Domisi nuo vaikystės
"Mano vaikystėje dažnas kaunietis laikydavo balandžius, ir šie paukščiai man buvo įprasti, mieli, gražūs. Juolab kad juos augino ir senelis, ir tėtis. Tad aš beveik nuo lopšio svajojau apie baltą paukštį. Ir nieko nuostabaus, kad pirmas sparnuotas augintinis pateko į mano rankas, kai tebuvau penkiametis berniukas. Tada dar neįsivaizdavau, kokia priežiūra reikalinga balandžiams. Juk mačiau tik grožį", – pasakojo Kauno dekoratyvinių balandžių augintojų klubo prezidentas Žydrūnas Čerapas, kuris drauge su Kauno klubo nariu Renatu Ivanausku viename miesto pakraštyje turi nedidelę balandinę.
"Aš vėliau nei Žydrūnas pradėjau auginti balandžius ir šiam pomėgiui likau ištikimas iki šiol. O kaip kitaip – juk šis užsiėmimas – tai nepagydoma chroniška liga. Prisimenu, net tarnaudamas kariuomenėje, sapnavau savo balandžius", – neslėpė "ligos" požymių Renatas.
Balandžiai šėrikai
Abu balandininkai pripažino, kad jų auginami paukščiai paperka grožiu, prieraišumu. Pastarąjį jausmą paukščiai išreiškia, tiesiog tūpdami šeimininkui ant galvos ar ant pečių, rankų.
"Balandžiai labai mėgsta bendrauti ne tik su žmonėmis, bet ir tarpusavyje, yra atidūs savo vaikams, tačiau pasitaiko sparnuotų tėvų, kurie nesirūpina savo mažyliais. Tuomet mes, balandininkai, tampame mažyliams tėčiu ir mama. Tačiau yra ir rimtų priežasčių, kodėl balandžiai negali pamaitinti savo mažylių. Pavyzdžiui, lietuviškų dekoratyvinių veislių balandžių (ar visų?) snapai yra per trumpi jaunikliams maitinti. Todėl jų kiaušiniai patalpinami kitoje balandinėje, kurioje gyvena... balandžiai šėrikai. Tai reiškia, kad tokia balandžių pora juos maitina", – aiškino .
Kad sparnuočiai nenukentėtų
Pasak balandininkų, balandžiai turi daug priešų. Vieni jų – vanagai, sakalai, vištvanagiai, kirai. Šie stiprūs paukščiai nusineša silpnesnius balandžiukus. Nemažai baltų balandžių žūdavo po vestuvių ceremonijų, kai buvo madinga sutuoktuvių proga paleisti į dangų baltų balandžių – meilės ir ištikimybės simbolį. Tokie paukšteliai, dažniausiai pigiai nupirkti turguje, nesugebėdavo grįžti namo ir, nemokėdami savarankiškai susirasti maisto, žūdavo. Kitas dalykas, kai vestuvių organizatoriai kreipiasi į sportinių balandžių augintojus – tuomet jie parūpina vestuvininkams baltų balandžių, kurie geba rasti kelią į savo balandinę.
"Kaune, Šilainiuose, sekmadieniais, o ypač – paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, kai vyksta Didysis balandžių turgus, susirenka daugiausia pirkėjų ir pardavėjų. Labai gaila, kai nenupirkti balandžiai kartais paleidžiami skristi. Dažniausiai jie neranda kelio į namus, žūva. Todėl mes raginame visus balandžių augintojus palikti nenupirktus paukščius dėžutėse – pradedantys tokių paukščių augintojai, senjorai visuomet juos paims", – aiškino Žydrūnas.
Tai nepagydoma chroniška liga. Prisimenu, net tarnaudamas kariuomenėje, sapnavau savo balandžius.
Apribojama laisvė
Dar viena bėda – paukščių gripas. Tokiu atveju negalima balandžiams leisti laisvai skraidyti – paukščiai gali pramankštinti sparnus tik tinklu uždengtame voljere.
Ir dar kartą apie vestuvininkų įprotį leisti balandžius. Primenu – šie paukščiai taip pat yra Dievo kūriniai. Todėl mes, balandininkai, prašome sportinių balandžių augintojus ne tik per vestuves, bet ir stipriai lyjant, siaučiant audrai, sningant ar tvyrant rūkui neleisti šių paukščių skristi. Jaunavedžių gyvenimas tikrai netaps geresnis, jei šie nuostabūs paukščiai žus", – įsitikinęs Ž.Čerapas.
Pirmoji paroda tarpukariu
Jokia paslaptis – dabartinės balandžių augintojų gretos nėra tankios, palyginti su sovietmečiu ar net tarpukariu. Dar prieš Kaunui tampant laikinąja sostine, čia balandžius laikė daug lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, žydų. Apie 1929 m. Kaune į draugiją susibūrė kanarėlių ir balandžių laikytojai, kurių draugija "Kanaria" 1930 m. surengė pirmą kanarėlių (jos vadintos kanarkomis) parodą, o kitais metais parodoje buvo eksponuojami ir balandžiai.
Tokios kanarėlių ir balandžių parodos Kaune vyko kasmet iki 1939 m. Iki šių dienų yra išlikusių tų parodų katalogų, kuriuos surado kauniečiai broliai Vaidotas ir Audrius Stanevičiai. Tie parodų katalogai – tai vertingi dokumentai, pasakojantys šiandieniams balandininkams apie tarpukariu Lietuvoje augintus balandžius, jų veisles.
Pripažino Europa
2015 m. Lietuvos balandininkai pirmą kartą atvežė 160 įvairių veislių sportinių ir dekoratyvinių balandžių į Prancūziją, kur dėl Europos čempiono titulo varžėsi net 40 tūkst. papūgų, balandžių, dekoratyvinių paukščių narveliuose, triušių ir jūrinių kiaulyčių, kuriuos atvežė jų augintojai iš 28 pasaulio šalių. Į šią parodą Lietuvos balandininkai pateko, įkūrę savo asociaciją ir pateikė paraišką tapti 1938 m. įkurtos Entente Européenne (EE) nare. Minėta tarptautinė organizacija vienija 2,5 mln. minėtų augintojų iš 31 šalies. Džiugu, kad Lietuva buvo priimta į šią organizaciją.
"Lietuvos balandininkai iš minėtos parodos parsivežė keturis sparnuotus Europos čempionus: Klaipėdos aukštaskraidį (savininkas E.Nicys), Aukštaitijos burbulį (A.Grigaliūnas), Budapešto trumpasnapį (V.Keraitis) ir Lietuvos šarkelę (G.Stulgaitis). Puikiai įvertinti ir kiti iš Lietuvos atvežti lietuviškų veislių balandžiai – visos šešiolika veislių pripažintos Europos mastu. Lietuvos balandininkai jau pradėjo rengtis Kopenhagoje 2018 m. vyksiančiam Europos čempionatui", – aiškino , kartu priminęs, kad mūsų balandininkams įstoti į EE padėjo signataras Albinas Januška.
Ne tik dėl grožio
Įdomu ir tai, kad, prieš Kaunui tampant laikinąja sostine, 1912 m. pradžioje Šančiuose, Kauno tvirtovės 4-osios klasės karinėje balandžių stotyje buvo laikomi net 328 balandžiai. Juos prižiūrėjo vienas samdomas prižiūrėtojas ir keli eiliniai kariai. Balandžiai buvo pratinami skraidyti dviem kryptimis, t.y. grįžti į Šančius iš Baranovičių (230 km) ir iš Kudirkos Naumiesčio (anuomet Vladislavovo) – 70 km. Surengus tvirtovės balandžių dresavimo patikrinimą, paaiškėjo, kad iš Baranovičių į tvirtovę grįžo 258 balandžiai iš 284.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tvirtovės komendantas pareikalavo, kad balandžius laikantys miesto gyventojai juos visus sunaikintų, antraip bus baudžiami pagal karo meto įstatymus. Turėjo išlikti tik tvirtovės balandžiai, tarnavę kariniams tikslams. Apie tai išsamiau galima paskaityti Arvydo Pociūno leidinyje "Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais". Priminsime, kad kariuomenės balandžių paštą pirmoji (1874 m.) įkūrė Vokietija, o vėliau – kitos Europos šalys. Nors veikė telegrafas, tačiau kariškiai manė, kad balandžių paštas patikimesnis – niekas negali pasiklausyti ar perskaityti pranešimo, išskyrus gavėją. Lietuvoje pašto balandžių stotys pradėtos steigti 1885 m., kai Rusijos kariuomenė organizavo Varšuvos karinės apygardos tvirtovėse, kuriai priklausė ir Lietuvos teritorija, balandžių pašto stotis.
Tai įdomu žinoti
*Žinovui kilmingas balandis – ne menkesnis turtas kaip ūkininkui arklys ar karvė. Neretai už paukštelį sumokama 500 ir daugiau eurų.
*Brangiausiai už balandžius mokama ir prašoma Rusijoje. Kalbama, kad vienoje Maskvos parodoje arabų šeichas kilmingą paukštį nupirko už 100 tūkst. eurų.
*Balandis, prieš apvaisindamas patelę, elgiasi su ja labai švelniai, abu bučiuojasi. Tačiau pasitaiko patelių, kurios nenori auginti savo vaikų arba ima ir susiporuoja du patinai. Kartais pasitaiko ir vienišių balandžių, kurie noriai maitina kitų paliktus ar net prižiūrimus vaikus.
*Kiekviena veislė turi savų išskirtinių bruožų, kuriuos būtina paryškinti. Teisėjai parodose vertina krūtinės formą, kojų, uodegos, sparnų išvaizdą, plunksnų ar net akių spalvą.
*Balandžiams reikia visaverčio lesalo, specialių papildų ir vitaminų. Balandžiai ypač mėgsta kanapių sėklas, žirnius, kukurūzų grūdus – šias sėklas pirmiausia išrenka iš pateikto lesalų mišinio.
*Kai kuri visuomenės dalis balandžius laiko teršėjais ir ligų skleidėjais, tačiau tokie kaltinimai labiau tinka po miestą laisvai skraidantiems, o ne rūpestingai balandininkų prižiūrimiems paukščiams.
*Balandininkų tinklalapyje sužinome, kas pastūmėjo sunkaus svorio pasaulio bokso legendą Mike'ą Tysoną šio sporto link. Pasirodo, balandžiai. Kai gatvės chuliganai nužudė vieną iš Mike'o augintų balandžių ir metė jį į veidą berniukui, šis sudavė pirmąjį savo smūgį, kuris teko balandžio žudikui. 44-erių M.Tysonas aiškino, kad balandis buvo pirmas gyvas sutvėrimas, kurį jis mylėjo ir negalėjo atleisti už jo nužudymą. Savo meilę balandžiams bokso legenda viešai išpažino TV "Animal Planet", kur teigė mylėsiąs šiuos paukščius iki savo gyvenimo pabaigos. Boksininkas, 2006 m. pasitraukęs iš ringo, įvairiuose miestuose yra auginęs apie pustrečio tūkstančio balandžių.
*Balandininkai įsitikinę, kad naminių balandžių laikymas netrukdo miestų senųjų ir naujųjų gyvenamųjų rajonų gyventojams. Todėl tipinės balandinės naminiams balandžiams laikyti gali būti statomos ir miestuose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietą suderinus su miesto architektu. Vieta balandinei parenkama ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų.
*Kaunietis Ž.Čerapas drauge su bendraminčias balandininkais kasmet apsilanko vaikų namuose. Ne vien paukščius vaikams parodyti, jų piešinių konkursą surengti. Balandininkai visada įteikia vaikams dovanų ir net planuoja kitais metais įkurdinti kelis balandžius su balandine vienuose Kauno vaikų globos namuose.
* Balandžiai Senovės Egipte laikyti šventais – tai patvirtina iki mūsų dienų išlikę kultūros reliktai. Apstu šių paukščių pėdsakų ir Biblijoje.
