Kaip jau rašyta, tą lemtingą 2022-ųjų spalio 6-osios naktį, kuri buvo paskutinė jo gyvenime, 33-ejų G. E., artimųjų teigimu, ketino praleisti gimdymo namuose su sutuoktine ir naujagimiu, nors tiesiogiai gimdyme nedalyvavo. Tačiau nebuvo laisvos šeimyninės palatos, kurią reikėjo užsisakyti iš anksto.

Po tokios įvykių sekos G. E., kuriam spalio 5-osios vakare – apie 21 val. gimė sūnus, šventė jo atėjimą į pasaulį Vilijampolėje, kurioje gyveno. O ne per toliausiai K. Griniaus gatvės penkiaaukščio, prie kurio jis apie 1 val. rastas sunkiai sužalotas, buvo liūdnai pagarsėjusi visą naktį alkoholiu prekiaujanti parduotuvė-baras „Broliai juodvarniai“, siejama jau ne su vienu panašiu nusikaltimu.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo šios sukrečiančios žmogžudystės liudytojas, išgirdęs tąnakt – jau po vidurnakčio įtartiną šurmulį kieme bei konfliktuojančių vyrų balsus ir dirstelėjęs per langą, jis pamatė, kad vienas žmogus guli ant žemės, o kitas šokinėja abiem kojomis jam ant galvos.

Išbėgus į kiemą su vilkšuniu, smurtautojas pabėgo, šaukdamas vardu ir savo bendrininką, panašu, kad buvusį netoliese.

Nukentėjusysis, likęs gulėti kraujo klane, dar buvo gyvas, bet jau sunkiai kvėpavo. Atvykus greitosios medikams, paaiškėjo, kad jam greičiausiai sužaloti plaučiai – konstatuoti mažiausiai keturi dūriai ties jais krūtinėje ir nugaroje.

Liudytojas teigė atpažinęs, kad nukentėjusysis, kurio greitosios medikams taip ir nepavyko atgaivinti, nors tai daryta ir įvykio vietoje, ir vežant į Kauno klinikas, kur po valandos konstatuota mirtis, yra jo kaimynas, gyvenęs už kelių laiptinių.

Šokiruojanti versija pasitvirtino

Kaip ir kiti šio daugiabučio gyventojai, liudytojas apibūdino velionį kaip draugišką, ramų ir į konfliktus nelinkusį žmogų.

Kaimynai pasakojo, kad šis jaunas vyras atsikraustė į jų penkiaaukštį, kuriame anksčiau gyveno jo močiutė, ne per seniausiai. O vėliau su juo apsigyveno ir moteris, kurią jis šią vasarą vedė ir kuri artimiausiu metu turėjo gimdyti. Anot kaimynų, galbūt jau ir pagimdė, nes pastarosiomis dienomis jos nebesimatė.

„Galbūt taip baigėsi vaikelio gimimo šventimas?“ – nuogąstavo pašnekovai, turėdami galvoje, kad jau minėtuose liūdnai pagarsėjusiuose „Broliuose juodvarniuose“ naktį prekiaujama pilstomu alkoholiu.

Jų nuogąstavimai pasitvirtino. G. E., dirbęs UAB, gaminančioje pakeliamus garažo vartus bei jais prekiaujančioje, prieš porą dienų iki tragedijos buvo pasiėmęs atostogas, susijusias su vaiko gimimu.

Kraujo žymes išaušus rytui buvo galima pastebėti ir ties laiptine, kurioje gyveno nužudytasis. „Galbūt jis bandė ten pasislėpti, tačiau nespėjo surinkti durų kodo?“ – spėliojo kaimynai.

Minėtas liudytojas, vienintelis išdrįsęs išbėgti į kiemą skirti besimušančiųjų, pasakojo ir apie velionio rankose buvusį jo mobiliojo telefono dėklą. Pats telefonas mėtėsi ne per toliausiai. Taigi, galbūt jis dar bandė išsikviesti pagalbą.

Konflikto pradžia įamžinta

Įtariamieji nužudžius G. E. buvo nustatyti pagal vaizdo kamerų, įrengtų ties „Broliais juodvarniais“, esančiais vos už šimto metrų nuo daugiabučio, kuriame jis gyveno, įrašais. Buvo įamžinta, kad maždaug prieš pusvalandį iki tragiškos kulminacijos iš šios parduotuvės-baro išvirsta būrelis vyrų, kurie kieme susistumdo.

„Brolių juodvarnių“ darbuotojai portalui kaunodiena.lt, išaušus rytui, teigė, kad visi tragiškai pasibaigusio konflikto dalyviai pas juos apsilankė, jau būdami pavartoję alkoholio. Ir tikino, kad jokio konflikto tarp šių jų klientų, akcentuodami, kad jie nepriklausė pastoviausiųjų kategorijai, pačiame bare nebuvo.

Sulaikymo metu įtariamieji žmogžudyste buvo neblaivūs. Vienam iš jų – 22-ejų Andrejui Lapinskui konstatuotas lengvas – 0,6 prom. girtumas. Metais vyresniam D. P. – sunkus (2,52 prom.).

Paaiškėjo, kad A. Lapinskas, vos prieš penkias dienas iki šių įvykių deportuotas iš Vokietijos, ten taip pat buvo teistas už labai panašų nusikaltimą, susijusį, cituojant Vokietijos įstatymus, su sunkiu kūno sužalojimu, subjaurojimu arba visiško nedarbingumo sukėlimu. Ir tai buvo tik vienas iš trijų jo teistumų Vokietijoje.

Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, per kratą jo nurodytoje gyvenamoje vietoje Lietuvoje – viename ne per toliausiai G. E. nužudymo vietos esančiame Pikulo gatvės adrese buvo rastas už spintelės užmestas peilis su galimais kraujo pėdsakais ant rankenos ir ašmenų.

Lietuvoje A. Lapinskas buvo teistas jau penkis kartus – už vagystes, plėšimą, sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą narkotikais. Teismų slenksčius jis pradėjo minti jau nuo keturiolikos.

Buvo suimti abu

Kauno apylinkės teismas tada leido suimti abu įtariamuosius maksimaliam trijų mėnesių terminui. Tačiau po šio D. P. buvo paleistas, o A. Lapinsko suėmimas pratęstas.

Galiausiai nuspręsta, kad prieš teismą dėl šio nusikaltimo turi stoti tik A. Lapinskas. Pagal pareikštą kaltinimą – kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudžius žmogų, jam grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

D. P. statusas iš įtariamojo perkvalifikuotas į liudytojo, nors šis ir buvo linkęs teigti, kad ne kažin ką iš tos lemtingos G. E. nakties įvykių dėl girtumo atsimena.

Nors A. Lapinskas iš pradžių taip pat tikino, kad daug ko neatsimena, o po to – iš viso atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prie „Brolių juodvarnių“ tąnakt įvykusiame konflikte dalyvavo net trys kompanijos. Be nužudytojo, kuris buvo su draugu, ir A. Lapinsko bei D. P. – ir ten nuolat besibūriuojantys kai kurie vietiniai gyventojai.

Tačiau, kadangi niekas iš šio apsistumdymo dalyvių niekam pretenzijų neturėjo, per daug į įvykius prie „Brolių juodvarnių“ nesigilinta.

Išsiaiškinta tik, kad G. E., pradėjęs švęsti sūnaus gimimą apie 22 val. – po to, kai dar spėjo pamatyti naujagimį ir įteikti sutuoktinei gėlių, į „Brolius juodvarnius“ su draugu atėjo jau aplaistę šią progą automobilyje alumi.

Nužudytas sąmoningai?

Į nusikaltimo vietą tada atskubėję policininkai atpažino G. E. kaip asmenį, kuriam jau padėjo per ankstesnį iškvietimą į šį daugiabutį. Apie 23 val. jo gyventojai skundėsi dėl kaimynų keliamo triukšmo. Tačiau šis iškvietimas su G. E. bei jo draugu nebuvo susijęs. Pareigūnės tik padėjo iš kažkur grįžusiam G. E. įveikti laiptinės durų kodą, ko jis dėl girtumo jau nepajėgė.

G. E. draugas, buvęs su nužudytuoju paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, pareigūnams teigė, kad po susistumdymo prie „Brolių juodvarnių“ jiedu išsiskyrė. Po to, kai G. E. parlydėjo jį į namus kitoje K. Griniaus gatvės pusėje.

Tačiau nustatyta, kad po jau minėto konflikto A. Lapinskas, kuris buvo kur kas blaivesnis už G. E., parbėgo į savo namus Pikulo gatvėje peilio. Ekspertai konstatavo, kad G. E. juo smogta 24 kartus į krūtinę, nugarą, plaučius bei kepenis. Ir dar dvylika kartų trenkta rankomis bei spirta, šokinėjant ir ant galvos. Jis mirė pažeidus vidaus organus – prasidėjus vidiniam kraujavimui.

Nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo tėvai bei sutuoktinė. Ši prašė priteisti jai bei sūnui 50 tūkst. eurų moralinį atlygį. G. E. mama prašė už nužudytą savo jaunėlį 30 tūkst. eurų atlygio.

Ieškinį buvo pareiškusi ir „Sodra“, kuri mokės G. E. sūnui našlaičio išmoką iki pilnametystės.

Prastas spektaklis

Anot A. Lapinską į teismo posėdžius vežiojusių konvojaus pareigūnų, jo elgesys buvo neprognozuojamas.

Tuo įsitikino ir šio teismo proceso dalyviai. Dar pirmajame posėdyje pareiškęs jam valstybės paskirtai advokatei, kad nenori su šia bendrauti, A. Lapinskas iš teismo narvo riaumojo ir, kad negalima jo fotografuoti. O to nepaisiusi portalo kauno.diena.lt fotografė buvo išvadinta tokiais epitetais, kokių, panašu, kad savo adresu dar nebuvo girdėjusi. Ir tai buvo didžiausia žodžių tirada, pasakyta A. Lapinsko pirmajame šios bylos posėdyje.

Teisėjų kolegijos pirmininkui bandant pasitikslinti, ar prieš prieš teismą stojo Andrejus Lapinskas, kaip teigiama byloje, teisiamasis atsakė, kad jis pavadinimo neturi ir yra netikintis teismu. Galiausiai priartėjus prie klausimo apie turimus teistumus, iš viso nustojo kalbėti. O vėliau pareiškė, kad nori būti nušalintas nuo šios bylos, nes nieko nepadarė.

Pagarsinus kaltinamąjį aktą bei pasiteiravus, ar jis pripažįsta savo kaltę ir duos teismui parodymus, A. Lapinskas jau dėjosi nebyliu. Ir visą teismo posėdį išstovėjo nuleidęs galvą bei nevalingai suspaudęs vieną kumštį.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. Lapinskas buvo parodytas psichiatrui, kurio prašyta pakonsultuoti ar reikia jam skirti ekspertizę. Specialistas po pokalbio su A. Lapinsku bei konstatavęs, kad jis lig šiol psichiatrų įskaitose nebuvo registruotas, atsakė, kad jokios ekspertizės skirti nereikia.

Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prabilo per paskutinį žodį

A. Lapinskas teismui parodymų taip ir nedavė. Nors tokia galimybė jam buvo suteikiama kiekvieną posėdį.

Nepavyko teismui prisišaukti ir pagrindinio šios bylos liudytojo, išbėgusio tąnakt gelbėti E.G., nors policijai buvo duotas nurodymas jį atvesdinti prievarta. Pareigūnai teisinosi, kad jo neranda. Galiausiai teisme pagarsinti šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymui.

Kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė skirti A. Lapinskui 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Ji švelnesnė už grėsusios vidurkį, nes, remiantis įsiteisėjusia praktika, teistumai esant nepilnamečiu nėra įskaičiuojami į bendrą jų skaičių. O iš penkių A. Lapinsko Lietuvoje turėtų teistumų – beveik visi, kai jis dar buvo nepilnametis.

Nukentėjusieji norėjo griežtesnės bausmės teisiamajam. Jis pats į prokuroro siūlomą bausmę nereagavo. Nors šio teismo proceso metu, ką jam reikėjo, tą girdėdavo, ir net užsimiršęs kartais pakomentuodavo, o, ko nereikėjo, dėjosi negirdintis. Panašu, kad dėl to neskyrė jam papildomos ekspertizės ir bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, taip pat įtarusi nepakaltinamumo simuliavimą.

A. Lapinskui valstybės skirta advokatė, su kuria jis atsisakė bendrauti, per baigiamąsias šios bylos kalbas teprašė teismo objektyvaus sprendimo. O pats A. Lapinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, netikėtai vaizdo konferencijos su Kauno kalėjimu metu, nes dalyvavo paskutiniame šios bylos posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, nes esą neturi sveikatos bėgioti su peiliais. Tokia buvo ilgos ir berišlės jo kalbos reziumė. Nors ant peilio, rasto paslėpto už spintelės jo namuose, aptiktas ir nužudytojo kraujas, ir jo DNR.

Temidės siurprizas

Bylą nagrinėjusi teisėjų Algirdo Jaliniausko, Indrės Averkienės ir Audriaus Meilučio kolegija šiandien paskelbė, kad skiria A. Lapinskui ilgesnį įkalinimą negu prašė prokuroras. Jis izoliuotas nuo visuomenės penkiolikai metų.

Panašu, kad tai lėmė ir A. Lapinsko elgesys šio teismo proceso metu. Ne tik nukentėjusiaisiais pripažintų nužudytojo artimųjų noras, kad jis būtų nubaustas, kaip įmanoma, griežčiau.

Tačiau į A. Lapinskui skirtą įkalinimą įskaičiuotas ir laikas, kurį jis praleido suėmime iki šio nuosprendžio paskelbimo, t.y. pusantrų metų. Taigi, iš skirtos bausmės jam liko trylika su pusę metų.

Pilnai priteisti ir nukentėjusiųjų – E. M. sutuoktinės bei mamos pareikšti ieškiniai.

Be to, iš A. Lapinsko priteistas valstybės skirtų advokatų atstovavimas vienai iš nukentėjusiųjų bei jam pačiam. Už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas – pusketvirto šimto eurų. Už valstybės skirtos advokatės paslaugas jam pačiam – daugiau kaip 800 eurų.

Šį nuosprendį A. Lapinskas dar turi teisę apskųsti.

Tą lemtingą 2022-ųjų spalio 6-osios naktį, kuri buvo paskutinė jo gyvenime, 33-ejų G. E., artimųjų teigimu, ketino praleisti gimdymo namuose su sutuoktine ir naujagimiu, nors tiesiogiai gimdyme nedalyvavo. Tačiau nebuvo laisvos šeimyninės palatos, kurią reikėjo užsisakyti iš anksto.

Po tokios įvykių sekos G. E., kuriam spalio 5-osios vakare – apie 21 val. gimė sūnus, šventė jo atėjimą į pasaulį Vilijampolėje, kurioje gyveno. O ne per toliausiai K. Griniaus gatvės penkiaaukščio, prie kurio jis rastas sunkiai sužalotas, yra liūdnai pagarsėjusi visą naktį alkoholiu prekiaujanti parduotuvė-baras „Broliai juodvarniai“, siejama jau ne su vienu panašiu nusikaltimu.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo šios sukrečiančios žmogžudystės liudytojas, išgirdęs tąnakt – jau po vidurnakčio įtartiną šurmulį kieme bei konfliktuojančių vyrų balsus ir dirstelėjęs per langą, jis pamatė, kad vienas žmogus guli ant žemės, o kitas šokinėja abiem kojomis jam ant galvos.

Išbėgus į kiemą su vilkšuniu, smurtautojas pabėgo, šaukdamas vardu ir savo bendrininką, panašu, kad buvusį netoliese.

Nukentėjusysis, likęs gulėti kraujo klane, dar buvo gyvas, bet jau sunkiai kvėpavo. Atvykus greitosios medikams, paaiškėjo, kad jam greičiausiai sužaloti plaučiai – konstatuoti mažiausiai keturi dūriai ties jais krūtinėje ir nugaroje.

Liudytojas teigė atpažinęs, kad nukentėjusysis, kurio greitosios medikams taip ir nepavyko atgaivinti, nors tai daryta ir įvykio vietoje, ir vežant į Kauno klinikas, kur po valandos konstatuota mirtis, yra jo kaimynas, gyvenęs už kelių laiptinių.

Šokiruojanti versija pasitvirtino

Kaip ir kiti šio daugiabučio gyventojai, liudytojas apibūdino velionį kaip draugišką, ramų ir į konfliktus nelinkusį žmogų.

Kaimynai pasakojo, kad šis jaunas vyras atsikraustė į jų penkiaaukštį, kuriame anksčiau gyveno jo močiutė, ne per seniausiai. O vėliau su juo apsigyveno ir moteris, kurią jis šią vasarą vedė ir kuri artimiausiu metu turėjo gimdyti. Anot kaimynų, galbūt jau ir pagimdė, nes pastarosiomis dienomis jos nebesimatė.

„Galbūt taip baigėsi vaikelio gimimo šventimas?“ – nuogąstavo pašnekovai, turėdami galvoje, kad jau minėtuose liūdnai pagarsėjusiuose „Broliuose juodvarniuose“ naktį prekiaujama pilstomu alkoholiu.

Jų nuogąstavimai pasitvirtino. Kaip jau rašyta, G. E., dirbęs UAB, gaminančioje pakeliamus garažo vartus bei jais prekiaujančioje, prieš porą dienų iki tragedijos buvo pasiėmęs atostogas, susijusias su vaiko gimimu.

Kraujo žymes išaušus rytui buvo galima pastebėti ir ties laiptine, kurioje gyveno nužudytasis. „Galbūt jis bandė ten pasislėpti, tačiau nespėjo surinkti durų kodo?“ – spėliojo kaimynai.

Minėtas liudytojas, vienintelis išdrįsęs išbėgti į kiemą skirti besimušančiųjų, pasakojo ir apie velionio rankose buvusį jo mobiliojo telefono dėklą. Pats telefonas mėtėsi ne per toliausiai. Taigi, galbūt jis dar bandė išsikviesti pagalbą.

Galbūt taip baigėsi vaikelio gimimo šventimas?

Konflikto pradžia įamžinta

Įtariamieji nužudžius G. E. buvo nustatyti pagal vaizdo kamerų, įrengtų ties „Broliais juodvarniais“, esančiais vos už šimto metrų nuo daugiabučio, kuriame jis gyveno, įrašais. Buvo įamžinta, kad maždaug prieš pusvalandį iki tragiškos kulminacijos iš šios parduotuvės-baro išvirsta būrelis vyrų, kurie kieme susistumdo.

„Brolių juodvarnių“ darbuotojai portalui kaunodiena.lt, išaušus rytui, teigė, kad visi tragiškai pasibaigusio konflikto dalyviai pas juos apsilankė, jau būdami pavartoję alkoholio. Ir tikino, kad jokio konflikto tarp šių jų klientų, akcentuodami, kad jie nepriklausė pastoviausiųjų kategorijai, pačiame bare nebuvo.

Sulaikymo metu įtariamieji žmogžudyste buvo neblaivūs. Vienam iš jų – 22-ejų Andrejui Lapinskui konstatuotas lengvas – 0,6 prom. girtumas. Metais vyresniam D. P. – sunkus (2,52 prom.).

Paaiškėjo, kad A. Lapinskas, vos prieš penkias dienas iki šių įvykių deportuotas iš Vokietijos, ten taip pat buvo teistas už labai panašų nusikaltimą, susijusį, cituojant Vokietijos įstatymus, su sunkiu kūno sužalojimu, subjaurojimu arba visiško nedarbingumo sukėlimu. Ir tai buvo tik vienas iš trijų jo teistumų Vokietijoje.

Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, per kratą jo nurodytoje gyvenamoje vietoje Lietuvoje – viename ne per toliausiai G. E. nužudymo vietos esančiame Pikulo gatvės adrese buvo rastas už spintelės užmestas peilis su galimais kraujo pėdsakais ant rankenos ir ašmenų.

Lietuvoje A. Lapinskas buvo teistas jau penkis kartus – už vagystes, plėšimą, sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą narkotikais. Teismų slenksčius jis pradėjo minti jau nuo keturiolikos.

Buvo suimti abu

Kauno apylinkės teismas tada leido suimti abu įtariamuosius maksimaliam trijų mėnesių terminui. Tačiau po šio D. P. buvo paleistas, o A. Lapinsko suėmimas pratęstas.

Galiausiai nuspręsta, kad prieš teismą dėl šio nusikaltimo turi stoti tik A. Lapinskas. Pagal pareikštą kaltinimą – kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudžius žmogų, jam gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

D. P. statusas iš įtariamojo perkvalifikuotas į liudytojo, nors šis ir linkęs teigti, kad ne kažin ką iš tos lemtingos G. E. nakties įvykių dėl girtumo atsimena.

Nors A. Lapinskas iš pradžių taip pat tikino, kad daug ko neatsimena, o po to – iš viso atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prie „Brolių juodvarnių“ tąnakt įvykusiame konflikte dalyvavo net trys kompanijos. Be nužudytojo, kuris buvo su draugu, ir A. Lapinsko bei D. P. – ir ten nuolat besibūriuojantys kai kurie vietiniai gyventojai.

Tačiau, kadangi niekas iš šio apsistumdymo dalyvių niekam pretenzijų neturėjo, per daug į įvykius prie „Brolių juodvarnių“ nesigilinta.

Išsiaiškinta tik, kad G. E., pradėjęs švęsti sūnaus gimimą apie 22 val. – po to, kai dar spėjo pamatyti naujagimį ir įteikti sutuoktinei gėlių, į „Brolius juodvarnius“ su draugu atėjo jau aplaistę šią progą automobilyje alumi.

Nužudytas sąmoningai?

Į nusikaltimo vietą tada atskubėję policininkai atpažino G. E. kaip asmenį, kuriam jau padėjo per ankstesnį iškvietimą į šį daugiabutį. Apie 23 val. jo gyventojai skundėsi dėl kaimynų keliamo triukšmo. Tačiau šis iškvietimas su G. E. bei jo draugu nebuvo susijęs. Pareigūnės tik padėjo iš kažkur grįžusiam G. E. įveikti laiptinės durų kodą, ko jis dėl girtumo jau nepajėgė.

G. E. draugas, buvęs su nužudytuoju paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, pareigūnams teigė, kad po susistumdymo prie „Brolių juodvarnių“ jiedu išsiskyrę. Po to, kai G. E. parlydėjo jį į namus kitoje K. Griniaus gatvės pusėje.

Tačiau nustatyta, kad po jau minėto konflikto A. Lapinskas, kuris buvo kur kas blaivesnis už G. E., parbėgo į savo namus Pikulo gatvėje peilio. Ekspertai konstatavo, kad G. E. juo smogta 24 kartus į krūtinę, nugarą, plaučius bei kepenis. Ir dar dvylika kartų trenkta rankomis bei spirta, šokinėjant ir ant galvos. Jis mirė pažeidus vidaus organus – prasidėjus vidiniam kraujavimui.

Nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo tėvai bei sutuoktinė. Ši prašo priteisti jai bei sūnui 50 tūkst. eurų moralinį atlygį. G. E. mama prašo 30 tūkst. eurų atlygio už nužudytą savo jaunėlį.

Ieškinį yra pareiškusi ir „Sodra“, kuri mokės G. E. sūnui našlaičio išmoką iki pilnametystės.

Prastas spektaklis

Anot A. Lapinską į teismo posėdžius vežiojusių konvojaus pareigūnų, jis labai nenorėjo vykti į esą neteisingą teismą. Neprognozuojamas buvo visas jo elgesys.

Netrukus tuo įsitikino ir šio teismo proceso dalyviai. Dar pirmajame posėdyje pareiškęs jam valstybės paskirtai advokatei, kad nenori su šia bendrauti, A. Lapinskas, už grotų užsiauginęs barzdą, iš teismo narvo riaumojo ir, kad negalima jo fotografuoti. O to nepaisiusi portalo kauno.diena.lt fotografė buvo išvadinta tokiai epitetais, kokių, panašu, kad savo adresu dar nebuvo girdėjusi. Ir tai buvo didžiausia žodžių tirada, pasakyta A. Lapinsko pirmajame šios neeilinės bylos posėdyje.

Teisėjų kolegijos pirmininkui bandant pasitikslinti, ar prieš prieš teismą stojo Andrejus Lapinskas, kaip teigiama byloje, teisiamasis atsakė, kad jis pavadinimo neturi ir yra netikintis teismu. Galiausiai priartėjus prie klausimo apie turimus teistumus, iš viso nustojo kalbėti. O vėliau pareiškė, kad nori būti nušalintas nuo šios bylos, nes nieko nepadarė.

Pagarsinus kaltinamąjį aktą bei pasiteiravus, ar jis pripažįsta savo kaltę ir duos teismui parodymus, A. Lapinskas jau dėjosi nebyliu. Ir visą teismo posėdį išstovėjo nuleidęs galvą bei nevalingai suspaudęs vieną kumštį.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. Lapinskas buvo parodytas psichiatrui, kurio prašyta pakonsultuoti ar reikia jam skirti ekspertizę. Specialistas po pokalbio su A. Lapinsku bei konstatavęs, kad jis lig šiol psichiatrų įskaitose nebuvo registruotas, atsakė, kad jokios ekspertizės skirti nereikia.

Sukrečiantys nukentėjusiųjų parodymai

Po A. Lapinsko spektaklio teisme buvo apklausti nukentėjusieji, kurie buvo įspėti, kad jiems, skirtingai, negu kaltinamajam, gresia administracinė atsakomybė už vengimą duoti parodymus ir baudžiamoji – jeigu šie bus melagingi. Ir jie turėjo prisiekti, kad sakys tik tiesą.

G. E. našlė teismui pasakojo, kad tuo metu, kai buvo nužudytas sutuoktinis, jau miegojo. Apie tragediją jai kitą dieną pranešė šio mama, pirmiausiai liepusi jai prisėsti. Nors prieš tai dar skambino sutuoktinio draugas, laukęs kartu su G. E. prie gimdymo namų, kol ji pagimdys, ir tą vakarą su juo šventęs sūnaus gimimą, ir klausė, gal ji žino, kur jos sutuoktinis, nes jis šiam negali prisiskambinti. Negalėjo prisiskambinti tą rytą sutuoktiniui ir ji.

G. E. našlė pasakojo, kad sužinojus, jog sutuoktinio nebėra, jai dingo pienas. O po to nuo pergyvenimų ji neteko ir dešimties kilogramų svorio.

Anot G. E. našlės, ji klausė sutuoktinio draugo, kuris atėjo pagiringas į gimdymo namus pareikšti jai užuojautos, kas vis dėlto atsitiko. Jis tada neatsakęs. Tik per laidotuves užsiminęs apie bare kilusį konfliktą, kuris, anot jo, tikrai neprilygo tokiam, dėl kurio reikėtų atimti žmogui gyvybę. G. E. draugas tada prasitarė ir, kad jiems tą vakarą išsiskyrus, G. E. jam dar po kurio laiko skambino ir sakė, kad buvo sužalotas peiliu. Ir draugas esą tada nuskubėjo prie E. G., tačiau dalis teritorijos prie jo jau buvo aptverta „Stop“ juosta ir buvo gausu policijos.

G. E. mama teismui pasakojo kaip ji sužinojo apie sūnaus nužudymą. Tą spalio 6-osios rytą jos sutuoktinis, mėgstantis sekti feisbuke kriminalines kronikas, pamatė pranešimą, kad prie namo, kuriame gyvena jų jaunėlis, rastas tokiais pačiais metais, kaip jis, gimęs negyvas vyras. Ir puolė skambinti sūnui, tačiau šis neatsiliepė, kaip ir mamai. Tada ši paskambino į policiją ir pasidalijo savo nerimu, į ką sulaukė pareigūno raginimo nepanikuoti ir raminimo, kad dabar visur pilna melagienų. Baigdamas pokalbį, jis pažadėjo perskambinti.

Ir po penkių minučių pasigirdi skambutis iš sūnaus telefono. Tačiau atsiliepus, kalbėjo ne jis, o kažkokia moteris, kuri teiravosi G. E. tėvo, kas jis toks. O po to paklausė ar šalia nėra kitų artimųjų. G. E. tėvui atsakius, kad šalia – žmona, skambinusioji, kaip paaiškėjo vėliau, ikiteisminį tyrimą pradėjusi tyrėja, liepė G. E. tėvui pirmiausiai kur nors pasodinti žmoną.

G. E. tėvas buvo linkęs prisiminti ir, kaip išgirdusi baisią naujieną, jo sutuoktinė skambino iš Kėdainių į Kauną – gimdymo namų, kuriuose pagimdė marti, gydytojams ir prašė jai pasakyti, kas atsitiko sutuoktiniui. Tačiau gimdymo namų darbuotojai liepė apie tai pranešti patiems. Todėl teko važiuoti į Kauną. Tačiau pranešti marčiai šią šiurpią naujieną nuėjo tik G. E. mama. Jos sutuoktinis neišdrįso ir liko laukti automobilyje. Tuo tarpu nuėjusioji pranešti šios baisios žinios teigė lig šiol atsimenanti, koks marčios klyksmas, ją pasakius, pervėrė visus gimdymo namus.

Naujas emocijų pliūpsnis

A. Lapinskas teismui parodymų taip ir nedavė. Nors tokia galimybė jam buvo suteikiama kiekvieną posėdį.

Kaip reikės paaiškinti trylikamečiui velionio sūnui, kad jo tėvo žudikas – jau laisvėje ir toliau gyvena pilnavertį gyvenimą?

Nepavyko teismui prisišaukti ir pagrindinio šios bylos liudytojo, išbėgusio tąnakt gelbėti E.G., nors policijai buvo duotas nurodymas jį atvesdinti prievarta. Pareigūnai teisinosi, kad jo neranda. Galiausiai teisme pagasinti šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymui.

O šiandien kaltinimą palaikantis prokuroras pasiūlė A. Lapinskui 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Ji švelnesnesnė už grėsusios vidurkį, nes, remiantis įsiteisėjusia praktika, teistumai esant nepilnamečiu nėra įskaičiuojami į bendrą jų skaičių. O iš penkių A. Lapinsko Lietuvoje turėtų teistumų – beveik visi, kai jis dar buvo nepilnametis.

Žinoma, nukentėjusiesiems tai nepatiko. Jie neslėpė, kad nori sūnaus bei sutuoktinio žudikui griežtesnės bausmės. „Kaip reikės paaiškinti trylikamečiui velionio sūnui, kad jo tėvo žudikas – jau laisvėje ir toliau gyvena pilnavertį gyvenimą?“ – sunkiai tramdė emocijas nukentėjusieji.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pats teisiamasis į jam siūlomą bausmę nereagavo. Nors šio teismo proceso metu, ką jam reikėjo, tą girdėdavo ir net užsimiršęs kartais ir pakomentuodavo, o, ko nereikėjo, dėjosi negirdintis. Panašu, kad dėl to neskyrė jam papildomos ekspertizės ir bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, taip pat įtarusi nepakaltinamumo simuliavimą.

Tiesa, paskutinio A. Lapinsko žodžio, kaip ir valstybės jam skirtos advokatės baigiamosios kalbos, šiandien teismas dar neišgirdo. Tai nukelta į kitą posėdį.