Vėlų penktadienio vakarą žygio dalyviai – vyresnių klasių moksleiviai, mokytojai, jaunieji šauliai, svečiai iš užsienio – užplūdo Pažėrų mokyklą, kur registravosi, klausėsi grupės „Rebelheart“ koncerto. Šiose apylinkėse kovojusio 95 m. partizano Vytauto Balsio–Uosio laišką perskaitė jaunieji šauliai. Lydimi partizanų šūkio „Stovėjom Ąžuolais, kritom Ąžuolais, šlamėsim Ąžuolais!“ 22 val. žygeiviai leidosi į kelią. Jų laukė 26 km ilgio trasa miškais ir laukais.
„Būna žygių purvinų, šaltų, šlapių, o šitas – truputį pažliugęs“, – prieš startą užsiminė vienas žygio organizatorių Pėsčiųjų žygių asociacijos (PŽA) prezidentas Vidmantas Genys.
„Priėmėm tokį iššūkį – sudalyvauti naktiniame žygyje. Mes – ne miegalės, prastas oras – ne kliūtis“, – leisdamasi į žygį optimizmo neslėpė Šakių rajono gyventoja Ilona Bybartienė, dalyvauti žygyje atvykusi su draugėmis ir jų paauglėmis dukromis.
Mes – ne miegalės, prastas oras – ne kliūtis.
Partizanų takais žygiavo ir prancūzai, kroatai, norvegai, šveicarai, vokiečiai, čekai. Keturi žygeiviai iš Čekijos – Jiri Vacekas, Romanas Vasserbaueris, Pavelas Dupalas ir Renė Ryška – apie žygį pakaunėje sakė sužinoję iš feisbuko. „Esame dalyvavę žygiuose Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje. Mes ieškome naujų trasų užsienyje. Lietuvoje dar nebuvom žygiavę, bus įdomu išbandyti trasą pas jus“, – sakė R.Vasserbaueris. Jis užsiminė feisbuke skaitęs ir apie žygio paskirtį, sąsajas su partizaninėmis kovomis.
Žygyje gausiai dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, subūrę apie 100 žmonių komandą. Žygeivius išlydėjęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas priminė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo tauta nuėjo ilgą ir sunkų kelią. „Žygis į laisvę prasidėjo ne kur kitur, o čia, pakaunės miškuose, kur telkėsi gausios partizanų pajėgos. Čia veikę Juozas Lukša Daumantas, Kazys Veverskis, Vytautas Balsys ir kiti partizanų vadai tikėjo, kad mūsų valstybė anksčiau ar vėliau bus laisva”, – sakė meras.
Pokario laikais Lietuvos miškuose veikė daugiau kaip 30 tūkstančių partizanų. Pažėrai laisvės kovų žemėlapyje yra svarbi vieta, nes čia veikė „Tauro" apygardos partizanų būrys, kurio Birutės rinktinei vadovavo J.Lukša-Daumantas.
Kelyje žygeiviai sustojo Žiemkelio kautynių vietoje, taip pat legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietoje. Prisiminta, kad 1945 m. vasario 26 d. Lendryno miške, Žiemkelio kautynėse su NKVD kariuomenės daliniu žuvo 16 Tauro apygardos partizanų.
Kurį laiką vadovavęs Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei, J.Lukša-Daumantas ėmė 1949 m. atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. Siekdamas užtikrinti Vakarų paramą okupuotos Lietuvos rezistencijai, J.Lukša, lydimas bendražygių, du kartus kirto tuo metu Europą į Rytų ir Vakarų bloką padalinusią geležinę uždangą.
Prancūzijoje baigęs žvalgybos mokyklą, 1951 m. jis grįžo į Lietuvą, kur buvo paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. Tų pačių metų rugsėjo 4 d. sovietinio saugumo užverbuoto partizano Jono Kukausko-Dzykio išduotas, sušaudytas mirė Pabartupio kaimo pamiškėje, netoli Pažėrų gyvenvietės (9 km. nuo Garliavos). Apie J.Lukšos-Daumanto, paskutiniu metu prisidengdavusio slapyvardžiu Skirmantas, žūtį interneto svetainėje partizanai.info rašoma: „Susišaudymas prasidėjo tuomet, kai išsigandęs J.Kukauskas neatsakė į iš anksto sutartą slaptažodį ir kai gelbėdamas padėtį kažką neaiškiai sumurmėjo vienas iš saugumiečių. Viena iš versijų sako, kad tą pačią akimirką automato seriją balso kryptimi paleido Skirmantas, tačiau jį patį čia pat pakirto saugumiečio kulka. Greičiausiai netgi atsitiktinė, nes prisitaikyti aklinoje tamsoje buvo neįmanoma.“ Iki šiol nežinoma, kur palaidoti J.Lukšos-Daumanto palaikai. Simboline kapo vieta laikomoje jo žūties vietoje iškilęs paminklas.
Kai kurie visą trasą įveikę žygio dalyviai prisipažino, kad ji buvo sunki. „Iki šiol dalyvaudavau žygiuose iki 10–15 km. Ši trasa buvo daug sunkesnė, nes ilgesnė, be to, ėjom per pažliugusį sniegą, o tai reikalauja daug daugiau jėgų. Šiandien skauda kojas ir visą kūną“, – ryte po žygio užsiminė žygeivė Daiva, visą trasą įveikusi apie 5 val. ryto.
Žygį, skirtą Tauro apygardos partizanams, atkurtos Lietuvos šimtmečiui ir Kovo 11-ajai paminėti, organizavo Kauno rajono savivaldybė ir Pėsčiųjų žygių asociacija (PŽA). Tai – trečiasis PŽA surengtas žygis, skirtas pagerbti pokario partizanus.
