– Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena Kauno verslas?

– Gyvename laukimo nuotaikomis. Per pandemiją patirti nuostoliai, įsiskolinimai daliai įmonių vis dar tęsiasi, reikia juos padengti. Tuo metu paskolų buvo suteikta ne investicijoms ir plėtrai, o vartojimui, dabar lėšos reikalingos investicijoms. Aukštos skolinimosi palūkanos sąlygoja tai, kad kai kurie sektoriai visai negali gauti paskolų, o jei gauna, tai didele pelno dalimi padengiamos palūkanos, todėl, deja, dalis įmonių skelbia bankrotą.

Taip pat nežinomybės prideda ir šiuo metu vykstantys karai Ukrainoje ir Izraelyje. Tai labai veikia verslą – dvigubos paskirties prekėms taikomos sankcijos, vyksta rinkų pasikeitimai. Be to, visoje Europoje sumažėjęs vartojimas, o Lietuvos didžiausia eksporto dalis nukreipta būtent į ES šalis, tad bendrovėms tikrai nestinga iššūkių.

Šis laikotarpis nelabai prognozuojamas dėl karo eigos ir tai kelia nerimą. Tačiau infliacijos mažėjimas ir Europos centrinio banko tikėtinas palūkanų mažinimas visgi suteikia optimizmo. Verslai jau bando skolintis, įvertindami, kad paskolos bus pigesnės ir daugiau pinigų bus galima skirti plėtrai, o ne tiesiog apyvartai palaikyti. Jau galima pradėti kalbėti apie įmonių atsinaujinimą, plėtrą, gamyklų statybas. Nors nemažai verslų dar laukia, bet šviesa tikrai matosi. Reikia balansuoti ir viskas bus gerai.

– Kokie verslo sektoriai šiuo metu sunkiai išgyvena, o kokiems – sėkmės metai?

– Pavyzdžiui, įvažiuojamasis turizmo sektorius – visiškai užsidaręs, išvažiuojamasis – klesti, nes lietuviai vyksta visur, kur tik gali. Tačiau Lietuvos viešbučiams ir restoranams tikrai dabar sunkus metas, nes turistų atvyksta labai nedaug, jie pavieniai. Japonija, Pietų Korėja, Honkongas, Kinija – iš šių šalių visai nevažiuoja, nes mano, kad esame kare. Jei, pavyzdžiui, Lenkijos pilietis per Lietuvą pravažiuoja, jis nėra tas tikrasis turistas.

Sunkmetį jaučia pramonės įmonės, ypač tradicinė pramonė, pavyzdžiui, drabužių siuvimo, medienos ir baldų pramonė, tačiau ji po truputį atsigauna. Sudėtinga verslams, kurie eksportuoja, nes ekonomikos sąstingis tęsiasi jau dvejus metus ir užsakovai iš Vokietijos ar Skandinavijos mažina užsakymų skaičių. Esame maža valstybė ir pramonės gyvybingumas priklauso nuo tarptautinių rinkų.

Yra įmonių, kurios įsigijo žaliavų, bet dėl karo jų pristatymai vėluoja, ar investavo į brangią techniką, tačiau sumažėjus užsakymų, ji neatsiperka. Aišku, tos investicijos atsipirks vėliau, tačiau dabar reikia ieškoti būdų, kaip išgyventi šiuo metu.

Žinoma, yra ir verslų, kuriems dabar sekasi. Tai – informacinių technologijų bendrovės, kuriančios aukštą pridėtinę vertę. Taip pat karinė pramonė.

Ilgametė praktika rodo, kad po bet kokių krizių ateina klestėjimo laikas. Dabar reikia išlaukti.

– Kas dabar galėtų padėti verslui išsilaikyti? Vyriausybė? Bankai?

– Vieninteliai, kas iš tiesų puikiai gyvena, yra bankai. Mitas, kad sumažinus galimybes atsiskaityti grynaisiais, sumažės šešėlis. Nes kas jame dirbo, tas ir liko, o bankai gali toliau lobti padidinę paslaugų įkainius, ribodami grynųjų pinigų išėmimą.

Kalbant apie kitokią pagalbą, manau, mokesčių atidėti nereikia. Ilgametė praktika rodo, kad po bet kokių krizių ateina klestėjimo laikas. Dabar reikia išlaukti.

– Kas įdomaus ir svarbaus Kauno verslo sektoriuje įvyko per keletą metų?

– Plečiasi ir gerėja pati Kauno infrastruktūra. Jau priimtas sprendimas dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtros, tad čia jau yra įmonių, kurios žada investuoti. Taip pat plečiasi Kauno oro uostas, atsidarys „Mokslo sala“, tvarkomi ir statomi nauji tiltai. Žmonių į miestą pritrauks ir visas Ąžuolyno sporto kompleksas.

Kaune gyvenimas tikrai nestovi vietoje. Verslai gauna įvairių projektų iš miesto valdžios. Kalbu ne tik apie gatves ar naujų pastatų statymą, tačiau gerai veikia ir paveldotvarkos programa, kuri leidžia atnaujinti fasadus. Visa tai ne tik duoda darbo, bet ir gražina miestą, o tai suteikia ilgalaikę naudą.

Iššūkiai: pasak Z. Dargevičiaus, pastarieji metai verslams buvo sudėtingi, tačiau jau matyti geresni laikai. Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaip Kauno PPAR padeda verslui augti?

– Rūmai ir yra tam, kad išgirstų verslo problemas ir padėtų jas spręsti. Mes esame tarpininkai tarp valdžios ir verslo bei mokslo. Džiugu, kad Rūmų bendruomenė nuolat auga ir dabar turime beveik 930 narių. Šiuo metu esame didžiausia verslo organizacija šalyje, veikianti regione, kuri padeda visapusiškai bendradarbiauti. Kauno rūmuose nuolat vyksta verslo bendruomenės renginių, jų metu pristatome naujus narius ir jų veiklas, taip pat labai aktyvūs ir Rūmuose veikiantys specialistams skirti klubai.

Be to, rengiame susitikimus su savivaldybių, ministerijų, valstybinių institucijų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan.) atstovais, per juos verslininkai gali tiesiogiai užduoti jiems rūpimų klausimų ir gauti reikiamų atsakymų.

Mums labai svarbu, kad Rūmuose būtų ir aukštosios, ir profesinio mokymo mokyklos, nes be naujų technologijų, be mokslo indėlio į verslą, šis taptų nekonkurencingas. Nuolat reikia tobulinti produkciją, ieškoti inovacijų, kad būtume išskirtiniai ir priekyje kitų. Taip pat mokslas padeda mažinti sąnaudas, optimizuoti gamybos procesą ar aprūpinti verslus kvalifikuotais darbuotojais. Todėl Rūmų nariai gali bendradarbiauti su universitetais ir taip atrasti naujų galimybių.

– Ar lengva išlaikyti tokią didelę bendruomenę?

– Yra iššūkių, todėl per naują kadenciją planuojame įgyvendinti keletą struktūrinių pokyčių, kad būtų galima dar geriau atliepti verslo lūkesčius. Aišku, pokyčiai nebus drastiški, tačiau leis dar efektyviau veikti.

Džiaugiamės matydami, kad labai pasiteisino regionuose įsteigtos atstovybės. Tai leidžia verslui būti arčiau vietos valdžios ir ieškoti būdų, kaip efektyviau gerinti veiklą, gražinti miestus, turėti prasmingų diskusijų ir pan. Taip atsiranda bendradarbiavimas, visi žino, kas vyksta, kokie projektai skelbiami, kur reikia kokios pagalbos.

– Kokia Kauno verslo ateitis?

– Atsižvelgiant į istorinius laikus, Kauno verslas visada buvo aktyvus. Šis miestas – tikrai Lietuvos pramonės centras, o Kauno LEZ plėtra tik dar labiau išplės galimybes čia burtis aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams. Jau ir esamų gamyklų plėtra rodo, kad Kaunas iš tiesų klestės.

Glaudesni ekonominiai ryšiai

Forumo dalyvius sveikino JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos vicepirmininkas, Šardžos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas J. E. Abdullah Sultanas Al Owaisas, Lietuvos ambasadorius JAE Ramūnas Davidonis ir Kauno PPAR prezidentas Z. Dargevičius.

Verslo forumo metu buvo pasirašyta Lietuvos ir JAE verslo tarybos steigimo sutartis tarp Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos.

Įsteigtos Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo tarybos tikslas – sustiprinti dvišalius ekonominius santykius, auginti investicijų srautą tarp abiejų šalių, kurti glaudesnius tarpusavio prekybos ryšius, organizuojant vizitus ir teikiant paramą Lietuvos ir JAE įmonėms, ypač prekybos ir pramonės sektoriuose.

Komanda: Kauno PPAR prezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama 30 verslininkų delegacija iš Lietuvos lankėsi Šardžos prekybos ir pramonės rūmuose.

Susitikime su J. E. Abdullah Sultanu Al Owaisu KPPAR prezidentas Z. Dargevičius ir ambasadorius R. Davidonis aptarė tolesnę Lietuvos ir JAE verslo tarybos veiklą, investicijų ir prekybos ryšių tarp abiejų šalių verslų skatinimą ir planuojamus vizitus.

Beveik 30 skirtingiems sektoriams atstovaujančių įmonių, kurios yra Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės, dalyvavo forumo metu vykusiuose dvišaliuose verslo susitikimuose (B2B). Juose Lietuvos ir JAE įmonių atstovai aptarė bendradarbiavimo  perspektyvas, investicinius mainus, dalyvavimą JAE ir Lietuvoje vykstančiose parodose ir renginiuose.

Misija į Omano Sultonatą

Prieš vizitą į JAE Lietuvos verslininkų delegacija lankėsi Omano Sultonato sostinėje Maskate. Kartu su delegacija, kuriai vadovavo KPPAR prezidentas Z. Dargevičius, su verslo misija į Omano Sultonatą vyko ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Draugystė: (iš kairės) A. Armonaitė, Kauno PPAR Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Ingrida Braziūnienė ir KPPAR prezidentas Z. Dargevičius įteikė dovaną Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininkui Faisalui Abdullah Al Rawasui.

Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Faisalu Abdullah Al Rawasu ir Omano prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministru Qaisu bin Mohammedu Al Yousefu. Susitikimuose buvo aptartos tolesnio abipusio bendradarbiavimo tarp abejų prekybos rūmų perspektyvos ir galimybės Lietuvos verslininkams.

Ryšiai: Kauno PPAR prezidento, LPPARA viceprezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama verslininkų delegacija iš Lietuvos svečiavosi Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forume.

Balandžio 30 d. Lietuvos delegacijos atstovai dalyvavo Omano prekybos ir pramonės rūmų organizuotame pirmajame Omano Sultonato ir Lietuvos verslo forume. Maskate Lietuvos verslininkai taip pat susitiko su Omano Sultonato lietuvių bendruomene. Be to, verslo misijos metu įmonių iš Lietuvos atstovai turėjo galimybę apsilankyti didžiausiose Maskate įsikūrusiose įmonėse ir dalyvavo B2B renginyje su Omano verslininkais, kur mezgė naujus bendradarbiavimo ryšius.

Misija: Lietuvos verslo atstovai taip pat lankėsi Omano prekybos ir pramonės rūmuose.

Verslo misijoje dalyvavo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, viceministras Karolis Žemaitis ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir Omano Sultonatui Eitvydas Bajarūnas.

Generalinė asamblėja įvyko rūmams istoriškai labai svarbią dieną. Lygiai prie 95-erius metus Kaune oficialiai buvo atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. Taip 1925 m. birželio 18 dieną buvo pradėtas naujas etapas Lietuvos verslo savivaldoje.

Z. Dargevičius organizacijai vadovauja nuo 2018 metų pabaigos ir per šį laikotarpį pasiekė puikių rezultatų. Jo prezidentavimu laikotarpiu rūmai išaugo ir sustiprėjo. Per 2019 m. narių skaičius padidėjo 81,  o narystės augimas siekė net 17 procentų. Be to, ženkliai sumažėjo įsipareigojimų nevykdančių narių bei padaugėjo įsitraukiančių ir aktyviai dalyvaujančių rūmų veiklose.

Didžiausios Kauno ir Marijampolės regionų verslo ir mokslo bendruomenę telkiančios ir paslaugas verslui plėtojančios organizacijos viceprezidentais buvo išrinkti:

Vidas Butkus, akcinės bendrovės „Kauno Baltija“ generalinis direktorius;

Vaida Butkuvienė, uždarosios akcinės bendrovės „Aurita“ savininkė ir direktorė;

Vydas Damalakas, uždarosios akcinės bendrovės „Omniteksas“ valdybos narys;

Dr. Mindaugas Misiūnas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas;

Arūnas Tarnauskas, uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ akcininkas, valdybos pirmininkas ir direktorius.

Be perrinkto rūmų prezidento Zigmanto Dargevičiaus ir penkių viceprezidentų, rūmų taryboje ateinančius keturis metus dirbs:

Mantas Agentas, uždarosios akcinės bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius;

Vytis Arlauskas, „Hegelmann“ grupės finansų direktorius ir vykdomosios valdybos narys;

Dr. Rūta Klimašauskienė, uždarosios akcinės bendrovės „Alfa idėjos ir technologijos“ akcininkė ir personalo verslo partnerė;

Alfonsas Meškauskas, uždarosios akcinės bendrovės „Baldai jums“  generalinis direktorius;

Dr. Nora Pileičikienė, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė;

Mantas Raišys, uždarosios akcinės bendrovės „Incon“ direktorius, savininkas;

Evaldas Rapolas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ partneris;

Saulius Rūtelionis, uždarosios akcinės bendrovės „Verslo draugai“ prezidentas;

Evaldas Sauliūnas, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ direktorius ir akcininkas;

Linas Skardžiukas, uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ akcininkas ir generalinis direktorius;

Fausta Šeputytė, uždarosios akcinės bendrovės „Metga“ generalinė direktorė;

Prof. dr. Eugenijus Valatka, Kauno technologijos universiteto rektorius;

Saulius Valunta, uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ direktorius, akcininkas;

Egidijus Žaltauskas, Kėdainių krašto kredito unijos valdybos pirmininkas, administracijos vadovas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra platus verslo atstovų tinklas, vienijantis 545 įvairaus dydžio įmones iš skirtingų veiklos sričių. 32 proc. rūmų narių yra gamintojai, 17 proc. – veikia prekybos srityje, 5 proc. – švietimo. Net 46 proc. narių teikia pačias įvairiausias paslaugas – logistikos, finansų, statybos, konsultavimo ir kitose srityse. Tokia sričių įvairovė suteikia galimybes efektyviam bendradarbiavimui tarp narių, o mokslo ir verslo kooperacija skatina inovacijų diegimą įmonėse.

Rūmų bendruomenės įmonėse dirba daugiau nei 42 tūkst. darbuotojų, galinčių naudotis narystės teikiamais privalumais: dalyvauti rūmų specialistų klubų veikloje bei kelti savo kompetencijas įvairiuose seminaruose, mokymuose, konferencijose.

Per ateinančius ketverius metus, be to, kad sieksime tapti 900 narių vienijančia verslo organizacija, skatinsime aktyvią narių bendrystę. Auginsime vertę nariui, kaip organizacijai ir kaip inidividualiam asmeniui – vadovui. Sieksime toliau didinti verslo bendruomenės įtaką ir aktyviai atstovauti rūmų narių interesams, o atsižvelgdami į šiandienines tendencijas ir rytdienos perspektyvas – diegsime inovacijas organizacijoje.

„Žinau ir suprantu iššūkius, su kuriais susiduriame versle. Rūmų pareiga – būti tarpininku verslo dialoge su valdžia ir savivalda. Turiu drąsos garsiai kalbėti apie tai, kas mums svarbu. Palaikyti dialogą ir užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą su Kauno bei Marijampolės regionuose esančių savivaldybių vadovais – mano, kaip rūmų prezidento, užduotis. Rūmų nariams, balsavusiems už mane ir taip išreiškusiems pasitikėjimą, įsipareigojau ir toliau palaikyti bei stiprinti ryšius su vietos savivaldos institucijomis.“ – sakė išrinktas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Z. Dargevičius.

Naują kadenciją Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradeda naujuose namuose. Prieš pat Generalinę asamblėją rūmai persikėlė į rūmų įsigytą ir renovuotą XIX a. istorinį pastatą Kauno centre, Gedimino g. 43. Sukūrėme verslo bendruomenei namus, kuriuose esate laukiami.

Augimas – svarbus

Rūmai labai vertina narių lojalumą ir puoselėjimą mūsų visų kuriamos, patikimos, gerbiamos, etiškai veikiančios ir iš kitų verslo asociacijų išsiskiriančios organizacijos.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenė per paskutinę kadenciją išaugo 138 nariais. Tai labai didelis pasiekimas įvertinus tai, kad 2016 m. narių skaičius mažėjo, o 2017 m. tik nežymiai augo. Iliustruojant pastarųjų metų bendruomenės augimo šuolį, būtina paminėti, kad 2012–2015 m. bendruomenė išaugo tik 87 nariais, kai vien per 2019 m. narių skaičius padidėjo 81, o narystės augimas siekė net 17 proc.

Esame verslo partneriai

Viena esminių rūmų funkcijų – atstovavimas bendriesiems verslo interesams. Bendradarbiaujame su valdžios ir valstybės valdymo institucijomis vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Esame verslo partneriai, padedantys auginti ir kompetencijas, ir verslus.

Vieninga, stipri ir patikima verslo bendruomenė – tai mūsų siekis ir ekonomiškai stabilios valstybės bei klestinčios visuomenės poreikis.

Pirmieji Prekybos rūmai pasaulyje buvo įsteigti dar 1599 m. Marselyje. Kaune verslo savivaldos etapas prasidėjo prieš 95-erius metus, kai buvo atidaryti Prekybos ir pramonės rūmai. Išlaikydami ilgaamžes rūmų funkcijas ir tradicijas, keičiamės ir savo paslaugas pritaikome besikeičiančiam verslui.

Pasaulinė pandemija ir krizė dar ryškiau nubrėžė kryptį naujų technologijų poreikiui ir skaitmenizacijai. Sudėtingu periodu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai neliko vieni. Mums pavyko persiorientuoti ir perkelti konsultacijas bei seminarų rengimą į virtualiąją erdvę. Skaitmenizacijos ir technologinis tobulėjimas padarė įtaką ir tam, kad pradėjome išdavinėti elektroninius prekių kilmės sertifikatus.

Konferencijų rengimo lyderiai

Rūmai pastarųjų kelerių metų laikotarpiu tapo konferencijų organizavimo lyderiu Kauno ir Marijampolės apskrityse. Konferencijos finansų, eksporto, personalo, moterų verslumo skatinimo srityse sulaukė ypatingo verslo bendruomenės susidomėjimo. 2016 m. dar negalėjome pasigirti puiku rezultatu – organizavome keturias konferencijas, kuriose dalyvavo 200 dalyvių. Tačiau 2019 m. mes jau turime dešimt metinių konferencijų, pritraukiančių aštuonis kartus daugiau dalyvių nei anksčiau. Galime didžiuotis jau gerai žinomais konferencijų prekių ženklais "Formulė: versli ir laiminga", "Eksporto kodas", "Kolibris".

Pagalba tarptautiniu mastu

Suprasdami, kad Lietuvos ekonomikos variklis yra eksportas, įmonėms padedame rinkų plėtroje. Besidomintiems verslo partnerių paieškos užsienyje galimybėmis, organizuojame verslo misijas, verslo kontaktų renginius prie didžiųjų pasaulinių parodų, o nuo 2018 m. pabaigos – ir dalyvavimą tarptautinėse parodose su įmonių stendais. Tarptautinių renginių skaičius augo nuo penkių 2016 m. iki dvidešimt dviejų 2019 m. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra didžiausio pasaulio verslo paramos tinklo "Enterprise Europe Network" dalis.

Ieškodami tarptautinių partnerių įmonėms, pasitelkiame 3 tūkst. ekspertų 65 šalyse. Per pastaruosius ketverius metus perdavėme 1 405 užsienio įmonių kontaktus Lietuvos įmonėms, atsakėme į 220 užklausų apie verslo aplinką Lietuvoje ir užsienio šalyse, suteikėme 362 konsultacijas dėl verslo plėtros užsienyje. Dėl kryptingo darbo 2019 m. įvyko proveržis ir įmonių pasirašytų tarptautinių verslo sutarčių, kurių geografija apima net 25 pasaulio šalis, skaičius išaugo penkis kartus, palyginti su 2016 m.

Vieninga, stipri ir patikima

Verslininkai visada buvo tie žmonės, kurie geriausiai žino kaip įveikti iššūkius, spręsti problemas, sėkmingai persiorientuoti ir atrasti naujas galimybes.

"Svarbiausia, – pabrėžia Kauno prekybos, pramonės ir amatų prezidentas Z.Dargevičius, – yra žmogiškumas, savitarpio pagalba ir supratimas. Turime palaikyti vieni kitus, rūpintis savo žmonėmis. Vieninga, stipri ir patikima verslo bendruomenė – tai mūsų siekis ir ekonomiškai stabilios valstybės bei klestinčios visuomenės poreikis."

Prezidentūroje su darbdavių ir verslo asociacijų atstovais aptarti siūlomi mokesčių pakeitimai bei ekonomikos augimą stabdančios problemos. G.Nausėda su verslo ir profesinių sąjungų atstovais jau buvo susitikęs rugsėjį, tuomet aptarė savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai. Pasak šalies vadovo atstovų, tokio formato susitikimai vyks nuolat, kai Prezidentas siūlys įstatymų pakeitimus.

Mokestinė aplinka kelia nerimą

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Z.Dargevičius sakė, kad susitikime su G.Nausėda pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad nesilaikoma Vyriausybės, verslo bei profesinių sąjungų atstovų 2017-aisiais spalį pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl būtinų reformų Lietuvos pažangai.

Dokumente pasižadėta siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, aukšto šalies konkurencingumo bei mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Žadėta nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Tačiau šiuo metu daroma visiškai kitaip.

"Iš pradžių paskelbiama apie keičiamą mokestinę aplinką, o tik paskui tariamasi su verslu. Tai trukdo pritraukti į šalį investicijas, apskritai kenkia bendrai ekonominei atmosferai, nes ir vietos, ir užsienio verslui nerimą kelia susitarimų nesilaikymas dėl mokesčių, kurie netikėtai didinami", – sakė Z.Dargevičius.

Mokesčiai lems kainų šuolį

Kauno PPAR prezidentas pasitarime prezidentūroje negailėjo kritikos ir kitų metų biudžetui, kurio projektas jau svarstomas. Jo manymu, svarbiausias valstybės finansinis dokumentas turėjo būti iš anksto įvertintas įvairiais aspektais: eksporto, socialinės apsaugos, regionų plėtros.

"Politikai ketina paskirstyti biudžeto lėšas kitiems metams. Pirmiausias klausimas – kas nuo to pasikeis valstybės gyvenime? – svarstė Z.Dargevičius. – Pats biudžeto formavimo principas neteisingas. Iš pradžių iš Seimo, iš kitur surengiamas pageidavimų koncertas dėl išlaidų, o paskui ieškoma, iš kur gauti pinigų viskam įvykdyti. Turėtų būti atvirkščiai. Pirmiausia suskaičiuojama, kiek bus surinkta lėšų, o tada jos paskirstomos pagal sritis, taip pat nusprendžiant, kurios iš jų šiandien yra svarbios. Negerai, kai pradedama nuo kito galo. Peržiūrėjus pageidavimų koncertą, imama dairytis, kokius papildomus mokesčius įvedus, iš kur prasimanyti pinigų. Iš tiesų valstybės poreikiai turėtų būti taikomi prie mokesčių, o ne mokesčiai prie poreikių."

Kauno regiono verslininkų atstovo manymu, itin neteisinga, kad nekilnojamojo turto mokestis (NT) numatytas tik gyventojams.

"Didžiausia skaudinanti neteisybė, kad Seimas iš karto atmetė siūlymą, kad būtų apmokestintas ir biudžetinių įstaigų NT, – aiškino pašnekovas. – Kažkuri įstaiga turi vilą prie ežero, kažkuri – Palangoje, Nidoje, kažkurios trys pastatai mieste stovi tušti. Kai skirstomi asignavimai, pareiškiama, kad vienas ar kitas turi tiek ir tiek kvadratūros, todėl turi būti skiriamos lėšos visam plotui išlaikyti. Absoliuti neteisybė, visiškas lėšų švaistymas. O apmokestinus jų turtą, nereikalingą tektų parduoti per Turto banką. Valstybė ne tik sumažintų išlaidas, bet ir iškart gautų pajamų."

Jis įsitikinęs, kad mokestinės bazės – tiek gyventojų NT, tiek bankų aktyvų ir prekybos tinklų – keitimas lemtų paskolų ir prekių kainų augimą. Tai reikštų, kad atitinkamai turi būti didinamas ir darbo užmokesčio fondas.

Darbuotojų katastrofiškai trūksta

Z.Dargevičius pasidžiaugė, kad labai optimistiškai nuteikė tai, jog Prezidentas G.Nausėda išgirdo PPAR išreikštą susirūpinimą dėl darbo jėgos trūkumo ir sudėtingo jų atsivežimo iš užsienio ir atkreipė dėmesį į tai susitikime savo baigiamojoje kalboje.

"Lietuvai būtų naudinga, kad būtų supaprastinta reikiamų darbuotojų įsivežimo tvarka, – aiškino Z.Dargevičius. – Nes dabar dažnai jie, nesunkiai gavę leidimus Lenkijoje dirbti visoje ES teritorijoje, komandiruojami čia dirbti. O tai reiškia, kad mokesčiai mokami ne mūsų valstybėje, bet kaimyninėje. Lenkija Lietuvai teikia daugybę paslaugų, o pridėtinę vertę pasiima sau.

Mes problemą keliame, kad Migracijos departamente labai ilgai trunka leidimų dirbti svarstymas. Koks, tarkime, specialistas ukrainietis sutiks laukti 3–4 mėnesius, kol bus stumdomasi su vizomis? Be to, ir Užimtumo tarnyba yra sudariusi sąrašą, kurių specialybių darbuotojų trūkumas tikrai yra. Bet deficitinės profesijos keičiasi nepalyginti greičiau, nei pakeičiamas pats sąrašas."

Anot Kauno PPAR vadovo, viešai skleidžiama nuomonė, kad verslas nenori įdarbinti vietos gyventojų, nes naudingiau atsivežti pigesnės darbo jėgos, labai neteisinga.

"Darbuotojų jau seniai trūksta. Ir diskriminavimo dėl atlyginimų nėra. Pasikviestiems kvalifikuotiems specialistams mokama nė kiek ne mažiau nei užsieniečiams, – tikino Z.Dargevičius. – Darbo jėgos labai trūksta. Staklės stovi, o darbo vietos prie jų tuščios. Tai reiškia, kad valstybė praranda konkurencingumą. Užsienio verslas nebeateina čia, nes nebėra darbuotojų. Visa infrastruktūra sukurta. Pastatyti įmonę mechaniškai galima. Bet kas joje dirbs?"

Gerovės valstybė – ir regionuose

Kauno PPAR vadovas priminė dar vieną punktą iš 2017-ųjų nacionalinio susitarimo: kad bus siekiama investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį. Todėl pasitarime prezidentūroje buvo keliamas klausimas ir dėl darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo.

"Darbo jėga sensta ne pagal realų fizinį laiką, bet dėl to, kad jaunimas emigruoja, o rinką papildo vyresnio amžiaus žmonės. Kartais darbuotojų amžiaus vidurkis per metus padidėja ne metais, o visais dvejais, – "Kauno dienai" sakė Z.Dargevičius. – Šiais laikais ne tik pramonė, bet ir paslaugų sektorius labai stipriai skaitmenizuojami. Darbuotojams keliami vis didesni reikalavimai dirbti kompiuteriu, išmanyti įvairių aplikacijų valdymą, todėl jaunesnio žmogaus dalyvavimas rinkoje yra būtinas. Vyresniuosius perkvalifikuoti gerokai sunkiau, nes jie ne taip retai nenori mokytis. Todėl labai svarbu pasikviesti tuos žmones, kurie nori dirbti kvalifikuotesnį darbą.

Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme galėtų būti numatyta, kaip stiprinti darbuotojų sveikatingumą, įtraukti į sportą. Valstybė turėtų skatinti tai diegti įmonėse.

Svarbu, kad atsirastų nuostata, jog darbuotojų atsivežimas į darbą iš rajonų visur būtų įtrauktas į sąnaudas kaip Vilniuje. Tai labai aktualu regionuose, kur atlyginimas yra mažesnis nei didmiesčiuose, kur yra darbų sezoniškumas. Bet dabar, kai darbdaviai už viską patys sumoka, koks lieka prekių ir paslaugų konkurencingumas?"

Z.Dargevičiaus manymu, partnerystė regionuose tarp verslo ir vietos valdžios turėtų būti stipresnė. Savivalda turėtų nustatyti prioritetus proveržiams, priimti sprendimus, kurie leistų įsitvirtinti, stiprėti vienos ar kitos srities verslui. Kauno PPAR vadovas atkreipė dėmesį, kad verslas užtikrina efektyvų darbo jėgos panaudojimą. Kai verslininkai siekia sulėtinti ar visiškai sustabdyti darbo jėgos nutekėjimą iš regionų, tai atsiliepia ir apskritai emigracijos mažinimui.

Didžiuosiuose pasaulio tyrimų centruose bandant sukurti naujos kartos antibiotikus, abejojama, ar artimiausiu metu nors viena Lietuvoje veikianti įmonė galėtų investuoti į naujų antibiotikų kūrimą, rašo "Verslo žinios".

"Kol Lietuva nekuria kosminių laivų, tol nekurs ir antibiotikų. Čia reikalingos milijardinės lėšos ir tai nėra tikimybės, kad pavyktų sukurti naujos kartos vaistą. Pasauliniai milžinai daugelį metų nesukuria nieko naujo", - sako Farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Iki įsigaliojant geros gamybos praktikos principams, kai kuriuos antibiotikus Lietuvoje gamino bendrovė "Liuks farmacija", tačiau šiuo metu teisę įvežti vaistų į Lietuvos rinką turi 126 didmeninio platinimo įmonės.