Pasak šios šventės vedėjos, žinomos TV laidų autorės ir labdaros projektų skatintojos Editos Mildažytės, tai unikali proga kiekvienam prisidėti prie istorinio įvykio. „Žmonių atneštos vaistažolių puokštelės pirmą kartą jungsis į didžiausią Lietuvoje širdies pavidalo vaistažolių kompoziciją, kuri bus ne tik tradiciškai šventinama, bet ir numatoma registruoti Lietuvos rekordu“, – sako E. Mildažytė.

„Šitaip siekiame perduoti žinutę visuomenei, kad rūpintis savo širdimi yra būtina kiekvienam: tiek jaunam, tiek senam. Širdis – mūsų gyvybės variklis, organas, nuo kurio priklauso ne tik kiekvienos mūsų organizmo ląstelės gyvybingumas, bet ir mūsų dvasinė pusiausvyra, gyvenimo kokybė bei santykiai su kitais“, – pažymi rekordą inicijuojančios, tradicijas bei inovacijas puoselėjančios įmonės „Valentis“ atstovė – gydytoja Regina Žukauskienė.

Žolinių renginyje, greta rekordo aikštelės, atsidarys ir „Sveikos širdies dirbtuvės“. Jose šventės dalyviai iš sveikos gyvensenos žinovų lūpų galės išgirsti patarimus, kaip sveikai maitinantis tausoti širdį. Sporto širdžiai dirbtuvių dalyje bus mokoma pratimų, padedančių palaikyti tinkamą širdies darbą.

Kaip įprasta, visiems atvykusiems ir besidomintiems vaistažolių nauda patars žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Jo nuomone, žinoti, kokie lietuviški augalai yra naudingi žmogaus organizmui, privaloma kiekvienam, besidominčiam savo sveikata. Žinomas žolininkas pažymi, kad širdžiai ypač naudingos vaistažolės: gudobelės, sukatžolės bei valerijonų šaknys, jos naudojamos nuo seniausių laikų.

Kviesdami visus užsukti, renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė yra puiki proga prisiminti apie sveikatos dovanas, kurias mums suteikia augalai. Ši diena Lietuvos liaudies ir buities muziejuje jau ne pirmus metus prasmingai veiklai suvienija vaistažolių ekspertus, mitybos ir sporto specialistus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus.

„Atvykite ne tik švęsti, bet ir sužinoti apie senolių išmintį, liaudies receptūrą ir gamtos siūlomus stebuklus“, – pažymi gydytoja R. Žukauskienė.

Pasitelkę orientacinį ėjimą šiaurietiškomis lazdomis po Lietuvos liaudies ir buities muziejaus gražiausias vietas kartu su sporto trenerio Broniaus Burneikos komanda jie įrodė, kad sveikatos šaltinį galima atrasti Lietuvoje augančiose vaistažolėse, pasitelkiant fizinį aktyvumą bei proto mankštą.

“Peržengus keturiasdešimt dviejų metų slenkstį, silpnėjant inkstų energijai, pagal kinų mediciną, intensyvėja senėjimo procesai žmogaus organizme. Silpnėjant organizmo funkcijoms, reikia pasinaudoti augalų teikiama galia. Vaistažolės – vienas svarbiausių ir saugiausių būdų palaikyti sveikatą”, – susirinkusiems teigė Virgilijus Skirkevičius.

Šventės dalyvius jis vaišino gudobelių arbata, bet pabrėžė, kad vienas iš seniausių būdu išgauti gydomąsias gudobelių savybes yra spiritinių tinktūrų forma.

Vaistažolės – vienas svarbiausių ir saugiausių būdų palaikyti sveikatą.

„Etanolyje geriau tirpsta kai kurios širdį, nervų sistemą ir virškinimą veikiančios medžiagos. Jos koncentruojasi ir veikia greičiau negu veiktų pats augalas. Etanolis kaip tirpiklis ir "augalo nešėjas", pasižymi rūgščiomis savybėmis, kurios pagerina augalo veikliųjų medžiagų įsisavinimą skrandyje ir plonajame žarnyne. Ypatingai tuomet, kai vargina virškinimo problemos. Tai istoriškai senas vaistų gamybos būdas, bet tinkantis ir šiuolaikiniam žmogui“, – akcentavo garsus fitoterapeutas.

Žolininkas atkreipė dėmesį į tai, kad tai vaistažolių tinktūrą reikia vartoti racionaliai ir atsakingai. Patiems ją gaminant neužtikrinama kokybė, kurią gauna vaistas praėjęs pro visas patikras ir griežtai reglamentuojamus gamybos procesus. „Saugiausia įsigyti jau pagamintą tinktūrą, kurios gamybos procesas paremtas mokslu ir ilgametėmis tradicijomis bei užtikrina tinktūrų saugumą bei efektyvumą“, – pabrėžė V. Skirkevičius.

Pasak orientacinį turą vedusios žolininkės Danutės Kunčienės, akivaizdu, kad lietuviai vis labiau domisi vaistažolių nauda ir linkę brangius medikamentus iškeisti į natūralesnes gamtos dovanas. “Toks gausus šventės “Pažink lietuviškas vaistažoles” dalyvių skaičius mane maloniai nustebino. Žmonės susipažinti su augalais ir jų gydomosiomis savybėmis specialiai vyko iš skirtingų Lietuvos kampelių” – džiaugėsi D. Kunčienė. Jos nuomone, vaistažolių mišiniai yra itin naudingi žmogaus organizmui, tačiau juose ir jų vartojime turi vyrauti harmonija.

Renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė tapo puikia proga suvienyti vaistažolių ekspertus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus. “Būtų smagu, jei tokia vaistažolių pažinimo ir sporto šventė taptų tradicija ir pritrauktų kasmet vis daugiau žmonių. Vasaros pabaiga – geriausia proga prisiminti senolių išmintį ir gamtos siūlomus stebuklus,” – pažymėjo įmonės “Valentis” atstovės Indrė Šumskienė.