Užstato sistema Lietuvai padėjo reikšmingai padidinti surenkamų plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių apimtis – jos išaugo iki 92 procentų. Tai – vieni iš geriausių rodiklių Europoje.

Tiesa, stiklinių pakuočių atžvilgiu užstato sistema yra mažiau efektyvi – norėto 88 proc. rodiklio per 6 metus pasiekti nepavyko – atgal sugrįžta tik 85 procentai sistemoje dalyvaujančių stiklinių butelių. Ekspertai įsitikinę, kad mažesnį nei siekiama surinkimą lemia stiklo pakuotės ribotas tinkamumas užstato sistemai.

„Stiklas dūžta ir sunkiai sveria, todėl žmonėms būna sunku nešti susikaupusius didesnius taros kiekius iki taromatų ir dalis jų pasirenka stiklo pakuotes mesti į šalia namų esančius konteinerius. Surinkimo trūkumas išlieka stabilus kiekvienais metais, tad tai vertiname kaip ilgalaikę tendenciją“, – sako didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Pasak jo, PET buteliai, skardinės vidutiniškai sveria 15–50 g, o vienas stiklo butelis – vidutiniškai net 300 gramų. Tad vienas stiklinis butelis prilygsta 20 plastikinių butelių ir daliai žmonių tai fiziškai sunkus svoris gabenimui iki parduotuvės.

„Šiuo metu Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos plėtros. Mūsų vertinimu, efektyvu būtų toliau plėsti PET ir metalinių pakuočių surinkimą per taromatus, nes yra pakuočių, kurios neaišku kodėl nepatenka į sistemą – pavyzdžiui, alaus, vyno ir putojančio vyno PET ar skardinės pakuotės. Tačiau nuo stiklo plėtros taromatuose reikėtų susilaikyti, kaip tai daro ir kitos Europos valstybės, nes ši plėtra nepadėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų, o kaštus iškeltų neproporcingai daug. Kitų šalių praktika rodo ir mūsų ekspertiniu vertinimu, sunkias stiklo pakuotes gyventojams daug patogiau išmesti į šalia namų esantį stiklo konteinerį“, – sako K. Pocius.

Jam antrina ir „Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis, teigiantis, jog pastaraisiais metais vykdyta stiklo konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžių rezultatų ir su ja galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus.

„Nuo 2016 m. Lietuva kartus su ES lėšomis rūšiavimo konteinerių plėtrai numatė 100 mln. eurų. Šiandien prie daugiabučių ar individualių namų yra per 350 tūkst. stiklo konteinerių. Konteinerinės sistemos plėtra leido surinkti daugiau stiklo pakuočių atliekų – 2020 m. jų surinkta 20 proc. daugiau nei 2019-aisiais, o 2021 m. fiksuotas dar apie 10 proc. augimas. Esame įsitikinę, kad su tolesne konteinerių sistemos plėtra per porą metų galime pasiekti valstybės užsibrėžtą tikslą surinkti ir išrūšiuoti 70 proc. stiklo pakuočių ir tą padaryti gyventojams patogesniu būdu“, – sako K. Šiaudkulis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė priduria, kad plėsti stiklo pakuočių surinkimą per taromatus būtų komplikuota ir dėl ploto trūkumo pakuotes surenkančiose parduotuvėse.

„Plastikines ir skardines pakuotes lengva supresuoti, tuo tarpu stiklinių butelių nesuspausi, todėl jų laikymas reikalauja daug vietos. Tai kelia didelių iššūkių ne tik taromatų sistemai, bet ir butelius priimančioms parduotuvėms, ypač mažesnėms, kurios neturi tiek laisvo ploto nesupresuotų atliekų laikymui. Be to, stiklo pakuočių atliekas priimančioms parduotuvėms iššūkių kelia ne tik ploto trūkumas, bet ir papildomas triukšmas, nemalonūs taros skleidžiami kvapai, didelis bendras stiklo pakuočių svoris, kurį darbuotojams tenka kilnoti“, – pasakoja R. Vainienė.

Ji taip pat priduria, kad stiklinių pakuočių užstato sistema yra ne tokia efektyvi ir iš ekonominės pusės, gamintojams ir importuotojams šioje sistemoje stiklinio buteliuko sutvarkymas kainuoja du–keturis kartus daugiau nei PET ar metalinės pakuotės sutvarkymas. Šie kaštai galiausiai būtų perkelti ant vartotojų pečių.

Vasarį baigėsi terminai, iki kada organizacijos turėjo išduoti įmonėms dokumentus apie atliekų sutvarkymą 2018 m. Šie dokumentai gamintojams ir importuotojams reikalingi, norint išvengti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Skaičių, kokio dydžio baudos kokiam skaičiui įmonių gali būti apskaičiuotos dėl to, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių pernai nepavyko įvykdyti iki galo, nei „Žaliasis taškas“, nei PTO nepateikė.

Sukčiavimas atsirūgo nekaltiems

Susidariusios situacijos ištakos – šiuo metu teismui perduota byla dėl bendrovės "Metrail" vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad "Metrail" per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

"Metrail" buvo viena iš daugybės atliekų tvarkytojų, kuriuos samdo viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir "Žaliasis taškas", atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas. Jas būtent šiam tikslui įkūrė metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigojusios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservuoto maisto gamintojai.

Taigi ikiteisminis tyrimas kitu lazdos galu drožė supakuotus gaminius gaminančioms ir importuojančioms įmonėms – gamtosaugininkai panaikino "Metrail" išduotus dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Tad šioms įmonėms atsirado pareiga patikslinti taršos mokesčio deklaracijas "Metrail" nesutvarkytais kiekiais. Nors skaičiuojama, kad dėl bendrovės neteisėtos veikos valstybei padaryta daugiau kaip 6 mln. eurų žala, patikslinus deklaracijas, aplinkosaugininkai pareikalavo sumokėti 28,5 mln. eurų. Tokių lėšų nei PTO, nei "Žaliasis taškas" mokėti nesutinka, nes jau kartą sumokėjo "Metrail" už tų pačių atliekų sutvarkymą.

Kas mokės antrą kartą: verslas ar gyventojai?

Siūlė susitarti

Dar kovo mėnesį "Žaliasis taškas" ir PTO pasiūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Jie siūlo per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau iki šiol padėtis nepajudėjo iš mirties taško.

Taikos sutarties problema neseniai buvo aptariama net Vyriausybėje. Tačiau pastaroji nusprendė nesanti bylos šalis, tad jokių nurodymų valdžios institucijoms nedavė. Tik nutarta, kad būtent Aplinkos ministerija turi visus įgaliojimus išspręsti šį reikalą. Mat padėtis labai rimta, o padariniai gali būti labai sunkūs ir verslui, ir valstybei. Tad ministerija arba jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas buvo įpareigoti per dvi savaites pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties.

Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Atvirkščiai buvęs aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profsąjungos lyderis, dabar laikinai vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamentui Vaidas Laukys "Žaliajam taškui" ir PTO raštu atsakė, kad jokios sutarties nebus: "Atkreipiame dėmesį, kad jūsų siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo."

Besimėtančių atliekų neranda

Buvęs profsąjungų lyderis teigia, kad ministerijos netenkina taikos sutartyje numatytas principas atliekų tvarkymą organizuoti ne tais pačiais kalendoriniais metais, kai pakuotė išleidžiama į rinką. "Jūsų projekte siūloma 2013–2015 metų neįvykdytą pakuočių atliekų tvarkymo užduotį įvykdyti (užskaityti) 2019–2023 m. surinkus ir sutvarkius papildomą kiekį pakuočių atliekų kiekį", – sakoma departamento vadovo rašte.

V.Laukiui netinka ir organizacijų pasiūlytas principas, kad siūloma tvarkyti ne tos rūšies pakuotės atliekas, kurios susidarė į rinką išleidžiant konkrečios rūšies pakuotes.

"Toks valdininko prieštaravimas tėra formalus. Jei pagrinde ginčas eina dėl "Metrail" nesutvarkytų metalinių pakuočių, kurios įvertinamos keliais tūkstančiais tonų, logiška manyti, kad šios tonos turėtų voliotis, būti sumestos pakelėse ir miškuose. Ar kas nors jas aptiko? Ne. Vadinasi, metalinės pakuotės yra surinktos ir perdirbtos", – dienraščiui sakė PTO direktorius Nerijus Juškaitis.

Pašnekovo teigimu, ministerijos klerkų aiškinimą, neva tūkstančiai metalo pakuočių rūdija gamtoje, yra nepagrįsti. Mat antrinių žaliavų supirkimo sistemoje veikia daug privačių fizinių arba juridinių asmenų, kurie oficialiai nedeklaruoja savo veiklos. Tad neatmestina prielaida, jog būtent šie asmenys yra supirkę, o vėliau pateikė perdirbti tūkstančius tonų metalinių pakuočių.

Aplinkos apsaugos departamentui neįtiko ir organizacijų siūlomas garantijos arba laidavimo sumos įkainis. Neva jis yra mažesnis nei mokesčio tarifai, nustatyti teisės aktais, kurį turėtų mokėti gamintojai ir importuotojai, jei atitinkamais metais neįvykdė nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

"Tokios sutarties pasirašymas turėtų tiesiogines reikšmingas pasekmes ir valstybės finansams", – teigiama V.Laukio pasirašytame rašte. Tačiau pareigūnas rašte neįvardina, kokios iš tikrųjų finansinės pasekmės grėstų, kodėl taikos sutartis yra žalinga, kokia žala būtų viešajam interesui. Užuot pateikęs siūlymus, kaip departamentas įsivaizduoja galimą taikos sutartį, klerkas organizacijų prašo pateikti įvairios informacijos, tarp kurios – kas būtų, jei taikos sutartis nebus pasirašyta ir abi organizacijos bankrutuos.

N.Juškaitis dienraščiui sakė, kad tai panašu į eilinį valdininkų atsirašinėjimą, o priežastys gali būti kitos. "Viename iš susitikimų ministerijos atstovai mojavo STT ir Valstybės kontrolės raštais – neva šios institucijos neleidžia pasirašyti taikos sutarties. Tačiau kokių tai būta dokumentų, parodyti negalėjo", – dienraščiui sakė N.Juškaitis.

Gresia bankrotai

Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitete įvyko neeilinis posėdis, kuriame buvo pateikti klausimai dėl vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) veikimo bei bandyta aiškintis priežastis konflikto tarp pakuočių tvarkytojų ir Aplinkos ministerijos – kodėl iki šiol nepasirašoma taikos sutartis.

Aplinkos apsaugos viceministras Martynas Norbutas, formaliai atsakingas už atliekų tvarkymą, politikams nedrįso komentuoti galimos taikos sutarties – greičiausia į ją nebuvo įsigilinęs, kaip ir jo pavaldiniai. Politikai nesulaukė konkretaus atsakymo ir į paklausimą, kodėl po devynių mėnesių – būtent tiek tęsiasi šokis apie sutartį, – susitarimas taip ir negimė. Taip pat negauta atsakymo, kas konkrečiai – kokia institucija ir asmenys už tai yra atsakingi.

Politikus ne mažiau nustebino ir viceministro pozicija, kai jis posėdį paliko taip ir nesulaukęs informacijos, kas grėstų, nepasirašius sutarties.

PTO direktorius N.Juškaitis politikams sakė apskaičiavęs, kas nutiktų jo vadovaujamos įmonės ir "Žaliojo taško" bankroto atveju. Organizacijos yra sudariusios sutartis ne tik su pakuočių gamintojais ir importuotojais, bet ir vežėjais – iš viso maždaug su 1800 įmonių. Pasak N.Juškaičio, analizuojant šių įmonių finansinius duomenis, pateiktus Registrų centrui, akivaizdu, kad jau šiandien dalis jų balansuoja ties bankroto riba, yra nemokios. Nepasirašius taikos sutarties, realu, kad net 43 proc. šių įmonių greičiausia bankrutuos arba taps feniksais.

"Maždaug 19 tūkst. žmonių neteks darbo, o tai – maždaug 212 tūkst. eurų darbo užmokestis. Sodra neprisiskaičiuos 77 mln. eurų", – vienus iš galimų nuostolių vardija N.Juškaitis. Tai dar ne viskas. Likviduojant PTO ir "Žaliąjį tašką", bus patirtas maždaug 12,5 milijono eurų nuostolis. Ginčą bandant spręsti teismuose, tektų pakloti apie pusės milijono eurų, o bylinėjimosi išlaidos kartu su baudomis gali siekti net 31 mln. eurų. Pati valstybė už atliekų srauto sutvarkymą patirtų per 20 mln. eurų nuostolio.

Pildys biudžetą?

Pakuočių tvarkymo krizė gali turėti rimtų pasekmių, kurias pirmieji pajus didmiesčių gyventojai. Aplinkos ministerijai nesugebant spręsti situacijos, gali kilti sumaištis dėl atliekų surinkimo. Neatmetama, kad artimiausiu metu, dalis jų atsisakys vykdyti savo pareigą išvežti atliekas iš vadinamųjų varpelių.

Advokato Roberto Klovo teigimu, nenormalu, kad iš įmonių reikalaujama antrą sykį susimokėti už tą patį, nors anksčiau buvo mokėta "Metrailui". "Tokiu atveju jos būtų bankrutuojančios. Tačiau būtent šios įstaigos, pagal mūsų įstatymus, gali sudarinėti sutartis dėl pakuočių tvarkymo, o ne pavienės įmonės. Iškėlus joms bylas veikla įstrigtų, abi organizacijos nebegalėtų sudarinėti naujų sutarčių. Tuomet gamintojai ar importuotojai mokėtų valstybei taršos mokesčius, tačiau atliekos būtų visiškai netvarkomos", – dienraščiui sakė R.Klovas.

Tokios situacijos neatmeta ir N.Juškaitis. Tiesa, vienos iš didžiausių atliekų vežėjų "Ecoservice" vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė dienraščiui sakė, kad bendrovė jau sumokėjo reikalaujamą taršos mokestį. "Kokia tai suma, atskleisti nenorėčiau. Manau, šiais metais pakuotes dar rinksime, kas ir kaip bus kitais metais, dar nenuspręsta". Pašnekovė nenorėjo atskleisti, ar, sumokėjus taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis negu mokant per organizacijas, didės šiukšlių vežimo mokestis.

N.Juškaitis atviresnis. Jei dabar už pakuočių sutvarkymą gamintojai ir importuotojai abiem organizacijoms sumoka 21,3 mln. eurų, tai organizacijoms bankrutavus, gamintojams ir importuotojams teks bendrai sumokėti 74,6 mln. eurų. Skirtumas – 53,3 mln. eurų. Būtent ši suma guls ant vartotojų pečių.

"Galvokime logiškai: jei teks mokėti taršos mokestį, brangs ne tik atliekų surinkimas, bet ir prekės parduotuvių lentynose. Verslas – ne labdara, padidėję kaštai bus užkrauti paprastam vartotojui", – sakė advokatas R.Klovas.

Dėl susidariusios situacijos dienraštis į ministeriją kreipėsi praėjusią savaitę. Tačiau tarnautojai į žurnalistų klausimus per savaitę atsakyti nesugebėjo.

Simonas Gentvilas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Aplinkos ministerijoje – akivaizdi krizė. Man sunku suprasti, kaip ir kodėl per devynis mėnesius verslas taip ir neįstengia atverti ministerijos durų, kodėl valdininkai visiškai nereaguoja į verslo siūlymus – juos atmeta, nepateikdami savų. Manau, kad dėl to gali būti kalta viešai pripažįstama problema – Aplinkos ministeriją paliko aukšto lygio specialistai, jų stygius labai jaučiamas.

Šioje istorijoje keista ir aplinkybė, kodėl ministerija trejus metus netikrino "Metrailo", aklai pasirašinėjo visas šios bendrovės teikiamas ataskaitas, bet šiandien neprisiima atsakomybės, ją užkraudama ant verslo pečių. Šiandien yra apie 200 atliekų tvarkytojų ir ar ministerija gali garantuoti, kad vienas ar keli iš jų nebus metralais? Įžvelgiu ir kitą, galbūt paslėptą problemą. Jei PTO ir "Žaliasis taškas" bankrutuoja – o taip manyti leidžia šiandieninė Aplinkos ministerijos pozicija, šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia kurtis naujoms bendrovėms, kurios būtų atsakingos už pakuočių tvarkymą. Taigi galimos įžvalgos, kad tokiu būdu bandoma naujoms įmonėms atverti rinką, kuri, beje, jau bus tuščia.

Atmetus milijoninius nuostolius, kurių patirtų pakuočių gamintojai bei importuotojai dėl organizacijų bankroto, taip pat – ir valstybė, galima įžvelgti ir savotišką Aplinkos ministerijos norą pasipinigauti. Dėl "Metrail" neteisėtos veiklos paskirta 30 mln. eurų baudų. Metams baigiantis, ministerija nesugebėjo sutvarkyti elektroninės atliekų tvarkymo sistemos – 13 tūkst. įmonių bus priverstos mokėti taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis už įprastą. Tai dar 90 mln. eurų į valstybės kišenę. Tačiau šie pinigai neįkris tiesiogiai į valstybės biudžetą – šios lėšos bus naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo įstatyme numatytiems tikslams. Kyla įtarimų, kad dabartinė ministerijos valdžia kaupia milijoninį kapitalą saviems.

Pažymas panaikino

Reikalavimai sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio šalies įmones pasiekė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) nustačius pažeidimų atliekas tvarkančioje bendrovėje "Metrail". Paaiškėjo, kad pastaroji įmonė 1,8 tūkst. verslo subjektų neteisėtai išdavė atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus už 14,5 tūkst. tonų metalo ir 500 tonų plastiko pakuočių. Įsigiję šiuos dokumentus iš "Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Tačiau dėl galbūt nusikalstamos atliekų tvarkytojo veiklos keli tūkstančiai vietos ir tarptautinių įmonių dabar yra verčiamos antrą kartą mokėti už pakuočių tvarkymą atgaline data. Aplinkos ministerijos VRAAD 2015–2016 m. priėmė sprendimus panaikinti "Metrail" išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. laikotarpį.

Pasak šalies verslo atstovų, ši istorija yra puiki jau daugelį metų atliekų tvarkymo srityje besitęsiančios netvarkos ir piktnaudžiavimų iliustracija.

Dar sykį susimokėti verčiamos įmonės atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, "Metrail" 2013 m. išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužę., o išduoti 2015 m. nustojo galioti tik 2016 m. rugpjūtį. Kitaip tariant, valstybės institucijos net kelerius metus į galimus "Metrail" pažeidimus žiūrėjo pro pirštus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad valstybė, antrą kartą renkanti mokesčius už tą patį, tiesiog naudojasi stipresniojo teise.

Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas.

"Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas. Tokių atvejų pastebime ir statybų sektoriuje, kuriame galime matyti, kaip naikinami leidimai ir stabdomos statybos. Šiandien panaši situacija yra ir pakuočių tvarkymo rinkoje", – sakė R.Dargis.

Verčia atsakomybę gamintojams

Aplinkos ministro patarėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, įmonės pačios renkasi, su kokiais atliekų tvarkytojais pasirašyti sutartis, o jeigu atliekos tvarkomos netinkamai, už tai yra atsakingi patys gamintojai.

"Gamintojai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios organizacijos pačios renkasi atliekų tvarkytojus arba bendradarbiauja su savivaldybių parinktais atliekų tvarkytojais, kurie jų vardu tvarko pakuočių atliekas. Atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kuriuos išduoda atliekų tvarkytojai, – pagrindas atleisti gamintojus ir importuotojus nuo mokesčio valstybei už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Jeigu tos atliekos sutvarkomos netinkamai, panaikinami tai įrodantys dokumentai. Tokiu atveju būtina sumokėti mokestį valstybei", – kalbėjo M.Bajarūnas.

Pasiūlė 1 mln. eurų

Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkerta, kad "Metrail" istorijoje tiek gamintojai, tiek investuotojai įvykdė visas įstatyme numatytas prievoles – vedė pakuočių apskaitą, dalyvavo organizuojant kolektyvinį atliekų tvarkymą ir finansavo atliekų tvarkymą. Dėl šios priežasties verslininkai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį.

"Atrodo, kad verslas kaltas, jog nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos", – aiškino R.Valiūnas ir pridūrė, kad esant šiai situacijai, teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje, todėl pastarieji galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos Teisingumo Teismo, kilus ES teisės aiškinimo klausimams.

"Na, ir nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže", – priminė R.Valiūnas.

Norėdami kuo greičiau užbaigti kilusį ginčą, šią savaitę iniciatyvą pademonstravo ir nukentėję šalies verslininkai. Jie siūlo sumokėti 1 mln. eurų kompensaciją už tuos pakuočių atliekų kiekius, kurių dokumentai ir pažymos buvo panaikinti. Verslo atstovų teigimu, tokia suma apskaičiuota remiantis to meto rinkos tvarkymo kainomis.

Didžiausia Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ šią savaitę vartotojams pristatė naują mobiliąją aplikaciją, kurios dėka atliekų rūšiavimas taps dar paprastesniu ir patogesniu.

Programėlės „Žaliasis taškas“ pagalba bus galima sužinoti, kur stovi artimiausiai esantys atliekų rūšiavimo konteineriai, bei po ranka turėti visą naudingą informaciją apie rūšiavimą. Operacinių sistemų Android ir iOS vartotojai programėlę jau gali nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.

Atliktos apklausos rodo, kad namie visada rūšiuoja apie 39 proc. Lietuvos gyventojų. Organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, kad naujoji programėlė pastūmės rūšiuoti tuos, kurie nežino, kur stovi artimiausi atliekų rūšiavimo konteineriai. Atsidarę programėlę, žemėlapyje jie galės matyti savo buvimo vietą ir aplink esančių plastikui, popieriui bei stiklui skirtų atliekų konteinerių koordinates.

„Apie 20 proc. gyventojų nerūšiuoja dėl to, kad šalia namų nėra rūšiavimo konteinerių. Kasmet investuojame į konteinerių infrastruktūros plėtrą, tad jų skaičius visose Lietuvos savivaldybėse kasdien auga – atsiranda nemaža tikimybė, jog vartotojai tiesiog nežino, jog konteineris pastatytas visai šalia“, - teigia K. Pocius.

Taip pat pastebėta, kad gyventojams trūksta informacijos apie atliekų rūšiavimą, tačiau net 61 proc. vartotojų  tokios informacijos niekada neieškojo. Tikimasi, jog čia turėtų pagelbėti patogi ir bet kuriuo metu pasiekiama priemonė, kurioje sutalpinta visa kasdien reikalinga informacija.

Programėlė „Žaliasis taškas“ vartotojams bus naudinga ne vien kaip žemėlapis, tačiau ir kaip teisingo rūšiavimo gidas. Joje greitu ir patogiu būdu galima pasitikslinti, į kurį konteinerį išmesti skirtingas atliekas, rasti naudingų patarimų, kaip teisingai rūšiuoti, bei sužinoti įdomių faktų apie atliekas, jų rūšiavimą ir perdirbimą.

„Norint sudaryti visoje šalyje esantį rūšiavimo konteinerių tinklą, tenka dirbti su nuolat kintančiais duomenimis, o tai užtrunka – tenka ieškoti efektyviausių IT ir administravimo sprendimų. Šiai dienai esame sukaupę atliekų tvarkytojų „VSA Vilnius“ ir „Ecoservice“ informaciją apie Vilniaus mieste stovinčių konteinerių koordinates. Visą Lietuvos teritoriją apimantį atliekų rūšiavimo konteinerių žemėlapį planuojama užbaigti 2016 metų pavasarį“, - planais dalijasi K. Pocius.

Didžiausia pakuotės tvarkymo organizacija "Žaliasis taškas" skelbia 3 proc. mažinanti 2015 metų pakuočių tvarkymo paslaugų įkainius klientams. Tiesa, kitąmet Lietuvos įmonių neišvengiamai laukia pakuočių tvarkymo brangimas, rašo "Verslo žinios".

"Esame ne pelno siekianti viešoji įstaiga, tad sukauptą pelną paskirstome klientų naudai mažindami įkainius", - sakė "Žaliojo taško" generalinis direktorius Kęstutis Pocius, kuris pažymėjo, kad įkainiai taip pat mažinti ir 2013 metais.

Tiesa, jau 2016 metų numatomas pakuočių tvarkymo kainų kilimas - tiek dėl įvedamo užstato daliai pakuočių, tiek dėl didėsiančių pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Teisininkai neatmeta, kad dėl "Metrail" atvejo plykstelėjęs atliekų tvarkymo skandalas gali baigtis pakuočių tvarkymo organizacijų bankrotais. Tuomet nukentėtų ne tik gamintojai ir importuotojai, bet sušlubuotų visa Lietuvos atliekų tvarkymo sistema, rašo "Verslo žinios".

Daugiau kaip 1 tūkst. įmonių, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" (ŽT) ir Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO), gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos "Metrail" išrašytus dokumentus.

PTO direktorė Bena Razbadauskienė, aiškina, kad įmonėms reikalaujant lėšų iš PTO, pinigų ši reikalaus iš atliekų tvarkytojų. Ji neatmeta galimybės, kad oganizacijoms gali tekti užsidaryti, o tokiu atveju "ore pakibtų organizacijų prisiimti įsipareigojimai sutvarkyti įmonių pakuočių atliekas, plėsti atliekų surinkimo infrastruktūrą, šviesti visuomenę. Išsibalansuotų visa atliekų tvarkymo sistema".

Pakuočių atliekų tvarkymo skandalo įkaitais tapo daugiau kaip 1,2 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų - įmonėms, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizaciją, gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos įmonės "Metrail" išrašytus dokumentus, liudijančius apie pakuočių sutvarkymą 2013 metais, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Žaliojo taško" generalinis direktorius Kęstutis Pocius neįvardija bendrovių, kurioms gali reikėti kloti solidžiausias sumas, o Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė tarp tokių bendrovių mini alaus gamintoją "Volfas Engelman", "Marijampolės pieno konservus", "Tegra state", "Litegrą". Pasak jos, trečdalį 3,5 mln. eurų sumos tektų sumokėti penkioms įmonėms, o solidžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti vienai organizacijos narei, siekia apie 0,5 mln. eurų. Ji teigia, kad jei teks mokėti mokestį, organizacija ketina išsireikalauti jį iš atliekų tvarkytojos "Metrail", nes tokia sąlyga numatyta sutartyse su atliekų tvarkytoja.

Dienraščio kalbinti gamintojai ir importuotojai kol kas nekomentuoja, kokią sumą kuriam gali reikėti sumokėti ir kokią įtaką baudos padarytų įmonių veiklai bei prekių kainoms. Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, kad dėl padėties, į kurią pakliuvo pulkas šalies įmonių, kaltė tenka ir Aplinkos ministerijai - ji tinkamai neprižiūrėjo atliekų tvarkytojų ir gamintojų organizacijų.

Briuselis siūlo pertvarkyti Europos Sąjungos šalių ekonomiką taip, kad iki 2030 metų Europoje būtų perdirbama 70 proc. komunalinių ir 80 proc. pakuočių atliekų, o jau nuo 2025 metų išvis uždrausti perdirbti tinkamas atliekas vežti į sąvartynus. Lietuvos verslas nuogąstauja dėl to - esą pakuočių tvarkymo išlaidos išaugtų tiek, kad taptų nepakeliama našta verslui, o pasekmes pajustų visa šalies ekonomika, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Tai kol kas tik pasiūlymai. Tačiau šalys narės sunerimusios dėl naujų atliekų tvarkymo užduočių. Lietuva taip pat. Mat EK kalba jau ne apie atliekų perdirbimą ir naudojimą, pavyzdžiui, sudeginimą energijai gauti. Kalbama apie pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Tai reiškia, kad gerokai daugiau atliekų nei iki šiol reikės išrūšiuoti ir perdirbti ar pakartotinai panaudoti, o jei atliekos bus, tarkim, sudegintos, tai jau nebebus laikoma užduoties įvykdymu", - teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Gamintojų ir importuotojų pakuočių tvarkymo organizacijos "Žaliasis taškas" vadovas Kęstutis Pocius teigė, kad tai būtų per didelė našta verslui ir reikštų produkcijos kainų augimą.

Viešoji įstaiga "Žaliasis taškas" paskelbė, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo paslaugos tarifai nuo 2015 metų kyla vidutiniškai 19 procentų. Kaip rašo "Verslo žinios", labiausia brangs plastikinių pakuočių atliekų tvarkymas, o gamintojai kol kas nesiima spėlioti, ar dėl to brangs prekės vartotojams.

Pasak "Žaliojo taško" generalinio direktoriaus Kęstučio Pociaus, kainas tenka kelti dėl to, kad įstaiga kitąmet 2 mln. litų (daugiau kaip 300 proc.) didina atliekų surinkimo konteinerinės sistemos plėtros finansavimą. Be to, 2,8 mln. litų didės ir pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas.

"Didėjimas lemia tai, kad plečiantis konteinerių sistemai daugiau lėšų teks skirti pakuočių atliekoms surinkti iš individualių ir kolektyvinių konteinerių, ir tai, kad krentant naftos kainoms krenta ir antrinių žaliavų supirkimo kainos, taigi pakuočių atliekų tvarkymą reikės subsidijuoti didesne dalimi", - vardija K.Pocius.