį ekstradicijos prašymą prieš teismui nusprendžiant, ar asmuo gali būti išduotas. Tada vidaus reikalų sekretorius sprendžia, ar išduoti asmenį.   

J. Assange'as, laikomas griežčiausio režimo Belmaršo kalėjime Londono pietryčiuose, penktadienį numatytame teismo posėdyje tikriausiai pats nepasirodys. Tačiau gali būti, kad jis teismo posėdyje, kuriame iš esmės bus sprendžiami procedūriniai klausimai,  dalyvaus vaizdo ryšiu. 

„WikiLeaks“ redaktorius Kristinnas Hrafnssonas (Kristinas Rafnsonas) sakė, kad realus teisinis mūšis teismo salėje prasidės ne anksčiau kaip po kelių savaičių ar net mėnesių.

JAV Teisingumo departamentas pranešė, kad kaltina J. Assange'ą susimokius su buvusia JAV kariuomenės žvalgybos analitike Chelsea Manning (Čelsi Manning) pavogti ir paskelbti tūkstančius įslaptintų arba konfidencialių karinių ir diplomatinių dokumentų.

47 metų J. Assange'as šiuo metu yra kalinamas Londone. Australų aktyvistas, prieš septynerius metus pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, buvo suimtas balandžio 11-ąją, Kitui atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir išdavus britų pareigūnams. Jam buvo skirta 50 savaičių įkalinimo bausmė už Jungtinės Karalystės teismo 2012 metais nustatytų paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Švedijoje taip pat kaltintas seksualine prievarta ir priekabiavimu, tačiau šie kaltinimai buvo panaikinti suėjus senaties terminui.

Teisingumo departamentas atmetė argumentą, kad J. Assange'as veikė kaip žurnalistas.

Departamentas J. Assange'ui paskelbė 17 naujų kaltinimų. Jis, be kita ko, kaltinamas įkalbėjęs tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning (Čelsi Manning) pavogti daugybę įslaptintų dokumentų ir padėjęs jai tai padaryti. „WikiLeaks“ įkūrėjas taip pat kaltinamas nerūpestingai paviešinęs JAV konfidencialius informacijos šaltinius, veikusius Vidurio Rytuose ir Kinijoje, nes jų vardai minimi šiuose dokumentuose.

Dabar J. Assange'ui yra paskelbta iš viso 18 kaltinimų ir buvo atmesti jo argumentai, kad jis tebuvo leidėjas, priėmęs iš Ch. Manning nutekintą medžiagą. Tokiai veiklai garantuojama apsauga pagal JAV konstitucijos 1-ąją pataisą, užtikrinančią žiniasklaidos laisvę.

Naujame kaltinamajame dokumente suponuojama, kad J. Assange'as aktyviai dalyvavo sąmoksle su Ch. Manning pavogti šimtus tūkstančių įslaptintų dokumentų, „turėdamas priežasčių manyti, jog ši informacija bus naudojama pakenkti Jungtinėms Valstijoms arba kurios nors užsienio šalies naudai“, nurodė Teisingumo departamentas.

Jis pridūrė, kad J. Assange'as 2010 metais atmetė JAV Valstybės departamento perspėjimą pašalinti jo ir amerikiečių kariuomenės konfidencialių šaltinių, veikusių Afganistane, Sirijoje, Irake, Irane ir Kinijoje, vardus. Pažymima, jog tarp šių šaltinių buvo žurnalistų, religinių lyderių, žmogaus teisių gynėjų ir politinių disidentų.

„J. Assange'o veiksmai galėjo padaryti didelės žalos JAV nacionaliniam saugumui mūsų priešininkų naudai, taip pat sukėlė nesuredaguotoje [medžiagoje] įvardytiems šaltiniams didžiulį ir betarpišką pavojų, kad šiems žmonėms bus pakenkta fiziškai ir/arba jie bus nepagrįstai sulaikyti“, - rašo Teisingumo departamentas.

„Departamentas rimtai vertina žurnalistų vaidmenį mūsų demokratijoje, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Johnas Demersas (Džonas Demersas). – Tačiau Julianas Assange'as nėra joks žurnalistas.“

„Ataka prieš žiniasklaidos laisvę“

Šiuo metu 47 metų australas J. Assange'as yra kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Už grotų jis buvo pasiųstas dėl to, kad nesilaikė Jungtinės Karalystės teismo nustatytų paleidimo už užstatą sąlygų. Kai atliks jam skirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, „WikiLeaks“ įkūrėjas gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, siekiančioms jo ekstradicijos.  

Tačiau kol kas neaišku, ar Britanijos vyriausybė sutiks patenkinti prašymą dėl ekstradicijos, o nauji kaltinimai gali tai apsunkinti.

„WikiLeaks“ piktai reagavo į kaltinimus J. Assange'ui ir sakė, kad jie kelia grėsmę visai žurnalistų bendruomenei. 

„Tai beprotybė. Tai nacionalinio saugumo žurnalistikos ir 1-osios pataisos galas“, – rašė „WikiLeaks“ socialiniame tinkle „Twitter“. 

Vėliau „WikiLeaks“ pareiškė, kad kaltinimai J. Assange'ui yra „beprecedentė ataka prieš pasaulinę žiniasklaidos laisvę“ ir „eksteritorialus JAV įstatymo taikymas“. Anot organizacijos, Teisingumo departamentas „nori įkalinti J. Assange'ą už nusikaltimus, tariamai įvykdytus ne Jungtinėse Valstijose“. 

Žiniasklaidos teisių gynimo organizacijos taip pat griežtai reagavo į kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui.

„Julianui Assange'ui pagal Šnipinėjimo įstatymą paskelbti kaltinimai kelia tiesioginę grėsmę žiniasklaidos laisvei ir tiriamajai žurnalistikai, kurioms pakenkiama, kai informuojantys visuomenę yra persekiojami baudžiamąja tvarka už tai, kad skambina pavojaus varpais“, – rašoma organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) pareiškime. 

Kaltinimai J. Assange'ui rodo, kad JAV vyriausybė ryžtingai nusiteikusi bausti visus, atsakingus už slaptos informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, paviešinimą.  

Buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija taip pat persekiodavo už slaptų dokumentų nutekinimą atsakingus asmenis, tarp jų Ch. Manning. Tačiau ji nesiimdavo veiksmų prieš skaidrumo siekiančias organizacijas, tokias, kaip „WikiLeaks“, nenorėdama įsivelti į kovą dėl žiniasklaidos laisvių.

Tačiau po „WikiLeaks“ vaidmens Rusijos operacijoje, kurios tikslas buvo paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus, pareigūnai Vašingtone pradėjo kalbėti apie šią organizaciją kaip veikiančią petys į petį su JAV priešais.

„WikiLeaks“ paviešino tūkstančius elektroninių laiškų ir dokumentų, pavogtų iš Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton (Hilari Klinton) kampanijos serverių. Amerikiečių pareigūnai sako, kad į serverius įsilaužė Rusijos žvalgyba, vėliau perdavusi pavogtus dokumentus J. Assange'ui.

2017 metais dabartinis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo Maikas Pompėjas), tuo laikotarpiu vadovavęs Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), pavadino „WikiLeaks“ „nevalstybine priešiška žvalgybos tarnyba“.

Pasaulį sukrėtusi informacija

„WikiLeaks“ dėmesio centre atsidūrė 2010 metais, kai pradėjo viešinti iš JAV įslaptintos informacijos duomenų bazių Ch. Manning pavogtas bylas. Translytė C. Manning tuo metu dar buvo žinoma kaip Bradley Manningas (Bredlis Maningas) – žemo rango kariuomenės žvalgybos analitikas, baisėjęsis JAV pajėgų veiksmais Irake bei Afganistane.     

Paviešinti dokumentai, vaizdo įrašai ir vidaus susirašinėjimo medžiaga iškėlė į dienos šviesą galimus karo nusikaltimus, kankinimus ir slaptas karines operacijas, taip pat atskleidė neprideramą užkulisinę JAV diplomatų veiklą.

40 puslapių kaltinamajame akte J. Assange'as ir Ch. Manning vaizduojami kaip slapto susitarimo bendrininkai. Ch. Manning 2013-aisiais už konfidencialios informacijos nutekinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą buvo skirti 35 metai kalėjimo. Teismas atmetė jos prašymą pripažinti ją informatore (pranešėja).

2017-aisiais B. Obama paskutiniosiomis savo kadencijos dienomis sutrumpino Ch. Manning skirtą laisvės atėmimo bausmę. Tų metų gegužę ji išėjo į laisvę, tačiau anksčiau šį mėnesį vėl buvo pasiųsta už grotų, nes atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą dėl J. Assange'o.

Teisingumo departamentas nurodė, kad 2009 metais, dar neįsitraukus Ch. Manning, „WikiLeaks“ viešai ragino pateikti tinklalapiui tam tikros įslaptintos medžiagos, susijusios su karais Afganistane bei Irake, kad galėtų ją paskelbti.   

„J. Assange'as norėjo, kad „Labiausiai ieškomos slaptos informacijos“ (angl. „Most Wanted Leaks“) sąrašas padrąsintų asmenis neteisėtais būdais gauti ir atskleisti įslaptintą informaciją“, – rašoma kaltinamajame akte.  

Jame tvirtinama, kad J. Assange'as negali būti lyginamas su paprastu žurnalistu.

„Joks atsakingas žurnalistas sąmoningai nepaskelbs asmenų, kuriuos jis arba ji žino esant konfidencialiais šaltiniais karo zonose, pavardžių, taip sukeldamas jiems didžiausią pavojų“, – pažymėjo JAV generalinio prokuroro pavaduotojas J. Demersas.

„Prašau apygardos teismo išduoti J. Assange'o arešto orderį jam nedalyvaujant dėl jo galimų sąsajų su byla dėl išžaginimo“, – nurodė Švedijos prokuratūros atstovas.

„Jeigu teismas priims sprendimą dėl jo suėmimo, paskelbsime jo Europos arešto orderį, kad jis būtų sulaikytas ir vėliau perduotas Švedijos tarnyboms“, – pridūrė jis.

Praeitą savaitę Švedijos prokuratūra priėmė sprendimą atnaujinti tyrimą dėl įtarimų, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas, 2010 metais apsilankęs Stokholme, panaudojo lytinę prievartą prieš dvi moteris.

Kadangi 47 metų J. Assange'as šiuo metu Didžiojoje Britanijoje atlieka 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę, skirtą už paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą, pareigūnai gali siekti, kad jis būtų išduotas Švedijai.

Švedų prokurorai preliminarius kaltinimus – neprilygstančius oficialiems – J. Assange'ui pareiškė po 2010 metais įvykusio jo apsilankymo Švedijoje, kur dvi moterys pateikė skundus, tvirtindamos tapusios šio australo lytinių nusikaltimų aukomis.

Byla dėl įtariamo nederamo lytinio elgesio buvo nutraukta 2017 metais suėjus senaties terminui. Liko byla dėl įtariamo išžaginimo, bet pareigūnai negalėjo jos tirti, nes J. Assange'as buvo gavęs prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, tad nebuvo galimybių atvežti jį į Švediją.

Šios bylos senatis sueis 2020 metų rugpjūtį. J. Assange'as neigia pažeidęs įstatymus ir tvirtina, kad kaltinimai yra politiškai motyvuoti, o lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu.

Gresia ekstradicija

Australas aktyvistas, prieš septynerius metus pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, buvo suimtas balandžio 11-ąją, Kitui atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir išdavus britų pareigūnams.

Jeigu Stokholmas paskelbtų Europos arešto orderį, Britanijos pareigūnai turės spręsti, ar išduoti J. Assange'ą Švedijai, ar Jungtinėms Valstijoms. Vašingtonas kaltina J. Assange'ą „sąmokslu“ su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning (Čelsi Maning) 2010 metų kovą įsilaužti į slaptažodžiu apsaugotą Gynybos departamento kompiuterių tinklą.

Australas aktyvistas su jį apkaltinusiomis moterimis susipažino 2010 metų rugpjūtį, atvykęs į Stokholmą skaityti paskaitos. Viena jų dalyvavo organizuojant renginį Švedijos centro kairės Socialdemokratų partijai ir pasisiūlė priimti J. Assange'ą savo bute. Kita moteris buvo auditorijoje.

Moterų pasakojimus išklausęs policijos pareigūnas nusprendė, jog yra priežastis įtarti, kad jos tapo lytinių nusikaltimų aukomis, ir perdavė bylas prokurorui.

Nė vienos iš šių moterų vardai viešai neskelbiami.

J. Assange'as 2010 metų rugsėjį išvyko iš Švedijos į Britaniją. Tų metų lapkritį Stokholmo teismas patvirtino prašymą sulaikyti „WikiLeaks“ įkūrėją apklausai.

2012-ųjų birželį J. Assange'as prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją.

Po beveik septynerių ambasados pastate praleistų metų Ekvadoras atšaukė jo politinį prieglobstį, apkaltinęs jį įvairiausiais dalykais, pradedant kišimusi į šalies užsienio politikos reikalus ir baigiant prasta higiena. Balandžio 11 dieną J. Assange'ą areštavo britų policija.

Šiuo metu jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime, kur atlieka minėtą bausmę ir, taip pat, yra sulaikytas pagal JAV ekstradicijos prašymą.

Švedijoje J. Assange'ui gresia laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.