Dr. I. Kuizinienės darbai – reikšmingas indėlis į vieną įspūdingiausių 2023 m. Lietuvoje nutikusių muziejinių įvykių – Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos parodą, pastaraisiais metais pasirodę moksliniai leidiniai apie Lietuvos ir Lenkijos valdovo sukauptą prabangų rinkinį.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija laikoma vienu vertingiausių monumentalių meninių audinių rinkinių pasaulyje ir dažnai vadinama deimantu Europos meno rinkinių kontekste. Kolekcija, kurią sudaro apie 160 meninių audinių, sukurtų apie 1550–1560 m., saugoma Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje. Valdovų rūmų muziejuje pristatytos visos Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos grupės – beveik 40 gražiausių audinių.
„Visi įvertinimai malonūs, nes stengiesi, sieki rezultato. Pakanka ir ačiū, bet kai jo trūksta, norisi daugiau“, – apie jai skirtą apdovanojimą sako dr. I. Kuizinienė.
Vertybė: vienas seniausių kolekcijos gobelenų „Pirmųjų tėvų istorija“ buvo užsakytas Vilniuje ir, tikėtina, puošė tenykščius valdovo rūmus. / Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
– Esate tas žmogus, kuris Žygimanto Augusto gobelenams skyrė ne vienus darbo metus. Ar šiandien pamenate, nuo ko prasidėjo jūsų domėjimasis istoriniais audiniais?
– Žygimanto Augusto gobelenus su meile tyrinėjau apie 20 metų. Juokavau, kad esu ketvirta žmona, žinanti, kur, kada jis užmigo ir atsibudo. Domėjimasis šiais audiniais gimė mokantis M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, kai pasirinkau tekstilės specialybę. Deja, Dailės akademijoje vyko kasmetė rotacija – tekstilė arba kostiumo dizainas. Pastarasis manęs nedomino, bet norėjau studijuoti su klasės draugais. Taip pasirinkau meno istorijos specialybę. Po trejų metų supratau, kad tyrinėti išaustus gobelenus yra įdomiau, negu austi pačiai.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte tyrinėdama gobelenus?
– Iš pradžių apie istorinius gobelenus nedaug kas žinojo, o ir buvo jų Lietuvoje tik apie dešimt. Magistro darbo vadovas galvojo, kad domėsiuosi Dainų ir šokių švenčių kostiumais, o mane masino tuo metu Verkių rūmuose buvę gobelenai. Studijuodama doktorantūroje pajutau, kad šiandien visame pasaulyje žinoma Žygimanto Augusto kolekcija gimė Vilniuje, mieste, kuriame jis tapo visavaldžiu valdovu ir sutiko savo gyvenimo meilę, o ne politinę sutuoktinę. Juokingas tada buvo pagrindimas „žinau, bet negaliu įrodyti“. Bandymas įrodyti truko apie 20 metų, bet vis dėlto pavyko.
Iki šiol neaišku, kodėl apie šios stulbinamos kolekcijos užsakymus beveik neišlikę jokių archyvinių dokumentų.
– Turbūt turite mėgstamų istorijų, kurios būtų susijusios su gobelenų kūrėjais ar audinių išlikimo istorija, o gal vaizduojamais siužetais?
– Įdomu, kad pirmieji Žygimanto Augusto gobelenai, patys vertingiausi, – „Pirmųjų tėvų istorija“ ir „Nojaus istorija“ – buvo užsakyti Vilniuje ir čia, galima manyti, ne kartą kabėjo. Patinka ir tai, kad tolesnė šių gobelenų istorija primena kokybišką istorinį detektyvą, o mįsles aš mėgstu. Tad ir šią įminti iš dalies pavyko, nors užtruko gana ilgai. Iš dalies, nes iki šiol neaišku, kodėl apie šios stulbinamos kolekcijos užsakymus beveik neišlikę jokių archyvinių dokumentų. Galbūt tai galima sieti su milžiniškomis kolekcijos formavimo išlaidomis, kurias norėta nuslėpti.
– Kokius muziejus ar organizacijas siūlytumėte įtraukti į kelionių sąrašą tiems, kurie domisi istoriniais gobelenais?
– Tai painus, istorijos vingių sudarytas maršrutas, kuriame svarbi ir lankytojo sėkmė. Mat dauguma muziejų eksponuoja tik labai mažą turimos gobelenų kolekcijos dalį. Kiti gobelenai tuo metu ilsisi susukti saugyklose.
Artimiausias lankytinas muziejus būtų Vavelio pilis – valstybiniai meno rinkiniai, kur sugrįžo ką tik Vilniaus Žemutinę pilį puošusi Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija. Turtingos yra Vienos meno istorijos muziejaus (Kunsthistorishes Wien), Luvro muziejaus Paryžiuje, Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone, Hempton Korto rūmų (Hampton Court) prie Londono kolekcijos. Šiuo metu didžiausia lankytojams atverta gobelenų kolekcija puošia Karališkųjų kolekcijų galeriją (Galeria Colecciones Reales) Madride.
Tikrai verta aplankyti Kliuni muziejų (Musée de Cluny) Paryžiuje, nuostabiuosius Rafaelio darbus apaštalų istorijos tema kartais galima išvysti Siksto koplyčioje Vatikane, daug gobelenų puošia istorines pilis, iš kurių norėčiau išskirti Anžė pilį Prancūzijoje, kurioje galima pamatyti net 103 m ilgio apokalipsę vaizduojančių gobelenų ekspoziciją. Visko išvardyti nepavyks...
– Teko girdėti, kad naujausi jūsų tyrimai nenutolo nuo audinių, bet domitės nebe gobelenais?
– Ne visai tiesa (juokiasi). Domėtis – nelabai tinkamas žodis. Istorijos ir menotyros moksluose reikia žinoti, net jeigu tai spėjimas. Šiuo metu bandau tyrinėti Abiejų Tautų Respublikos valdovų Vazų meninės tekstilės kolekcijas. Tikrai įdomu, bet trūksta dar tų 20 metų, skirtų Žygimantui Augustui. Kai bus naujienų, būtinai pasidalysiu su kolegomis ir lankytojais.
