Tradiciškai trečiąjį rugsėjo antradienį rengiamame atidaryme pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 metais žmonėms buvo leista išsirikiuoti palei vaizdingą maršrutą nuo karaliaus rūmų ir Karališkojo teatro Hagoje.

Gatvėse būriavosi tūkstančiai žiūrovų, daugelis pasipuošę oranžinės spalvos rūbais ar aksesuarais.

Tačiau iš minios pasigirdo ir nušvilpimų. Kai kurie mojavo aukštyn kojomis apverstomis Nyderlandų vėliavomis, kurios tapo nepasitenkinimo ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) vyriausybe, ypač tarp ūkininkų, simboliu.

Karalius atkreipė dėmesį į mažėjantį visuomenės pasitikėjimą politika, kuris išryškėjo keliose pastarojo meto viešosios nuomonės apklausose.

„Nerimą kelia tai, kad žmonės tokioje brandžioje demokratinėje valstybėje kaip mūsų praranda tikėjimą valdžios galia ir tvarkymusi su problemomis“, – sakė jis savo kalboje per parlamento atidarymą netoliese esančiame Karališkajame teatre.

„Gyvename prieštaravimų ir netikrumo laikais. Žmonių netikrumas dėl rytojaus ir tolimesnės ateities vis didėja“, – teigė jis.

„Ministrų kabinetas supranta, kad olandai kritiškai vertina politinės ir administracinės sistemos veikimą“, – pridūrė karalius savo kalboje, kurią iš esmės parašė M. Rutte ir jo kabinetas.

„Kartu didžioji dauguma vis dar yra patenkinta demokratijos veikimu“, – sakė karalius.

Tačiau kelios nacionalinio transliuotojo NOS paskelbtos viešosios nuomonės apklausos, įskaitant vieną, kurią atliko „EenVandaag“ aktualijų programa, apklaususi 30 tūkst. respondentų, „parodė, kad pasitikėjimas politika yra itin žemas“.

„EenVandaag“ apklausos duomenimis, tik 15 proc. respondentų vis dar pasitiki vyriausybe.

Apklausose teigiama, kad pasitikėjimo praradimą lėmė didėjanti infliacija, energijos kainos dėl Rusijos karo Ukrainoje, būsto trūkumas ir pyktis dėl vyriausybės klimato planų.

„Vienas iš tiesioginių karo ir tarptautinių sankcijų Rusijai padarinių yra tai, kad dujos, elektra ir maistas tapo daug brangesni“, – pripažino karalius.

Pasak jo, poveikis žmonėms ir šeimoms buvo labai rimtas.

„Todėl ministrų kabinetas nusprendė priimti precedento neturintį, didelį, daugiau nei 18 mlrd. eurų paketą, ypač skirtą mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms“, – tęsė jis.

„Tačiau net ir tokiu atveju ne visiems galima visiškai kompensuoti kainų padidėjimą“, – teigė karalius.

Nuo šiol Kaune J.Zwartendijką primins garsios olandės šviesos menininkės Giny Vos sukurtas monumentas, pastatytas Laisvės alėjoje ties 29 namu, kuriame 1939–1940 m. buvo Nyderlandų garbės konsulo ir verslininko kabinetas.

Simbolinę šviesos instaliaciją sudarantis spiralės formos šviesos ratas reprezentuoja J.Zvartendeiko išduotas „Vizas gyventi“.

Simono Kairio "Facebook" nuotr.

Nyderlandų garbės konsulo pareigas Kaune ėjęs J.Zwartendijkas, Kaune dirbdamas kartu su japonų diplomatu Čijune Sugihara, išgelbėjo apie 10 tūkst. Lietuvos ir Lenkijos žydų.

J.Zwartendijko jiems išduodavo vizas į Nyderlandų karalystei priklausiusią Kiurasao salą, o šių dokumentų turėtojams Č.Sugihara galėjo išduoti tranzitines Japonijos vizas.

Karalių į Kauną atlydės Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginyje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, J. Zwartendijk vaikai ir anūkai, kiti garbūs svečiai.

Willemas-Alexanderis ir Dalia Grybauskaitė/R.Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Nyderlandai Lietuvoje pernai dislokavo apie 200 karių, jie tarnauja Rukloje įsikūrusiame tarptautiniame NATO batalione.

Šalies vadovė žurnalistams Prezidentūroje tvirtino, kad šie kariai gina „ne tik Lietuvą, bet ir rytinę sieną, rytinį NATO sparną“.

„Tai ypač svarbu šiandien mums matant, kad vis daugiau ir daugiau atsakomybių krenta ant Europos pečių. Vertiname ir sveikiname jūsų šalies pasiryžimą ir supratingumą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Willemas-Alexander'as tvirtino, jog Nyderlandai „didžiuojasi, kad gali konkrečiai prisidėti prie šio regiono taikos ir saugumo“.

Karaliui viešint Lietuvoje čia bus surengtas energetikos forumas, jame dalyvaus per 150 abiejų šalių verslo atstovų, tarp jų – kompanijos „Shell“, „Gasunie“, „Nuon Vattenval“.

Forume bus aptariamos naujos bendradarbiavimo galimybės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) sektoriuje, taip pat atsinaujinančios energetikos plėtra. Nyderlandų karaliui ir prezidentei bus pristatyti lietuviški energetikos sektoriaus startuoliai.

„Su jūsų parama ir jūsų šalies kompanijų bendradarbiavimu mes galime demonstruoti, kad Europa gali būti laisva nuo vienos šalies ir vieno (dujų – BNS) tiekėjo“, – sakė D. Grybauskaitė, turėdama galvoje  Rusiją ir šios šalies energetikos įmonę „Gazprom“.

Penktadienį prezidentė ir Nyderlandų karalius Kaune atidengs paminklą olandų diplomatui ir pasaulio teisuoliui Janui Zwartendijkui (Janui Zvartendeikui), Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusiam 2400 Lietuvos ir Lenkijos žydų.

Pasak šalies vadovės, J. Zwartendijkas įkūnijo tai, kaip lietuviai įsivaizduoja olandus – nekalbius, bet padarančius savo darbą.

„Būtent taip mes matome jūsų šalį – ne tik kaip tulpių šalį, ne tik kaip futbolo šalį, bet žmones, kurie padaro dalykus ir apie tai nekalba“, – teigė D. Grybauskaitė.

Tuo metu Nyderlandų karalius pasveikino Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu ir pabrėžė, kad laisvė yra neįkainojama ir turi būti nuolat ginama.

„Mums puikiai žinoma apie didžiulį šios šalies žmonių pasiaukojimą, kurio jie turėjo imtis praeityje, kad iškovotų laisvę. Absoliutus tikėjimas laisvos visuomenės vertybėmis tarp mūsų kuria stiprų ryšį“, – kalbėjo Willemas-Alexander'as.

Nyderlandai yra antra didžiausia investuotoja Lietuvoje, jos investicijos šalyje siekia beveik 2 mlrd. eurų.

Nyderlandų karalius savo vizitą Baltijos šalyse šią savaitę pradėjo Rygoje, kur susitiko su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu, antradienį jis lankėsi Estijoje.

Willemas-Alexander'is Baltijos šakyse turėjo lankytis kartu su sutuoktine karaliene Maxima (Maksima), bet ji atšaukė savo dalyvavimą dėl netikėtos sesers mirties.

Sint Martene šimtai žmonių sveikina Nyderlandų karalių Willemą-Alexanderį (Vilemą Aleksanderį) ir jo sutuoktinę karalienę Maximą (Maksimą), kurie pirmą kartą lankosi šioje olandiškoje Karibų jūros saloje kaip karališkoji pora.

Svečiai turėtų susitikti su vietos vyriausybės pareigūnas ir per savaitę aplankyti iš viso šešias su Nyderlandais susijusias salas.

Trečiadienį karališkoji pora pamojavo susirinkusiai miniai prie pagrindinio vyriausybės pastato sostinėje Filipsburge, kur buvo pasitikta vaikų su oranžinėmis karūnomis ant galvų ir tos pačios spalvos vėliavomis rankose.

Willemas Alexanderis naujuoju Nyderlandų karaliumi tapo balandžio 30 dieną, kai jo motina Beatrix (Beatriks), karaliavusi 33 metus, perdavė jam sostą.

Pora tai pat turėtų lankytis Saboje, Sint Eustatijuje, Bonere, Kiurasao ir Aruboje.