Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus į tokį fondą mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.

„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – pranešime sakė K. Navickas.

Fondo pajamų šaltiniai be narių įnašų būtų ir parama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo ir kitos lėšos.

ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų per paskutinius trejus metus, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu.

Anot ministerijos pranešimo, Pieno tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį.

Ūkininkų atstovai nuogąstavo, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Diskusijos dėl fondo steigimo bus tęsiamos.