Komitetas trečiadienį pritarė Investicijų ir žemės įstatymų pataisoms dėl tokio fondo steigimo, nors prieš savaitę abejojo jo reikalingumu, nes laisvų sklypų valstybė neturi – dauguma išnuomota ūkininkams.
Pagal naujus siūlymus valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, bet ne miestų ir miestelių teritorijoje. Taip siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas.
Investicijoms tinkamų teritorijų paklausą ir pasiūlą nustatytų Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti.
Komitetas pritarė tik „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pataisais, kad tvirtinant valstybės ar savivaldybės sutartį su investuotoju būtų įvertinta, ar projektas nedarys reikšmingos žalos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pabrėžė, kad siūlomi valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami, o dalis jų iš esmės gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų nuomone arba prielaidomis.
Gali lemti žalingų padarinių atsiradimą.
STT teigimu, projektas sudaro sąlygas nepagrįstai rezervuoti sklypus, kurių skaičius neribojamas, o jų infrastruktūros įrengimui skirtos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai.
„Gali lemti žalingų padarinių atsiradimą“, – sakoma STT išvadoje.
Prieš savaitę komitete pradėjus diskusiją dėl sklypų rezervavimo, kilo ginčų, iš kur paimti tokių sklypų investicijų projektams. Vieni parlamentarai teigė, kad nebebus pratęsiamos dirbamos žemės nuomos sutartys su ūkininkais, kiti siūlė numatyti saugiklius ir investuotojams sklypus suteikti be konkurso. Buvo piktinamasi, kad neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės.
Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų. Iki 10 ha sklypų reikėtų apie 30, iki 20 ha – apie 15, o iki 50 ha – 11.
Ministerija sako, kad Lietuva jau prarado 20 investuotojų, nes nebuvo jų poreikius atitinkančių sklypų. Dėl to negauta 1,2 mlrd. eurų investicijų, neįdarbinta 5 tūkst. žmonių.
