Gruodžio 2-osios pavakarę į miesto centrą plūstančios minios šiauliečių tik patvirtino, kad kalėdinės eglutės įžiebimas – viena laukiamiausių švenčių. Prisikėlimo aikštėje susibūrę miesto gyventojai ir svečiai pirmiausia išvydo muzikos ir šviesų pasirodymą.

Aikštę ir dangų vieš jos nušvietė įvairiausiu spalvų spinduliai, sugriaudėjo grupės „Ritmas kitaip“ mušamųjų serijos. Artėjant eglutės įžiebimui, atlikėjai Živilė Gedvilaitė ir Mantvydas Riškus publikai dovanojo kalėdinės nuotaikos kupinas dainas, o finalu tapo amerikietiškos giesmės „Mažasis būgnininkas“ lietuviškoji versija.

Į šventę susirinkusius šiauliečius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Sveiki sulaukę ypatingo laikotarpio, pažiūrėkite, kiek mūsų čia daug! Artėjant Kalėdoms žmonės iš viso pasaulio skubės namo prie Kalėdų stalo. Noriu palinkėti, kad ir švenčių laukimas, ir pačios Kalėdos šiauliečiams būtų pačios geriausios! Daug saulėtų dienų, puikios nuotaikos, daug apsikabinimų! Dar labai svarbu, kad visi vaikai sulauktų Kalėdų senelio apsilankymo!“ – linkėjo Šiaulių meras.

Po ilgokos pertraukos į Šiaulių miesto centrą grįžo natūrali žaliaskarė eglutė, puošta tradiciniais  burbulais bei gausybe žybsinčių lempučių. Pagrindinė miesto kalėdinė puošmena atkeliavo ne iš miško, ją ilgus metus savo valdoje puoselėjo šiauliečių šeima. Įžiebus Šiaulių eglutę, šventinį vakarą tęsė ir gyvai atliekamų žinomų dainų ritmais judėti kvietė grupės „Biplan“ atlikėjai. Uždarytoje Varpo gatvės atkarpoje vyko Kalėdinė mugė.

Šių Kalėdų miesto puošmena – 13 metrų aukščio eglutė – padabinta 400 auksinės, sidabrinės ir baltos spalvos, įvairių dydžių burbulais ir žybsinčia, daugiau nei 2 kilometrų ilgio girlianda. Prie pagrindinės eglės išdėliotos 26 supakuotos įvairių dydžių Kalėdų dovanos, kurių „popierius“ kurtas specialiai šiai kompozicijai – jis papuoštas žiemos motyvais ir šiaulietiškais simboliais: geležine lape, auksiniu berniuku ir meška. Šalia pagrindinės Kalėdų eglės šviečiančiomis girliandomis išsidriekė mažesnių natūralių eglučių „miškas“, kuris šventinei aikštės kompozicijai suteikia magiškos dvasios.

Prie pagrindinės Šiaulių eglutės iki gruodžio vidurio veiks Kalėdų Senelio paštas, vaikučiai kviečiami rašyti laiškus Seneliui ir įmesti juos į specialią paštadėžę.

Tradiciškai skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės įkurdinta prakartėlė, kuri atvaizduoja Jėzaus Kristaus gimimą. Apžiūrėti gipsines Jėzaus, Marijos, Juozapo, piemenų ir avių statulėles bus galima visą šventinį laikotarpį.

Į superfinalą pateko aštuoni dalyviai: Germantė Venskaitienė, Anatolijus Oleinik, Valerija Iljinaitė, Linas Barauskas, Gopalas Michailovskis, Indrė Launikonytė, Živilė Gedvilaitė ir Justinas Stanislovaitis. Visi kaunasi dėl pagrindinio prizo – 10 000 eurų.

„Man šis šou vėl pažadino suvokimą, kad žmogus, jeigu tik nori, iš tikrųjų yra beribis, – kalba viena iš projekto komisijos narių Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Atrodo, kad ten, kur reikia save pilnai aukoti, kur reikia dirbti paromis, turėtų lįsti tik jauni, tačiau mes turėjome daugybę vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir visai be jokio meninio išsilavinimo. Turiu pasakyti, kad šis projektas labai sužadino ir mano kūrybinius pojūčius, gal net idėjas, planus. Man tai tikrai buvo primintukas, kaip malonu yra dirbti su muzika, su švente“.

„Labai laukdavau šių filmavimų. Čia tinka žodžiai „malonus jaudulys“ – čia eidavau kaip į šventę, tačiau ir jaudinausi, nes tai buvo ir atsakingas darbas, jaudinausi už kiekvieną dalyvį. Buvau pamiršusi, kad yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!“ – džiugiai kalbėjo A. Stašaitytė-Masalskienė.

Yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!

„Mačiau iškrentančius dalyvius, ir tai, kaip jie vis tiek visi draugauja, kaip jie bičiuliaujasi, kaip jie serga vienas už kitą. Iškritę net ateidavo pažiūrėti bičiulių pasirodymų. Tai rodo didelę šventę. Tai man labai svarbus dalykas. Dar man įsiliejimas į naują kolektyvą yra didelė asmeninė šventė. Nuo komisijos ir vedėjų bendravimo iki komandos darbo užkulisiuose – esu nuoširdžiai viskuo sužavėta. Neįmanoma surašyti scenarijaus tam, kas ten vykdavo. Tokie dalykai arba gimsta, arba ne, tiesiog reikia kažkokios bendros energetikos“, – kalba A. Stašaitytė-Masalskienė.

„Manau, mes patys sau tapome maloniu netikėtumu – kokie galime būti išprotėję ir tuo pačiu labai džiugūs, mylintys. Aš esu labai jautri kolektyvo atmosferai, todėl jei man būtų nepatikę, aš net nesvarstydama būčiau po trijų filmavimų susiveikusi kokią nors gydytojo pažymą ir sakiusi „ne, nenoriu“, – nusijuokia komisijos narė.

Visi finalininkai skaičiuoja paskutines pasiruošimo dienas prieš tiesioginę superfinalo transliaciją. Kas išlaikys galutinį išbandymą? Kas įrodys, kad yra vieno kraujo su ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis ir kam atiteks 10 000 eurų?

„Mes – vieno kraujo“ superfinalas – šį sekmadienį 19.30 val., tiesiogiai per LNK.

Mažajame finale iš dešimties dalyvių turėjo iškristi du. Rezultatai keitėsi iki pat paskutinės akimirkos, ir viskas susidėliojo tik pasibaigus paskutiniam pasirodymui, kurį atliko moterų treneris Martas Kalendra. Iš pradžių demonstravęs didelį džiaugsmą dėl jam atitekusio Lolitos Zero vaidmens, charizmatiškasis dalyvis, komisijos nuomone, su juo nesusitvarkė. M. Kalendra iš visų mažojo finalo dalyvių surinko mažiausiai komisijos balsų.

„Martai, aš žiauriai daug tikėjausi. Tai buvo jūsų stilistika. Bet neslėpsiu – nusivyliau. Jautėsi didelė įtampa ir balse, ir kūne. Žiauru, Martai, ką darysim?“ – pasimetusi kalbėjo komisijos narė Asta Stašaitytė-Masalskienė. „Nuobodu“, – atšovė į tokius komentarus pats M. Kalendra, ant scenos valgydamas sudaužytus arbūzus.

„Manau, kad buvo geriau už originalą, bet originalas yra tiek negeras, kad tikrai sunku. Parodijuoti parodiją – sudėtinga situacija“, – komplimentų nerado ir Stano.

Žemi komisijos balai lėmė, kad vos pasirodęs M. Kalendra turėjo nedelsdamas atsisveikinti su superfinalu. Ir jis pats, ir visi, stebėję sėkmingą jo dalyvavimą projekte, atrodė priblokšti tokios mažojo finalo baigties.

Atėjus metui išsiaiškinti dar vieną dalyvį, kuris turėjo atsisveikinti su projektu, prieš komisiją netikėtai stojo dar du iš favoritų – publikos numylėtinė, kanceliarinių prekių parduotuvės darbuotoja Lina Bajerčienė ir atlikėjas Anatolijus Oleinik. Pastarasis laimėjo vos vieno balso persvara, ir per plauką užsitikrino vietą superfinale.

Kitą sekmadienį dėl didžiojo prizo – 10 000 eurų prizo – susikaus aštuoni stipriausieji: Valerija Iljinaitė, Gopalas Michailovskis, Živilė Gedvilaitė, Justinas Stanislovaitis, Germantė Venskaitienė, Linas Barauskas, Indrė Launikonytė ir Anatolijus Oleinik. Kuris dalyvis sulauks daugiausiai publikos palaikymo? Finaliniai pasirodymai ir didžioji atomazga – jau šį sekmadienį 19.30 per LNK.

„Rimtai, jau norėjau sakyti – o, labukas, Okse“, – vėliau pati iš savęs juokėsi Liepa.

„Aš apakęs, tu net šneki taip pat, kaip Oksana, net judesys toks pat“, – savo nuostabos neslėpė ir prodiuseris Egmontas Bžeskas.

„Kažkas jai jau yra sakęs, kad Živilė – tai Vaidos Genytės talentas ir Oksanos Pikul išvaizda, – prisiminė ir Rolandas Mackevičius, pažinęs Ž. Gedvilaitę iš ankstesnių muzikinių projektų.

„Tikiuosi, kad po visų audrų ir bangavimų tavo gyvenime, tu dabar jau matai švyturį, matai uostą, kuriame tau būtų ramu“, - jautriai kalbėjo R. Mackevičius.

Iš tiesų, Ž. Gedvilaitės istorija gali įkvėpti ne vieną. Vieniša mama kasdien skubinasi net į kelis darbus, kad galėtų pasirūpinti ir savimi, ir savo šešerių metų dukrele. Ji dėsto muziką dviejose gimnazijose bei Šiaulių universitete, moko vaikus dainavimo privačiai, o savaitgaliais rengia savo pasirodymus kavinėse.

Moters šypsena ir nuoširdumas netrukus pavergė visus. „Lai nesupyksta Oksana, bet jūsų balsas man meilesnis ausiai pasirodė“, – po pasirodymo nusijuokė Liepa. Komisijos prašymu moteris pademonstravo ir savo operinio dainavimo įgūdžius. „Aš tik pagalvojau – kiek reikia valios ir drąsos būti Pikul, kai iš tikrųjų gali dainuoti šitaip“, – dalyvės balsu žavėjosi Asta Stašaitytė-Masalskienė.

Projekto komisija tampa vis reiklesnė: neretai atrankų kartelės neįveikia net ir vizualiai į atlikėjus panašūs antrininkai, jei komisijos nariai nutaria, kad dalyvis nepagavo tikrojo atlikėjo charakterio. Ar pavyks klasikinio vokalo dėstytojai ir mokytojai įsikūnyti į pupytę O. Pikul?

„Mes – vieno kraujo“ – šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.