Aišku čia viena – artėja ta proga, kai likimas švysteli į orą loterijos bilietą. Jau kalbama ne tik apie savivaldybių tarybų, bet ir prezidento rinkimus, kuriuose vėl rikiuosis paraštinių asmenų brigados.
Iš tiesų, ką rinkti prezidentu? Galvosūkis, vertas ne tik domino partijos santechnikų rūbinėje. Tokių ryškių asmenybių, kaip V.Adamkus ar D.Grybauskaitė, provincialioje valstybėje rasti sudėtinga. Tačiau geidžiančių jais tapti asmenų – nors vežimu gabenk. Štai paaiškėjo, jog į prezidentūrą jau taikosi tas pats steriliai atrodantis veikėjas, kuris kažkada pasipiktino, kad jo pas rinkėjus vežti atvyko "Audi", nors pretendentas pageidavo BMW.
Veikiausiai į šviesią ateitį skubės ir turgaus bobos balsu vis žvygtelėjanti Seimo teisuolė, kuri, kaip paaiškėjo, daug pliurpia, tačiau nesugeba nuveikti absoliučiai nieko, nes neturi jokio tikslo, tik žaidžia karą su visais ir prieš visus.
Kas dar? I.Šimonytė. Sąžiningas žmogus, reprezentacijai neišleidęs nė cento. Bet nebalsuos lietuviai, mat ji klausosi metalo, be to, ironiškai žvelgia į aplinką, yra netekėjusi ir dar su akiniais. Dabar supratote, kodėl D.Grybauskaitė jų niekada nenešioja?
A.Gelūnas? Būtų gerai. Bet už jį irgi nebalsuos. Mat intelektualai Lietuvai jau seniai nebereikalingi. Protingus Lietuvoje iššaudė bolševikai, liko rinkėjai, kurie vakarais nuo taburetės sykiu su valstybės radiju traukia "Skinsiu raudoną rožę". Be to, ir ne toks gražus, kaip A.Brazauskas.
Kas dar? Svetimų pinigų ideologas, gyvenantis regioniniame parke vietoj šiltnamio pastatytame name: man – gerai, o jūs ten kapstykitės sociumo purvynuose. Kuo prastas pasirinkimas? Juk bankams visada privalu mokėti vis daugiau. Gal tada ir visų mirtingųjų gyvenimas atrodys prabangesnis.