Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, 2022 m. vienam milijonui Europos gyventojų teko 46 mirtys keliuose. Lietuvoje pernai eismo įvykiuose iš viso žuvo 120 žmonių, šiemet iki rugsėjo 18 d. – jau 107. Tai yra 31 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje eismo įvykiuose šiemet iki rugsėjo 18 d. jau žuvo 12 žmonių, Klaipėdos mieste – vienas. Pernai per visus metus Klaipėdos apskrityje užfiksuota 17 žūčių keliuose, Klaipėdos mieste – penkios.

„Europos dieną be žuvusiųjų keliuose (rugsėjo 20-ąją) pasitikime su nauju pasiryžimu. Kasdien, dalyvaudami viešajame eisme, ir kaip vairuotojai, ir kaip pėstieji ar keleiviai priminkime sau ir kitiems, kad kelyje beveik viskas priklauso nuo mūsų pačių atsakingumo, dėmesio ir sąmoningumo“, – vakar kvietė Lietuvos kelių policijos ir Klaipėdos pareigūnai.

Rugsėjo 16–22 d. Europoje vyksta ir socialinė iniciatyva – Saugaus eismo dienos. Jas taip pat inicijavo „Roadpol“.

Uostamiesčio pareigūnai visą rugsėjį paskyrė saugiam eismui. Vyksta reidai prie ugdymo įstaigų, tikrinamas vairuotojų blaivumas, fiksuojami viešosios tvarkos pažeidimai.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas kartu su policijos bendruomene kviečia Lietuvos žmones dvasiniam susitelkimui, susikaupimui ir apmąstymui.

„Žmogaus gyvenimas neretai toks trapus, o širdies skleidžiama šviesa ir šiluma nors ir didžiulė, bet ji dėl neatsakingo elgesio kelyje gali netikėtai užgesti. Maldoje prisiminkime tuos, kurie žuvo eismo nelaimėse, ir saugokime tuos, kurie esame gyvi“, – sako A. Toliatas.

Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti pradėta minėti 2005 metais. Jos iniciatoriai – Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija. Buvo priimta rezoliucija, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiems eismo įvykiuose paminėti.

Pagrindinis šios atmintinos dienos tikslas – solidarumo išreiškimas ir dvasinis palaikymas, skirtas šeimoms, kurios išgyvena netektis dėl keliuose eismo įvykiuose prarastų savo šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Kartu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad būtų išvengta beprasmių aukų.

Pasaulyje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, 50 milijonų sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. 2018-aisiais Europos keliuose žuvo 25 300 žmonių, Lietuvoje – 173. Šiais metais, iki lapkričio 13-osios, Lietuvoje eismo nelaimėse jau žuvo 159 žmonės.

Renginiai „Neužgesk“, skirti šiai dienai paminėti, vyks Katedros aikštėje Vilniuje, Atgimimo aikštėje Klaipėdoje,  Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje.

Renginių iniciatorius – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Sekmadienį daugelyje bažnyčių bus aukojamos šv. Mišios, skirtos Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti.

Nuo 10 val. visų lauks:

įspūdingo dydžio meninė instaliacija bažnyčios viduje;

po 12 val. mišių – kamerinio choro „Te Deum“ koncertas;

atšvaitų dirbtuvės, kuriose pareigūnai kvies gyventojus prie drabužių, kuprinių, kepurių prisitvirtinti įvairiausių formų atšvaitus, kad kiekvienas kelyje būtų matomas ir saugus.

Pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų Lietuvoje padėtis pernai buvo blogiausia Europos Sąjungoje (ES). Milijonui gyventojų teko 100 žuvusiųjų eismo įvykiuose. Todėl rudenį Vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais nedrausmingiems vairuotojams būtų įteisintos griežtesnės bausmės. Šiuos pakeitimus pirmadienį svarstė Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo taryba.

Lietuva, kaip ES valstybė, yra įsipareigojusi sumažinti žūčių skaičių eismo įvykiuose. Prieš keletą metų ėmusis papildomų priemonių ir paskelbus akciją „Stop Karui keliuose“,  žūčių skaičių pavyko sumažinti per pusę. Jei 2006 m.  keliuose žūdavo maždaug 700 žmonių per metus, tai 2012, 2011 metais – tik po 300. Tačiau šiuo metu, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje situacija vėl nekokia.

„Apibendrinus šių metų pirmą pusmetį užfiksuota 1418 eismo įvykių, juose žuvo 114 žmonių ir 1670 sužeistų. Lyginant su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu pirmu pusmečiu, sužeistų ir žuvusiųjų sumažėjo po 4 proc., o eismo įvykių –3 proc. Bendra situacija nebloga, tačiau, lyginant su ES šalimis, yra nekokia. Esame paskutiniai, o kokia situacija bus 2013 metais – sunku pasakyti“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos sk. viršininkas Dainius Šalomskas.

Dėl tokios padėties rudenį Vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais nedrausmingiems vairuotojams būtų įteisintos griežtesnės bausmės. Siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios baudų balų sistemos už eismo pažeidimus.

„Už tam tikrus nusižengimus būtų ne tik skiriamos piniginės baudos arba atimamos teisės, bet kaupiami baudos balai. Per metus surinkus, tarkime, 10 balų, bus atimamos teisės vairuoti“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Baudos balai galiotų metus, o po to būtų anuliuojami. Pasak viceministro balų sistema dar padėtų ir geriau išieškoti baudas, nes jas tektų sumokėti atgaunant vairuotojo pažymėjimą.  Vien už 2011 metus iš prasižengusių vairuotojų dar neišieškota per 50 mln. litų.

Eismo problemas analizuojantys specialistai sako, kad pirmiausia praverstų gerai išnagrinėti žūčių keliuose statistiką. Esą dėl neblaivių vairuotojų žūsta tik 9 proc. eismo dalyvių, o dėl neatsargaus vaikščiojimo tamsiuoju paros metu – 30–40 proc. pėsčiųjų.

„Turime užkardyti tuos pažeidimus, kurie yra mirtini pėsčiųjų tarpe. Jeigu išsaugosime 30 proc. pėsčiųjų tamsiu paros metu, avaringumas pagerės. Lygiai taip pat buvo daroma 2007 metais kuomet daugiausiai keleivių žūdavo dėl to, kad nebuvo prisisegę saugos diržų. Kuomet buvo įvesti saugos diržai, situacija pasitaisė ir nežūsta keleivių tiek, kiek žūdavo ankstesniais metais“, – prognozavo technologijų mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas dar turi svarstyti Vyriausybė ir teikti Seimui. Baudų balų sistema galėtų įsigalioti nuo 2014 metų.