Taip parlamentarai nusprendė bendru sutarimu.

Atmesti naują modelį pasiūlė šios kadencijos Seimo Kultūros komitetas.

Anot jo, siūloma sukurti naują žiniasklaidos rėmimo fondą savo paskirtimi labai panašų į šiuo metu galiojantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą. Komiteto teigimu, reikia apsvarstyti galimybes peržiūrėti esamo žiniasklaidos finansavimo modelio nuostatas ir atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų, institucijų ir organizacijų teisėtus lūkesčius bei pasiūlymus.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį imtasi prieš kelerius metus po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos. Praėjusios kadencijos Seime buvo sudaryta speciali darbo grupė šiai problemai spręsti, jai vadovavo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Darbo grupės parengtose Visuomenės informavimo pataisose buvo numatyta, kad naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra jos įgaliota Kultūros ministerija.

Fondą valdytų senatas ir taryba. Valstybės paramos lėšas žiniasklaidai skirstytų taryba, o keturis iš 11 jos narių skirtų bei veiklą prižiūrėtų senatas. Į šią savo atstovus deleguotų įvairios tarybos ir Lietuvos teisininkų draugija.

Dabar valstybės paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.

Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).

Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.

Siūlymą įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį kritikavo Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.

Projektą rėmusi didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija teigė, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadino sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.

Be to, pagal darbo grupės parengtą naują projektą, Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį per komiteto posėdį pranešė, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias reformuoti žiniasklaidos rėmimą, planuojama priimti iki šių metų spalio.

Pasak politiko, suinteresuotos grupės pageidauja, kad naujas žiniasklaidos modelis pradėtų veikti kuo greičiau.

Jo teigimu, naujas žiniasklaidos rėmimo modelis nebūtų kuriamas, jeigu dabartinis nebūtų sulaukęs nuolatinio įvairių žiniasklaidos atstovų nepasitenkinimo.

R. Karbauskio vadovaujama darbo grupė per metus parengė įstatymo pataisas, pagal kurias dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeistų naujai įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Kaip ir iki šiol, jis skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Tačiau siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė.

„Atsakomybę už šito fondo darbą prisiima Kultūros ministerija kaip valstybės įgaliota institucija“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis atmetė abejones, kad perimdama fondą į savo rankas Kultūros ministerija galės daryti įtaką atskiroms žiniasklaidos priemonėms.

Atsakomybę už šito fondo darbą prisiima Kultūros ministerija kaip valstybės įgaliota institucija.

„Manau, kad patys valdysenos principai bus ne mažiau demokratiški negu buvo, jie išlieka tokie, kad valstybė į tuos procesus visai nesikiša“, – tvirtino Kultūros komiteto vadovas.

Jo teigimu, valdysenos demokratiškumą garantuos naujas darinys – fondo senatas.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstys fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrės senatas.

Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Tokiu būdu fonde nebeliktų Lietuvos žurnalistų sąjungos ir draugijos atstovo.

„Žurnalistų sąjunga prieš pora darbo grupės posėdžių pareiškė, kad nenorėtų būti fondo taryboje“, – tvirtino R. Karbauskis.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė per komiteto posėdį atkreipė dėmesį į tai ir siūlė vis dėlto įtraukti Žurnalistų sąjungą į įstatymo projektą.

„Manau, kad bus pasiūlymas projektui ir svarstysime“, – atsakė R. Karbauskis.

Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą. Anot projekto, tokią teisę turėtų Tautinių bendrijų taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Mokslo taryba, Švietimo taryba, Medijų taryba prie Kultūros ministerijos bei Lietuvos teisininkų draugija.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius komentare BNS teigė, kad platesnis žurnalistų atstovavimas sustiprintų fondo valdymą.

„Šiuo metu parengtame projekte dėl naujo valstybinės paramos žiniasklaidai modelio nėra įtraukta nė viena žurnalistinė organizacija, o daugumą sudaro žiniasklaidos verslą vienijančios asociacijos. Manyčiau, kad platesnis žurnalistikos ir kultūros lauko atstovavimas padėtų sustiprinti tokio fondo valdymą“, – teigė jis.

Parengtame projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas viešojo konkurso tvarka remtų projektus pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos).

D. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad tarp finansuojamų prioritetų nebeliko vaikams ir jaunimui skirtų projektų.

„Šiandien svarstant naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį svarbiausia yra užtikrinti aiškius paramos skirstymo prioritetus (programas). Privalo būti skirtos aiškios kvotos kultūrinei žiniasklaidai, regioninei žiniasklaidai, vaikų ir jaunimo projektams, tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai. Be tokios paramas jie negalėtų išgyventi“, – pabrėžė jis.

Kultūros ir meno programai būtų privalu skirti ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama galėtų būti skiriama iki trijų metų.

R. Karbauskis pabrėžė, kad ilgalaikio finansavimo galimybė labai svarbi kultūrinei žiniasklaidai.

Pagal projektą, regionų informacinio skatinimo programai reikės skirti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų: spaudai – ne mažiau kaip 25 proc., radijui ir televizijai – ne mažiau kaip 8 procentus.

„Procentai numatyti prioritetinėms sritims. Mes suprantame, kad bet koks pokytis sukelia tam tikrų abejonių, pavyzdžiui, abejonė, ar bus išlaikytos tos proporcijos, kada formuojamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas, todėl dabar tai yra įrašoma, ir visi yra ramūs, kad pokyčiai dėl proporcijų rėmimo neįvyks šiuo etapu. Jeigu po tam tikro laiko bus sutarimas, kad reikia ką nors keisti, tada ir bus pakeista“, – sakė R. Karbauskis.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Parlamento Kultūros komitetas trečiadienį nusprendė sudaryti darbo grupę naujam modeliui parengti.

Kultūros ministerijoje parengtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir kurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, komitete atmestos kaip nesvarstytinos.

„Seime variantas su naikinimu, toks variantas, koks siūlomas šitame projekte, nebus svarstomas. Mes tiesiog jo nepriimsime kaip varianto. (...) Kartais atrodo, kad kai kuriose valstybės institucijose sėdi žmonės, kurie nori tyčia padaryti blogiau“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė jo pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.

Nuo ministerijos projekto atsiribojo ir specialiai jam sukurti sudarytos darbo grupės nariai.

„Tas projektas, kurį turite rankose, nėra darbo grupės projektas. Kai paaiškėjo, kad fondas yra naikinamas, paskutiniame posėdyje aiškiai pasakėme ministerijai, kad tai nėra darbo grupės projektas“, – trečiadienį Seime teigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.

Naujas fondas – bet kokiu atveju

Anot R. Karbauskio, Kultūros ministerija neatsižvelgė į komitete išsakytą nuomonę, kad turėtų likti ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, ir būti įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

„Niekas neketina (Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo) fondo naikinti, jeigu jūs pageidaujate, kad jis liktų. Jeigu visi pageidaujate, kad jis liktų, išvis niekas prie jo neprisilies. Ir visi patenkinti būsime, tik užmirškite, kad turite mums reikšti pretenzijas dėl jo veiklos“, – kreipdamasis į fondo dalininkus teigė R. Karbauskis.

Kita vertus, Kultūros komiteto pirmininkas akcentavo, kad naujas fondas bus steigiamas bet kokiu atveju.

„Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiras bet kokiu atveju irgi, apie jį šnekėti turime, bet jis gali visai nepaliesti nieko, ką dabar daro Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ir pinigų gali nepaliesti. Jeigu viskas lieka taip, kaip yra dabar, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde niekas nesikeičia, tai kodėl turi paliesti“, – aiškino Seimo Kultūros komiteto vadovas.

Jis dėstė, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas finansuotų kitokias, dabar Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo nefinansuojamas programas. Be to, alternatyvus fondas esą priverstų pasitempti ne vienus metus įvairių pretenzijų sulaukiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiranda dėl naujų programų, kurios dabar neegzistuoja, jis pasitarnautų tiems projektams, galbūt kultūrinei žiniasklaidai.

„Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiranda dėl naujų programų, kurios dabar neegzistuoja, jis pasitarnautų tiems projektams, galbūt kultūrinei žiniasklaidai. Teoriškai kalbu, galbūt kultūrinė žiniasklaida pasakys, kad „mes nebegalime likti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde, nes juo visiškai nepasitikime“. Tokiu atveju mes turime kaip platformą Žiniasklaidos rėmimo fondą, jame valstybė gali rūpintis, kaip ir dabar rūpinasi per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą kultūrine žiniasklaida“, – aiškino R. Karbauskis.

„Jeigu po dvejų, trejų metų visi pasakys: mums jau atsibodo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, visi gali pereiti. Tas procesas duotų aiškumo, užtikrinamas skaidrumas, galbūt augtų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos kokybė, nes staiga būtų grėsmė, kad gali iš fondo išeiti steigėjai su savo visomis lėšomis ir gali tas fondas įsinulinti tiesiog“, – tvirtino jis.

Vėliau Kultūros komiteto pirmininkas pripažino, kad laikas, kai veiktų du fondai gali būti laikinas, pereinamasis.

„Pereinamasis variantas reikalingas tam, kad nešnekėtume, jog kažkas kažkam rankas išlaužė, tai yra valstybė įsikišo ir išsprendė taip – vėl nepasitenkinimo daug, palikusi kaip yra – vėl nepasitenkinimo daug. Tarpinis variantas gali būti teisingiausias sprendimas“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Kam to reikia?

Ir kultūrinės žiniasklaidos, ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai abejojo dėl dviejų fondų reikalingumo.

„Sunku įsivaizduoti, kaip galėtų koegzistuoti du fondai, dvi administracijos ir t. t., tam tikra prasme tai šiek tiek būtų ir lėšų švaistymas“, – teigė V. Žukienė.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis savo ruožtu kritikavo dabartinį Spaudos rėmimo fondą, bet kėlė klausimus ir dėl naujo darinio.

Anot jo, dėl dabartinio fondo veiklos daug problemų kyla, nes jo nuostatuose neapibrėžta, kas yra kultūros ir meno leidiniai. 

„Pagal nuostatus, į tą kategoriją gali pretenduoti bet kas, kas apsisprendžia į kokią programą jam duoti. Ekspertai įvertina projektą gerai, tarybai lieka tik pritarti, paskui, pasirodo, kad visiems pinigų sumažėjo ir visi pasidaro nepatenkinti“, – BNS sakė K. Platelis.

Anot jo, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas yra parengęs savo siūlymus, kaip spręsti kultūrinės žiniasklaidos finansavimo problemą. Tačiau šis projektas kol kas niekur nesvarstomas.

Tuo metu K. Platelis įtaria, kad naujas fondas gali būti kuriamas visai ne dėl noro padėti kultūrinei spaudai.

„Aš iš tikrųjų nežinau, kam tas kitas fondas reikalingas. Aš, gink Dieve, neįtariu Seimo, kad jis nori susikurti kokį nors žiniasklaidos kontrolės mechanizmą. Dar labiau neįtariu, kad kas nors nori suteikti galimybę žiniasklaidos magnatams vykdyti savo projektus dar ir už mokesčių mokėtojų pinigus. Gink Dieve, ne. Manau, kad norima, kaip geriau, bet gali išeiti kaip visada“, – teigė jis.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė per Seimo komiteto posėdį kėlė klausimą, kaip naujas fondas prisidėtų prie geresnio kultūrinės spaudos finansavimo, bet aiškaus atsakymo nesulaukė.

R. Karbauskis savo ruožtu tik patikino, kad reikės rasti būdą, kaip kultūrinei spaudai garantuoti trejų metų finansavimą.

„Jeigu nerasime, neužtikrinsime kultūrinės žiniasklaidos veiklos stabilumo. Jiems gyvybiškai to reikia“, – tvirtino jis.

Atsirastų Vyriausybės parinktų narių

Šiuo metu paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19-kos fondo dalininkų: žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos.

Šio fondo biudžetas sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta. Kam skirti paramą, pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Fondas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl netolygaus kultūrinių leidinių finansavimo, dalis jų, pastaraisiais metais gavę mažiau lėšų, priversti retinti tiražus.

Tuo metu Kultūros ministerija siūlo steigti Žiniasklaidos rėmimo fondą. Pagal jos projektą, šio fondo tarybą sudarytų šeši žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai ir penki pagal specialią tvarką parinkti Vyriausybės atstovai. Visą tarybą tvirtintų Vyriausybė.