„Vitės“ rajono bendruomenė šiemet buvo pirmoji Klaipėdoje, pradėjusi švenčių laukimą.

Prie Centrinio stadiono bendruomenė kvietė gyventojus puošti eglutę, o vėliau kartu dalyvauti ir įžiebimo šventėje, kurią vedė žinoma atlikėja Violeta Tarasovienė.

Savaitgalį eglutėmis pasipuoš Žardininkų ir Pempininkų rajonai.

Žardininkų eglutė puikuosis skvere, šalia Reikjaviko g. 1 daugiabučio, o Pempininkų – Debreceno g. 32 namo kieme.

Čia ruošiama didelė staigmena, kuri nustebins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Taip pat vaikai galės atsinešti savo žaisliukus ir pakabinti juos ant eglutės.

„Bus muzikos, žaidimų, pakviesime Kalėdų Senelį, taip pat ruošiame didelę staigmeną, kurios atskleisti dar nenorime“, – kalbėjo „Smiltelės“ seniūnaitis Marius Bagdonavičius.

Pasak seniūnaičio, šių rajonų eglutės puošimo šventės kurį laiką nebuvo dėl karantino, todėl šiemet nuspręsta atgaivinti tradiciją ir suteikti gyventojams daugiau džiaugsmo.

„Buvo pertrauka per karantiną, dabar nusprendėme ir vėl organizuoti susibūrimą, žinome, kad vaikams tai labai patinka“, – teigė M. Bagdonavičius.

O štai Paupių gyvenamajame rajone bus statoma net 20 įvairaus dydžio kalėdinių eglučių, kurios papuoš šio rajono viešąsias erdves.

Asociacija „Paupių bendruomenė“ savo eglutes įžiebs gruodžio 16 d. teritorijoje prie tvenkinio Jaunystės gatvėje, ten bus įžiebta net 10 eglučių vienoje vietoje.

„Tai bene laukiamiausia šventė mūsų rajone, gyventojai visada aktyviai įsitraukia į eglučių puošimą. Ši šventė mums tapo tradicija, nes organizuojame ją nuo pat 2017 metų, kai ir buvo įsteigta bendruomenė“, – kalbėjo asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovė Regina Baguckienė.

Anksčiau gyventojai neturėjo tradicijos kartu švęsti švenčių, tačiau įsikūrus Paupio bendruomenei viskas pradėjo keistis.

Gatvėje – sąvartynas

Sąvartynu virto pusiau požeminių konteinerių aikštelė prie Žardininkų gatvės 16-ojo namo.

Aplinkinių namų gyventojai ėmė skųstis smarve, sklindančia nuo maišų, pilnų buitinių atliekų.

"Beveik kiekvieną dieną susiduriame su vaizdu, koks matyti nuotraukoje. Negalime suprasti, kodėl praėjus daugiau nei metams šiukšlių konteineriai vis dar nėra atiduoti naudoti. Vaikščiojame per šiukšles ir smarvę. Būsime dėkingi už komentarą ir situacijos išsprendimą", – valdininkams skundėsi vienas gyventojų.

Vis dėlto kyla klausimas, kodėl patys žmonės tempė ir gatvėje krovė tokį kalną atliekų, jei puikiai matė, kad konteineriai dar nenaudotini?

Panašu, kad kartkartėmis kažkam tekdavo valyti šį šiukšlyną, tačiau netrukus šiukšlių maišai vėl buvo surikiuojami aplink konteinerius.

Kas mokės už išvežimą?

Savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Budreikaitė paaiškino, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelės prie Žardininkų g. 16 perdavimas numatytas jau netrukus.

"Šios aikštelės perdavimas numatytas pirmuoju etapu. Tikimasi, kad jų eksploatacija prasidės rugsėjo–spalio mėnesiais. Už konteinerių aikštelių, kurios dar neperduotos užsakovui, tvarką atsako rangovai ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Suprantame, jog gyventojus piktina situacija, kad negali naudotis jau įrengtais požeminiais atliekų konteineriais, bet prašome kantrybės sulaukti, kol bus leista juos eksploatuoti, ir pilti atliekas į iki šiol naudotus atliekų konteinerius", – paaiškino specialistė.

KRATC atstovai priminė, kad už nelegalų sąvartyną, kuriuo virto aikštelė, pirmiausia turėtų atsakyti patys žmonės.

Pagal tvarką, jei požeminių konteinerių aikštelė priklauso KRATC, ją turės išvalyti įmonė, jei aikštelė priskirta konkrečiam daugiabučiui, už šiukšlių išvežimą mokės patys gyventojai – namo bendrija arba namą administruojanti įmonė.

Atrakins 60 konteinerių

Pusiau požeminių konteinerių aikštelės Klaipėdoje įrengiamos įgyvendinant ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą.

Mieste jau pradėta daugiau kaip 130 pusiau požeminių konteinerių aikštelių statyba, iš viso numatyta įrengti 268 aikšteles. Projekto įgyvendinimas suplanuotas iki šių metų galo su galimybe pratęsti.

Šios aikštelės perdavimas numatytas pirmuoju etapu

Projekto finansavimo sąlygose buvo numatyta, kad rangovai įrengtas aikšteles užsakovui (KRATC) perduos įrengę visas aikšteles. Tačiau siekiant paspartinti jau įrengtų aikštelių eksploataciją, numatoma aikšteles perduoti užsakovui dalimis.

Klaipėdoje jau pradėta eksploatuoti 10 požeminių konteinerių aikštelių.

KRATC pranešė, kad per rugpjūtį ketinama perduoti 60 tokių požeminių konteinerių aikštelių, o apie konkrečius taškus, kuriuose pradės funkcionuoti konteineriai, kiekviena bendrija ar namą administruojanti įmonė bus informuota.

Skaidresnis vanduo

"Pagrindinis salos tikslas – fosforo ir azoto šalinimas iš vandens telkinio. Bet ji turi ir daugiau naudos. Sukuriamos buveinės augalams ir gyvūnijai – vandens paukščiams, vabzdžiams, smulkiems organizmams, netgi žuvims. Jeigu tik čia jų yra, nes kol kas nematome", – paaiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinė sala turėtų praskaidrinti tvenkinį – apsaugoti nuo užžėlimo ir žydėjimo. Ne paskutinėje vietoje ir estetinė jos funkcija. Tam ji bus apsodinta specialiais augalais.

"Dalis jų skirti pašalinti azotui ir fosforui, o dalis tiesiog gražūs – kad aplinkiniai gyventojai jaustų tam tikrą estetinį pasitenkinimą", – teigė A.Razinkovas-Baziukas.

Actekų išradimas

Du trečdaliai salos augmenijos – vietinė.

"Margalapės nendrės, margalapis ajeras, šiurkščiosios margalapės viksvos, švendrai. Ir keletas egzotinių augalų. Pelkinis kiparisas turbūt egzotiškiausias. Mes jį tradiciškai pasodiname norėdami pagerbti salų išradėjus actekus – jis atkeliavęs būtent iš to regiono. Actekai prieš kokį tūkstantį metų naudojo panašias salas žemės ūkiui – jose augindavo daržoves", – tikino profesorius.

Pagerino: naujos salos konstrukcija patobulinta aplinkai draugiškais komponentais ir nendrėmis, užaugusiomis Kuršių nerijoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tai jau antra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komandos uostamiestyje sukurta sala. Pirmoji plūduriuoja prie Jono kalnelio.

"Anksčiau salos buvo perkamos iš Škotijos. Bet jose buvo naudojama per daug plastiko. Čia vietoje plastikinio tinklo naudojame metalinį. Jis gerokai draugiškesnis aplinkai. Taip pat naudojame vietinę medžiagą – nendres. Ir, be abejo, ji išėjo pigesnė", – privalumus vardijo A.Razinkovas-Baziukas.

Pravertė patirtis

Kuriant naują salą, atsižvelgta į patirtį su pirmąja, kurią gerokai apskabė antys. Tad šįkart įrengta apsauginė tvorelė ir parinkti augalai, kuriuos paukščiai lesa tik prispirti bado.

Kur įrengti antrąją salą, nusprendė Klaipėdos savivaldybė.

"Praeitais metais išvalytas mažasis Žardės tvenkinys gana tuščias. Norėjome jį pagyvinti ir pritraukti žmonių. Ir paukščių daugiau atsiras, didina biologinę įvairovę. Ir grožis – iš karto daugiau estetikos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Prižiūrės savivaldybė

Apželdintą ir sutvarkytą salą universitetas perduos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Jei ateityje būtų statoma daugiau tokių salų, Aplinkosaugos skyriaus vedėja norėtų jas įrengti prie Jono kalnelio.

"Norėčiau, kad prie dabar esančios salos Jono kalnelyje atsirastų draugija. Jei jų būtų daugiau, būtų didesnė nauda ir vaizdas geresnis", – teigė R.Jievaitienė.

Dirbtinėmis salomis domisi ne tik Klaipėdos savivaldybė.

"Skaičiau pranešimus ir Maroke. Labai susidomėję visi kaimynai – latviai, rusai. Kvietė mane kaip pranešėją papasakoti apie šitas salas. Aš labai myliu šitą projektą", – atviravo profesorius A.Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto koordinuojamo tarptautinio projekto rezultatas. Jame dalyvauja ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, mokslininkų kolegos iš Lenkijos ir Vokietijos.

Trūkus vandentiekio vamzdžiui, patvino Žardininkų gatvė.

Apie įvykusią vandentiekio avariją šalia Klaipėdos Aukuro gimnazijos, ryte, 8 val. 20 min., pranešė patys gyventojai.

"Trūko vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo tiekiamas Klaipėdos Aukuro gimnazijai. Vanduo užsuktas, avarija lokalizuota. Šiandien viską sutvarkysime", – žadėjo bendrovės "Klaipėdos vanduo" dispečerinės vadovas Matas Grikšas.

Primins protėvių dievus

Žardės gyvenamojo rajono aikštės atnaujinimas baigtas praėjusią savaitę. Buvo pakeista danga, apšvietimas, sutvarkyta atraminė sienelė.

Įrengta ir vieta meniniam akcentui. Aikštėje turėtų būti pastatyta Lietuvos kalvių sąjungos dovana miestui – skulptūra "Saulė". Kūrinys buvo nukaltas šiemet Klaipėdoje vykusio XI tarptautinio kalvystės simpoziumo "Keturi vėjai" metu.

Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas teigė, kad trijų metrų skersmens skulptūra skirta Piliakalnių metams atminti.

"Mūsų protėviai tikėjo saulę, vėją, ugnį, kitas gamtos stichijas. Kiekviena jų turėjo simbolius. Kompozicija "Saulė" dekoruota stichijų ženklais. Kalviai simbolius kūrė atskirai, galėjo parodyti savo meistriškumą", – pasakojo pirmininkas.

L.Leščiauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad aikštei, kurioje norima pastatyti skulptūrą, yra suteiktas piliakalnio vardas: "Viskas gražiai susisieja."

Sulaukė architektų kritikos

Dabar vyksta derinimo procedūros, susijusios su skulptūros įkurdinimu.

Siekį pastatyti Žardės aikštėje kalvių sukurtą skulptūrą sukritikavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertai.

Pastarųjų nuomone, meniniam akcentui ši viešoji erdvė netinkama. Siūlyta nagrinėti galimybę pastatyti skulptūrą prie Žardės piliakalnio.

Nepaisant kritikos, L.Leščiauskas vylėsi, kad kūriniu pavyks papuošti Žardės aikštę.

"Kai norime padovanoti miestui skulptūrą ir pastatyti ją senamiestyje, architektai sako, kad čia meninių akcentų yra per daug, nebereikia. Dabar norime papuošti pietinę miesto dalį. Vėl negerai. Pasirodo, niekas netinka. Geriausia nieko nedaryti", – tvirtino pirmininkas.

L.Leščiauskas vylėsi, kad kalvių kūrinys ras vietą: "Tų ponų kritikuotojų niekas neišvengė ir neišvengs. Nesvarbu, ar jie – architektai, ar kitos biurokratinės institucijos klerkai."

Pasak pirmininko, menininkai visais laikais buvo labai ambicingi žmonės.

"Net Mikelandželas ir Leonardas da Vinčis kritikuodavo, visaip stengdavosi pašiepti vienas kitą, traukdavo per dantį. Dabar matome, kad ir tas genijus, ir anas. Jei kritikos neišvengdavo tokie genijai, ką jau kalbėti apie paprastus žmogelius kaip mes. Nesigiriame ir nesakome, kad sukūrėme kažkokį šedevrą. Sukūrėme paprasčiausią skulptūrą, kuri papuoštų miestą. Tegul tie, kurie ją laiko niekine, parodo savo darbus, pristato projektus. Paprašius negalėjo to padaryti. Matyt, pavydas bambą graužia, kad kiti kažką daro", – komentavo pirmininkas.

Atnaujinimą tęs ir kitąmet

Kitąmet Klaipėdoje viešosios erdvės bus atnaujinamos toliau. Ketinama tęsti pėsčiųjų ir dviratininkų tako nuo Debreceno aikštės iki Gedminų gatvės remontą.

Dar nėra apsispręsta, 2018 ar 2019 m. bus pradėtas tvarkyti takas, vedantis nuo Naujojo turgaus iki Gedminų gatvės. Dabar rengiamas tvarkybos projektas.

Planuojama atnaujinti ir Vingio gyvenamojo rajono aikštę. Tačiau taip pat dar nėra aišku, kada startuos darbai – 2018 ar 2019 m.

"Esame parengę šios aikštės tvarkybos aprašą, tačiau turime padaryti stoginės atnaujinimo projektą. Tai turėtų būti atlikta kitąmet. Tad svarstome, ar pradėti atnaujinti skverą, nelaukiant stoginės projekto, ar daryti viską kartu. Manau, kad darbus geriau organizuoti drauge. Kai vyks stoginės remontas, technika turėtų važiuoti per jau atnaujintą skverą", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Numatyta sutvarkyti teritoriją Šilutės plente, prie pastato, kur anksčiau veikė kavinė "Neringa", o dabar yra prekybos centras.

Centre žadama atnaujinti skverą tarp Puodžių ir Bokštų gatvės. Čia privačia iniciatyva bus pastatytas ir paminklas Vydūnui. Tvarkomas bus ir Bokštų gatvėje, prie bažnyčios esantis Ferdinando skveras. Dabar koreguojamas jo atnaujinimo projektas.

Suplanuota ir didesnių projektų. Artimiausiais metais atnaujinti bus Malūno parkas, Ąžuolų giraitė, Danės skveras ir krantinės.

Incidentas įvyko šalia prekybos centro „Žardė“, pietinėje miesto pusėje. Autovežio vairuotojas iš aikštelės vežė juodą BMW ir nepastebėjo, kad užkabino elektros laidus, nutiestus nuo parduotuvės iki spaudos kiosko.

Panašu, kad kioskas liko be elektros.

Tempiami laidai pradėjo žiežirbuoti, aplinkui buvę žmonės išsigando ir pradėjo rėkti.

Supratęs, kad siaubo apimti praeiviai jam rodo ženklus, vairuotojas sustabdė autovežį ir plikomis rankomis nukabino nuo automobilio laidus.

Aplinkui sustoję klaipėdiečiai su siaubu stebėjo vairuotojo darbą. Apnuoginti laidai gulėjo tiesiog baloje.

Vairuotojas paprašė kiosko darbuotoją nepanikuoti ir, užsimovęs pirštines, ėmėsi taisyti padėtį.

Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai.

Laiptai nebekels pavojaus

Darbininkai šiuo metu pluša Taikos prospekte prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, taip pat Debreceno ir Žardininkų mikrorajonuose.

Nors gyventojams tai sukelia laikinų nepatogumų, rezultatai turėtų nudžiuginti.

Žmonės nuolat piktindavosi dėl laiptų, vedančių į Sveikatos priežiūros centrą, nes jie buvo nepritaikyti neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais.

"Tai vietos, kuriomis kasdien keliauja šimtai ir tūkstančiai klaipėdiečių. Pietinėje dalyje gyvena turbūt du trečdaliai miestiečių. Todėl šių erdvių patogumas ir estetinis vaizdas išskirtinai svarbus. Smagu, kad kai kurie darbai planuojami baigti dar šiemet ir vyksta pagal grafikus", – įvertino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dabar vaizdas prie Sveikatos priežiūros centro akivaizdžiai pasikeitęs – buvo sutvarkyti prastos būklės laiptai, neįgaliesiems paklotos specialios reljefinės plytelės, įrengtos patogios nuovažos.

Prie centrinių durų įrengiama įvaža greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Remontuojamos pėsčiųjų ir dviratininkų takų dangos.

Darbus, kuriems iš miesto kišenės prireiks kiek daugiau nei 260 tūkst. eurų, atlieka bendrovė "Šilutės automobilių keliai".

Pasak mero, panašu, kad jau lapkričio pabaigoje ši erdvė taps šiuolaikiška ir civilizuota.

Takui – 940 tūkst. eurų

Šviesiau ir saugiau bus ne tik prie Sveikatos priežiūros centro.

Šiuo metu tvarkomas ir Debreceno aikštę su Gedminų gatve jungiantis pėsčiųjų takas.

Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, pėsčiųjų alėjoje atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, lauko treniruokliai, vaizdo stebėjimo kameros.

Greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti.

Tai tęstinis projektas. Jau atnaujinta Debreceno aikštė, tad takas bus integruotas nuo pat jos ir tęsis iki Gedminų gatvės.

Dviratininkų takas prisijungs prie magistralinio dviračių tako nuo pietinės miesto dalies iki šiaurinės.

Paskaičiuota, jog pakloti jį kainuos maždaug 940 tūkst. eurų iš miesto biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų.

Jei orai bus palankūs, darbus rangovai žadėjo užbaigti iki kitų metų vasaros pradžios, birželį arba liepą.

Turkai nepraleido progos

Atgims ir Žardininkų prekybos centro aikštė.

Čia bus paklotos naujos, šviesiai rudos spalvos trinkelės, įrengta daugiau šviestuvų, taip pat pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai.

"Regima situacija nuteikia gana viltingai. Rangovai atsakingi ir, panašu, lapkričio pabaigoje užbaigs darbus", – tikino meras.

Ši, iš pagrindų tvarkoma, viešoji erdvė svarbi ne tik gyventojams, bet ir vietos verslininkams.

Žardininkų mikrorajone apsilankę valdžios atstovai čia buvo sutikti kaip niekad svetingai. Vienos kavinės savininkas vaišino juos stipria turkiška arbata, tarsi atsidėkodamas už dėmesį.

Tvarkant Žardininkų aikštę bus iš naujo išasfaltuota ir greta Taikos prospekto esanti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Aikštėje ir jos prieigose darbuojasi dvi įmonės – už apšvietimo įrengimą atsakinga bendrovė "Gatvių apšvietimas", dangą keičia ir kitus darbus atlieka "Kauno keliai".

Bendra su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 180 tūkst. eurų.

Čia bus išklotos naujos, šviesiai rudos spalvos trinkelės, įrengta daugiau šviestuvų, esami šviestuvai bus pakeisti naujais, taip pat bus pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, gėlinės. Šiuo metu tvarkoma arčiau Taikos prospekto 115 ir 115A adresais pažymėto pastato esanti aikštės dalis, ją sutvarkius, į šią vietą bus perkelti prekybininkai, o priešingoje pusėje prasidės žemės kasimo darbai – čia, prieš klojant dangą, bus tiesiami nauji apšvietimo tinklai.

„Žardininkų aikštė tvarkoma iš pagrindų, darbų nemažai, tačiau rangovai stengiasi dirbti maksimaliai greitai, tad klaipėdiečiai rezultatą galės įvertinti jau po kelių mėnesių. Kitąmet atgims ir dar viena pietinės miesto dalies viešoji erdvė – darbai suplanuoti Vingio mikrorajone, na, o užbaigus šį objektą, manyčiau, turėtumėme planuoti  vadinamojo ,,Sodžiaus“ gyvenamųjų namų kvartalo centro atnaujinimą“, – sakė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Tvarkant Žardininkų aikštę bus iš naujo išasfaltuota ir greta Taikos prospekto 119 A, B, C, D adresais pažymėto pastato esanti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkytas tarp aikštelės ir Taikos prospekto esantis šaligatvis, greta bus nutiestas dviračių takas, aikštelėje bei greta dviračių tako bus įrengtas grindinis apšvietimas.

Aikštėje ir jos prieigose darbuojasi dvi įmonės – už apšvietimo įrengimą atsakinga bendrovė „Gatvių apšvietimas“, dangą keičia ir kitus darbus atlieka „Kauno keliai“. Bendra su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 180 tūkst. eurų.

Žardininkų aikštė – bus trečioji per pastaruosius kelerius metus iš pagrindų sutvarkyta aikštė pietinėje Klaipėdos dalyje. 2016 m. buvo baigtos tvarkyti Debreceno ir Pempininkų aikštės, vėl ėmė veikti jose esantys fontanai.

Pietinėje miesto dalyje šiemet dar tvarkomas tarp Debreceno aikštės ir Gedminų gatvės esantis pėsčiųjų takas. Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti. Taip pat prasidėjo antras Sąjūdžio parko sutvarkymo etapas, kurį pabaigus miestiečiai turės dar vieną aktyvaus laisvalaikio mėgėjams skirtą zoną, o pagrindinis jos akcentas - BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas.

Pats nepajudino nė piršto

Šios gatvės 3-iojo namo antrajame aukšte gyvena 79-erių vyras. Jis turi patologinį potraukį nešti į namus visokias šiukšles.

Apie tai valdininkams kaimynai skundžiasi beveik dešimtmetį.

Pradžioje būta bėdos namo rūsyje, nes senolis užgriozdino šlamštu visą rūsį.

Pernai namų valdų darbuotojai apskundė gyventoją savivaldybei ir sulaukė atsako, kad valdos pačios turi pasirūpinti šiukšlių iškuopimu.

Šalia namo buvo pastatyta didelė gelda stambių gabaritų atliekoms.

Tiesa, pats atliekų prikaupęs vyras jų į konteinerį nenešė, jį nebereikalingais daiktais pripildė kiti gyventojai.

Rūsį išvalė valdų pasiųsti žmonės. Tačiau tai tebuvo dalies problemų sprendimas.

Šlamštas siekė lubas

Pernai, kai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atėjo pas nevalyvą gyventoją, sutiko jį kieme.

Pasikalbėti valdininkai ketino jo bute.

Visos patalpos iki pat viršaus buvo prigrūstos šlamšto.

Tačiau kai tik žmogus atidarė savo buto duris, tapo aišku, kad į vidų nėra kaip eiti – visos patalpos iki pat viršaus buvo prigrūstos šlamšto.

Paraginę šį klaipėdietį atvykti į savivaldybę valdininkai išėjo.

Šiemet Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojos bandė pasikalbėti su šiuo asmeniu tris kartus, bet jis nė karto neatidarė durų.

Nežinia, ar pensininko nebuvo namuose, ar jis nepanoro bendrauti su valdininkais.

Gali būti, kad jis buvo išvažiavęs į sodą už miesto, nes vasarą ten praleidžia didesnę laiko dalį.

Naktį žmones išvarė į lauką

Panašu, kad pastaroji savaitė namo gyventojams dėl šio kaimyno tapo tikru pragaru.

Liepos 4-ąją 1.30 val. kaimynai skubėjo kviesti ugniagesius. Laiptinė buvo pilna dūmų, jie skverbėsi ir į butus.

Atskubėję gelbėtojai evakavo gyventojus.

Iš miegų pakelti žmonės su vaikais ir augintiniais stoviniavo lauke, kol ugniagesiai pylė vandenį ant užsidegusių šiukšlių jas kaupiančiojo virtuvėje, kur ir kilo gaisras.

Gelbėtojai išvedė senolį, jis nebuvo sužeistas, kalbinamas medikų, blaiviai atsakinėjo į klausimus.

Papriekaištavęs dėl baisios netvarkos ir sukelto gaisro, operacijų vadovas priminė, kad už tokius dalykus jam gali būti skirta bauda.

Senolio tai nė kiek neišgąsdino, jis pareiškė gaunantis pensiją ir baudą sumokėsiąs.

Reikia pinigų bylinėtis

Gaisro gesinimą koordinavęs operacijų vadovas ir po kelių dienų negalėjo nuslėpti pasišlykštėjimo pasakodamas apie tai, ką pamatė degusiame bute.

Kilus gaisrui iš jų pasileido bėgti tarakonai, pelės ir net žiurkės, sklido siaubinga smarvė.

Pasak jo, visas būstas užgriozdintas nereikalingais daiktais, kilus gaisrui iš jų pasileido bėgti tarakonai, pelės ir net žiurkės, sklido siaubinga smarvė.

Gelbėtojai po to patys lindo po vandens srove, norėdami nusiplauti bjaurastį, kad neparsineštų parazitų ar ligos.

Gesinant ugnį buvo užlietas butas pirmajame aukšte, galima tik įsivaizduoti, kokios dabar yra jo sienos ir lubos.

Savivaldybės darbuotojos tikino, kad gyventojai galėtų pasisemti patirties iš kitų panašių probleminių atvejų.

Sportininkų gatvėje būta panašaus šiukšlių kaupimo atvejo.

Daugybę metų gyventojai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, kol galiausiai žmonės įpareigojo namų valdas kreiptis į teismą ir pateikti nevalyvai moteriai ieškinį.

Teismo sprendimu antstolis ėmėsi išgabenti visą moters sukauptą bute mantą.

Policija buvo pasitelkta užtikrinti, kad antstoliui nebūtų trukdoma atlikti savo darbą.

Pasirodo, didžioji problema – pinigai reikalingi bylinėtis, teismo išlaidos išdalijamos kaimynu nepatenkintiems gyventojams.

Šį kartą reido dalyvių tikslas buvo apžiūrėti "Žardės" prekybos centro užkaborius bei pasivaikščioti Žardininkų gatvės rajone.

Žmones piktina iš naktinės kavinės išeinantys ir čia pat už kampo, perėjime tarp dviejų daugiaaukščių namų besišlapinantys ir šiukšlinantys girtuokliai. Laiškuose minėtos vietos, kur nuolat teršiama.

Tikrintojai įsitikino, kad jau šienaujami žolynai, kiemuose bei prie konteinerių nėra šiukšlių. Tiesa, prie požeminių konteinerių žmonės vis dar palieka didesnių atliekų.

"Šį kartą padėtis nėra labai bloga. Matėme tik vieną kitą nuorūką. Didžiausia bėda, kad prie Taikos prospekto 129 namo krepšinio aikštelė užstatyta automobiliais. Suprantama, kad kiemai ankšti, bet, mūsų akimis, mašinoms vietos yra atokiau. Pro langus persisvėrę žmonės prašė tame kieme pasižvalgyti po darbo. Akivaizdu, kad jie labai piktinosi šia situacija", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Vilius Valys.

Maždaug porai dešimčių mašinų savininkų valdininkai paliko pranešimus apie nuobaudą už automobilių statymą tam neskirtose vietose.

Seniūnaitis K.Rudys pasakojo reido dalyviams apie kovą su atklystančias kates nuolat šeriančiomis močiutėmis. Tačiau maisto pėdsakų ar gyvūnų neaptikta.

Viena gyventoja dar kartą prašė nupjauti šalia namo pamatų suvešėjusį medį. Pavasarį jo pašalinti nespėta, bet tai bus padaryta rudenį, tiesa, namo gyventojų sąskaita.

Panašius patikrinimus Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai su politikais vykdė Baltijos prospekte, žvalgėsi I.Simonaitytės gatvėje.

"Įsigaliojus naujai kiemų valymo tvarkai, daugiabučių namų kiemuose situacija nepablogėjo, priešingai, tapo kur kas švariau. Mes tuo labai džiaugiamės, – kalbėjo V.Valys. – Beje, tikrinsime ir toliau, apžiūrėsime visą miestą."