Pasak komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, šios lėšos galėtų būti numatytos iš įplaukų už valstybinės žemės nuomininkams suteiktą galimybę statyti naujus ar rekonstruoti statinius ir įrenginius.

„Turime moralinę teisę ir tikrą lėšų šaltinį, sukurtą kažkada taip pat užsispyrusiu Kaimo reikalų komiteto sprendimu, todėl toks pasiūlymas turėtų būti teiktinas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, iš šio lėšų šaltinio per devynis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus jau surinkta 9 mln. eurų.

Visur darbuotojai atlieka panašų darbą, tas pačias funkcijas, tai turėtų ir atlyginimai būti atitinkami.

Parlamentaras Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjo atlyginimai seniūnijose turėtų atitikti Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo atlyginimą, o specialistų – tokios pat pareigybės ministerijoje.

„Visur darbuotojai atlieka panašų darbą, tas pačias funkcijas, tai turėtų ir atlyginimai būti atitinkami“, – teigė jis.

Dalis parlamentarų taip pat ketina įregistruoti siūlymą skirti papildomai 300 tūkst. eurų Valstybinės maisto ir veterinarijos veiklos skaitmenizavimui. Pati tarnyba siekė 953 tūkst. eurų finansavimo, tačiau jis nebuvo patvirtintas.

Laikinoji tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė posėdyje teigė, kad dabar didžioji dalis kontrolės yra neskaitmenizuota, specialistai daug ką turi atlikti rankiniu būdu.

„Ta funkcija reikalauja didelių mūsų žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų, jie panaudojami neefektyviai. Norime efektyvinti ir kad paslauga būtų suteikiama greičiau pareiškėjui“, – komiteto posėdyje sakė A. Mikalauskienė.

Dabar savivaldybių žemės ūkio funkcijoms vykdyti biudžete numatyta 2 mln. eurų – šis finansavimas siekia praėjusių metų lygį.

Darbo užmokesčiui Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms kitų metų biudžeto projekte skirta 418 tūkst. eurų, algoms didinti mažiausiai uždirbantiems Valstybinės augalininkystės ir Žuvininkystės tarnybų darbuotojams – 606 tūkst. eurų.

Agroverslui kelia nuostabą, kad, nors norinčiųjų studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas netrūksta ir universitetai visiškai pasirengę juos priimti, o verslas – skatinti finansiškai, valdžios institucijos nemato nerimą keliančių ženklų.

Specialistus žemės ūkiui rengia VDU ŽŪA ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. O specialistų trūkumas – visos šalies bėda, nes žemės ūkio ir miškų sektoriams priskirti labai rimti uždaviniai, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslus, taip pat dabartinės mūsų Vyriausybės programą. Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos „tandemas" šiandien sudaro net 21 proc. ir nuolat didėja. Tai vyksta netgi krizių ir pandemijos metu.

VDU atstovo Martyno Gedvilos pranešime pabrėžiama, kad žemės ūkyje atotrūkis tarp poreikio ir parengiamų specialistų skaičiaus dabar Lietuvoje pats didžiausias, palyginus su kitomis sritimis. Pagal tarptautinę metodiką atliktas išsamus žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų perspektyvinio poreikio tyrimas atskleidžia, kad artimiausiu laiku Lietuvai kasmet reikės 154 naujų agronomų (pernai į Agronomijos studijų programą priimti 49 pirmakursiai), į Gyvūnų mokslo programą pateko 9 (reikėtų 57), studijuoti žemės ūkio mechanikos inžinerijos įstojo 16 (reikėtų 166), žemėtvarkos – 3 (reikėtų 45), hidrotechnikos – 1 (reikėtų 39), miškininkystės – 13 (reikėtų 80).

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas dr. Kazys Sivickis pripažįsta, kad situacija tokia įtempta, jog jau dabar dėl kiekvieno VDU ŽŪA absolvento inžinieriaus hidrotechniko varžosi dešimties įmonių vadovai. „Vien valstybės sektoriuje mūsų darbų apimtys siekia 1 mlrd. eurų. Tačiau kas rengs projektus ir juos įgyvendins?“ – retoriškai klausia LMĮA vadovas.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas dr. Vidmantas Verbyla atkreipia dėmesį, kad 18-osios Vyriausybės programa miškininkams kelia ypač ambicingus siekius, – prie Lietuvos žaliojo kurso, kaip sėkmės rodiklis laikotarpiu iki 2024 m. yra nurodytas 35 proc. šalies miškingumas (vietoje dabar esančio 33,7 proc.).

„Programoje numatyta plėtoti bioekonomiką. Pastaroji labai glaudžiai susijusi su miškininkyste, todėl bus reikalingi kvalifikuoti miškininkai, dirbantys tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Ir jau artimiausiais metais pajusime jų stygių. Nepertvarkius priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, tų specialistų paprasčiausiai nebus“, – prognozuoja V. Verbyla.

Jis neabejoja, kad studentų mažėjimo priežastis lemia ne tik demografinė šalies situacija, bet ir dėl švietimo sistemos reformų atsiradusi atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų. „Ne visose kaimiškose vietovėse moksleiviai gali tinkamai pasirengti biologijos, matematikos, kitų dalykų valstybiniams egzaminams, ne visi turi finansinių galimybių samdyti korepetitorius, arba jų paprasčiausiai ten nėra. Dėl to regionų moksleiviai ir nepajėgia įveikti nustatytos minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės“, – neabejoja Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.

Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Grūdų augintojų asociacijoms bei grupei kitų agroverslo organizacijų atstovaujantis Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad, prisiimdami investavimo į žemės ūkio sektorių riziką, žmonės supranta, koks svarbus vaidmuo šios srities specialistams tenka. J. Vilionio nuomone, kritiškos specialistų rengimo situacijos priežastis – netikusi švietimo politika, pastarąjį dešimtmetį priėmimas į aukštąsias mokyklas vyko ignoruojant žemės ūkio poreikius ir regionų jaunuolių motyvaciją siekti su veikla žemės ūkyje susijusio išsilavinimo.

„Atkreipčiau dėmesį, kad statistiniai įsidarbinimo rodikliai visiškai neatitinka realybės, nes ūkininkai priskiriami ne vadovų, ne specialistų, o kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų grupei, kurios atstovams pakanka baigti profesinio mokymo programas. Tai labai žeidžia ūkininkus, kurie, vadovaudamiesi naujausiomis mokslo žiniomis, strategiškai ir inovatyviai plėtoja savo ūkius“, – teigia J. Vilionis.

Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas dr. Edvardas Makelis teigia nuoširdžiai besistebintis tuo, kad kažkas gali nesuprasti, jog, norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, privalome užtikrinti modernų savo agrosektoriaus sektoriaus vystymąsi bei konkurencingumą globalioje rinkoje.

„Šiuos uždavinius pajėgūs įgyvendinti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Tai beveik prieš šimtmetį puikiai suprato Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė savo ruožtu ne kartą įrodė, kad yra verti tokio pasitikėjimo – ir paskutinės ekonominės krizės metu jie vieninteliai užtikrino Lietuvai teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis ekonominio progreso variklis“, – sako E. Makelis, atkreipdamas dėmesį, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis nei dabar. O klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, kitų priemonių naudojimą.

Pranešime pažymima, kad reaguoti į kritinę situaciją, rengiant žemės ūkio specialistus, valdžią ragina ne tik agroverslas, bet ir Lietuvos mokslų akademija. Visos pagrindinės žemės ūkio verslui atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas ir tikisi sulaukti sprendimo, kuris leistų užtikrinti pakankamą aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą.

Dokumentų iš svetimų neprašė

Afera dvelkianti istorija išaiškėjo tik tuomet, kai Senosios Įpilties apylinkėse esančius keturis sklypus, kurių bendras plotas sudaro beveik du hektarus, J.Braukylienė kartu su teta nusprendė deklaruoti pačios.

Į Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūniją moterys pasibeldė beveik prieš pat pasibaigiant žemės deklaravimo terminui.

"Žemės ūkio specialistės mes buvome išprašytos, liepta sugrįžti tik tuomet, kai atsinešime nuosavybės dokumentus. Pasiėmėme dokumentus ir sugrįžome. Tačiau atvažiavusios kitą dieną išgirdome, kad mūsų žemė jau yra deklaruota. Kaip taip galėjo atsitikti, kad iš teisėtų savininkų nuosavybės dokumentų paprašė, o iš svetimų, kurie net neturi jokios žemės nuomos sutarties, niekas jokių nuosavybę įrodančių dokumentų neprašė? Deklaravo ir viskas", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris vietos specialistės tiesiai šviesiai paklausė, kaip ji galėjo leisti deklaruoti žemę svetimiems žmonėms?

"Tačiau paaiškinimo negavau. Atsakyta, kad specialistė neturi laiko, buvau pasiųsta situacijos aiškintis į Vilnių", – dėl valdininkų abejingumo šiurpo klaipėdietė.

Gavo pinigų, bet paaiškinti negali

Norėdama išsiaiškinti, kokie asmenys gavo išmokas už ne savo žemę, J.Braukylienė paprašė žemės ūkio specialistės duoti jai šių asmenų kontaktus.

Tačiau išgirdo atsakymą, kad tai būsią neteisėta – esą remiamasi asmens duomenų apsauga.

"Pavyko išsiaiškinti, kad išmokas gavo trys asmenys. Vienas jų yra ūkininkas. Jis žemes deklaravęs Gargžduose. Kiti du – kaimyninių sklypų savininkai. Kai radau šiuos žmones, kreipiausi, kad jie panaikintų deklaracijas. Patikinau, kad priešingu atveju mes kreipsimės į teismą. Tačiau įdomu tai, jog nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl jie taip padarė. Jie tiesiog nenorėjo aiškintis", – stebėjosi J.Braukylienė.

Pati ne vienerius metus dirbusi valstybės tarnyboje, klaipėdietė pabandė pasiaiškinti, kokia teisine baze vadovaujasi Nacionalinė mokėjimo agentūra, jei išmokos mokamos asmenims, net nepateikusiems žemės nuosavybės dokumentų.

"Nacionalinės mokėjimo agentūros Klaipėdos skyriuje išgirdau tą patį atsakymą – siūlymą kreiptis į Vilnių. Nė vienas valdininkas nesureagavo į mano skundą, nė vienas nepasakė, kad tai yra neteisėta ir kad jie imsis tyrimo", – nusivylusi kalbėjo žinoma uostamiesčio moteris.

Moka bet kam?

J.Braukylienės manymu, bet koks pinigų gavimas už svetimas valdas vertas baudžiamosios atsakomybės.

"Šiais laikais buto negali išsinuomoti be sutarties. Mano galva, tokiais atvejais turi būti privalu pateikti žemės nuomos sutartis. O jas turėtų tikrinti seniūnijos. Pasirodo, kad niekas net neklausia, yra toks dokumentas ar ne. Išeitų, kad jie moka vagims. Taip ir pasakiau jiems. Negaila, jei kaimynas nusišienauja žolę, bet jie dar ir pelnosi iš mano nuosavybės – gauna pinigų", – kalbėjo J.Braukylienė.

Ribas braižo ranka

Paaiškėjo, kad deklaracijų metu žemės sklypų ribų niekas negali patikrinti. Savivaldybių specialistai net nesidomi, kur kokio savininko žemės baigiasi, o kur prasideda kito žmogaus valdos.

"Deklaruojant mūsų žemes, žemės ūkio specialistė parodė kompiuterio ekrane, kaip realiai tai vyksta. Žemėlapyje sklypų ribos tik sumirksi, tuomet darbuotoja kompiuterio pele pati apibrėžia sklypo ribas ir išsaugo elektroninėje sistemoje. Supratau, kad žemės ūkio specialistai patys "tiesina" sklypų ribas taip, kaip jiems patinka", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris specialistės paklausė, kas atsakingas už neteisingai pateiktą informaciją?

"Buvo pareikšta, kad deklarantas. Tuomet paklausiau, o kokia atsakomybė tam, kas ranka linijas braižė? Neišgirdau jokio atsakymo. Sukurta tokia sistema, kad išlieka galimybė manipuliacijoms. O kas gali paneigti, kad už tam tikrą atlygį specialistas gali pabrėžti į vieną ar į kitą pusę daugiau?" – retoriškai klausė klaipėdietė.

Užarė svetimą žemę

Kretingos savivaldybės Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė tikino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuosavybės dokumentų ar nuomos sutarčių prašoma iš deklarantų tik tuomet, kai žemė deklaruojama pirmą kartą.

Tačiau kokiu būdu buvo deklaruota J.Braukylienės žemės dalis be jokių dokumentų, R.Ridikienė niekaip nesugebėjo atsakyti.

"Kiek pamenu, ten skyrėsi nedideli plotai, gal 8 ar 10 arų. Spėju, kad ši žemė ilgą laiką buvo nedirbama. Kaimynas, ardamas technika, "pasislinko" į laisvą žemės plotą. Niekas nenori piktžolių. Jis aria ir po truputį užaria tuos laukiukus. Na, taip, svetimus", – neslėpė R.Ridikienė.

Seka iš kosmoso

Seniūnijos darbuotoja tiesiai šviesiai išpyškino, kad žemės naudmenys deklaruojami visai ne pagal dokumentus, o pagal iš kosmoso gautus duomenis.

"Mes nuosavybės dokumentų net nematome. Deklaruojame pagal tai, kaip žmogus dirba. Jei žemė suarta, aš elektroniniame žemėlapyje matau kitą laukų spalvą. Matyti, ar pieva ten, ar užsėtas laukas", – palydovinių nuotraukų privalumus vardijo žemės ūkio specialistė.

R.Ridikienė aiškino, kad nedirbamų žemių savininkams numatyta baudų sistema, tačiau pati seniūnija tikrina tik tas valdas, kurios įregistruotos kaip namų valdos.

Moka ne už nuosavybę

Paaiškėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra suskumba tikrinti deklarantų dokumentus tik tokiu atveju, kai susikerta dvi deklaracijos tame pačiame plote. Jei nesusikirs ir niekas nepasiskųs, visko gali būti, kad gudruoliui bus išmokėta išmoka už svetimas žemes.

"Mokama už žemės dirbimą, ne už nuosavybę", – akcentavo R.Ridikienė.

Darbėniškės galva, kaime yra įprasta, kad realiais sklypų riboženkliais pasirūpina tik vienas kitas ūkininkas.

"Juos dažniausiai technika išvarto. O mes realiai nežinome, kur kieno žemės. Realias nuosavybių ribas mes anksčiau galėjome matyti mūsų sistemoje, bet tai buvo prieš keletą metų. Dabar vėl žadama, kad gal kitais metais vėl galėsime matyti, kur kieno nuosavybė", – kalbėjo moteris.

Paklausus, ar už ES išmokų gavimą už svetimus žemės plotus nevertėtų kelti baudžiamosios bylos, R.Ridikienė prasitarė, kad gal ir galima įžvelgti neteisėto pasipelnymo apraiškų.

"Kiekvienas žemės savininkų galėtų kreiptis į teisėsaugą. Deklaravus iki 30 hektarų žemės, mokama iki 150 eurų už hektarą. Deklaruojant daugiau, mokama 100 eurų už hektarą", – aiškino R.Ridikienė.

Nespėtų tikrinti

Išgirdusi klausimą, ar sunku būtų patikrinti nuomos sutartis, R.Ridikienė ėmė dejuoti, kad vieno deklaranto dokumentacijos patikrinimas esą užtruktų mėnesį.

"Žemes seniūnijoje deklaruoja per 700 ūkininkų, tai yra 16 tūkst. hektarų žemės plotai. Vienam darbuotojui nebūtų įmanoma per dieną aptarnauti 20 gyventojų. Deklaravimui skirta apie 20 minučių. Kas būtų, jei tikrinčiau kelis šimtus sutarčių? Juk turiu sutikrinti kiekvieną lauką – įrašoma, kokia kultūra užsėta, reikia tikrinti, ar sertifikuota sėkla sėta. Ją turiu patikrinti pagal sąskaitą. Žmogus 1,7 tūkst. ha žemės deklaruoja tris dienas, tuomet tai užtruktų savaitę", – tvarkas aiškino R.Ridikienė.

Esą jau kitais metais žemės ūkio specialistus pasieks tokia kompiuterinė sistema, kurioje bus įmanoma nustatyti ne tik tai, ar buvo dirbama žemė, bet net ir kada tai buvo padaryta.

Pinigų nemokėjo

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Milekaitė, komentuodama situaciją, aiškino, kad išmokų už J.Braukylienės senelių žemes niekas dar nespėjo gauti, nes deklaravimas ką tik baigėsi, o paraiškos nepradėtos vertinti.

Tačiau kiek ir kokių pažeidimų per metus pavyksta išaiškinti pačiai NMA, specialistė negalėjo atsakyti.

"Deklaravimas vyksta seniūnijose arba pareiškėjai tai daro savarankiškai namuose. Pasibaigus deklaravimui, duomenys atkeliauja į agentūros informacines sistemas ir tuomet prasideda paraiškų sutikrinimai. Šiuo metu vyksta duomenų perdavimas. Jei du pareiškėjai deklaruoja tą patį plotą, agentūra, paraiškų sutikrinimo metu nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalaus pareiškėjų pateikti "persidengiančio" ploto žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus", – tikino A.Milekaitė.

Ji akcentavo, kad turint informacijos apie galimus bandymus nesąžiningai pasinaudoti parama apie tokius atvejus privalu pranešti agentūrai.

"Jei išaiškėtų, kad deklaruota neteisėtai, bus taikomos teisės aktų nuostatos ir atitinkamos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo", – pabrėžė A.Milekaitė.

Pupos aerodrome?

Tai ne pirma skandalu dvelkianti istorija Klaipėdos krašte.

Praėjusią savaitę Šilutės žemės ūkio specialistai išsiaiškino dar įdomesnių faktų.

Paaiškėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė sugebėjo deklaruoti 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių.

Juos esą ūkininkai iš Pasvalio augina įvairiose Šilutės rajono vietose ir net Armalėnų aerodromo teritorijoje.

Patikrinus šiuos plotus, jokių pupų nerasta.

"Kadangi dar net neprasidėjus paraiškų sutikrinimui "Pasitikėjimo linija" gavome prašymų išsiaiškinti bendrovės "Žalsva" pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo teisėtumą, inicijuotos visų jos deklaruotų plotų patikros, taip pat bendrovė turės pateikti žemės valdymo teisę ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus", – pupų skandalą komentavo agentūros atstovė.

A.Milekaitė aiškino, kad agentūra pagal kompetenciją negali tirti, pavyzdžiui, seniūnijų darbuotojų ar žemės ūkio specialistų veiklos.

"Jei mes gauname informaciją apie kitos institucijos darbuotojo korupcinio pobūdžio veiklą, ją perduodame Specialiųjų tyrimų tarnybai", – tikino pašnekovė.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia įspėjęs žemės ūkio ministrą "darbietį" Vigilijų Jukną dėl aplaidumo laiku neįvertinant studijų krepšelių poreikio su žemės ūkiu susijusioms specialybėms.
Dėl tokio aplaidumo Vyriausybei, anot jos vadovo, šią savaitę teko skubotai priimti sprendimą, sukėlusį abejones dėl studijų finansavimo paskirstymo skaidrumo.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino, kiek studentų naujais mokslo metais bus priimta studijuoti valstybės lėšomis įvairiose studijų kryptyse.

Tačiau numatyti studijų krepšeliai žemės ūkio, miškininkystės, maisto studijų, žemės ūkio mokslų krypčių grupei sukėlė aštrias diskusijas - Rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas Vyriausybės posėdyje pareiškė, kad finansavimas skirstomas neskaidriai. Su Rektorių konferencija buvęs suderintas krepšelių paskirstymas prieš pat posėdį žemės ūkio ministro V.Juknos prašymu buvo pakeistas - su žemės ūkiu susijusioms sritims paskirtas didesnis valstybės finansuojamų krepšelių skaičius.

Ministras pirmininkas komentare BNS tikina niekuomet nepritariantis neskaidriam studijų finansavimo paskirstymui ir teigia netoleruosiąs tokio šešėlį ant ministrų kabineto metančio aplaidumo.

"Žemės ūkyje planuojamos milijoninės investicijos atgaivinti per pastaruosius metus sumenkusi tradicinį gyvulininkystės bei sustiprinti kitus sektorius. Deja, Žemės ūkio ministerija nesugebėjo laiku įvertinti ir prognozuoti reikalingo specialistų skaičiaus, todėl paskubomis bandyta išvengti klaidų ir jų pasekmių. Ministras pirmininkas įspėjo žemės ūkio ministrą, kad ateityje netoleruos tokio aplaidumo, kurį tenka taisyti skubotais sprendimais ir keliant nereikalingas įtampas universitetų bendruomenėje", - premjero poziciją BNS savaitės pabaigoje perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Anot jos, Švietimo ir mokslo ministerija yra įpareigota palaikyti glaudų bendradarbiavimą su Rektorių taryba, skirstant valstybės užsakymą - studijų kvotas, "reikliau vertinti vėluojančius ministerijų ar kitų institucijų pasiūlymus ir nepasiduoti spaudimui".

Premjero atstovė nurodo, jog Vyriausybės priėmė šį sprendimą, "kaip vienkartinę išlygą, nes, per ateinančius metus planuodami nukreipti šimtus milijonų litų žemės ūkiui, privalome garantuoti ir būtiną žemės ūkio specialistų papildymą ir pamainą".

Švietimo ir mokslo viceministras socialdemokratas Rimantas Vaitkus Vyriausybės posėdyje pripažino, kad dokumentas buvo pakeistas trečiadienio rytą prieš Vyriausybės posėdį paprašius žemės ūkio ministrui V.Juknai. Iš pradžių su žemės ūkiu susijusioms studijoms buvo numatyta 100 krepšelių, po to suderinus su Rektorių konferencija jų skaičius padidintas iki 150, o naujausiu projektu jų skaičius didėja iki 175.

Premjeras A.Butkevičius trečiadienį posėdyje paragino apie neskaidrumą prabilusį P.Baršauską šį kartą su tuo susitaikyti: "Šimtu procentų, rektoriau, jūsų išsakytai nuomonei pritariu, tikrai pasielgta nelabai gerai, bet šį kartą nurykime tą piliulę ir tikiuosi, kad kitų kartų tokių nebus".

Tačiau vėliau premjeras patikslino, kad šis jo pasisakymas buvo neteisingai suprastas ir interpretuotas.

"Jokiu būdu nesiūlau ir niekada nesiūlysiu taikstytis su neskaidrumu, kaip interpretuojama. Per posėdį pasiūliau rektoriui pritarti būtent tokiam kvotų paskirstymui", - jau po Vyriausybės posėdžio aiškino premjeras.

Apie neskaidrumą atvirai prabilęs Rektorių konferencijos vadovas P.Baršauskas BNS sakė suprantąs premjerą, priverstą laviruoti tarp jį spaudžiančių interesų grupių.

"Aš suprantu premjerą tikrai, nuoširdžiai sakau. Tai yra koaliciniai spaudimai, tiesiai sakau, ir jam nėra paprasta, jis turi laviruoti ir čia nėra konfliktas. Aš užjaučiu jį, kai mūsų visuomenė tokia, sakyčiau serganti, tai tada labai sunku valdyti. Prie kiekvieno sargo nepastatysi. Kiekvienas lenkia į save ir nori sau tam tikrų interesų ir naudos. (...) Jeigu jau taip strategiškai žiūrint sąžiningai, tiek keli šimtai studentų neiškreips visos sistemos, bet jeigu žiūrėtume iš principo, tai, aišku, taip neteisinga", - sakė Rektorių konferecijos vadovas.

Iš viso planuojama, kad valstybės finansavimą 2014-aisiais galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas.

Žemės ūkio ministras konstatuoja, kad Lietuvoje trūksta gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistų, o jų rengimas stringa jau kelerius metus. Ministras siūlo pačiai ministerijai finansuoti specialistų studijas, esą jau kitąmet galėtų būti apmokama iki 80 procentų studijų kainos.

A. Stulginskio universiteto rektorius teigia, kad situacija pradėjo prastėti prieš penkerius metus, kai atsirado studijų krepšelis, ir kaimo mokiniai nebesugebėjo konkuruoti su miesto gabiausiais moksleiviais. Todėl daugumai studijuojančių kaimiškas profesijas tenka mokėti už mokslą.

„Nėra specialistų, nėra žinių. Sutikite su tuo, kad be gilių teorinių ir praktinių žinių vystyti konkurencingą ūkį nėra galimybės. Užsienio valstybėse didžiulis dėmesys skiriamas žemės ūkio specialistų rengimui“, – tikina žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

„Kai valstybės finansavimas sumažėjo, bendras stojančiųjų skaičius yra mažesnis. Kai kuriose programose, pavyzdžiui,  hidrotechnikoje, kurios specialistai dirba melioracijos srityje, anksčiau priimdavome apie 70–80 žmonių, o šiemet yra įstoję tik 30 studentų. Tokia tendencija yra bloga, nes melioracijos sistemos baigia susidėvėti, didelės rekonstrukcijos laukia, tuo labiau, kad vyksta klimato kaita, sausi-šlapi periodai kartojasi, ir tų specialistų Lietuvai reikės“, – tvirtina A. Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.

Žemės ūkio ministras pokyčių žada jau nuo ateinančių metų. Pasak jo, svarstoma 50–80 procentų  paremti reikalingiausių specialistų studijas.

„Kad nuo kitų metų atsirastų galimybė paremti reikalingiausių žemės ūkio specialistų rengimą, parengti įstatymų projektai, kurie artimiausiu metu bus svarstomi. Tai yra daroma ir daugelyje užsienio šalių, kur ministerijos turi galimybę reguliuoti pačių reikalingiausių specialistų rengimą“, – sako V. Jukna.

Rektoriaus teigimu, iš šiemet priimtų 670 pirmakursių, valstybė finansuoja tik 20 procentų studentų.