Šiuos pinigus ieškovui turės sumokėti Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip pat Z. Skvarciany priteista po 422,84 euro vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, nustatant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, taip pat priteistas 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas bei 3 742 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl dalies kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 8 771 euro išieškojimo vykdyti skubiai, paskelbė teismas.

Tačiau Z. Skvarciany nebus grąžinamas atgal į pareigas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas.

Tuometis Centro poliklinikos vadovas iš darbo buvo atleistas pernai, tokį sprendimą priėmė gydymo įstaigos dalininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Žiniasklaida skelbė, kad Centro polikliniką per pusmetį paliko 40 darbuotojų, o Z. Skvarciany darbo neteko po Vilniaus savivaldybės sudarytos komisijos išvadų dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo, pavaldiniai skundėsi, kad jis bendraudavo pakeltu tonu.

Z. Skvarciany su atleidimu nesutiko, jis tikino, kad tik pradėjęs dirbti aplankė visus darbuotojus ne tik vadovus, pakėlė algas gydytojams ir slaugytojams.

„Nebuvo jokių faktinių prielaidų atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų, Potvarkyje dėl jo atšaukimo iš pareigų nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, yra labai formalios ir deklaratyvios. Atšaukimo procedūra buvo pradėta anoniminio Centro poliklinikos darbuotojų skundo pagrindu, tačiau nebuvo atliktas joks objektyvus ir nešališkas tyrimas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ieškovas akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema ar ją kompromituoja“, – paskelbė teisėja Natalija Daškovienė.

Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, joje dirba beveik tūkstantis darbuotojų, dabar jai vadovauja Laima Skrickienė.

Z. Skvarciany anksčiau vadovavo Vilniaus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai 2020-aisiais surengė piketą, kaltindami vadovą diskriminavimu.

LRT duomenimis, jis Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas diskriminavusiu savo darbuotojus, kai profesinei sąjungai priklausę greitosios pagalbos medikai gaudavo mažiau atostogų nei tie, kurie profesinei sąjungai nepriklausė.

„Kažkas parašo anoniminį skundą ir tuo viskas sprendžiama“, – BNS po teismo posėdžio pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Z. Skvarciany.

Kaip tvirtino atsakovo byloje dalyvaujančios Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Tomas Moleikaitis, savivaldybė su buvusio poliklinikos vadovo reikalavimais nesutinka. Jis prašo teismo atmesti visus ieškinio reikalavimus, jei jis būtų patenkintas, bent negrąžinti Z. Skvarciany atgal į Centro poliklinikos vadovo postą.

Sprendimą darbo byloje dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu teismas skelbs vasario 26 dieną.

Z. Skvarciany iš darbo buvo atleistas pernai, tokį sprendimą priėmė gydymo įstaigos dalininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Komisija apklausė esamus ir buvusius darbuotojus ir pasinaudojo savo dalininko teise, ieškovą iš pareigų atšaukė“, – per posėdį sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas T. Moleikaitis.

Gydymo taryba buvo pateikusi išvadą dėl vadovo darbo metodo.

„Problemų būta ieškovo bendravime su darbuotojais, Gydymo tarybos nariais. (...) 340 parašų buvo, kad pasikeitus vadovui, dingo įtampa, atsirado stabilumas, ramybė“, – sakė savivaldybės atstovas.

Anksčiau skelbta, kad Centro polikliniką per pusmetį paliko 40 darbuotojų, o Z. Skvarciany darbo neteko po Vilniaus savivaldybės sudaryta komisijos išvadų dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

Z. Skvarciany teisme atmetė savivaldybės kaltinimus.

„Pradėjus dirbti nesusipažino su padalinių vadovais – aš buvau aplankęs visus darbuotojus, net tik vadovus, bet ir darbuotojus. Esą padidėjo darbo krūviai, sumažėjo alga – bet gydytojams algos pakilo daugiau nei 39 proc., o slaugytojams – per 25 proc.“ – teisme tikino buvęs poliklinikos vadovas.

„Aš nesakiau mautis kelnes ir išpersiu,“ – gynėsi jis. Bylos duomenimis, buvo gautas toks skundas dėl Z. Skvarciany bendravimo su pavaldiniais.

Pavaldiniai taip pat skundėsi, kad vadovas su jais bendrauja pakeltu tonu, duoda daug raštiškų pavedimų.

Tuo metu Z. Skvarciany teismui aiškino, kad tikrai balso nekėlė.

Jo advokatas Vilius Mačiulaitis teigė, kad jo klientas, kaip vadovas, ėmė dirbti šiek tiek kitaip, stengėsi šalinti trūkumus.

„Natūralu, kad kilo nepasitenkinimas, darbai dėl Valstybinės ligonių kasos, akreditacijų, reikalavo skubos“, – sakė advokatas.

Jis stebėjosi, kad priimant į darbą Z. Skvarciany nebuvo abejonių dėl kompetencijų, bet paskui „patraukė iš pareigų neįtikusį vadovą nesant objektyvių priežasčių“, „nupjovė galvą“.

Advokatas prašė klientui priteisti 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, nes reputacijai buvo smarkiai pakenkta – savivaldybė apie atleidžiamą poliklinikos vadovą išplatino kompromituojančią informaciją, kuri nepagrįsta ir nepatikimą.

„Jis žinomas medikų bendruomenėje, valdymo bendruomenėje, viešas maišymas su purvais daro žalą“, – sakė advokatas V. Mačiulaitis.

Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, joje dirba beveik tūkstantis darbuotojų, dabar jai vadovauja Laima Skrickienė.

Z. Skvarciany anksčiau vadovavo Vilniaus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai 2020-aisiais surengė piketą, kaltindami vadovą diskriminavimu.

LRT duomenimis, jis Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas diskriminavusiu savo darbuotojus, kai profesinei sąjungai priklausę greitosios pagalbos medikai gaudavo mažiau atostogų nei tie, kurie profesinei sąjungai nepriklausė.

Vadovas praėjus kiek daugiau nei metams nuo paskyrimo atleistas po Vilniaus savivaldybės sudarytos komisijos išvadų dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

LRT duomenimis, iš darbo išėjo poliklinikos skyrių vadovai, beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino visa gydymo taryba. Buvęs šios tarybos pirmininkas, gydytojas Andrius Bleizgys teigė, jog vadovas Z. Skvarciany nesitardavo, nekreipdavo dėmesio į argumentus.

Kad Centro poliklinikos darbuotojai gali būti žeminami ir gali patirti psichologinį smurtą, nusiskundimų buvo gavusi ir Darbo inspekcija. Jos atstovė Liudmila Mironovienė tvirtino, kad griežtiems sprendimams priimti pritrūko įrodymų, apsiribota rekomendacijomis.

BNS primena, kad Z. Skvarciany anksčiau vadovavo Vilniaus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai 2020-aisiais surengė piketą, kaltindami vadovą diskriminavimu.

LRT duomenimis, jis Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas diskriminavusiu savo darbuotojus, kai profesinei sąjungai priklausę greitosios pagalbos medikai gaudavo mažiau atostogų nei tie, kurie profesinei sąjungai nepriklausė.

Šalia savivaldybės penktadienį susirinkusios kelios dešimtys GMP profesinės sąjungos narių skandavo „Zdislavai, išeik“.

GMP darbuotojai atsinešė ir plakatų „Mere, kur ritasi greitoji?“, „Savivaldybė dengia korumpuotą GMP direktorių“, „Reikalaujame Skvarciany atsistatydinti ir asmeninės atsakomybės“, „Kompetentinga greitoji – gyventojams, kompetentingas vadovas – greitajai“.

„Mes nepatenkinti direktoriaus veiksmais – diskriminavimu, nesiskaitymu ir tuo, kaip yra vadovaujama. Nekreipiamas dėmesys į paslaugą“, – BNS sakė profsąjungos pirmininkas, buvęs GMP vadovas Tadeušas Rodz.

Jis Vilniaus GMP vadovavo dešimt metų nuo 2007 iki 2017 metų.

T. Rodz teigė nesiekiantis ir vėl vadovauti įstaigai, tačiau jeigu būtų paskirtas, imtųsi vadovo pareigų.

„Tą darbą atlikinėjau sąžiningai ir rezultatai buvo matomi, bet ne tame esmė“, – teigė GMP medikas.

Jis taip pat tvirtino, kad protestu siekiama atkreipti valdžios dėmesį – savivaldybei ir ministerijai buvo rašomi ir skundai.

„Ir į ministeriją mes kreipėmės, kad atkreiptų dėmesį, jog nebūtų savivalės dėl tų pinigų, kuriuos, pavyzdžiui, skiria ministerija“, – kalbėjo T. Rodz.

„Mums reikia, kad būtų normalios sąlygos – norime kokybiškai dirbti gyventojams. Dabartinis vadovas tuo nesirūpina, jeigu savivaldybė į tai pažiūrės, tai taip ir yra“, – teigė jis.

Darbuotojai reikalauja geresnių darbo sąlygų

Rita Tilindienė greitojoje dirba jau 40 metų, ji pasakoja esanti nepatenkinta dabartinio vadovo optimizacijos planais – anot jos, prieš trejus metus buvo atleisti senieji darbuotojai, priimti „savi“.

Taip pat felčerė skundžiasi ir tuo, kad nėra atnaujinama aparatūra, o valdžia į tai žiūri aplaidžiai.

„Pagrinde per tuos trejus metus niekas nėra atnaujinama. Dabar genda kardiografai, genda spausdintuvai. Buvo sugedę devyni spausdintuvai – kreipiesi dėl jų, tai sako rašyti ranka“, – BNS sakė 60-metė medikė.

Dabar genda kardiografai, genda spausdintuvai. Buvo sugedę devyni spausdintuvai – kreipiesi dėl jų, tai sako rašyti ranka.

39-ių GMP vairuotoju dirbantis Virginijus Lagūnas sako pasigendantis įstaigos vadovo Z. Skvarciany kompetencijos.

„Reikalauja iš mūsų kompetencijos kaip iš darbuotojų, bet mes pritrūkstam jos iš pačio vadovo. Jau vyksta procesai, kai mes nebegalime tylėti“, – BNS sakė įstaigos darbuotojas.

Jo teigimu, dabartinė administracija nesirūpina gendančia technika, taip pat jam užkliuvo ir „į šoną nueinantys pinigai“.

„Automobilių technika genda ir jos nesistengiama remontuot. Yra kiti dalykai, kurie vyksta – statybos įvairiausios, pinigai nueina į šoną“, – kalbėjo darbuotojas.

„O su mašinomis mes iki paskutinio važiuojam, kol sugriūna. Yra dalykai kaip EKG aparatai – juos irgi reikia atnaujint“, – teigė jis.

Jis tvirtino norintis kito vadovo, nes prie senojo darbas buvo organizuojamas geriau.

30-metė GMP medikė Božena Burinskienė teigė norinti, kad pasikeistų įstaigos valdžia.

Automobilių technika genda ir jos nesistengiama remontuot. Yra kiti dalykai, kurie vyksta – statybos įvairiausios, pinigai nueina į šoną.

„Visi tikėjomės kitko, negu direktorius vykdo. Jis vengia mums padėti, nesame iki galo išklausomi. Gal bent protestu atkreipsime dėmesį į save“, – pasakojo felčerė.

Moteris sako susidūrusi ir su mobingu, tačiau pagalbos iš vadovybės nesulaukė.

„Kreipiausi pagalbos ir tos pagalbos nesulaukiau“, – teigė ji.

Savivaldybė aiškinasi situaciją

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė, kad savivaldybė šiuo metu aiškinasi iškilusią situaciją.

„Mes tai vertinam labai rimtai, priemonių ėmėmės. Skundai yra tiriami, atsakymus turėsime 26 dieną ir padarysime sprendimus bei išvadas“, – tvirtino P. Poderskis.

Jo teigimu, gauta rimtų nusiskundimų.

„Mes tikrinsime ir visa tai įvertinsime, bet klausimų skundai kelia“, – teigė administracijos direktorius.

Mes tikrinsime ir visa tai įvertinsime, bet klausimų skundai kelia.

P. Poderskis taip pat teigė, kad šiuo metu pradėti trys tyrimai dėl duomenų apsaugos, teisinių klausimų ir personalo.

Su Z. Skvarciany penktadienį BNS susisiekti nepavyko.

Vilniaus GMP šiuo metu dirba per 450 darbuotojų, profesinės sąjungos vadovas T. Rodz sako, kad apie pusė jų priklauso profesinei sąjungai.

T. Rodz iš GMP vadovo pareigų buvo atleistas 2017 metais, likus dienai iki kadencijos pabaigos, atleidimo motyvai buvo įvardijami kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, jis atleidimą aiškinosi teismuose.

Z. Skvarciany savivaldybės paskelbtame vadovo konkurse užėmė antrą vietą, tačiau tapo vadovu, nes pirmą vietą užėmęs Saulius Deveikis pareigų atsisakė.