Įtaka tolesniam gyvenimui

Nors į žaidimus dažnai žvelgiama lengvabūdiškai, ši veikla – kur kas svarbesnė, nei gali atrodyti. Žaidimai mūsų psichikai tokie pat svarbūs kaip miegas ir maistas, sako vaikų psichologė G.Sujetaitė-Volungevičienė.

„Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikystėje patirta žaidimų stoka arba skurdūs, ribojami žaidimai daro didelę įtaką tolesniam gyvenimui. Žaidimai neabejotinai naudingi, nes priverčia stengtis, o kai stengiamės, aktyviai veikia mūsų smegenys“, – paaiškina psichologė.

Svarbu suprasti ir tai, kad vaikai mokosi žaisdami, todėl griežtai atskirti  mokymosi procesą ir laisvalaikį žaidžiant nenaudinga. „Būtų kur kas geriau, jei atsižvelgtume į vaikų interesus ir suprastume, kaip iš tiesų jie mokosi, o tuomet prisiviliotume būtent žaidimais – naudinga, prasminga ir gebėjimus aktyvinančia veikla“, – teigia G.Sujetaitė-Volungevičienė.

Žaidimo kultūra silpna

Nors suaugusieji apie žaidimų reikšmę vaikų raidai šiandien žino vis daugiau, to nepakanka – laisvojo žaidimo kultūra Lietuvoje yra kone išnykusi, teigia psichologė.

„Ilgus dešimtmečius žaidimai buvo natūrali gyvenimo dalis, perduodama iš kartos į kartą: vaikai išeidavo į lauką ir valandų valandas žaisdavo kieme; tai buvo kupina laisvės veikla. Deja, tos laisvės su laiku liko vis mažiau. Kaip psichologė, akcentuoju tėvams vieną dalyką – nors reikia stebėti vaikus, žaisti jie turi išmokti patys. O išmokti žaisti, kurti vaizduotės siužetus vaikams sunku, kai mes juos saugome visur – stebime ir prižiūrime net žaidimų aikštelėje. Šiandien vaikams trūksta erdvės būti tiesiog sau, o juk per buvimą su savimi išsivysto savarankiškumas“, – pasakoja G.Sujetaitė-Volungevičienė.

Kodėl nyksta laisvojo žaidimo kultūra? Anot specialistės, tai lemia daugybė veiksnių – gyvenimas apsitvėrus tvoromis, nebendravimas su kaimynais, atitolimas. Taip pat greitas gyvenimas, kai iš automobilio vaikai keliauja tiesiai į darželį ar mokyklą, ir atvirkščiai.

Kokius žaidimus išrinkti?

Žaidimas – procesas, kurio metu lavinami vaiko gebėjimai, būtini jo ateičiai. Žaidžiant stiprėja bendrieji gebėjimai, tokie kaip dėmesio koncentracija, atmintis, kūrybiškumas, empatija, valia, savireguliacija. Šie gebėjimai vėliau svarbūs ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame vaiko gyvenime – ieškant kūrybiškų sprendimų ar koordinuojant įvairius projektus.

Po darbo grįžus į namus verčiau pasidėti telefoną į šalį ir pažaisti su vaikais – tai turi įtakos ir sveikatai, ir harmonijai namuose.

Vaikų psichologė teigia, kad vaikams iki vienų metų geriausiais žaislais taps rakandai iš virtuvės stalčiaus – samčiai ir kiti saugūs buities įrankiai mažyliams įdomesni už bet kokius žaislus.

„Kiek didesni, vienų dvejų metų vaikai ima konstruoti ir statyti, jiems svarbus judesys – tam naudingos kaladėlės, kamuoliukai, lankai ar kitokių formų objektai. Nuo trejų ketverių metų plečiasi vaikų kalba ir vaizduotė – su jais galima žaisti profesijas, kurti siužetus, simuliuoti įvairias situacijas, supažindinančias su gyvenimo įvykiais“, – sako specialistė.

Penkerių šešerių metų vaikai ne tik puikiai kalba ir juda, bet ir mokosi kontroliuoti save, turi mažiau egocentriškumo ir daugiau empatijos. „Tokio amžiaus vaikus galima supažindinti su komandiniais ar stalo žaidimais – vaikai labai nori bendrauti, bet dažnai neranda tam būdo, tad žaidimai čia itin tinka. Vaikams naudingi „Uno“, „Laivų mūšis“ ir panašūs žaidimai, kuriuose yra skaičių, raidžių, reikia komunikuoti“, – vardija G.Sujetaitė-Volungevičienė.

Naudingi visai šeimai

Žaidimui su vaikais galima išnaudoti ir kasdienes situacijas – net tuomet, kai žaislų ar spalvingų stalo žaidimų šalia nėra. Pasak vaikų psichologės, jei su vaikais išeinama pasivaikščioti ar ilgai keliaujama automobiliu, taip pat verta žaisti.

„Vaikus ne tik įtraukia, bet ir jų žodyną plečia pastabumo žaidimai, kurių metu reikia ką nors pamatyti. Taip pat istorijų kūrimas po vieną žodį, kai įsitraukia visa šeima. Jei laikas leidžiamas gamtoje, stovyklaujama, galima kažką statyti, konstruoti iš gamtoje randamų elementų“, – sako G.Sujetaitė-Volungevičienė.

Vaikų psichologė priduria, kad žaidimai naudingi visai šeimai: „Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smegenų struktūrą vysto žaidimai, kurių metu kalbama, planuojama, siunčiami emociniai signalai, judama visu kūnu. Nors po tokio žaidimo juntamas nuovargis, jis emociškai įkrauna, prie žaidimo vis norisi grįžti. Todėl po darbo grįžus į namus verčiau pasidėti telefoną į šalį ir pažaisti su vaikais – tai turi įtakos ir sveikatai, ir harmonijai namuose, tam reikia rasti laiko.“