Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50–80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.

Tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba, nes tuomet gali būti nustatyti kitokie žvejybos reikalavimai.

Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 centimetrų lydekas, iki 45 centimetrų sterkus, iki 30 centimetrų marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas.

Numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną.

Draudimas taip pat negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmą, tiek paskutinę dieną.

Numatomas ir naujas draudimas žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną. Draudimas reikalingas neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų nuo spalio iki gruodžio pabaigos.

Be to, numatoma panaikinti draudimą žvejoti nuo liepos iki gruodžio Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius.

Viena Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Per pataisų svarstymą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo ir pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad iki 50 eurų pabrangintas bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose. 

Jei pataisos bus priimtos, leidimo dvi paras žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nelimituojant žvejybos kaina didės nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.

Mėnesio trukmės leidimas žvejoti paleidžiant žuvis tokiuose telkiniuose kainuos 10 eurų, o metų trukmės – 25 eurus.

Tuo metu leidimas žvejoti telkinyje, kuris neturi leidimo naudoti žvejybos plotą ir kuriame limituota žvejyba, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą, parai kainuotų 5 eurus (dabar – 2,5 euro), savaitei – 15 eurų (8 eurai), o mėnesiui – 30 eurų (14 eurų).

Vienos paros leidimas lašišų ir šlakių limituotai žvejybai kainuotų 15 eurų, o paleidžiant visas sugautas žuvis – 5 eurai.

Nemokamą žvejo bilietą gautų pensininkai bei neįgalieji, kaip ir dabar, bei jaunuoliai iki 18 metų. Šiuo metu žvejoti nemokamai be leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

„Kad tiesiog žvejai mėgėjai kažkokiame formate galėtų teikti siūlymus, kur jie mato prioritetą, pavyzdžiui, tam tikrų metų lėšų paskirstymui“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Gedvilienė.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutiko, kad atsiras papildomų iššūkių, todėl toks formatas būtų reikalingas.

„Kasdieninei operacinei veiklai, lėšų paskirstymui, pasikonsultavimui mes būtume už kažkokį formatą“, – kalbėjo K. Šetkus. 

Seimo narys Linas Jonauskas teigė, kad šiuo metu veikia įstatyme įtvirtinta Mėgėjų žvejybos taryba, tačiau jos veikloje netrūksta problemų, nėra vadovų kaitos, todėl reikėtų ją atnaujinti.

„Jeigu ji atliktų tą tikrąjį patariamą darbą ir pasakytų, ką žvejai mėgėjai mato, kokia yra vizija ir perspektyvos, visiems būtų paprasčiau, aiškiau ir skaidriau“, – kalbėjo Seimo narys. 

Tuo metu Aplinkos ministerijos patarėjas Vilmantas Graičiūnas įsitikinęs, jog naujos žvejų struktūros kurti nereikia, galima sutvarkyti dabartinę: „Yra Mėgėjų žvejybos taryba ir tikrai galima ją sutvarkyti įvedus ten kadencijas, jeigu dabartinė taryba nebetinka“.

A. Gedvilienės teigimu, Mėgėjų žvejų taryba sulaukia daug kritikos: „Amžinas galėjimas būti taryboje, ne per daug kažką daryti – turėtų būti kažkoks skirtingas požiūris. (...) Yra galimybė judėti dvejomis kryptimis – ir susitvarkyti įstatymą, ir turėti patariamą naują formatą“.

Žvejys ir visuomenininkas Evaldas Bubulis sako, jog žvejybos mėgėjai norėtų dalyvauti kontroliuojant lėšų paskirstymą ir projektų įgyvendinimą.

Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba.

 

„Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba. (...) Žmonių, visuomenės įsijungimas į tokios projektus yra svarbus. Finansų mes gal jums ir nepadėsime tvarkyti, bet jeigu yra surenkami 4 mln. eurų už kažkokius bilietus ir yra pakeliama jų kaina, tai būtų tikrai gražu, kad tie pinigai būtų skiriami žuvivaisos švietimui“, – komiteto posėdyje kalbėjo E. Bubulis.

Žvejys mėgėjas, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius pageidavo, jog Mėgėjų žvejybos įstatyme būtina numatyti galimybę gauti paramą nevyriausybinėms organizacijoms.

„Šiai dienai nėra jokių galimybių. Kiek mes prašėme padėti viešinti klausimus, mes šansų pinigų gauti neturime. (...) Mes esame finansiškai visiškai atstumiami nuo valstybės“, – teigė K. Klimavičius.

Jis taip pat nepritarė siūlymui, jog už vienos paros leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai tektų sumokėti 15 eurų, o jei žuvys paleidžiamos – 5 eurus.

„Rudenį mes žuvies ar taip, ar taip neimame, bet kankintume ją prieš nerštą tik už 5 eurus. (...) Jeigu visi sumokėtų po 15 eurų, mes turėtume 150 eurų, o ne 25, kuriuos galėtume skirti žuvų sąlygoms pagerinti“, – sakė K. Klimavičius. 

Pasak Aplinkos ministerijos patarėjo V. Graičiūno, vienintelis būdas finansuoti žvejų organizacijas – šiuo metu veikiantis projektinis finansavimas.

„Organizacijos norėtų, kad jiems būtų skiriami pinigai tiesiogiai. Kokiu būdu, kaip atrinkti tas organizacijas, kurioms būtų skiriami pinigai tiesiogiai?“, – kalbėjo jis.

Rugsėjo pabaigoje po pateikimo Seime priimtomis Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisomis siūloma leidimų žvejoti dvi paras kainą didinti nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.

A. Gedvilienės duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Jiems parduodant žvejo bilietus surenkama 1,4–1,6 mln. eurų. Aplinkos ministerijos atstovo Povilo Paukštės teigimu, po pakeitimų surenkamų lėšų suma galėtų siekti daugiau nei 4 mln. eurų.

A. Gedvilienė anksčiau teigė, jog padidinus įkainius, kurie nebuvo keisti 11 metų, planuojama surinkti daugiau lėšų ir investuoti į vandens telkinius, įžuvinimą, žuvies išteklių atkūrimą.  

Brangimą riša prie algų

Šiuo metu Seime svarstomos Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisos, kurios numato žvejybos leidimų kainas didinti 2–3 kartus.

Dviejų parų žvejybos leidimas, kainavęs 1,4 eurus, brangtų iki 3 eurų, mėnesio leidimas, kainavęs 5 eurus, brangtų iki 15 eurų, o metinis leidimas nuo 14 eurų brangtų iki 50 eurų.

Seimo narė Aistė Gedvilienė tikino, kad branginimo iniciatyva atėjusi iš pačių žvejų mėgėjų, kurie, neva, suprantantys, kad valstybės turtas Lietuvoje išdalinamas pernelyg pigiai.

Žvejybos leidimų branginimas siejamas su tuo, kad jis 11 metų nebuvo keistas.

Per tą laiką žmonės Lietuvoje prasigyvenę, todėl tas 2–3 kartų brangimas neatrodantis drastiškai. Pateiktas pavyzdys, kad vidutinis darbo užmokestis, statistikos duomenimis, užaugęs 2,5 karto. 2012 m. vidutinis darbo užmokestis siekęs 1 651 litą arba 480 eurų, o 2023 m. jis buvęs 1 241 euras.

Kelis kartus didinti žvejybos leidimų kainas esą būtina ir dėl to, kad smarkiai išaugusios įžuvinimo medžiagos kainos. Pagal 2023 m. duomenis, vienos įžuvinimui skirtos lydekaitės rinkos kaina buvusi 1,8 euro. Todėl pagal senąsias kainas už dviejų parų žvejybos leidimo kainą nebeįmanoma nupirkti netgi vienos įžuvinimui skirtos lydekaitės.

Jonas Jarutis / Asmeninio archyvo nuotr.

Įžvelgė piktnaudžiavimą galia

Dalį Seimo narių 2–3 kartus planuojamos didinti mėgėjiškų žvejybos leidimų kainos papiktino. Žvejyba, kaip ir daugelis kitokių veiklų, gražiausių Lietuvos vietų, greitu laiku prieinamos bus tik patiems turtingiausiems Lietuvos žmonėms.

„Gamtos ištekliai yra visos valstybės žmonių nuosavybė“, – priminė Seimo narys Edmundas Pupinis.

Kad yra infliacija, todėl kainų kėlimas neišvengiamas tris kartus didinamu mokesčiu, prisipažino nustebęs ir Seimo narys Vilius Semeška.

Seimo narys Artūras Skardžius įžvelgiantis ir piktnaudžiavimą parlamentine galia, matantis norą pasipinigauti, nes nėra atsakymo, kur iš žmogaus mokesčių pavidalu atimtus pinigus ketinama padėti.

Seimo narys Algis Strelčiūnas pastebėjo, kad nereikėtų manipuliuoti tuo, kad žvejai mėgėjai patys prašę didinti žvejybos mokesčius. Jei kas ir buvęs užsiminęs, tai tikrai neprašęs didinti mokesčių 2–3 kartus.

Pastebėta, kad svarstant mėgėjų žvejybos leidimų kainų kėlimo procedūrą nėra jokių žvejų mėgėjų organizacijų pozicijos.

Kas bent kiek yra susidūręs su viešuoju valdymu, puikiai supranta, kad surinkti net ir tiksliniai pinigai, patekę į biudžetą, ne visada skiriami toms reikmėms, kurioms yra numatyti.

Galbūt Seimo nariai nebesuvokia, jog jau kurį laiką, o tiksliau nuo šio Seimo kadencijos pradžios, nei žmonių, nei atskirų grupių gynėjų – asociacijų ar klubų nuomonės – niekas nebeklausia. Neva, Seime, Vyriausybėje sėdi patys protingiausi Lietuvos žmonės, kurie žino, kada ir ką reikia daryti.

Neaiškūs investavimo tikslai

Esminis klausimas, kam bus naudojami 2–3 kartus daugiau surinktų pinigų iš žvejų mėgėjų.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Iš jų už žvejybos leidimus per metus būdavo surenkama nuo 1,4 iki 1,6 mln. eurų. Išaugus mokesčiams 2–3 kartus, sumos išaugs iki 4–5 mln. eurų, jei tie patys 300 tūkst. žvejų mėgėjų išliks, nes kai kam, ypač pensininkams, sumos gali pasirodyti ir per didelės.

Seimo narė A. Gedvilienė teigė, kad iš žvejybos leidimų surinkti pinigai būtų investuojami į vandens telkinius: įžuvinimą, žvejybos vietų tvarkymą, valčių įleidimo vietų statybą, aplinkosaugą.

Labiausiai užkliūva tai, kad už žvejų mėgėjų pinigus planuojama įrengti valčių įleidimo vietas.

„Stebina galimas pinigų panaudojimas valčių nuleidimo vietų kūrimui. Tikras žvejys mėgėjas atsiveža guminę valtelę ir jam nereikia jokių infrastruktūrų. Bijau, kad prikursime infrastruktūrų, o po to visos antys kilnosis nuo bangų, kai po ežerus ir upes lakstys valtys su elektriniais varikliais ar vandens motociklai“, – pastebėjo Seimo narys E. Pupinis.

Seimo narys Jonas Jarutis mano, kad iš žvejų mėgėjų surinktų pinigų panaudojimas vandens telkiniams gali būti tik fikcija.

„Kas bent kiek yra susidūręs su viešuoju valdymu, puikiai supranta, kad surinkti net ir tiksliniai pinigai, patekę į biudžetą, ne visada skiriami toms reikmėms, kurioms yra numatyti. Iš bendro katilo dažniausiai tik dalis yra atiduodama tam, kam buvo numatyta“, – pastebėjo J. Jarutis.

Drastiškas 2–3 kartų žvejybos leidimų kainų kėlimas gali būti viena iš daugelio priemonių, kurios svarstomos ir bus įvedamos tam, kad būtų užkaišytos vis labiau ir dėl suprastėjusios ekonomikos didėjančios biudžeto skylės.

Po pateikimo projektui pritarė 65 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 35. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Šis pro­jek­tas at­ėjo iš pa­čių žve­jų siun­čia­mų sig­na­lų, kad vals­ty­bės tur­tą, tai yra žu­vų iš­tek­lius, mes tik­rai la­bai pi­giai ar­ba per­ne­lyg pi­giai iš­da­li­na­me“, – sakė viena iš projektų autorių, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė.

Tarp teikėjų dar yra aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir socialdemokratas Linas Jonauskas.

„Šiuo pro­jek­tu mes ne­siū­lo­me la­bai dras­tiš­kai kel­ti mė­gė­jų žve­jų bi­lie­tų. Ki­ta ver­tus, nors skam­ba – tris kar­tus ar du kar­tus, kai­nos vis tiek lie­ka ga­na sim­bo­li­nės. Pa­vyz­džiui, žve­jo mė­gė­jo bi­lie­tas dviem pa­roms – 3 eu­rai, kai iki šiol bu­vo 1 eu­ras 40 cen­tų, mė­ne­siui – 15 eu­rų, me­tams – 50 eu­rų“, – sakė A. Gedvilienė.

Dabar žvejo mėgėjo bilietas dviem paroms kainuoja 1,4 euro, mėnesiui – 5 eurai, metams – 14 eurų.

Be to, anot parlamentarės, norima skatinti žvejus laikytis prin­ci­po „pa­ga­vai – pa­leisk“.

Projekte numatyta, kad už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų, bet jei žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius – 5 eurai.

„Taip pat no­rė­da­mi pa­trauk­ti kuo dau­giau jau­nų žmo­nių į žve­jy­bą, kei­čia­me am­žių, iki ka­da ne­mo­ka­mas žve­jo bi­lie­tas. Tai­gi, bus ne­be 16 me­tų, o 18 me­tų“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto vadovė.

Jos tvirtinimu, pagrindinis pasiūlymų tiks­las – su­rink­ti dau­giau lė­šų tam, kad bū­tų kuo dau­giau in­ves­tuo­ja­ma į van­dens tel­ki­nius, jie įžu­vi­na­mi, su­da­ro­ma ga­li­my­bė fi­nan­suo­ti ap­lin­ko­sau­gą, in­fra­struk­tū­ros prie vandens kūrimą.

Dabar į valstybės biudžetą už mėgėjų žvejybos leidimus kasmet surenkama apie 1,5–1,6 mln. eurų. Priėmus projektą, tikimasi surinkti apie 4,6 mln. eurų.

Pasak projekto autorių, šiuo metu galiojančios mėgėjų žvejybos leidimų kainos nustatytos 2012 metais, 2014 metais jos aritmetiškai perskaičiuotos į eurus – taigi, nesikeitė 11 metų.

„Tikriausiai nerasime tokios prekės ar paslaugos, kurios kaina nesikeitė tiek metų. Šiandien gautų pinigų už žvejybos leidimus jau nebeužtenka telkinių įžuvinimui, moksliniams tyrimams ir kitiems svarbiems tikslams“, – sakė S. Gentvilas.

Laivuose – dėžės menkių?

"Pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą, bet kokia tikslinga menkių verslinė žvejyba turėtų būti draudžiama. Tačiau situacija yra priešinga. Žvejams mėgėjams nuo 2020 m. sausio 1 d. yra visiškai uždrausta Lietuvos priekrantėje žvejoti menkes meškere. Tačiau žvejai verslininkai pilnais tinklais traukia menkes, o šių žuvų prekyba turguose sėkmingai vyksta. Tad kaip suprasti tokius dvigubus standartus?" – piktinosi žvejys mėgėjas Darius Kvietkauskas.

Spalio 17 d. tarp 10 ir 14 val. jūroje ties Karkle vyras užfiksavo dešimtis pastatytų tinklų.

"Tinklai buvo sustatyti 8–12 km nuo kranto linijos. Tuo metu plaukiojo du ar trys žvejų verslininkų laivai, kuriuose dirbantys žmonės iš tinklų traukė gausų menkių laimikį. Jie vietoje skrodė ir krovė į dėžes. Be menkių, tinkluose kitų žuvų nebuvo matyti. Darau prielaidą, kad menkės buvo gaudomos tikslingai", – įtarė vyras.

Po kelių dienų situacija vėl pasikartojo, tad žvejys puolė skambinti Žuvininkystės tarnybai.

Darius Kvietkauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Spalio 19-ąją paskambinau į Žuvininkystės tarnybą. Gavau atsakymą, kad verslininkams menkes gaudyti ir pardavinėti galima. Įžvelgiu, kad galėjo būti pažeistas viešasis interesas. Vyksta legalus brakonieriavimas. Drastiškų draudimų prireikė dėl to, jog deklaruojama, kad jūroje trūksta žuvų. Visi supranta, kad meškere jūros neišgaudysi, o štai verslininkų tinklams yra duota visiška laisvė", – nuomonę išsakė D.Kvietkauskas.

Kilogramas – 4 eurai

Pasak žvejo, šiuo metu menkės juda iš vasarinių mitybos zonų kranto link.

"Jos grįžta maitintis smulkiomis žuvimis. Verslininkai stato 4,5–5 cm dydžio akių tinklus. Mailius į šiuos tinklus net nepapuola. Nesunku suprasti, kokios žuvys įstringa tokiuose tinkluose. Oficialiai žvejai verslininkai sugautas menkes įvardija kaip priegaudą. Priegaudą galima pasiimti. Vadinasi, ir prekiauti galima. Labai juokinga – menkių gaudyti negalima, o šių žuvų – pilnos prekyvietės", – pastebėjo vyras.

Visi supranta, kad meškere jūros neišgaudysi, o štai verslininkų tinklams yra duota visiška laisvė.

D.Kvietkauskas išsaugojo aibę socialiniuose tinkluose aptiktų žvejų verslininkų skelbimų apie parduodamas menkes.

"Menkių – kiek nori, po keturis eurus už kilogramą. Vieni pasiskelbia, kokiame turguje pardavinėja – Klaipėdos ar Kretingos. Kiti nutyli, bet susisiekus atsako, kad Tilžės turguje prekiauja", – pasakojo žvejys.

Savo pastebėjimus žvejys nusiuntė Europos komisarui Virginijui Sinkevičiui, kuris Europos Komisijoje atsakingas už aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės sektorių.

"Atsakymo nesulaukiau. Ir labai dėl to gaila", – patikino žvejys.

Mokesčiams – grašiai

Šią vasarą tūkstantinę žvejų mėgėjų minią į mitingą uostamiestyje surinkusios asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas Kęstutis Klimavičius tikino, kad žvejo užfiksuota situacija išties yra skandalinga.

"Atrištos rankos brakonieriauti. Oficialiai menkių verslininkai gaudyti negali, esą gaudo kitas žuvis. O iš tiesų vyksta tikslinė menkių žvejyba, tik deklaruojama tai kaip priegauda. Tai yra akivaizdus verslinės žvejybos protegavimas", – aiškino K.Klimavičius.

Žvejus piktina ir tai, kad mėgėjams ir verslininkams taikomi skirtingi standartai.

"Žvejys mėgėjas, išplaukęs gaudyti kitų žuvų, taip pat gali sugauti menkių. Ištrauktos iš didelio gylio menkės greičiausiai žus. Ir niekam nepaaiškinsi, kad tai priegauda. Žvejys mėgėjas turės mokėti baudą, o verslininkas – ne", – akcentavo K.Klimavičius.

Žvejai mėgėjai yra įsitikinę, kad verslinės žvejybos kontrolė valstybei kainuoja brangiau nei šio verslo sumokami mokesčiai.

Prekyba: socialiniuose tinkluose žvejai verslininkai siūlo pirkti šviežių menkių. / Skaitytojo nuotr.

"Per metus žvejai verslininkai sumokėjo vos 250 tūkst. eurų mokesčių. O deklaruota, kad sugauta tūkstantis tonų žuvų. Išeina, už toną vos 20 euro centų mokesčių Lietuva gavo. Labai skurdūs skaičiai. Visi suprantame, kad realiai pagaunama kone dvigubai daugiau", – sakė K. Klimavičius.

Dėl marių – naujos tvarkos

Aistros kyla ir dėl žūklės tvarkų Kuršių mariose. Šalyje kol kas sunkiai skinasi kelią siūlymai uždrausti verslinę žūklę vidaus vandenyse ar bent jau Kuršių mariose.

Verslininkai argumentuoja, kad uždraudus verslinę žvejybą lietuviai neteks galimybės valgyti šviežias žuvis.

"Suskaičiavome, kad šie verslininkai per metus kiekvienam šalies piliečiui parūpino vos po 300 gramų žuvų file, sugautų Kuršių mariose. Tai taip pat yra apgailėtini skaičiai", – pasakojo K. Klimavičius.

Aplinkos ministerija siūlo keisti verslinės žvejybos Kuršių mariose tvarką. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki spalio 27 d.

Tikrino: Žuvininkystės tarnyba skelbia, kad rugsėjį Klaipėdoje žuvų iškrovimo vietose buvo patikrinti 3 iš 5 Baltijos jūroje žvejojusių Lietuvai priklausančių tralerių, iš kurių iškrauta 7,2 tūkst. kg strimelių, 50 kg šprotų, 1,7 tūkst. kg upinių plekšnių ir 117 kg menkių priegaudos. Neatitikimų nerasta. / Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Remiantis mokslininkų pateikta informacija apie lašišų bei šlakių išteklius ir jų migracijos kelius bei verslinės žvejybos sugavimų Kuršių mariose analize, numatoma nustatyti pusantro mėnesio ilgesnį žvejybos draudimo laikotarpį 2 km atstumu nuo Kuršių marių rytinio kranto ir 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio kranto iki farvaterio.

Žvejoti būtų draudžiama ne tik statomaisiais tinklaičiais, kaip yra dabar, bet ir gaudyklėmis.

Griežtinamas jūroje žvejojančių žvejų verslas

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota didės.

Tai šią savaitę sutarta ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

"Pasiekėme tai, ką galėjome pasiekti vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, nes Europos Komisija teikė siūlymus vadovaudamasi mokslinėmis rekomendacijomis dėl tausiosios žvejybos ribų, ir tuo remiantis nustatomos kvotos", – BNS antradienį sakė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

Jo teigimu, kitąmet, palyginti su šiais metais, 70 proc. iki 33 tonų mažėja rytinių menkių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis, tačiau ją išnaudojus Lietuva galės kreiptis į kitas Baltijos šalis, kad jos kvotomis pasidalintų.

"Yra priimta deklaracija, kad jeigu išnaudosime tą 33 tonų kvotą, turėsime galimybę kreiptis į kitas valstybes nares ir jos galės pasidalinti jų neišnaudotomis kvotomis su Lietuva, kad nesustabdytume žvejybos", – sakė viceministras.

2021 m. Lietuvos žvejai galės sugauti 2,8 tūkst. tonų centrinio baseino strimelių – 36 proc. mažiau nei šiemet. Šprotų bus leidžiama žvejoti 14 tūkst. tonų – 6 proc. daugiau. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. iki 1 464.

Anot viceministro, Lietuva siekė, kad strimelių žvejybos kvotų mažinimas būtų ne toks žymus, tačiau dėl mokslinių rekomendacijų nebuvo galimybių jų padidinti.

"Šioje vietoje nelaimėjome, bet padarėme kartu su latviais politinį pareiškimą, kad mes susirūpinę tokia padėtimi ir prašome ieškoti galimybių, jog taip drastiškai kvotos kasmet nebūtų mažinamos", – sakė E. Gustas.

Šaltinis – BNS.

Chaosas dėl išteklių tyrimo

Seimas ėmėsi keisti Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas. Iki šiol žvejybai naudojamuose valstybiniuose žvejybos plotuose žuvų išteklių tyrimus kas penkerius metus reikėjo atlikti, kai plotai buvo didesni nei 100 ha. Dabar tokie tyrimai turėtų būti atliekami ir mažesniuose plotuose ne rečiau kaip kas 10 metų.

Anot Seimo teisės departamento dėl valstybės vandens telkinių žuvų išteklių tyrimų yra chaosas. Pagal Žuvininkystės įstatymą, didesniuose nei 500 ha vandens telkiniuose žuvų tyrimai turi būti atliekami kas 2 metus, didesniuose nei 200 ha – kas 5 metus, likusiuose telkiniuose – kas 10 metų.

Seimo teisininkams užkliuvo, kodėl Mėgėjiškų žvejybos įstatymas numato didesnius nei 100 ha telkinius tirti kas 5 metus, jei pagal Žuvininkystės įstatymą tokie iki 200 ha dydžio telkiniai tiriami kas 10 metų.

Ar čia nėra daromos naujos landos įvairiems tyrėjams iš valstybės biudžeto ar ES paramos gauti daugiau pinigų, nes tyrimai būtų dažnesni?

Leidimai brangs

Naujosios Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos numato, kad žuvininkystės mėgėjų leidimai žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose brangtų: parai nuo 1,4 euro iki 2 eurų, mėnesiui nuo 5 iki 6 eurų, metams nuo 14 iki 15 eurų.

Dar labiau brangtų žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, noras gaudyti saugomas ir globojamas žuvis, išskyrus šlakius ir lašišas. Leidimas brangtų parai nuo 2,5 iki 3 eurų, savaitei nuo 8 iki 10 eurų, mėnesiui – nuo 14 iki 20 eurų.

Seimo teisininkams užkliuvo tai, kad Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas rengiamasi keisti nuo gegužės mėnesio. Tai reiškia, kad ir nauji įkainiai įsigaliotų nuo gegužės.

Dabar yra pardavinėjami mėgėjiškos žvejybos leidimai visiems metams pagal senąją kainą. Ar dabar įsigijusiems leidimus visiems metams tektų mokėti papildomai pagal naujus įkainius? Teisininkų nuomone, įstatymas turėtų būti papildytas nuostata, nustatančia, kad naujos žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems žvejybos leidimams.

Nauji mokesčiai ir draudimai

Vienus apdėjusi didesniais mėgėjiškos žvejybos mokesčiais, kitus valdžia siekia iš viso nuo jų atleisti. Į tokią kategoriją pakliūva visi Nemuno deltos regioninio parko gyventojai. Prieš tai buvo tik Rusnės gyventojai. Lietuvoje nuo žvejybos mokesčio būtų atleidžiami visi asmenys iki 18 metų. Prieš tai nemokamai žvejoti galėjo asmenys iki 16 metų.

Seimo teisininkams sukėlė nuostabą, kodėl rengiamasi duoti „nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus“, jei tam tikroms kategorijoms žmonių ir taip suteikiama teisė žvejoti nemokamai. Kam reikalinga papildoma biurokratija išdavinėti „tuščius“ leidimus?

Nemokamai galinčių žvejoti asmenų kategorijų plėtimas tarsi būtų kompensacija už papildomai keliamas žvejybos leidimų kainas.

Lietuvoje didinti kainas tampa jau įprasta. Niekas dėl 1–2 papildomų eurų net ir nepurkštauja. Tačiau galima pažymėti, kad kainų kėlimas pasirinktas žvejams mėgėjams pačiu nepatogiausiu metu, kai nuo šių metų visiškai uždrausta mėgėjiška menkių žvejyba Baltijos jūroje.

Mėgėjiška, rekreacinė žvejyba turėtų būti skatinama, gal netgi remiama iš ES paramos, bet, užuot ją skatinus, Lietuvoje uždedami ir didesni mokesčiai, ir nauji draudimai.

Daugiausiai mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų nustatyta didžiuosiuose Klaipėdos (53), Kauno (36) bei Vilniaus (29) reginiuose, o už šiurkščius mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus gausiausiai bausta Vilniaus regione (14).

Taip pat per šiemet vykusią akciją iš žvejų mėgėjų paimtas 71 ne mėgėjų žvejybos įrankis, iš kurių net 62 tinklai, 24 mėgėjų žvejybos įrankiai bei trys valtys.

„Daugiausiai tinklų paimta Kauno (33) bei Vilniaus (22) regionuose. Be to, per šiemet vykdytą akciją patikrinta beveik 50 verslinės žvejybos įmonių ir nustatyti tik trys nešiurkštūs pažeidimai. Toks rezultatas iš tiesų džiugina“, – sako K. Motiekaitis, Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininkas.

Visiems sulaikytiems pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, pagal kuriuos asmenims gresia bauda nuo 120 eurų iki 300 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Neleistinu būdu sugavusiems žuvis taip pat teikiama atlyginti gamtai padaryta žala, kuri už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį siekia 580 eurų.

Per akciją „Lašiša 2019“ buvo nustatyti ir kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, daugiausia jų – Klaipėdos regione, kur asmenys bausti už saugomų teritorijų reikalavimų pažeidimus.

AAD primena, kad šiemet ši, migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta, akcija prasidėjo anksčiau nei įprastai, atsižvelgiant į tai, jog pernai liepos pabaigoje jau buvo fiksuojama prasidėjusi šių žuvų migracija. Taip pat nuo šių metų „Lašiša 2019“ vykdoma dviem etapais. Pirmasis akcijos etapas „Migracija“ tęsėsi nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 30 dienos, o nuo spalio 1 vyko antrasis etapas – „Nerštas“.

Pranešti apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995

Nukerta tarsi kirviu

Kai prieš porą dešimtmečių Lietuvoje buvo pradėta kalbėti, kad būtina skatinti jūrinį turizmą ir rekreacinę žvejybą, pamažu pradėjo kurtis mėgėjiškos menkių žvejybos verslas.

Atsirado žvejybos turizmo, rekreacinės laivybos įmonėlių. Dėl menkių žvejybos verslo paskatinta ne tik žvejybos įrangos prekyba, bet ir masalų, kitos su žvejyba susietos įrangos gamyba, daugiausia Klaipėdoje. Nuo kitų metų šis užsimezgęs, dar palyginti trapus verslas gali būti nukirstas.

Rengiamasi visiškai uždrausti menkių žvejybą rytinės Baltijos jūros dalyje. Porą dešimtmečių Lietuvoje kūręsis verslas greičiausiai žlugs.

Dauguma šio verslo žvejų nesupranta, kodėl viskas yra nukertama tarsi kirviu. Žvejai mėgėjai per Baltijos jūros rekreacinę žūklę pagaudavo vos 2–3 procentų visos Lietuvai suteiktos menkių kvotos dalį.

Žvejai įsitikinę, kad valdžia drastiškų menkių žvejybos draudimo veiksmų žada imtis net neišsiaiškinusi, kokia yra reali situacija, kaip ir kam tas draudimas pakenks.

Dar labiau nesuprantama yra tai, kad, nuo 2020 m. visiškai uždraudus Baltijos jūroje gaudyti menkes, dėl to kompensacijas planuojama mokėti tik profesionaliems Baltijos jūros žvejams.

Žvejų mėgėjų plukdymu į jūrą gaudyti menkių besiremiantį verslą ketinama palikti be nieko.

Įžvelgia didelę neteisybę

Dar didesnę neteisybę žvejai mėgėjai įžvelgia dėl to, kad profesionaliems žvejams paliekama galimybė legaliai, su priegaudos priedanga, gaudyti menkes.

„Kodėl valdžia vieniems rengiasi visiškai nukirsti verslą, o kitus netgi žada skatinti „brakonieriauti“ su tam tikra priedanga?“ – vieni kitų klausia žvejai mėgėjai.

Problemą dėl priegaudos jie išdėstė ir Žemės ūkio ministerijos specialistams Klaipėdoje surengtame susitikime su žvejais.

„Žemės ūkio ministerijos valdininkai yra žvejų profesionalų pusėje ir mūsų jie negirdi“, – guodėsi žvejų mėgėjų atstovai.

Tarp žvejų mėgėjų ir profesionalų bręsta tarsi savotiškas karas. Mėgėjai įsitikinę, jog tai, kad Baltijos jūroje katastrofiškai sumažėjo menkių, yra profesionalių žvejų nežaboto gobšumo rezultatas, kai žuvys būdavo masiškai gaudomos traukiamaisiais tinklais. Klaipėdos universiteto mokslininkai 2014–2016 m. analizavo tralavimo poveikį Baltijos jūros dugnui ir nustatė didžiulį jo poveikį. Buvo ištirti

69 tūkst. tralavusių laivų įrašai. Tralavimas apėmė 75 proc. Lietuvos ekonominės zonos.

„Žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes, dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Taip tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami visi jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai, priapulidai ir kiti gyvūnai, kurie yra svarbus tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis“, – teigta mokslininkų ataskaitoje.

Kitose šalyse – dalinis draudimas

Spalio viduryje žvejai mėgėjai paskelbė peticiją „Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje – ne“. Ją pasirašė beveik 1 300 žmonių.

Į šią peticiją kol kas nebuvo jokios valdžios reakcijos. Tebegalioja valdžios priimta nuostata, kad, laikantis ES rekomendacijų, nuo kitų metų menkių žvejyba Baltijos jūroje bus visiems uždrausta.

Žvejai mėgėjai buvo susitikę su kai kuriais politikais, aiškinosi, ką reikėtų daryti. Praėjusį ketvirtadienį buvo įsteigta kovos prieš visišką menkių žvejybos draudimą iniciatyvinė grupė.

Žvejai mėgėjai jau išsiaiškino, kad visišką rekreacinės menkių žvejybos draudimą Baltijos jūroje, ko gero, rengiasi taikyti vienintelė Lietuva.

Dėl apskritai Baltijos jūroje smarkiai sumažėjusios menkių populiacijos kitos šalys laikosi dalinio draudimo. Pavyzdžiui, Vokietija nuo iki tol neribotos mėgėjiškos menkių žvejybos meškerėmis, priėmė sprendimą vienam asmeniui sugauti ne daugiau kaip penkias menkes.

„Mums tegul leidžia kiekvienam žvejui sugauti bet 2–3 menkes ir tai būsime patenkinti“, – teigė žvejys Valerijus. Jis nesupranta, kas bus, jei žvejui netyčia ant meškerės užkibs menkė ir jis ją ištrauks iš 40–60 metrų gelmės?

Pagal kategorišką valdžios sprendimą žvejys tą menkę privalėtų paleisti. Bet ištraukta iš didesnės gelmės ir paleista ji jau nebeišgyvens. Gal tokia sugauta žuvis ir žvejui mėgėjui galėtų būti įskaityta kaip priegauda? Žvejai įsitikinę, kad valdžia drastiškų menkių žvejybos draudimo veiksmų žada imtis net neišsiaiškinusi, kokia yra reali situacija, kaip ir kam tas draudimas pakenks.

"Lašiša 2019" – migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta akcija šiemet vyksta dviem etapais. Pirmasis etapas "Migracija" – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 31 d. Antrasis etapas "Nerštas" prasidėjo spalio 1 d. ir truks iki gruodžio 1 d.

Per šią akciją aplinkosaugininkai bendradarbiauja su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis tarnybomis, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais bei visuomeninėmis organizacijomis.

Iš viso per pirmąjį akcijos etapą nustatyti 95 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų 14 – šiurkščių.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Daugiausia pažeidimų (net 133) išaiškinta Klaipėdos regione. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų čia paėmė tris valtis, 17 mėgėjų žvejybos įrankių ir 63 ne mėgėjų žvejybos įrankius.

"Šiurkštus pažeidimas yra brakonieriavimas, kai žvejojama ne mėgėjiškos žūklės įrankiais, o statomais tinklais. Tokie buvo trys atvejai. Tačiau lašišų tinkluose neradome, tik vieną lydeką. Net jei nėra sugautų žuvų, bauda skiriama bet kokiu atveju, tik neskaičiuojama žala gamtai. Tarp tų pričiuptų pažeidėjų vienas buvo nuolatinis "klientas", kiti dar buvo neįkliuvę. Mūsų reikalas – juos sulaikyti, jų reikalas – nuo mūsų pabėgti. Ta abipusė kova šiuo metu ir vyksta", – kalbėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų ir pažeidimo įrankių konfiskavimas.

Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.