Uodai
Ar jus uodai puola labiau nei jūsų draugą? Pasirodo, tai lemia žmogaus kraujo grupė. Tyrimai parodė, kad nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dvigubai dažniau nei turinčius A kraujo grupę. Be to, kuo daugiau anglies dioksido iškvėpsite, tuo labiau kibs uodai.
Įdomu, ką uodai veikia žiemos metu? Įkyrūs vabzdžiai šaltuoju metų laiku pasineria į žiemos miegą, o žiemoja jie įvairiose stadijose: lervos – vandens telkiniuose, suaugėliai labai dažnai vėsiose žmogaus būsto patalpose: rūsiuose, sandėliuose ir pan. Užėjus žiemą į vėsų sandėliuką galima pastebėti ant lubų aukštyn kojomis kybančius „miegančius“ uodus. Kai oras atšyla, uodai atgyja, o jeigu rūsiuose randa, kad ir mažą vandens balutę, kai kurios rūšys gali sudėti ir pirmuosius kiaušinėlius. Tokie rūsiuose peržiemoję uodai yra pirmieji, kurie puola žmones, rašoma pranešime spaudai.
Vorai
Pasaulyje egzistuoja apie 35 tūkst. vorų rūšių. Pasak kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, manoma, kad vorai nepavojingi, nors arachnofobija – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Visgi, pasak specialisto, visi vorai yra nuodingi, tik ne visos rūšys gali perkasti žmogaus odą. Lietuvoje vos keletas rūšių, kurios galėtų įveikti suaugusio žmogaus odą, tačiau tai nėra mirtini įkandimai, prilygsta širšės įgėlimui.
Vorų poravimosi metu, kai kurių rūšių patinėliai prieš apvaisinimą „šoka“ šokį gerokai didesnei patelei, kad nukreiptų jos dėmesį. Tačiau net šokis ne visada išgelbsti jaunikį nuo žūties – patelės labai dažnai patinus suėda.
Tarakonai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių.
Žvyninukai
Cukrinis žvyninukas arba sidabrinė avižėlė – pailgos formos vabzdys, apsigyvenantis tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis: mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Drėgmė šiems labai primityviems ir vieniems pirmųjų Žemėje atsiradusiems vabzdžiams gyvybiškai svarbi. Žvyninukų protėviai atsirado daugiau nei prieš 400 mln. metų. Nors šis vabzdys yra vienas iš taikiausių ir žalos nedaro, jo buvimas sukelia estetinį diskomfortą. Įdomu tai, kad cukriniai žvyninukai turi dvi sudėtines akis ir gerai mato naktį.
Tarakonai
Tarakonai – vieni iš dažniausiai pasitaikančių kenkėjų. Rodos, puikiai juos pažįstame, tačiau ar kada susimąstėte, kiek laiko tarakonas gali nekvėpuoti? Skamba netikėtai, tačiau nustatyta, kad šie kenkėjai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių!
Išvysti skrendantį tarakoną – misija beveik neįmanoma. Nors tarakonai turi sparnus, skraidymas nėra jų stiprioji pusė. Žinoma, kai kurios tarakonų rūšys gali įveikti nedidelius atstumus (Lietuvos miškuose gyvenantys miškiniai prūsokai gali perskristi keletą metrų), bet dažniausiai jie tik ropoja.
Blusos
Kaip teigia L. Grigaliūnas, blusa gali pašokti netgi 15 cm į aukštį. Jos šuolis gali siekti net 32 cm į ilgį. Taip šuoliuodamos blusos be vargo susiranda maisto, tad jei rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje pasirodys blusuota katė, šuo arba graužikas, padidėja rizika kenkėją parsinešti į namus. Blusai ant žmogaus užšokti vienas juokas – šis kenkėjas šuoliuoja net didesne jėga nei žiogas! Taip šokinėti šis kenkėjas gali dėl resilino – blusų užpakalinėse kojose esančios cheminės medžiagos. Resilinas – už bet kokią gumą elastingesnė medžiaga.
Patalinės blakės
Jei blusas galime vadinti šuolininkėmis, tai patalines blakes galime tituluoti slapukėmis. Anot L. Grigaliūno, patalinės blakės yra sunkiai pastebimos dienos metu ir iš savo slaptaviečių išlenda naktį. Patalinės blakės paprastai laikosi arčiau savo aukų, tačiau išskirtiniais atvejais gali nuropoti net iki 30 metrų, kad pasimaitintų. Savo evoliucijos pradžioje šie parazitai gyveno urvuose ir parazitavo ten gyvenančius šikšnosparnius. Vėliau urvuose atsirado šiuolaikinio žmogaus protėviai ir tuomet įvyko žmogaus ir šio parazito pažintis. Žmonės iš urvų išsikėlė jau kartu su šiais kraujasiurbiais.
