Pirmadienį Lenkijos diplomatijos vadovas su žurnalistais kalbėjosi po Varšuvoje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šios šalys drauge su Lenkija 2014-aisiais įsteigė bendradarbiavimo iniciatyvą – vadinamąjį Bukarešto devynetą.

Per spaudos konferenciją W. Waszczykowskis sakė, kad su šių valstybių užsienio reikalų ministrais aptarė neseniai įvykusias Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas „Zapad 2017“ ir išvadas, kurias apie jas turėtų padaryti NATO.

Anot jo, tos pratybos regione, „be kitų dalykų“, sukėlė nestabilumą, tačiau daugiau Lenkijos diplomatijos vadovas nedetalizavo.

W. Waszczykowskis pridūrė, kad Rusijos atžvilgiu reikėtų vykdyti dvejopą politiką: didinti NATO narių gynybos pajėgumus, bet taip pat stengtis plėtoti dialogą su Maskva.

Tuo tarpu Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu) sakė, kad per derybas buvo siekiama „apsikeisti nuomonėmis ir pasirengti artėjančiam NATO viršūnių susitikimui“, kitąmet įvyksiančiam Briuselyje.

Pasak jo, šalys susitarė ir toliau rengtis Aljanso viršūnių susitikimui bei organizuoti Bukarešto devyneto parlamentų lyderių, premjerų ir prezidentų susitikimus.

Lenkai paskaičiavo, kad nacistinės Vokietijos jų šaliai padaryta žala gali siekti beveik 1 trln. JAV dolerių. 1939 m. rugsėjį vokiečiai užpuolė Lenkiją ir laikė šalį okupavę iki 1945 m. Per šį laiką žuvo 6 mln. žmonių, pusė iš jų – žydų tautybės. Okupacijos metais nualintas Lenkijos ūkis, apgadinta infrastruktūra, o sostinė Varšuva beveik sulyginta su žeme.

Tiesa, Lenkija žiūri ir į Sovietų Sąjungos įpėdinę Rusiją, anot ministro W.Waszczykowskio, ir šis "klausimas reikalauja rimtos analizės ir rimto apsvarstymo bei sprendimo".

Reikėtų pagirti Lenkijos valdžią už tai, kad nuosekliai vertina šalies istoriją ir jokių kompromisų tuo klausimu nedaro. O štai Lietuvos politinio elito atstovai yra verti kritikos, nes į praeitį žvelgia selektyviai: okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos reikalauja, o iš Vokietijos – ne.

Teigiama, esą Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra ypatingi. Tik nelabai aišku, dėl ko jie ypatingi, nes iki šiol Lietuvos valstybei (ne privatiems asmenims) taip ir nepasiūlyta atlyginti už nacistinės okupacijos metais patirtas skriaudas bei nuostolius. Už tai, kad tūkstančiai lietuvių buvo prievarta išvežti dirbti į Trečiojo reicho gamyklas. Už tai, kad vykdant Hitlerio įsakymą išdeginti žemę paskui save, buvo naikinama Lietuvos ekonomika ir infrastruktūra: sprogdinami tiltai, keliai ir geležinkeliai, šluojami nuo žemės paviršiaus strateginiai bei kultūros objektai – Vilniaus vandens pumpavimo stotis, elektrinė, dujų fabrikas, Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir Chemijos rūmai Aleksote, Kėdainių dvaras ir t.t.

Nors ir neįmanoma pinigais įvertinti žmogaus gyvybės, ar Vokietija kompensuos Lietuvai už Pirčiupius ir dar tūkstančių šalies gyventojų (lietuvių, žydų, lenkų, rusų bei kitų tautybių) žudynes?

„Mes tebesame demokratinė valstybė“, – sakė Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) visuomeniniam transliuotojui sakė BBC, paklaustas apie naujausias teismo reformas, kurios kritikų nuomone ardo teismų nepriklausomybę ir kelia grėsmę demokratinėms vertybėms vienoje ES rytinių, buvusių komunistinių valstybių.

Europos Komisija, praėjusį mėnesį įspėjo Varšuvą, kad yra pasiruošusi pradėti precedento neturinčią procedūrą atimti iš Lenkijos jos ES balsavimo teises dėl šalies teisminių reformų, kuriomis esą pažeidžiami teisinės valstybės principai.

„Neteisinga kaltinti autoritarizmu“, – sakė W.Waszczykowskis, tvirtindamas, kad „komisija netinkamai ištyrė“ Lenkijos dešiniojo sparno populistinės partijos vyriausybės įstatyminius veiksmus.

Jis tvirtino, kad Varšuva „kantriai mėgina aptarti ir informuoti komisiją“ apie savo įstatyminius veiksmus.

„Mes tik norime likti demokratijos kelyje..., visos demokratinės institucijos išlieka“, – sakė W.Waszczykowskis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donaldas Tuskas), liberalas, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) senas priešininkas ir buvęs Lenkijos premjeras 2007-2014 metais, neseniai įspėjo, kad „šiandien kyla klausimas dėl Lenkijos ateities Europoje“ dėl PiS įstatyminių veiksmų.

Tačiau W.Waszczykowskis BBC sakė, kad nėra „teisinio pagrindo komisijai veikti ir įsikišti..., nes galutinis sprendimas nepasiūlytas“.

PiS į valdžią atėjo 2015 metais, po aštuonerių metų opozicijoje, ir greitai pradėjo taikyti pokyčius teisinei sistemai, žiniasklaidai ir valstybinėms įmonėms, pasak kritikų tai mėginimai telkti valdžią.

Įtakingasis PiS partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) įsitikinęs, kad pokyčiai reikalingi,norint „dekomunizuoti“ valstybines institucijas, kurios, jo nuomone, buvo netinkamai pertvarkytos, kai Lenkija 1989 metais taikiai atmetė komunizmą.

Lenkų, kurių nuomone PiS veiksmai yra valdžios graibstymas, surengė virtinę masinių protestų.

W.Waszczykowskis atmetė demonstracijas, teikdamas, kad „milijonai Lenkų neprotestavo, o mūsų partiją ir vyriausybę remia daugiau nei 30 procentų gyventojų..., mes turime aiškų mandatą“.

Jis taip pat atmetė kaltinimus, kad PiS monopolizavo valstybinį radiją ir televiziją.

„Valstybinė televizija ir radijas priklauso valstybei. Mes tik naudojame savo prerogatyvą paskirti šių institucijų vadovą“, – jis sakė BBC.

PiS vyriausybė taip pat kritikuojama dėl to, kad atsisakė paklusti Europos Teisingumo Teismo, ES viršiausio teismo, įsakymui nedelsiant stabdyti medžių kirtimą Belovežo girioje, Europos paskutinėje pirmykštėje girioje.

ES paragino Lenkiją trečiadienį paklusti draudimui ir perspėjo, kad bet koks pažeidimas bus pridėtas prie platesnės Briuselio bylos prieš Varšuvą dėl demokratijos standartų.

D.Tuskas pavadino PiS vyriausybės sprendimą nekreipti dėmesio į įspėjimą „labai pavojingu..., nes tai preliudija pareiškimui, kad Lenkijai nereikia ES, o ES nereikia Lenkijos“.

„Tuo atveju, jei žiniasklaidoje cituoti pono ministro (W.Waszczykowskio) žodžiai tiksliai atitinka tai, kas buvo pasakyta, tai yra akivaizdus rutiniško Baltarusijos AE statybų klausimo politizavimas, kai atskiros šalys spaudžiant Lietuvai demonstruoja vadinamąjį europinį solidarumą“, – rašoma Baltarusijos URM pranešime.

Taip ministerija pakomentavo W.Waszczykowskio poziciją, kad Lenkija neketina ateityje pirkti statomos Astravo AE pagamintos elektros, nes projektas paremtas „nesaugiomis technologijomis“.

50 kilometrų nuo Vilniaus esančią Astravo AE stato Rusijos korporacija „Rosatom“.

„Tariamai priimto sprendimo nepirkti Baltarusijos AE pagamintos elektros energijos susiejimas su „technologijos nesaugumu“ skamba mažų mažiausiai keistai, turint galvoje, kad pati Lenkija nagrinėja galimybę šalyje vystyti atominę energetiką“, – rašoma Baltarusijos URM pareiškime.

Praėjusią savaitę lenkų žiniasklaida paskelbė, kad Varšuva galutinai apsisprendė statyti pirmąją šalyje atominę elektrinę. Tačiau energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Tchuževskis) po to pareiškė, kad jokių sprendimų nepriimta.

Pasak Baltarusijos URM, Minskas pasirengęs bendradarbiauti ir palaikyti kontaktus branduolinio saugumo klausimais, įskaitant Astravo AE statybas, su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač tokiomis artimomis kaimynėmis kaip Lenkija.

Ministerija priminė, kad Lenkija 2009–2013 metais dalyvavo svarstant Baltarusijos atlikto būsimos AE poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir neprieštaravo, kad būtų įgyvendintas šis projektas.

„Lenkija mums nėra išsakiusi pretenzijų ar abejonių dėl projekto saugumo nei dvišaliu lygiu, nei esamų tarptautinių formatų rėmuose“, – pažymėjo Baltarusijos URM.

Pasak ministerijos, šių metų pavasarį svarstant Baltarusijos parengta ataskaita, kaip šalis vykdo Branduolinio saugumo konvenciją, lenkų pareigūnai uždavė viso labo tris praktinius klausimus, į kuriuos Minskas atsakė.

„Norėtume priminti, kad Baltarusijos AE statybose naudojamos technologijos sėkmingai taikomos įgyvendinant analogiškus projektus tokiose Europos Sąjungos šalyse kaip Vengrija, Slovakija, Suomija ir Čekija. Kiek mums žinoma, šia tema minėtų valstybių atžvilgiu Lenkija nėra išsakiusi jokios oficialios kritikos“, – pažymėjo Baltarusijos URM.

„Dėl to Lenkijos ambasadorius Baltarusijoje buvo pakviestas į URM pokalbio“, – priduriama pareiškime.

Nerimą dėl Minsko branduolinės energetikos planų reiškia ne vien Varšuva. Lietuvos vyriausybė irgi teigia, kad AE statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų, todėl žada neįsileisti jos gaminamos elektros ir ragina iniciatyvą paremti kitas regiono šalis.

Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina atsargiai – Briuselio teigimu, kyla klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą.

Lietuvos Seimas birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus.

„Mes (...) norime įsitraukti į konstruktyvų bendradarbiavimą su naująja Lietuvos vyriausybe, o tai didžiąja dalimi priklausys nuo mūsų partnerių geros valios, daugiausiai kalbant apie Lietuvos lenkų teisių užtikrinimą“, - Lenkijos parlamente sakė W.Waszczykowskis.

„Apie tai kalbėjau su savo Lietuvos kolega (Linu Linkevičiumi) per jo pastarąjį vizitą į Lenkiją. Įsipareigojome išbandyti naujas bendradarbiavimo formas“, - teigė Lenkijos diplomatijos vadovas.

Jis ketvirtadienį Lenkijos Seime pristatė šalies užsienio politikos uždavinius 2017 metais. Politiko kalbos išrašas pateikiamas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje.

Paskutinį kartą Lietuvos užsienio reikalų ministras Varšuvoje viešėjo sausio 20 dieną.

Pastaraisiais metais Vilniaus ir Varšuvos santykius dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties temdo nesutarimai.

Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) sakė, kad „jokia valstybė neturi įsipareigojimo priimti imigrantus“ ir kad D. Trumpas „yra išrinktas prezidentas, turintis teisę“ nustatyti tokį draudimą.

W. Waszczykowskis tai pareiškė sekmadienio vakarą per privačią televiziją „Polsat News“.

Lenkijos diplomatijos vadovas priklauso konservatyviai vyriausybei, kuri griežtai nesutinka įsileisti musulmonų pabėgėlių. Praėjusiais metais ji atliko svarbų vaidmenį, sutrukdydama Europos Sąjungos pastangoms paskirstyti pabėgėlius visoms Bendrijos narėms.

D. Trumpo įsakas išprovokavo masinius protestus oro uostuose, o daugelis šalių jį pasmerkė kaip žmogaus teisių pažeidimą.

„Negalima kritikuoti norinčių pagerinti santykius su Rusija“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis).

„Esame Rusijos kaimynai ir taip pat to norėtume. Tai mūsų žinutė amerikiečiams: mums tai patinka, tik ne mūsų kaina“, – sakė jis radijui RMF.

Šie W.Waszczykowskio komentarai nuskambėjo likus vos savaitei iki D.Trumpo inauguracijos. Respublikonas anksčiau yra sakęs, kad jo administracija sieks pagerinti santykius su Kremliumi.

Per pastaruosius dvejus metus įtampa tarp Rusijos ir Vakarų smarkiai padidėjo. Santykių pablogėjimą lėmė 2014 metais Maskvos surengta Krymo pusiasalio aneksija ir praėjusiais metais vykdyta karinė kampanija Sirijoje.

Savo ruožtu kadenciją baigiančio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija NATO rytiniame sparne įsakė dislokuoti papildomą karių brigadą, kad nuramintų Lenkiją ir kitas sąjungininkes, kurių kaimynė Rusija vis dažniau vykdo karines pratybas šalia išorinių Aljanso sienų.

Ketvirtadienį į Lenkiją atvykusi karių ir technikos brigada sulaukė itin aršios Kremliaus reakcijos. Vašingtonui pajėgas Europoje sustiprinus vienu didžiausių dalinių nuo Šaltojo karo laikų, Maskva šį žingsnį pavadino „grėsme“ prie jos „slenksčio“.

Be to, B.Obamos administracija vėl pratęsė sankcijas Rusijai dėl šios veiksmų Ukrainoje.

„Nuo lapkričio 8-osios Donaldas Trumpas elgiasi racionaliai, įspėja apie Rusiją“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.

„Jie (D.Trumpo administracija) galvoja taip pat racionaliai kaip ir mes, o jų požiūris į pasaulį ir konkurenciją su Rusija yra panašus į mūsų“, – sakė jis.

Šią savaitę W.Waszczykowski nuvyko į Niujorką tartis dėl Lenkijos vietos Saugumo Taryboje 2018-2019 metais.

Antradienį žurnalistams ministras pareiškė, kad buvo susitikęs su beveik 20 šalių pareigūnais, tarp jų pareigūnais iš kai kurių Karibų valstybių „pirmą kartą mūsų diplomatijos istorijoje. Pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Belizas ar San Eskobaras“.

Kadangi San Eskobaro valstybės nėra, ministerijos atstovė Joana Wajda (Joana Vajda) buvo priversta aiškintis, kad ministras paprasčiausiai suklydo ir kalbėjo apie Sent Kitsą ir Nevisą – salų valstybę Karibų jūroje, kurios ispaniškas pavadinimas yra San Cristobal y Nieves.

Tačiau toks pasiaiškinimas neįtikino internautų ir šie puolė skelbti pranešimus su groteline žyma #SanEscobar – sukūrė šios pramanytos šalies vėliavą ir net sukūrė keletą įsivaizduojamų naujienų apie šią neegzistuojančią šalį. Viename pranešime sakoma, kad San Eskobaras „visiškai palaiko Lenkijos kandidatūrą į Saugumo Tarybą“.

Tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 žmonių, daugiausia aukšto rango Lenkijos pareigūnų, 2010 metų balandžio 10 dieną žuvusių per lėktuvo katastrofą prie Smolensko Rusijos vakaruose.

„Jeigu Rusija nori iš mūsų pagarbos ir pragmatiškumo – tai to paties tikimės iš jų“, – sakė W.Waszczykowski Lenkijos naujienų agentūrai PAP.

Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas sako, kad jis yra pasiruošęs padaryti viską (dialogui atkurti). Mano atsakymas yra toks: nereikia daryti visko, tik pradėkite nuo „Tupolev 154“ liekanų sugrąžinimo ir panaikinkite ekonomines sankcijas Lenkijai“, kalbėjo ministras.

Dvišaliai santykiai tarp šalių tebėra įtempti po katastrofos ir 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, dėl kurios ES įvedė sankcijas Rusijai.

Atsakydamas Kremlius ėmėsi priemonių prieš ES valstybes, ypač prieš Lenkijos žemės ūkio produkcijos importą.

Varšuva ne kartą prašė Maskvos perduoti jai lėktuvo liekanas ir vadinamąsias juodąsias dėžes, tačiau Rusija atsisako tai padaryti.

Lenkijos delegacija vyko į ceremoniją netoli Smolensko esančiame Katynės miške pagerbti tūkstančius lenkų armijos karininkų, kuriuos 1940 metais nužudė sovietų slaptoji policija. Savo atsakomybę už tas žudynes Kremlius neigė iki 1990 metų.

Lėktuvo liekanos ne tik turi simbolinę prasmę Varšuvai, bet kartu yra svarbus įkaltis, kuris galėtų padėti atskleisti šios katastrofos priežastis.

Ankstesnė Lenkijos liberalų vyriausybė dėl katastrofos kaltino prastas oro sąlygas ir lenkų pilotų bei rusų skrydžių kontrolierių klaidas.

Tačiau 2015 metų lapkritį į valdžią atėjusios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujama vyriausybė atmetė šias išvadas kaip numanomo sąmokslo priedangą ir pradėjo savo tyrimą.

Šią savaitę Lenkijoje pradėta buvusio valstybės vadovo palaikų ekshumacija. Prokurorai nori patikrinti, ar palaikai buvo teisingai identifikuoti, ir ieškoti sprogmenų arba degimo pėdsakų, nes PiS) nuomone, prieš lėktuvo katastrofą jame galėjo kilti gaisras.

Aljansas trečiadienį patvirtino, kad Rusija pasiuntė du naujus laivus į Baltijos regioną.

„Laivų, taip pat galinčių nešti branduolinius ginklus, dislokavimas yra agresyvus ir neatsakingas elgesys bei nepriimtina reakcija į liepą Varšuvoje NATO priimtus sprendimus“, – Lenkijos radijui sakė užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis).

NATO lyderiai liepą pritarė planams rotuoti kovinius batalionus trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kad jos būtų užtikrintos, jog nebus paliktos likimo valiai, jei Rusija jų atžvilgiu nuspręstų pakartoti 2014 metų intervencijos į Ukrainą žingsnius.

Nuo to laiko Kremlius stiprina savo pajėgas Baltijos jūroje, o jos naikintuvai dažnai tikrina Aljanso sąjungininkių, pavyzdžiui, Estijos, oro erdvės gynybos budrumą.

„Galime patvirtinti, kad du rusų karo laivai neseniai atplaukė į Baltijos jūrą. NATO laivynas stebi šią veiklą šalia mūsų sienų“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė NATO atstovas Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).

„Rusija turi teisę veikti tarptautiniuose vandenyse“, – sakė jis, bet pridūrė: „Tuo pat metu stebime padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia mūsų sienų“.

Anksčiau šį mėnesį Rusija dislokavo branduolines galvutes galinčias nešti „Iskander“ raketas Kaliningrado srityje, kuri ribojasi su NATO narėmis Lietuva ir Lenkija.

Varšuva taip pat piktai reagavo į šį žingsnį, o Lietuva pridūrė, kad jis galbūt pažeidžia svarbią branduolinės ginkluotės sutartį.

W.Waszczykowskis penktadienį pakartojo, kad nauji NATO planai apie karių dislokavimą regione nėra karingas žingsnis.

„Šio karinio dislokavimo mastai nėra tokie, kad verstų Maskvą galvoti, mes jai keliame grėsmę“, – sakė jis Lenkijos radijui.

Savo ruožtu Pentagonas kovą sakė, kad nuo 2017 metų rytų Europoje dislokuos papildomą ginkluotą beveik 4 200 karių brigadą, kurios daliniai bus nuolat rotuojami.

Maskva įnirtingai priešinasi Vakarų ekspansijai buvusiame sovietiniame bloke, o 1997 metais Aljansas oficialiai sutiko nekurti nuolatinių bazių buvusiose Varšuvos pakto valstybėse.

Kremlius taip pat planuoja suformuoti tris naujas divizijas savo Rusijos pietvakariniame regione ir dislokuoti ten naujų ginklų, kad atsvertų, anot Maskvos, pavojingą karinių pajėgų stiprinimą šalia jos vakarinių sienų.