Kitaip pasielgti negalėjo
Kai Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis "Facebook" socialiniame tinkle paskelbė ieškanti dviejų jaunų žmonių, lapkričio 26 d. vienoje Kauno parduotuvių gaivinusių klinikinės mirties ištiktą moterį, jie atsirado.
"Pirmiausia draugai pamatė, kad esu ieškoma, ir man tai pasakė. Jiems buvau papasakojusi, kodėl vėlavau į paskaitas", – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto penktakursė Justina Gervytė atsiliepė į paiešką ne dėkingumo žodžių išgirsti už tai, ką padarė, o sužinoti, ar moteris, kurią jį gaivino, gyva.
Gaivinimą iš jaunuolių perėmę Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, kaunietę, kuriai 71-i, nuvežė į Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių, iš kurio jau kitą dieną buvo perkelta į paprastą palatą.
"Aš tą patį vakarą buvau nuvažiavęs į Kauno klinikų Skubiosios medicinos kliniką, nes greitosios medikai sakė, kad ten veš, bet man jokios informacijos apie mūsų gaivintą moterį nesuteikė. Sakė, kad nesu joks giminaitis, todėl man negalima žinoti", – tą vakarą nusivylė devyniolikmetis Mindaugas, pirmasis puolęs gaivinti parduotuvės vestibiulyje sukniubusios moters.
Mindaugas nesako savo pavardės, nenori, kad apie jį būtų rašoma.
"Nereikia pūsti burbulo, nesijaučiu didvyriu, tiesiog atlikau savo pilietinę pareigą, buvau tuo laiku ir toje vietoje", – apibendrina kaunietis studentas.
Nereikia pūsti burbulo, nesijaučiu didvyriu, tiesiog atlikau savo pilietinę pareigą, buvau tuo laiku ir toje vietoje.
Puolė nedvejodamas
"Dėkojame už jūsų pilietiškumą, už tai, kad be dvejonių, drąsiai ėmėtės pradinio gaivinimo veiksmų. Labai didžiuojamės jūsų poelgiu ir norėtume, kad jis taptų puikiu pavyzdžiu visiems", – socialiniame tinkle paskelbė Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis.
Buvo gerokai priešpiet, kai Mindaugas, nusipirkęs tai, ko jam reikėjo, nuo kasų ėjo į lauką. Vestibiulyje pamatė būrį žmonių. Galvojo, tai paprasta grūstis prie išėjimo, bet, pastebėjęs susmukusią moterį, labai greitai suvokė, kas nutiko.
"Vyrai laikė moterį už pažastų, ji pusiau gulomis sėdėjo ant grindų. Iškart supratau, kad vyrai daro klaidą. Liepiau moterį paguldyti, atlaisvinau šaliką", – akimirksniu susiorientavęs, ką daryti, Mindaugas patikrino ligonės pulsą.
Jo nebuvo, veidas pradėjo mėlynuoti.
"Atsegiau paltą, parduotuvės apsaugos darbuotojo, kuris buvo laikęs moterį, paklausiau, ar moka daryti širdies masažą. Atsakymas buvo neigiamas, todėl pats ėmiausi iniciatyvos", – detaliai pasakoja į dvikovą su mirtimi daugybės stebėtojų akivaizdoje stojęs Mindaugas.
Negalėjo nepadėti
"Eidama iš parduotuvės pamačiau minią žmonių, moterį be sąmonės. Ir vaikiną, jis buvo palinkęs prie moters. Ją gaivino – darė krūtinės ląstos paspaudimus. Aš sakau, galime keistis, nes aš žinau, kaip tai daryti, aš tai moku. Apsikeitėme ir gaivinau, kol greitoji atvažiavo", – būsimoji odontologė J.Gervytė jau greitai gaus gydytojos diplomą.
Kaip teikti skubią pagalbą, ji mokėsi savo noru. Ne dėl to, kad gydys žmones: odontologų pacientai, jiems gręžiant dantis, nebealpsta.
"Tai buvo pasirenkamoji disciplina ir man rūpėjo sužinoti, kaip elgtis esant tokioms situacijoms, kai žmogus nudega, nualpsta, sustoja širdis, ištinka anafilaksinis šokas ir panašiai. Mokiausi iš humanistinių paskatų. Pravertė", – lėtai žodžius renka Justina, nes jos atmintyje tebegyva pirmoji praktinė patirtis.
Jos rezultatas – gyvybės palaikymas. Gaivintojai neleido ligonės širdžiai sustoti. Žinojo, kol žmogus nėra miręs, vilties yra daug. Ją stiprino reti gaivinamosios kvėptelėjimai.
"Įpūtimų nedarėme, mus mokė, kad tai nėra būtina. Bet darėme paspaudimus, nuo kaklo viską nuėmę, kad neveržtų, nespaustų. Iš pradžių gyvybės ženklų nebuvo", – jaunuoliai krūtinės paspaudimais privertė širdį sujudėti.
Justina sako girdėjusi aplinkinius kalbant, kad greitosios pagalbos brigada jau važiuoja. Girdėjo ir stoties dispečerio nurodymus, ką daryti, klausimus, ar atsirado pulsas, kvėpavimas. Paklausta, kaip bėgo laikas iki greitosios pagalbos atvykimo – jis prilygo amžinybei ar akimirkai, – Justina sakė negalinti pasakyti.
"Ko gero, gana greitai atvažiavo. Buvo baisu, kad nieko blogo nenutiktų, bet kai mačiau, kad moteris retkarčiais įkvepia, supratau, jog situacija nėra beviltiška", – kai atvykę greitosios pagalbos medikai perėmė gaivinimą, Justina sako su Mindaugu pasitraukę toliau, kad netrukdytų.
Aš sakau, galime keistis, nes aš žinau, kaip tai daryti, aš tai moku. Apsikeitėme ir gaivinau, kol greitoji atvažiavo.
Loterijos bilietas dingo
"Tik po to rankos drebėjo, o gaivindama jokios panikos nejutau. Automobilį vairuoti galėjau, nusiraminau gana greitai. Galvojau, jei moterį išvežė prijungtą prie medicinos aparatūros, vadinasi, ji gyva", – Justina rūpinosi ne savimi, o ligone.
Mindaugas sakė nepamenąs, kaip parėjo namo. Gyvena tame pačiame rajone, kur esančioje parduotuvėje gelbėjo žmogaus gyvybę. Savo vardą Justinai jis pasakė atsisveikindamas. Po to, vėliau, jai parašė ir netgi padėkojo, kad neliko abejinga, pasidžiaugė, kad abu kartu padarė gerą darbą.
"Tuo viskas ir baigiasi. Abu labai nenorime jokio viešumo, nereikia pūsti burbulo. Mirtis yra baisu, bet jei galima padėti, tai ir padedame", – apibendrino būsimoji odontologė J.Gervytė.
Profesinės mokyklos studentas Mindaugas svajojo apie mediciną, bet, sako, yra priverstas dirbti, todėl pasirinko lengvesnes studijas. Gaivinti išmoko iš interneto, televizijos. Tai jam rūpi, juolab to reikėjo vairuotojo pažymėjimui gauti.
Teorines žinias praktiškai Mindaugas panaudojo pirmąkart, nors yra padėjęs ne vienam staiga susirgusiam žmogui.
"Prieš keletą metų viena draugė paprašė, kad atvažiuočiau pas ją, nes jos tėtis elgiasi keistai. Draugė galvojo, kad jis girtas, o aš iškart supratau, kad jam – insultas ir iškviečiau greitąją medicinos pagalbą", – tuomet dar keturiolikmetis Mindaugas nuo sunkios ligos – insulto komplikacijų – apsaugojo draugės tėtį.
Antrą kartą labai pagelbėjo savo susirgusiai močiutei. Vaikinas moka įtarti ligą, ne kartą yra iškvietęs greitąją medicinos pagalbą viešose vietose sunegalavusiems žmonėms.
Mindaugas patvirtina patyręs, kokia trapi žmogaus gyvybė. Jis vadovaujasi principu: reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi. Jeigu tavo širdis staiga sustotų, kokiomis akimis žvelgtum į šalia esančius? Argi nemaldautum pagalbos, jei galėtum bent žodį ištarti? Tačiau devyniolikmetis Mindaugas buvo šokiruotas ne aplinkinių abejingumo ar bejėgystės, o įžūlumo.
"Kai priėjau prie parkritusios moters, mačiau, kad ji turėjo momentinės loterijos bilietą. Nutrintą. Ko gero, ėjo pasiimti laimėjimo. Mums baigus gaivinti bilieto nebebuvo, jis kažkur dingo. Mane tai pribloškė. Žmonių buvo labai daug. Gal kokių 20. Visi stovėjo, visiems buvo įdomu, kas čia vyksta, stovėjo ir žiūrėjo lyg kokį sumautą šou", – pykčiu sužaižaravo Mindaugo akyse rusenusios liūdesio kibirkštėlės.
Per dešimt minučių
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis, paprašytas pakomentuoti Justinos ir Mindaugo poelgį, prilygstantį žygdarbiui, konstatavo, kad be jaunuolių atlikto pradinio gaivinimo ligonė šansų išgyventi būtų turėjusi labai mažai.
Gydytojas N.Mikelionis primena, kad Kaune jau daug kur yra gaivinti skirtų automatinių išorinių defibriliatorių.
"Pradinė pagalba, spaudžiant krūtinės ląstą klinikinės mirties ištiktam žmogui, dvigubai padidina tikimybę išgyventi", – gydytojas N.Mikelionis sakė lenkiąs galvą prieš kito gyvybei neabejingus jaunus žmones.
Jis pripažino, kad, ištikus klinikinei mirčiai, medikai niekada nepasieks tos kokybės, kokia galima su greta esančiųjų pagalba.
"Viena sugaišta minutė atima 10 proc. galimybės išgyventi. Jei pradinis gaivinimas pradedamas tik po 9 min., šansų likti gyvam praktiškai nėra. Reikia žinoti: nerealu, kad greitoji pagalba visur ir visada atvyks vos per kelias minutes, niekur pasaulyje taip nėra. Dėl to stengiamasi kuo plačiau šviesti visuomenę, mokyti, kaip padėti klinikinės mirties ištiktam žmogui", – gydytojas N.Mikelionis drąsina nebijoti gaivinti, nes tai darydami, kad ir be pasitikėjimo savimi, ligoniui nepakenksime labiau, nei nieko nedarydami.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis kasmet apmoko šimtus žmonių, kaip teikti pirmąją pagalbą. Dirba su jaunimu, mokyklose.
"Reikia suvokti, kad vairuotojų mokymas, kaip teikti pirmąją pagalbą, nėra vien formalumas. Staigi liga gali užklupti ir artimąjį, ir tas gebėjimas bus labai reikšmingas. Teikiant pradinį gaivinimą kartu reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą ir klausyti, ką sako dispečeris – bendradarbiavimas su juo yra vienas iš sėkmės, gelbstint gyvybę, faktorių", – pabrėžė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius gydytojas N.Mikelionis.
Ar gaivintumėte staiga sukniubusį žmogų? O jeigu tai būtų jūsų artimasis?
Kaip gaivinti suaugusį žmogų
1. Įsitikinkite, kad prieiti prie nukentėjusiojo yra saugu.
2. Priėjęs pajudinkite už pečių ir garsiai paklauskite: kas atsitiko?
3. Jeigu žmogus neatsako, įvertinkite, ar jis kvėpuoja: uždėkite ranką ant krūtinės ląstos ir stebėkite, ar ji kilnojasi (ne ilgiau kaip 10 sek.).
4. Jeigu žmogus nekvėpuoja, nurodykite aplinkiniams kviesti greitąją medicinos pagalbą ir atnešti automatinį išorinį defibriliatorių (AID). Jeigu esate vienas, skambinkite numeriu 033 arba 112, įjunkite garsiakalbį ir pasidėkite telefoną netoliese ant žemės.
5. Paguldykite ligonį ant nugaros ir pradėkite gaivinti: ant vienos savo rankos plaštakos uždėkite kitos rankos delną ir sunerkite pirštus. Pagrindinės rankos delno pagrindą uždėkite ant ligonio krūtinės ląstos, pačiame centre ant krūtinkaulio. Spauskite krūtinės ląstą maždaug 100–120 kartų per minutę dažniu. Paspaudimų gylis turėtų būti 5–6 cm (arba trečdalis krūtinės ląstos). Atlikdamas paspaudimus, stenkitės leisti krūtinės ląstai grįžti į pirminę padėtį, tačiau rankų neatitraukite.
6. Atnešus AID, įjunkite jį. Toliau vadovaukitės instrukcijomis, kurias žodžiu pateiks prietaisas.
7. Nesiliaukite gaivinti, nebent atvyks medikai ir paprašys jūsų pasitraukti, nukentėjusysis pradės kvėpuoti (jei abejojate, tęskite gaivinimą), visiškai išseksite ir nebus kam jus pakeisti.
