Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.  

Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst. ha dabar kaimiškose teritorijose ir 900 ha miesteliuose tebegalioja ir jos bus tęsiamos, kol bus suformuoti sklypai. 

Nutrūko tik maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.

Pasak S. Gentvilo, pirminiu pataisų variantu buvo siekiama leisti tęsti sutartis tik žemės miestuose nuomininkams. 

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai nebuvo tikimasi, kad miestuose atsiras tiek daug dirbamos žemės.

„Apie 2,8 tūkst. ha ir 1 tūkst. pareiškėjų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant pataisas anksčiau teigė ministras. 

Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perduota savivaldybėms.

Žemės ūkio ministerija anksčiau kovą kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama stabdyti jos pavedimą NŽT nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. 

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose. 

Lyg to būtų maža, jau artėjančio pavasario sesijoje Seimą džiugins dar viena altruistinė iniciatyva – bus siekiama visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo.

Netikėtai nelauktai įsibėgėjo skandalas ir dėl dar vieno naujo mokesčio, kuris atsirastų pakeitus Žemės įstatymą ir šiuo infliaciniu brangymečiu padidintų butų kainą.

Mieli dirbantieji ir senoliai, ateina nuostabūs laikai: mokėsime eurus ne tik už savo patrintus opeliukus, kuriais lapkričio 1-ąją nulėkdavome į kapines, bet ir už butus, garažus, kolektyvinius sodus ir privačius rūtų darželius.

"Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį", – sąžiningai pasidžiaugė didžiai gerbiama tautos premjerė I.Šimonytė.

Nežiūrint visuotinio sočiųjų elementų džiugesio, visos šitos ortopedinės iniciatyvos jau ima kelti pagaugus net daliai pačių valdančiųjų.

Antai žydrosios parlamentinės partijos meras R.Šimašius išsiuntinėjo laiškus Seimo nariams ir ministrams siūlydamas atsipeikėti. O ir išbalintos šypsenos pirmininkė prabilo buvusio liberalų vado E.Masiulio žodžiais apie tai, kad įvedant kasmetį automobilio mokestį apmokestinama ne tarša, o mašinos turėjimas.

Na, ką, mieli dirbantieji ir senoliai, ateina nuostabūs laikai: mokėsime eurus ne tik už savo patrintus opeliukus, kuriais lapkričio 1-ąją nulėkdavome į kapines, bet ir už butus, garažus, kolektyvinius sodus ir privačius rūtų darželius, kad ir kokie agrastai ten augtų.

Galima džiaugtis gal tik tuo, jog mūsų geraširdė valdžia, it Alzheimerio pakasyta Disneilendo vadybininkė, pradžioje mums dar taikys 50 proc. nuolaidą mašinų mokesčio atrakcionui. "Ačiū partijai tėvynei už taloną patalynei", – intymiai skandavome sovietmečiu. Ir dabar kas vakarą tai turėtume kartoti melsdamiesi už mūsų dorus, geraširdžius, mielus valdančiuosius, duok dieve, jiems sveikatėlės. Kad tik kaip nors atlaikytų tą progresuojančio savo pačių nužmogėjimo turbulenciją.

P.S. Kodėl gruzinai save vadina gruzinais, o mes juos – sakartvelais? Ar tai reiškia, kad mūsų puikybė geriau žino, kaip jie turi vadintis?

Šį Seimo Darbo partijos frakcijos inicijuotą kreipimąsi KT įteikė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna ir Seimo narys Artūras Skardžius.

„Seime valdančiųjų buldozeriu buvo „prastumtas“ privačios žemės atėmimo iš piliečių įstatymas. Valdantiesiems galimai nerūpi, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Paimti nuosavybę, už ją teisingai atlyginant, galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės narių teisėtų interesų. Todėl toks nuosavybės paėmimas, kuris numatytas Žemės įstatyme, yra neproporcingas siekiamam tikslui – tikslas įrengti želdinius nėra pakankamas, kad reikėtų apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Jukna.

Privati nuosavybė „galėtų būti paimama visuomenės poreikiams, jei savivaldybės meras sumanytų kažkieno sklype pasodinti kokį krūmą ar medelį.

Jo teigimu, įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms sprendimą perimti privačią žemę galėtų priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, gavęs savivaldybės tarybos prašymą. Anot „darbiečių“, tai padaryti būtų galima supaprastinta tvarka – pakaktų „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento“, kitaip tariant, privati nuosavybė „galėtų būti paimama visuomenės poreikiams, jei savivaldybės meras sumanytų kažkieno sklype pasodinti kokį krūmą ar medelį“.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje taip pat nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais“, – sako Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavęs Seimo narys A. Skardžius.

ELTA primena, kad šių metų birželio 8 d. Seimas nepritarė jo iniciatyvai dėl Seimo priimtų Žemės įstatymo pataisų, numatančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams želdynams kurti, kreiptis  į Konstitucinį Teismą (KT).

Už tokį kreipimąsi po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, 34 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Seimas nesiėmė šio projekto tobulinti ir nutarė jį atmesti.

A. Skardžius Seimui siūlė, kad Konstitucinio Teismo būtų paprašyta ištirti, ar Žemės įstatymo pakeitimas, pagal kurį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti, – „viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas“, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šių metų balandžio 22 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo lapkričio 1 d. Šiuo dokumentu įstatymo leidėjas išplečia galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams.

STT ne pirmą kartą teikia siūlymus dėl statybų be aukciono išnuomotoje valstybinėje žemėje problematikos: buvo atliktas ne vienas antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė, vyko susitikimai su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir verslo atstovais, dalyvauta Seimo komitetų veikloje svarstant Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pirmąjį variantą, kuris, analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, buvo naudingas atskiroms interesų grupėms.

Šiuo metu Seime svarstomas antrasis šio projekto variantas, kuriame nebėra atskiroms interesų grupėms naudingų nuostatų, pvz., leidžiančių įteisinti statybas valstybinės žemės sklypuose, kuriuose faktiškai nėra statinių, dėl kurių šie sklypai buvo išnuomoti be aukciono. Tačiau STT siūlo jį tobulinti, siekiant užtikrinti proporcingą naudą valstybei už jai priklausančių žemės sklypų naudojimą bei išvengti įstatymo nuostatų interpretavimo rizikos ateityje.

Antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymėta, kad projekte skirtingai suformuluoti atvejai, kada sklypo naudojimo paskirtis ar būdas galės būti keičiamas, dėl ko galima skirtinga tokių atvejų interpretavimo rizika. Projektu siūlomi kriterijai „jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui“ ir „jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“ nėra pakankami objektyviam ir pagrįstam sprendimui priimti. Taip pat projekto nuostatos nedetalizuoja, kokiais atvejais galėtų būti nepriimamas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono sutarties keitimo.

STT, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, projekte siūlo numatyti saugiklį, neleisiantį ateityje pakeisti žemės paskirties, jei statiniai neatitinka Žemės įstatymo reikalavimų, tačiau kažkokiu būdu buvo įregistruoti, todėl buvo sudaryta lengvatinė po jais esančios valstybinės žemės nuomos sutartis.

STT prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų lieka neaiškūs valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, kriterijai, kas ir iki šiol buvo laikoma vienu esminių trūkumų, todėl siūloma projekte juos detalizuoti.

Atkreiptas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti mokestį už naujų statinių statybą, vietoje tų, kuriems eksploatuoti buvo išnuomota valstybinė žemė, ir leisti didinti statinių plotą daugiau kaip 40 proc. Tai rodo, kad valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti akivaizdžiai per dideli, nors turėtų būti nuomojamas tik toks žemės plotas, kuris reikalingas statiniui eksploatuoti, tačiau projektu nesiūloma pirmiausia peržiūrėti visų nuomos sutarčių, įsitikinant, kad jos buvo sudarytos pagrįstai ir teisėtai.