60 metų Nasrin Sotoudeh buvo suimta sekmadienį Teherane per septyniolikmetės Armitos Garawand laidotuves. Mergina mirė diena anksčiau po beveik mėnesį trukusios intensyviosios terapijos.

N. Sotoudeh, kuri 2012 metais buvo apdovanota Europos Parlamento Sacharovo premija už žmogaus teisių gynimo veiklą, pastaraisiais metais buvo kelis kartus suimta.

„Mano žmona buvo suimta per A. Garawand laidotuves kartu su kitais žmonėmis, – AFP sakė N. Sotoudeh vyras Reza Khandanas, teigdamas, kad suėmimo metu ji buvo „žiauriai sumušta“.

Paauglė spalio 1 dieną buvo nuvežta į Teherano ligoninę „Fajr“ po incidento metro, po kurio ją ištiko koma, tačiau nuomonės dėl to, kas jai nutiko, smarkiai skiriasi.

Ji mirė praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai areštinėje mirė Mahsa Amini, taip pat jauna Irano kurdė, kurią moralės policija suėmė už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą Irano moterų aprangos kodeksą, o šis incidentas sukėlė masinius protestus.

Vietos naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad N. Sotoudeh „buvo suimta ir perduota teisminėms institucijoms“ už tai, kad „nedėvėjo galvos apdangalo“ ir „trikdė visuomenės psichinį saugumą“.

Dengti kaklą ir galvą viešumoje moterims privaloma nuo 1983 metų, po islamo revoliucijos, kuri Irane įvyko 1979 metais.

Po kelis mėnesius trukusių demonstracijų, kurios kilo praėjusių metų rugsėjo mėnesį po M. Amini mirties areštinėje, moterys vis dažniau nesilaiko griežto islamo respublikos aprangos kodo. M. Amini anksčiau buvo suimta už tariamą aprangos kodekso pažeidimą.

Pati N. Sotoudeh buvo įkalinta 2018 metais, nes gynė moterį, suimtą už protestą prieš Irane privalomą dėvėti galvos apdangalą. Paskui 2019 metais ji buvo nuteista kalėti dvylika metų dėl kaltinimų „korupcijos ir ištvirkimo skatinimu“.

Apie A. Garawand atvejį spalio 3 dieną pranešė kurdų teisių grupė „Hengaw“, kuri teigė, kad mergina buvo sunkiai sužeista per incidentą Teherano metro, kuriame dalyvavo Irano moralės policija.

Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad jai staiga nukrito kraujospūdis, ir neigia, kad įvyko kokie nors „fiziniai ar žodiniai susirėmimai“.

Per valstybinę televiziją transliuotame metro stebėjimo kamerų įraše matyti, kaip iš vagono išnešama akivaizdžiai sąmonę praradusi paauglė.

Mergina socialiniame tinkle tviteryje pasidalino nuotraukomis, kaip su šeima švenčia jos universiteto baigimą.

M. Yousafzai įgijo filosofijos, politikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį.

Prieš beveik aštuonerius metus mergina buvo pašauta į galvą pakeliui į mokyklą gimtajame Pakistane. 2012 metų spalį Talibanas surengė prieš merginą išpuolį dėl jos kovos už mergaičių švietimą. Sunkiai sužalota M. Yousafzai gydymui buvo nuskraidinta į Didžiąją Britaniją, šeima įsikūrė Birmingame. Dabar M. Yousafzai yra 22 metai.

2014 metais ji kartu su Indijos aktyvistu Kailashu Satyarthiu apdovanota Nobelio taikos premija. Ji tapo jauniausia visų laikų Nobelio premijos laureate.

Į atsisveikinimo ceremoniją Maskvos žurnalistų namuose atvykęs V. Putinas padėjo gėlių prie L. Aleksejevos karsto, tada priėjęs prie velionės artimųjų bei kolegų pareiškė jiems užuojautą.

Maskvos Helsinkio grupės vadovė L. Aleksejeva mirė šeštadienį vienoje iš Maskvos ligoninių, eidama 92-uosius metus. Ji paskyrė septynis savo gyvenimo dešimtmečius žmogaus teisėms ginti sovietų valdžios metais ir šiuolaikinėje Rusijoje.  

Iškilūs opozicijos veikėjai ir paprasti rusai snyguriuojant lūkuriavo ilgoje eilėje prie Žurnalistų namų, kad galėtų atsisveikinti su aktyviste.

Tačiau tarp šių žmonių nebuvo L. Aleksejevos 77 metų kolegos Levo Ponomariovo, šiuo metu atliekančio 16 dienų laisvės atėmimo bausmę, skirtą už raginimus dalyvauti protestuose. Teismas atmetė jo prašymą leisti atsisveikinti su L. Aleksejeva.   

Atiduoti paskutinės pagarbos žmogaus teisių gynėjai atvyko opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, nekart atidūręs už grotų dėl to, kad organizavo prieš V. Putiną nukreiptas demonstracijas. 

Eilėje prie Žurnalistų namų stovėjęs opozicijos politikas Dmitrijus Gudkovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Putino sprendimas vykti atsisveikinti su L. Aleksejeva „daugiau nei prieštaringas“. 

„L. Ponomariovas areštuotas, bet viskas atitverta, kad V. Putinas galėtų atvykti“, – sakė jis.

„Jis veikiausiai nori atrodyti žmogiškas. Tačiau tai atrodo pasibjaurėtinai turint galvoje, kas vyksta šalyje“, – pridūrė D. Gudkovas.

Rajone, kur įsikūrę Žurnalistų namai, gatvėse išrikiuoti budi riaušių policijos pareigūnai. Į policijos apsuptą pastatą užeinantiems žmonėms reikia praeiti metalo detektorius. 

„Visi ją gerbė“, – sakė eilėje atsisveikinti su L. Aleksejeva lūkuriavusi pensininkė Natalija Magnitskaja. 

Daugelis atėjusių atnešė gėlių; kai kurie vilkėjo marškinėlius su šūkiais, skirtais palaikyti Rusijoje kalinamus aktyvistus. 

54 metų archyvarė Olga Trusevič vilkėjo kalinamam čečėnų aktyvistui Ojubui Titijevui palaikyti skirtus marškinėlius.

L. Aleksejeva vadovavo Maskvos Helsinkio  grupei – vienai seniausių šalyje teisių gynimo organizacijų, kurią ji padėjo įkurti 1976-aisiais. 

Sovietiniais metais ji vykdė kampaniją prieš disidentų teismo procesus, dėl to ne kartą buvo tardyta ir krėsta KGB. 

Subyrėjus Sovietų Sąjungai L. Aleksejeva toliau tęsė kovą už žmogaus teises ir atsisakė registruoti Maskvos Helsinkio grupę kaip „užsienio agentę“, nors tai įpareigojo padaryti 2012 metais priimtas įstatymas. 

L. Aleksejeva griežtai kritikavo 2014 metais Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją, anot jos, „užtraukusią gėdą mano šaliai“. 

L. Aleksejeva bus palaidota Trojekurovo kapinėse Maskvoje.

„Atsisveikinimas su Liudmila Michailovna Aleksejeva, seniausia Rusijos žmogaus teisių gynėja, Pilietinės visuomenės institutų rėmimo ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento nare ir Maskvos Helsinkio grupės vadove, vyks antradienį, gruodžio 11 dieną, nuo 10 iki 13 valandos, Centriniuose žurnalistų namuose“, – nurodė spaudos tarnyba.

L. Aleksejeva mirė šeštadienį vienoje iš Maskvos ligoninių, eidama 92-uosius metus.

Užuojautą dėl jos mirties pareiškė JAV ir Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje, sekmadienį pranešė Vakarų žiniasklaida.

„JAV ambasada Rusijoje liūdi dėl Aleksejevos mirties. Drąsi jos veikla tų, kas nukentėjo nuo neteisybės ir represijų, vardu yra pavyzdys mums visiems“, – sakoma ambasados pareiškime.

Tuo tarpu ES atstovybė socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Labai liūdime dėl Aleksejevos mirties. Ji yra vienas Rusijos teisių gynimo judėjimo stulpų.“

Anksčiau užuojautą dėl jos mirties pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, premjeras Dmitrijus Medvedevas, Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas „labai vertino Aleksejevos indėlį į pilietinės visuomenės atsiradimą Rusijoje, nepaprastai gerbė jos principingą poziciją daugeliu mūsų šalies gyvenimo klausimų“.

L. Aleksejeva septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš politinių kalinių persekiojimą, buvo viena iš Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjų.

Sovietų valdžia 1977 metais privertė ją išvykti iš šalies, ji emigravo į Jungtines Valstijas.

Į Rusiją L. Aleksejeva grįžo 1993 metais ir tęsė kovą už žmogaus teises, kritikuodama Rusijos valdžios vykdomus pažeidimus bei demokratinių institucijų silpninimą.

Ji neabejojo, kad Rusija vieną dieną priims vakarietišką demokratiją, tačiau nesitikėjo, kad tai įvyks greitai.

Azerbaidžano teismas trečiadienį nurodė iš kalėjimo paleisti garsią šalies žmogaus teisių gynėją Leyla Yunus (Leilą Junus), savo sprendimą motyvuodamas blogėjančia moters sveikata.

Baku apeliacinio teismo teisėjas skyrė LYunus lygtinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atmetęs ankstesnio teismo aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, sakė naujienų agentūros AFP korespondentas iš teismo salės.

59 metų L.Yunus kenčia nuo kelių susirgimų, tarp jų diabeto ir hepatito C.

Taikos ir demokratijos instituto prezidentė L.Yunus į kalėjimą pateko rugpjūčio mėnesį, nuteista už sukčiavimą ir mokesčių vengimą.

Jos vyras Arifas Yunusas (Arifas Junusas), kuriam dėl panašių kaltinimų taip pat buvo skirta septynerių metų įkalinimo bausmė, dėl silpnos sveikatos į laisvę buvo paleistas lapkričio mėnesį.

L. ir A.Yunusai ir jų šalininkai sako, kad jiems iškelti kaltinimai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti.

Leyla Yunus rugsėjo mėnesį skundėsi, kad kalėjime ją žiauriai sumušė apsaugininkai.

L. ir A.Yunusai buvo suimti praėjusiais metais dėl įtarimų šnipinėjimu aršiausiai azerų priešininkei Armėnijai. Porai dar iškelti kaltinimai dėl išdavystės kitoje byloje.