Patikrinimo, kuris vyko vakar, metu automatiškai neįsijungė penktadalis visų mieste esančių garsinių, apie pavojų įspėjančių sirenų. Aktyvuoti jas reikėjo rankiniu būdu.

Klaipėdos savivaldybės civilės saugos specialistas Žilvinas Vainora pasakojo, kad paprastai patikrinimų metu automatiškai neįsijungdavo viena-dvi sirenos.

Šį kartą tokių buvo 10. Visos jos yra įmonių teritorijose. Iš viso mieste yra 48 garsinės sirenos.

„Patikrinimo metu rankiniu būdu reikėjo įjungti daug sirenų. Gal tam įtakos turėjo žiema. Nebuvo šalčių, tai gal jos labiau rūdijo. Žinoma, sirenos jau yra senos. Svarbiausia, kad jos vis tiek įsijungė“, – tvirtino civilinės saugos specialistas.

Pasak Ž.Vainoros, sirenas reikėtų atnaujinti. Šiemet planuojama vieną. Tam skirta 30 tūkst. litų, tačiau, kiek tiksliai kainuos darbai, paaiškės konkurso metu. Planuojama ir modernizuoti sirenų įjungimą.

Ž.Vainora pasakojo, kad dabar sirenos įjungiamos telefoninėmis linijomis. Savivaldybė galvoja padaryti taip, kad 12 jai priklausančių sirenų būtų galima įjungti radijo būdu.

Tai būtų daroma ne mygtuku, o kompiuteriu. Būtų galima net pasirinkti kurią sireną aktyvuoti. Ar bus atnaujintas sirenų valdymo sistema, priklausys nuo lėšų.

Anot Ž.Vainoros, apie visų sirenų ir jų valdymo sistemos atnaujinama net nesvarstoma.

„Tam reikėtų labai daug pinigų“, – teigė civilinės saugos specialistas.

Ž.Vainora pabrėžė, kad visiškai atsisakyti sirenų negalima. Pasak jo, dabar kai tik yra sugriežtinta jų nurašymo tvarka. To negalima daryti be Priešgaisrinės apsaugos departamento žinios.

„Yra sirenų alternatyva – pranešimų siuntimas į mobiliojo ryšio telefonus. Jie taip pat buvo siunčiami, vykdant sirenų patikrinimą“, – teigė specialistas.

Ką reikia daryti, kad būtų gaunami minėti pranešimai, galima sužinoti internetinėje svetainėje www.gpis.vpgt.lt.

Ne visi klaipėdiečiai išgirstų apie gresiančią katastrofą panešančių sirenų kauksmą. Jų skleidžiamas garsas girdimas ne visame uostamiestyje, be to, kai kurių veikla stringa.

Tokie duomenys paaiškėjo, kai trečiadienį visoje šalyje, o sykiu – ir Klaipėdoje buvo atliktas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos profilaktinis patikrinimas.

Klaipėdoje ant įvairių pastatų yra įrengtos 52 sirenos. 41 jų yra valdoma centralizuotai –jos įjungiamos paspaudus specialų mygtuką Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. 11 sirenų, kad jos kauktų, reikia įjungti atskirai kiekvienoje įmonėje, kurių teritorijoje jos yra.

„Patikrinimo rezultatai yra geri. Visiškai neveikė tik viena sirena. Ji neįsijungė centralizuotai, žmogus, kuris turėjo paleisti ją kaukti rankiniu būdu, buvo išvykęs į komandiruotę. Dar trys sirenos, kurios priskirtos centralizuotai valdomam tinklui, taip pat nesuveikė, tačiau jos buvo įjungtos atskirai“, - aiškino Klaipėdos savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora.

Jis pripažino, jog sirenos Klaipėdoje jau yra seniai perkopusios savo tarnystės amžių ir jas būtina keisti naujesnėmis.

„Technika sena, todėl sirenų skleidžiamas garsas tikrai „neuždengia“ visos Klaipėdos. Reikia įrengti arba daugiau sirenų, arba galingesnių“, - teigė Ž.Vainora.

Senųjų sirenų, kurių amžius skaičiuojamas dešimtimis metais, skleidžiamas garsas girdimas vos 600 metrų spinduliu, o naujesnių – 2 kilometrų.

12 iš 52 sirenų priklauso pačiai savivaldybei, tad jas reikia prižiūrėti už mokesčių mokėtojų pinigus. O tai, anot Ž.Vainoros, nėra pigu – per mėnesį kainuoja apie 2 tūkst. litų.

„Nors sirenos ir senos, jas reikia keisti, tačiau patikrinimas parodė, kad jos veikia ir dauguma žmonių tikrai išgirstų pavojaus signalą. Kitas klausimas, kaip jie reaguotų – ar tikrai, kaip reikia, įsijungtų radiją ar televiziją ir sektų nurodymus, ką daryti toliau. Juk tiesa tokia, kad kol dangus negriūna, toltos sirenos nelabai ir rūpi“, - kalbėjo valdininkas.