Triukšmas ir dulkių debesys

Tarp Kačerginės ir Zapyškio, važiuojant nuo Kauno, dešinėje kelio Kaunas–Šakiai pusėje, visai šalia plento, matyti didžiulės skaldos ir žvyro krūvos. Paveldo vietas žymintis ženklas rodo, kad čia įsikūrusios Zapyškio senosios žydų kapinės. Neapsirikite: žydų kapinės – kiek toliau nuo kelio, šalia įmonės tvoros. Žvyro ir skaldos krūvos – dalis žaliavos asfaltbetoniui gaminti.

Aptvertoje teritorijoje matyti metaliniai bokštai, kiti nenauji įrenginiai. Giliau, bazės kieme, – senos asfalto dangos, betono atliekos, senų statybinių medžiagų, iš kurių gaminamas asfaltbetonis, ir paties asfaltbetonio kalnai.

"Anksčiau čia virdavo bitumą – sklisdavo baisi smarvė. Dabar čia tik asfaltbetonį gamina: senas statybines, asfalto atliekas, akmenis skaldo. Kai vyksta gamyba, kyla didžiulis triukšmas, dulkių debesys, kartais juntamas ir bitumo kvapas", – užsiminė su įmonės teritorija besiribojančios sodų bendrijos "Agrochemija" narys Jurgis Grybauskas. Sodų gyventojai ypač kenčia tada, kai vėjas pučia nuo bazės pusės, o šios krypties vėjai, pasak J.Grybausko, yra vyraujantys.

Jo sodo namelis beveik prisišliejęs prie bazę juosiančios tvoros. Kol kas darbai čia nevyksta, tačiau gamybos metu, balandžio–gruodžio mėnesiais, jo ir kaimyniniuose sklypuose augančius augalus dažnai nugula storas skaldos dulkių sluoksnis, jos tirštai nukloja ir namelių viduje esančius daiktus.

Kas gali pasakyti, kodėl nuo 1985 m. mūsų sodų bendrijoje apie 30 sodininkų mirė nuo vėžio?

Netoli "Agrochemijos" bendrijos – taip pat su įmonės teritorija besiribojančios sodų bendrijos "Karklynas" sklypai ir nameliai. Šių sodų bendrijų atstovai, siekdami, kad įmonė iš čia būtų iškelta, ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, prašydami ištirti įmonės keliamos taršos mastą ir žalą sveikatai.

"Daugiau kaip 30 metų mes kovojame, kad ši bazė iš čia būtų iškelta. Dar sovietmečiu atitinkamos institucijos nustatė, kad šios bazės išmetamų dujų, dulkių kiekiai daug kartų viršija leistinas normas ir yra kenksmingi sveikatai. Jau tuomet siūlyta bazę iškeldinti. Deja, nors mažesnėmis apimtimis, ji veikia ir dabar – niekaip negalime išvengti skaldomų akmenų ir statybinių atliekų sukeliamo žalingo triukšmo bei skaldos dulkių", – apgailestavo J.Grybauskas.

Prieš dvejus metus "Agrochemijos" sodininkai kreipėsi į Kauno rajono merą Valerijų Makūną, prašydami tarpininkauti iškeliant šią bazę iš Zapyškio seniūnijos Dievogalos kaimo. Tuomet savivaldybė kreipėsi į Kauno visuomenės sveikatos centrą (KVSC), prašydama atlikti keliamo triukšmo ir skleidžiamų kvapų tyrimą. Tačiau gautas raštas, kuriuo KVSC atlikti tokį tyrimą atsisakė, nes jie esą tiria tik gyvenamosios paskirties pastatų aplinką, o sodų bendrijoje "Agrochemija" tokių pastatų nenustatyta.

Pūlinys kurorto pašonėje

"Kas žino, kiek pavojinga valgyti tokioje aplinkoje išaugintas daržoves ir vaisius? Kas gali pasakyti, kodėl nuo 1985 m. mūsų sodų bendrijoje apie 30 sodininkų mirė nuo vėžio?" – retoriškai klausė J.Grybauskas. Jis užsiminė, kad dabar, kai Kačerginė ir dalis Zapyškio tapo kurortine teritorija, kuri ribojasi su bazę juosiančia tvora, šis objektas tampa tikru pūliniu kurorto pašonėje. "Dabar čia jos tikrai neturėtų likti", – įsitikinęs pašnekovas.

Bazės teritorijoje sutiktas elektrikas Kęstutis Kalkauskas užsiminė, kad įmonę iš čia planuojama iškelti jau seniai, tačiau ji vis lieka. "Dabar jau tikrai turėtų iškelti, bet apie tai šnekėkite su valdžia", – nedaugiažodžiavo darbuotojas.

Zapyškio asfaltbetonio bazė yra valstybės įmonės "Kauno regiono keliai" padalinys. Įmonė atsakinga už Kauno apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją ir remontą Zapyškio bazėje gaminasi kelių remontui reikalingą asfaltbetonį.

"Bazę iš Zapyškio 2018 m. mes planuojame perkelti į Garliavos apylinkių seniūniją. Šiuo metu ten, šalia kelio Kaunas–Prienai–Alytus vyksta statybos – į ten bus iškelta ne tik asfaltbetonio bazė, bet ir visa "Kauno kelių" tarnyba iš Vilijampolės", – informavo "Kauno regiono kelių" laikinasis direktorius Tomas Mockus.

Pašnekovas neįvardijo, kiek tonų asfaltbetonio per metus įmonė pagamina Zapyškyje. Pasiteiravus, ar iki bazės iškeldinimo gamybos apimtys joje bus mažinamos, T.Mockus atsakė: "Apimtys yra tokios, kokios yra. Jų nelabai galime planuoti. Gamybos apimtys priklauso nuo to, kiek mums pavyksta laimėti konkursų darbams atlikti." Tačiau laikinasis direktorius tikino, kad įmonė čia gamina tik asfaltbetonį. "Jokių dervų neverdame ir bitumo negaminame, – sakė T.Mockus. – Asfaltui gaminti reikiamą bitumą mes perkame iš kitų įmonių."

Laikinasis direktorius žadėjo imtis priemonių, kad dulkių gamybos procese kiltų mažiau. "Asfaltbetonio gamybos procese medžiagos, pavyzdžiui, smėlis, kaitinamas iki 150–180 laipsnių temperatūros. Jei jis sausas, atsiranda dulkių. Mes bandysime reguliuoti, kad tų dulkių būtų kuo mažiau. Yra valymo įrenginiai, kurie tas dulkes valo", – sakė T.Mockus.

Labiau įamžins žydus?

"Tokia įmonė neturėtų būti ne tik šalia kurortinės teritorijos. Jos apskritai neturėtų būti gyvenamoje aplinkoje, nes ji kelia diskomfortą gyventojams", – sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis. Valdininko žodžiais, savivaldybės pozicija, kad šio taršos objekto čia turi nelikti, nesikeis.

Žvelgiant į Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio kurortinės teritorijos žemėlapį, matyti, kad palei plentą Kaunas–Šakiai besidriekianti kurortinė teritorija ten, kur įsikūrusi asfaltbetonio bazė, atrodo tarsi iškąsta: toje vietoje kurortinės teritorijos riba nutolsta nuo plento, apibrėždama įmonės teritoriją taip, kad ši į kurortinę teritoriją nepatektų. Urbanisto teigimu, įmonės teritorijos neįtraukti į kurortinę teritoriją rekomendavo Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos:

"Kai buvo derinamas kurortinės teritorijos planas, spręstas klausimas dėl į ją patenkančių taršių objektų. Tuomet agentūra pasiūlė įmonės teritorijos į kurortinę teritoriją neįtraukti, ir šios riba buvo šiek tiek pakoreguota."

Pasak M.Kruopio, kai asfaltbetonio bazė iš Zapyškio seniūnijos išsikels, atsiras daugiau galimybių tinkamai įamžinti ne tik Zapyškio žydų senąsias kapines, bet ir Zapyškio žydų žudynių vietą ir kapą. Ši vieta prie bazės teritorijos prigludusi iš kitos pusės nei senosios žydų kapinės.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva, Zapyškio seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, planuojama žydų sušaudymo vietoje pastatyti naują paminklą, kuriame būtų įrašytas ne tik anonimiškas čia sušaudytų žydų skaičius, bet ir žuvusiųjų pavardės. Pasak Zapyškio seniūno Sigito Imbraso, tai padaryti nebūtų sudėtinga, nes daugelio čia sušaudytų asmenų pavardės yra žinomos.

Žydų atminties vietos Zapyškyje

Zapyškio žydų senosios kapinės – į registrą įtraukta kultūros vertybė. Nemažai Dovydo žvaigždėmis puoštų, hebrajiškais įrašais paženklintų paminklų yra apaugę samanomis, nugriuvę ar susmegę į žemę. Tiksliai nežinoma, kurį amžių siekia seniausi išlikę kapai. Spėjama, kad čia laidota nuo pat žydų įsikūrimo Zapyškyje XVI a. Miestelis iki pat XIX a. klestėjo kaip tarptautinės reikšmės Kauno–Virbalio prekybos ir pašto trakto svarbi stotelė. Čia virė prekyba – klestėjo ir Zapyškio žydai. Skaičiuojama, kad XX a. pradžioje Zapyškyje gyveno beveik 600 žydų. Antrojo pasaulinio karo metais didžioji dalis Zapyškio žydų buvo nužudyti.

Zapyškio žydų žudynių vieta ir kapas – taip pat kultūros paveldo objektas. "Šioje vietoje hitleriniai galvažudžiai ir jų vietiniai pagalbininkai 1941 m. nužudė apie 40 žydų vaikų, moterų ir vyrų", – įrašyta paminkliniame akmenyje. Paminklas neatrodo gerai prižiūrėtas: jį dengia samanos, matyti, kad paminklą jau reikia atnaujinti.