Kaip tada pranešė Policijos departamentas, galimai apie 4-5 mėnesių žmogaus vaisius buvo rastas birželio 12-osios popietę minėtos Baltijos gatvėje esančios Kauno ligoninės Infekcinio skyriaus teritorijoje – jos siurblinėje, ties nuotėkų surinkimo anga.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas tada portalui kauno.diena.lt patikslino, kad minėtas radinys, labai sukrėtęs visą jų kolektyvą, aptiktas, atliekant eilinį fekalijų pakėlimo stoties, aptarnaujančios Infekcinę ligoninę, Vaikų priimamąjį bei polikliniką ir maisto gaminimo cechą, vamzdžio pralaidumo patikrinimą. Tai yra būtina, nes minėtas ligoninės korpusas yra dauboje, dėl ko reikia siurbliu pakelti šios stoties turinį iki miesto kanalizacijos tinklų. Ir tai ligoninės santechnikai atlieka du kartus per dieną.

"Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius. Santechnikams pranešus apie tai ligoninės vadovybei, ši nedelsiant informavo apie jų radinį policiją," – akcentavo tada G.Stanišauskas.

Anot pašnekovo, radinys galėjo patekti į siurblinę tik iš ligoninės pastatų. Pašaliniai asmenys patekti į ją negali – ant siurblinės durų kabo spyna.

Pasiteiravus apie galimas versijas, G.Stanišauskas teigė, kad ligoninė nelinkusi jų komentuoti, tačiau, kiek galės, padės teisėsaugininkų pradėtam tyrimui.

Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius.

Vis dėl to iš pašnekovo pavyko išpešti, kad galima įtariamoji galėjo būti ir ligoninės pacientė, ir eilinė lankytoja, specialiai – galimai vedama nusikalstamų tikslų atėjusi į vieną iš jos tualetų iš gatvės. Deja, ligoninėje vaizdo kamerų nėra, nes pacientus draudžiama filmuoti. Nors pačioje ligoninės teritorijoje jų, anot G.Stanišausko, turėtų būti.

Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėję teisėsaugininkai taip pat galimų versijų nekomentavo. Nors ir nepaneigė, kad šiurpus radinys gali būti susijęs ir su priešlaikiniu gimdymu, ir su nelegaliu abortu.

Ne per seniausiai gauta šį radinį tyrusio specialisto išvada, kurioje teigiama, kad tai – 15-18 savaičių, o ne 4-5 mėnesių, kaip įtarta iš pradžių, žmogaus vaisius. Ir jis yra persileidimo pasekmė. O šis galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių: infekcijos, apsigimimo, peršalimo, organizmo anomalijos ir pan.

Belaukiant šios išvados, bandyta nustatyti ir galimas radinio patekimo į siurblinę aplinkybes. Buvo apklausti liudytojai, tačiau po specialisto verdikto tikrinti jų įtarimus, kaip ir kitą suteiktą informaciją, nebebuvo prasmės.

Policijos departamento duomenimis, apie 4-5 mėnesių žmogaus vaisius apie 14.40 val. rastas Baltijos gatvėje esančioje Kauno klinikinės ligoninės Infekcinio skyriaus teritorijoje, siurblinėje, ties nuotėkų surinkimo anga.

Kauno apskrities policija dėl įvykio pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip portalui pasakojo Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas, minėtas radinys, labai sukrėtęs visą jų kolektyvą, aptiktas, atliekant eilinį fekalijų pakėlimo stoties, aptarnaujančios Infekcinę ligoninę, Vaikų priimamąjį bei polikliniką ir maisto gaminimo cechą, vamzdžio pralaidumo patikrinimą. Tai yra būtina, nes minėtas ligoninės korpusas yra dauboje, dėl ko reikia siurbliu pakelti minėtos stoties turinį iki miesto kanalizacijos tinklų. Ir tai ligoninės santechnikai atlieka du kartus per dieną.

"Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius. Santechnikams pranešus apie tai ligoninės vadovybei, ši nedelsiant informavo apie jų radinį policiją," – akcentavo G.Stanišauskas.

Anot pašnekovo, radinys galėjo patekti į siurblinę tik iš ligoninės pastatų. Pašaliniai asmenys patekti į ją negali - ant siurblinės durų kabo spyna.

Pasiteiravus apie galimas versijas, G.Stanišauskas teigė, kad ligoninė nelinkusi jų komentuoti, tačiau, kiek galės, padės teisėsaugininkų pradėtam tyrimui.

Vis dėl to iš pašnekovo pavyko išpešti, kad galima įtariamoji galėjo būti ir ligoninės pacientė, ir eilinė lankytoja, specialiai atėjusi į vieną iš jos tualetų iš gatvės, vedina savo nusikalstamų tikslų, taip bandydama mesti šešėlį jų gydymo įstaigai. Deja, joje vaizdo kamerų nėra, nes pacientus draudžiama filmuoti. Nors pačioje ligoninės teritorijoje jų, anot G.Stanišausko, turėtų būti. Tik, kažin, ar jos galės padėti šio sukrečiančio įvykio tyrimui.

Ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai taip pat tradiciškai galimų versijų nekomentuoja. Nors ir nepaneigė, kad šiurpus radinys gali būti susijęs ir su priešlaikiniu gimdymu, ir su nelegaliu abortu.    

Iš kasmet Lietuvoje gimdančių beveik 30 tūkst. moterų penktadalį sudaro vyresnės nei 35 metų. Būtent amžius yra vienas pagrindinių kriterijų, dėl kurio didėja rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Pasak genetinius tyrimus atliekančių gydytojų, tokia rizika vyresnio amžiaus nėščiosioms išauga net septynis kartus.

Danieliaus Serapino, šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojo genetiko, teigimu, genetinės ligos ir chromosominiai pakitimai vaisiuje gali pasireikšti bet kurioje šeimoje – nesvarbu, ar moteris jauna, ar vyresnė. Tačiau pastebėta, kad vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti, pavyzdžiui, Dauno sindromu sergančio vaiko statistiškai yra didesnė, t. y. 1 iš 100.

„Lietuvoje vyresnių nei 35 metų moterų kiekvienais metais pastoja apie 18 proc., o kuo moteris vyresnė, tuo genetinių ligų tikimybė būsimam kūdikiui didesnė. Žinoma, amžius nėra vienintelis kriterijus. Kiek dažniau Dauno, Edvardso ir kitais sindromais sergantį kūdikį gali pagimdyti moterys, kurioms pastojimo laikotarpiu buvo atliktas pilvo organų rentgenas. Arba toms, kurios prieš pastodamos ar nėštumo pradžioje vartojo vaisiui pakenkti galinčių vaistų, įskaitant ir hormoninius kontraceptikus. O vartojančių kontraceptikus Lietuvoje – šimtai“, – sako D. Serapinas.

Moterims, norinčioms sužinoti vaisiaus sveikatos būklę, atliekami specialūs, vadinamieji prenataliniai (iki gimimo) invaziniai, t. y. vaisiaus vandenų, arba neinvaziniai, t. y. kraujo, genetiniai tyrimai. Gydytojo teigimu, invaziniai tyrimai yra tikslesni, tačiau gali sukelti komplikacijų. O neinvaziniai, arba dar kitaip vadinami biocheminiai, tyrimai saugesni, tačiau jų tikslumas 70–80 proc.

D. Serapinas teigia, jog atliekant vaisiaus vandenų invazinius tyrimus, kada plona adatėle per pilvo priekį paimamas  vaisiaus vandenų mėginys, vienai iš šimto moterų gresia persileidimu arba infekcija.

„Teko konsultuoti moterį, kuri pas mane atvyko dėl to, jog negali išnešioti kūdikio. Paaiškėjo, kad prieš dešimt metų, kai jai buvo daugiau nei 35 metai, jai buvo darytas vaisiaus vandenų tyrimas. Po jo, šešioliktą nėštumo savaitę, moteriai nutekėjo vandenys. Taip ji prarado vaisių, kuris, beje, buvo sveikas“, – apie galimas invazinių tyrimų komplikacijas pasakoja gydytojas.

Visai nenesiai JAV buvo pradėti taikyti dar vieni – naujieji – neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šiuo metu Lietuvoje juos atlieka vos kelios klinikos, bendradarbiaujančios su JAV laboratorijomis.

„Naujieji neinvaziniai tyrimai – tai nauja genetinių tyrimų rūšis. Jais tiriami vaiko genai mamos kraujyje. Jie išskirtiniai tuo, jog sujungia tiek neinvazinių tyrimų, kada imamas nėščiosios kraujo mėginys, tiek invazinių tyrimų tikslumą“, – teigia gydytojas genetikas.

Naujuosius tyrimus rekomenduojama atlikti vyresnėms moterims bei toms, kurių preliminarūs biocheminiai tyrimai parodė, jog yra rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Atsakymas dėl tyrimo rezultatų pacientą pasiekia per 7–14 dienų.

Lenkijos pietvakariniame Ravičiaus mieste ketvirtadienį policija per kratą viename bute aptiko tris žmogaus vaisius arba naujagimius, sudėtus į stiklainius ir užpiltus nežinomu skysčiu, pranešė pareigūnai.

Kaip informuoja televizija TVN24, dėl šio šiurpaus radinio sulaikyta viena moteris, vietos prokuratūra pradėjo tyrimą.

„Krata tame bute buvo dalis policijos veiksmų, susijusių su kita byla. Žmogaus vaisiai buvo rasti atsitiktinai“, – sakė Ravičiaus policijos atstovė spaudai Beata Jarczewska (Beata Jarčevska).

„Policija bute ieškojo narkotikų. Pareigūnai pirmiausiai rado vieną stiklainį su vaisiumi, vėliau – kitus du, laikytus kilnojamame seife. Kol kas sunku pasakyti, kokio jie buvo amžiaus ir ar jie gimė gyvi“, – sakė rajono prokuroras Michalas Kordekas.

Poznanės apylinkės prokuratūros atstovė Magdalena Mazur-Prus (Magdalena Mazur-Prus) televizijai TVN24 sakė, kad sulaikyta įtariamoji bus apžiūrėta medikų.

„Medicinos tyrimai turėtų parodyti, ar pastaruoju metu ji laukėsi ir kokiomis aplinkybėmis įvyko gimdymas. Tyrimo duomenis sužinosime artimiausiu metu“, - nurodė ji.

Rasti palaikai buvo perduoti teismo medicinos ekspertams, o prokurorai sakė, kad jų skrodimas tikriausiai bus atliktas pirmadienį.