Gaisrai siautėja ir Peloponeso regiono pietvakariuose. Tuo metu šiauriniame Atėnų priemiestyje siautę gaisrai sumažėjo.

Graikija ir Turkija pastarąsias dvi savaites kovoja su didžiuliais gaisrais, nes regione fiksuojama didžiausia per kelis dešimtmečius karščio banga. Pareigūnai ir ekspertai dėl tokių ekstremalių orų kaltina klimato kaitą.

Iki šiol Graikijoje gaisrai nusinešė dvi gyvybes, o kaimyninėje Turkijoje – aštuonias. Dešimtys žmonių atsidūrė ligoninėse. Nors lietus šį savaitgalį suteikė šiokios tokios atgaivos Turkijoje, Graikijoje ir toliau fiksuojama itin aukšta oro temperatūra.

Nelygus Eubojos salos kraštovaizdis ir tankūs pušynai, traukiantys turistus, ugniagesiams tapo tikru košmaru. Ugnis antroje didžiausioje Graikijos saloje, esančioje į rytus nuo sostinės Atėnų, tūkstančių hektarų plotus pavertė pelenais ir sunaikino daugybę namų. Tūkstančiams žmonių teko evakuotis keltais.

Šiuo metu gaisrą saloje gesina apie 260 ugniagesių ir 66 mašinos. Jiems padeda 200 ugniagesių iš Ukrainos ir Rumunijos su 23 mašinomis ir septyniais lėktuvais.

Taifūnas Vongfongas ketvirtadienį pasiekė Samaro salą, kurios pakrantėse gyvena šimtai tūkstančių žmonių. Dėl kilusių liūčių ir audrų daugybė gyventojų turėjo bėgti iš savo namų.

Taifūnas smogė Filipinams šalyje siaučiant koronaviruso epidemijai. Dėl audros karantino taisykles pažeisti ir iš savo namų pasitraukti turėjo mažiausiai 141 700 žmonių.

„Turime nuolat dėvėti kaukes ir laikytis fizinio atstumo. Sunku tai užtikrinti, nes evakuotieji žmonės patiria stresą, tačiau darome viską, ką galime“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos policijos pareigūnas Carlito Abrizas.

Siekdamos suvaldyti koronaviruso plitimą, Filipinų institucijos evakuacijos centruose apgyvendins dvigubai mažiau žmonių nei įprastai, suteiks kaukes jų neturintiems žmonėms ir išlaikys šeimas kartu.

Tiesa, daugelis tokių evakuacijos centrų anksčiau buvo paversti karantino vietomis COVID-19 sergantiems žmonėms.

„Didžiausias iššūkis – laikytis fizinio atstumo“, – sakė evakuaciją kuruojantis pareigūnas Junie Castillo.

Filipinuose užregistruoti 11 876 COVID-19 atvejai, iš jų – 790 mirčių.

Pastarųjų dienų audros sukėlė potvynių ir žemės nuošliaužų, užtvindydamos ištisus miestų rajonus ir nušluodamos nuo kalvų šlaitų pastatus Minas Žeraiso, Espirito Santo ir Rio de Žaneiro valstijose. Iki pirmadienio lietus aprimo, tačiau prognozuojama, kad vėliau šią savaitę jis atsinaujins kai kuriuose Brazilijos rajonuose.

Dėl užlietų kelių susiformavo sraujymės, pražudžiusios žmonių, apgadinusios namų ir nunešusios automobilių.

Evakuotieji buvo apgyvendinti laikinose pastogėse bažnyčiose, mokyklose ir gaisrinėse. Vietos valdžia paprašė aukoti nukentėjusiesiems drabužius, paklodes ir čiužinius.

Pasak gelbėtojų, Minas Žeraise evakuota 15 tūkst. žmonių, o Espirito Sante – dar beveik 10 tūkstančių. Rio de Žaneire buvo evakuota mažiausiai 6 000 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi įvairių savivaldybių duomenimis. Šio regiono pareigūnai kol kas nesureagavo į prašymą pateikti oficialios informacijos.

Vietos valdžia perspėjo, kad Belo Orizontės metropolinė zona, kur gyvena beveik 6 mln. žmonių, per artimiausias tris dienas gali sulaukti iki 100 mm kritulių.

Per vieną 24 valandų laikotarpį nuo ketvirtadienio iki penktadienio mieste iškrito 171 mm lietaus – tai yra didžiausias kritulių kiekis per pastaruosius 110 metų. Daugiau kaip 120 Minas Žeraiso valstijos savivaldybių paskelbė nepaprastąją padėtį.

Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės pajėgos neseniai suintensyvino atakas prieš sukilėlių pozicijas Sirijos pietuose, ypač pietinėje Daros provincijoje.

„Apytikriais mūsų skaičiavimais – 45 tūkst., galbūt net daugiau“, – sakė Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovė Sirijoje Linda Tom.

„Per pastarąsias kelias dienas labai daug žmonių paliko savo namus dėl karo veiksmų, apšaudymų ir kovų toje teritorijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė.

Didžioji dalis žmonių bėga iš rytinės Daros provincijos dalies į pietus, uždaros sienos su Jordanija link, nors Jordanija yra pareiškusi, kad negali priimti daugiau pabėgėlių.

Jungtinės Tautos anksčiau įspėjo, kad kovos stato į pavojų 750 tūkst. žmonių sukilėlių kontroliuojamose srityse pietuose.

Nuo karo Sirijoje pradžios (2011 m.) daugiau kaip penki milijonai žmonių pabėgo į užsienį. Dar šeši milijonai sirų persikėlė šalies viduje.

Pasak JT, iš savo gimtųjų vietų išvytų žmonių skaičius Sirijoje pasiekė 6,2 mln. Dar 5,6 mln. sirų pabėgėlių yra užsienyje. P. Moumtzisas sakė, kad dauguma žmonių šįmet buvo priversti bėgti dėl vyriausybinių pajėgų vykdytų sukilėlių bastionų Rytų Gutoje puolimo bei mūšių Idlibo provincijoje, kuri yra vienas paskutiniųjų regionų, vis dar kontroliuojamas sukilėlių. Neseniai čia per oro antskrydžius žuvo dešimtys civilių.

Anot P. Moumtziso, būgštaujama, kad „dėl situacijos Idlibe blogiausio Sirijos krizėje dar galima laukti“. Pasaulio bendrija esą turi pasirūpinti, kad „mums čia netektų išgyventi panašaus scenarijaus kaip Rytų Gutoje“. Šiame buvusiame sukilėlių anklave oro antskrydžiai pražudė šimtus civilių, kol vyriausybiniai daliniai balandžio viduryje galiausiai privertė paskutiniuosius sukilėlius trauktis.

Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių sukilėlių ir jų šeimų narių, sutarus su vyriausybe, buvo nuvežti į Idlibą. P. Moumtzisas įspėjo, kad daugiau nebeliko sukilėlių teritorijų, į kurias sukilėliai galėtų būti išgabenti iš Idlibo. Dabartinė situacija esą yra „labai pavojinga“. Egzistuoja pavojus, kad 2,5 mln. žmonių gali būti priversti trauktis Turkijos sienos kryptimi, įspėjo jis.