Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigesdas Stoškus informavo, kad Laisvės alėjoje, prie R.Kalantos atminimo paminklo rasta dar 400 senų monetų. Spėjama, kad jos Žygimanto Augusto laikų. Šios monetos buvo rastos pasitelkiant metalo detektorių.

„Pirmadienį buvo rasta puodynė su 350 monetų, tačiau puodynė buvo sudužusi, greičiausiai kasant ją užkliudė ekskavatoriaus kaušu, todėl paprašėme, kad archeologai vietą patyrinėtų metalo detektoriais. Tada ir buvo rasta dar apie 400 Žygimanto Augusto laikų monetų“, – komentavo S.Stoškus.

Jis tikino, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai dėl rastų monetų stabdomi nebus. „Paprašėme, kad darbininkai kurį laiką padirbėtų kitoje vietoje, o ties buvusia senąja miesto gynybine siena paieškojome daugiau monetų. Žinote, tokiose vietose daug lobių nesimėto. Laisvės alėjoje nėra saugomo archeologinio sluoksnio, todėl atliekant darbus, ne taip kaip senamiestyje, čia nereikia atlikti visos teritorijos kasinėjimų“, – aiškino kultūros paveldo specialistas.

Šį kartą ant rastų monetų galima įžiūrėti 1562-uosius metus. Ant pirmadienį rastų monetų buvo matyti 1566-ieji metai.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad pirmadienį rekonstruojamoje Laisvės alėjos dalyje rasta puodynė su 350 monetomis. Lobis rastas vykdant elektros laidų klojimo darbus. Maždaug 90 cm gylyje rastos monetos – Žygimanto Augusto laikų.

„Radinys rastas netoli R.Kalantos skvero. Čia ėjo miesto gynybinė siena, tad Soboro pusėje jau buvo užmiestis. Matyt, kažkas už miesto užkasė monetas geresniems laikams, tačiau kai paslėpė, taip liko iki mūsų laikų“, – pirmadienį sakė S.Stoškus.

Jis tikino, kad pačios monetos išsilaikė labai gerai, kai kurios – sulipusios, tačiau nesudūlėjusios. „Jos lengvutės, prasto metalo. Nėra čia aukso, tačiau vis tiek smagu. Dėkojame statybininkams, kad mus informavo, pranešė ir nepasisavino. Pats radinys finansiškai nėra labai vertingas, bet istoriškai – labai įdomu“, – pridūrė S.Stoškus.

Visos monetos bus vežamos tyrimams, bus nuvalytos ir įvertina jų būklė. Vėliau planuojama abiejų dienų radinius perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.

KPD Kauno skyriaus vadovas tikino, kad sieks, jog lobio radėjai būtų deramai apdovanoti.