Draudimo bendrovės BTA ekspertai dalinasi savo įžvalgomis apie 5 klasikines situacijas, kurias gali tekti spręsti savarankiškai net ir turint privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.
Automobilių apgadinimas atidarant dureles
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis komentuoja, jog būtent šis atvejis sukelia daugiausiai nesusipratimų, nes pagal galiojančią tvarką, stovinčių automobilių vienas kito apgadinimas durelėmis nėra draudžiamasis įvykis.
„Ši situacija daugeliui tokiomis aplinkybės nukentėjusių ar durelėmis trinktelėjusių vairuotojų kainuoja daug nervų, nes ją fiksuojant veikia visai kita procedūra nei standartinio eismo įvykio atveju. Tokie apgadinimai laikomi turto sugadinimo atvejais, kurių žalą tiesiog turėtų sąžiningai atlyginti ją sukėlęs asmuo“, – aiškina A. Žiukelis.
Nors dažniausiai tokiais atvejais abi pusės tiesiog susitaria, neretai santykius prireikia aiškintis civiline tvarka. Tai kainuoja gerokai daugiau laiko ir galiausiai gali pasibaigti neatgavus remontui išleistos sumos.
Susidūrimas su gyvūnais
Susidūrimas su gyvūnu taip pat nepatenka į civilinės atsakomybės draudimo kompensuojamas žalas. Tad jeigu elnias ar šernas visiškai sulamdys jūsų automobilį, kasko draudimo neturintys vairuotojai negaus ir draudimo išmokos.
„Reikia turėti omenyje, kad dažnai susidūrimo su gyvūnu vis dėlto galima išvengti. Svarbu būti budriems, neviršyti leistino greičio, o važiuojant kelio ženklais apie gyvūnų pavojų pažymėtuose kelio ruožuose jį sumažinti. Dėl susidūrimo su gyvūnu dažniausiai kaltininku pripažįstamas transporto priemonės vairuotojas, o privalomos civilinės atsakomybės draudimas kompensuoja tik nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą“, - sako A. Žiukelis.
Jei patekote į tokią situaciją, pirmiausia skambinkite bendrosios pagalbos telefonu 112, o tuomet specialistai iškvies visas reikiamas specialiąsias tarnybas.
Įvažiavimas į duobę
Įvažiavimą į duobę specialistas skirsto į dvi rūšis: įvykius, kai duobę numatyti galima iš anksto, ir įvykius, įvažiavus į duobes, kurių pamatyti iš anksto galimybės nėra. Pirmuoju atveju, kai įvažiuojama, pavyzdžiui, į kelio darbų ruože esančią duobę, žalos atlyginimo turint tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą tikėtis neverta.
„Labai dažnai vairuotojai duobės pastebėti tiesiog negali, nes ši yra beveik iki kraštų užlyta. Atrodo, kad tai bus tik centimetro ar dviejų nuolydis, o pasirodo, kad skylė gili ir dar aštriai kraštais. Tokiu atveju būtina iškart kreiptis į policiją bei pažymėti tokią kelio vietą. Tačiau dėl žalos atlyginimo galiausiai vis tiek reikės kreiptis į paties kelio savininką, dažniausiai savivaldybę“, – perspėja A. Žiukelis.
Turint kasko draudimą su tokiu įvykiu susitvarkyti gerokai lengviau, o draudikai atlygina patirtą žalą.
Automobilis apgadintas, o kaltininkas pasišalinęs
Analogiškai kitą automobilį apgadinusių durelių situacijai, joks stovinčio automobilio apgadinimas nėra laikomas pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą kompensuojama žala. Tad jei randate mašiną aplamdytais šonais, o kaltininkus – pabėgusius, sprendžiant situaciją laukia ilgas procesas.
„Visų pirma, reiktų įvertinti gal vis dėlto įmanoma nustatyti avariją sukėlusį asmenį: galbūt aikštelė filmuojama, gal yra sargas, gal šalia darbininkai darbuojasi. Gali būti, kad jiems pareigingas įvykio kaltininkas vis gi paliko savo kontaktus ir laukia jūsų skambučio. Nors pagal KET po įvykio jis turėjo kviesti policiją, praktikoje tokių situacijų, kai žmonės per trečius asmenis mėgina pranešti, kad sukėlė eismo įvykį, būna išties nemažai“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Jei visgi paaiškėja, kad kaltininkas pasišalinęs ir jo atsekti neįmanoma, aptikus apgadintą automobilį reiktų skambinti į bendrosios pagalbos centrą.
„Yra tikimybė, kad kaltininkas pasielgė taip, kaip numato KET, ir jums nežinant pranešė policijai, kuri užfiksavo įvykį. Tokiu atveju žalą atlygins kaltininko bendrovė. Liūdniausias ir, deja, vienas iš dažniausių atvejų, kai kaltininko niekas nematė, niekas įvykio nefiksavo, o jis tiesiog pabėgo. Tokiu atveju, neturint kasko draudimo, ir patirtų nuostolių jums niekas neatlygins“, - sako A. Žiukelis.
Specialistas primena ir patiems būti atsakingiems bei budriems ir net ir po smulkaus incidento, jei transporto priemonės vairuotojo šalia nėra, iš įvykio vietos nepasišalinti nepranešus pareigūnams.
„Būna sėkmingų ar net kurioziškų situacijų, kai po tokių įvykių vis tik pavyksta rasti kaltininką. Kartais, tai tiesiog tame pačiame kieme gyvenantis ar biure dirbantis žmogus, kuris po kuro laiko grįžta į tą pačią aikštelę. Jei pastebite tokią situaciją - būtinai informuokite policiją. Ir taip pat žinokite, kad dėl neapdairumo ir pats galite būti tokiu būdu sučiuptas“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Deklaracijos pildymas
Tačiau bene dažniausiai vairuotojams koją pakiša pats eismo įvykio deklaracijos pildymas. Žmonės pamiršta aiškiai pažymėti įvykio aplinkybes, neužrašo svarbių detalių, negauna reikalingų parašų, ar patys pasirašo ne ten, kur reikia, ir dėl to draudimo administravimo procesas gali užsitęsti.
„Jei duotume deklaraciją užpildyti ramiam, pasiruošusiam žmogui, problemų iškiltų labai retai. Bet po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir apskritai kurį laiką į situaciją negali žiūrėti objektyviai. Tokiu atveju gerai paklausti praeivių, kaip jie mato susidariusią situaciją ar net paskambinti draugui, galinčiam nuraminti ir pasakyti, ką nuosekliai reikia daryti. Atrodo, su pačiu dokumentų pildymu tai nesusiję, bet jei žmogus yra išsigandęs, streso būsenoje, tai labai atsispindi jo daromose klaidose, ir gali pakenkti net situacijoje, kurioje jis visiškai teisus“, – teigia A. Žiukelis.
Jei vis dėlto nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, o eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, - kvieskite policiją. Atvykę pareigūnai tikrai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, bei padės užpildyti deklaraciją. Sudėtingesnio įvykio atveju, esant reikalui užregistruos eismo įvykį, ir patys vėliau nuspręs, kas yra dėl jo kaltas.
