Talibano valdžia uždraudė mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą 2022 metų kovą, po to, kai 2021-ųjų viduryje sugrįžo į valdžią ir nuvertė Vakarų remtą vyriausybę.

Švietimo ministerija naujus mokslo metus paskelbė antradienį, likus dienai iki Afganistano kalendoriaus naujųjų metų pradžios.

„Nauji mokslo metai [...] prasidės visose provincijose iškilmingai skambant mokykliniam skambučiui ceremonijoje“ Kabule, sakoma pranešime.

Žiniasklaidai išplatintame kvietime moterims žurnalistėms buvo aiškiai uždrausta nušviesti ceremoniją.

Talibano vyriausybė įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys patiria didžiausią suvaržymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino „lyčiu apartheidu“, naštą.

Valstybiniai universitetai taip pat neseniai pradėjo naujus mokslo metus, tačiau nuo 2022 metų gruodžio juose negali studijuoti moterys.

Šeštadienio vakarą iš Rusijos aviacijos institucijų  radarų virš Afganistano dingo lėktuvas „Falcon 10“, kuriame buvo šeši žmonės. Tai buvo užsakomasis greitosios pagalbos lėktuvas, skridęs iš Indijos per Uzbekistaną į Maskvą.

„Iš šešių lėktuvu skridusių žmonių, preliminariais duomenimis, keturi liko gyvi. Jie patyrė įvairių sužalojimų. Dviejų žmonių likimas tikslinamas“, – pranešė „Rosaviacija“, remdamasi Rusijos ambasada Afganistane.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbė, kad du keleiviai buvo rusai, viena jų moteris, kuri buvo sunkios būklės, o kitas – jos vyras, sumokėjęs už skrydį.

Tai 1978 m. prancūzų gamybos dvimotoris lėktuvas „Dassault Falcon 10“, jis priklausė bendrovei „Athletic Group“ ir vienam privačiam asmeniui.

Afganistano provincijos vyriausybės pareigūnas AFP agentūrai sakė, kad lėktuvas nukrito Badachšano provincijoje, kuri ribojasi su Kinija, Tadžikistanu ir Pakistanu.

Avarijos rajonas nuo provincijos sostinės Faizabado nutolęs per aštuonias valandas kelio, teigė provincijos informacijos departamento vadovas Zabihullah Amiris.

Rusijos tyrėjai paskelbė pradedantys tyrimą dėl katastrofos priežasties.

Per provinciją driekiasi galingas Hindukušo kalnų masyvas, kuriame stūkso aukščiausia Afganistano viršukalnė, 7 492 metrų aukščio Nošako kalnas.

M. Yousafzai teigė, kad Talibano valdymas jos gimtajame Afganistane buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku.

„Talibanas buvimą mergaite pavertė kažkuo neteisėtu, ir tai turi savo kainą“, – sakė ji ir pabrėžė, kad priespaudą patiriančios afganistaniečių mergaitės kartais pradeda vartoti narkotikus ir bando nusižudyti.

„Galiu patvirtinti, kad vietiniai GIZ darbuotojai yra sulaikyti, nors negavome jokios oficialios informacijos, kodėl jie sulaikyti“, – sakė Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos atstovė spaudai.

„Į šią situaciją žiūrime labai rimtai ir visais mums prieinamais būdais stengiamės užtikrinti, kad mūsų kolegos būtų paleisti“, – pridūrė ji.

Vokietija uždarė savo ambasadą Afganistane po to, kai ši grupuotė 2021 metais grįžo į valdžią.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė, kad Berlyno naudojami kanalai apima Europos Sąjungos atstovybę ir ryšių biurą Dohoje.

Jis sakė, kad daugiau informacijos apie šiuos keturis asmenis negalima atskleisti dėl jų saugumo.

Per dvejus metus Talibano valdžia įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys labiausiai nukentėjo nuo įstatymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino lyčių apartheidu.

Milijonas eurų taip pat numatytas humanitarinėms organizacijoms Pakistane.

Humanitarinė padėtis radikalaus islamo Talibano valdomame Afganistane laikoma katastrofiška. Čia daug gyventojų priversti badauti. Tikimasi, kad papildomos lėšos padės spręsti maisto krizę.

Pinigai taip pat bus naudojami pagelbėti gyventojams, spalį nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo. Dalis jų bus skirta į Afganistaną grįžtantiems pabėgėliams.

Ši nauja parama papildys beveik 94 mln. eurų pagalbą, kuri jau skirta Afganistanui šiais metais, įskaitant 4,5 mln. eurų paramos paketą, kuriam pritarta po pastarojo žemės drebėjimo.

„Talibano teismai nurodė paleisti žurnalistą Mortazą Behboudi. Sprendimas ką tik priimtas po 284 dienų kalinimo“, – naujienų agentūrai AFP nurodė RSF.

Anot RSF, visi kaltinimai, įskaitant šnipinėjimą ir neteisėtą paramą užsieniečiams, Kabule vykusiame baudžiamojo teismo posėdyje buvo atmesti.

M. Behboudi turėtų grįžti į Prancūziją iki kitos savaitės pabaigos.

Iš Afganistano kilęs 29 metų M. Behboudi tapo pabėgėliu Prancūzijoje ir dirbo keliose prancūzų žiniasklaidos priemonėse, o sausio 5 dieną grįžo į gimtąją šalį atlikti žurnalistinės užduoties.

Po dviejų dienų jis buvo suimtas, kol laukė akreditacijos.

Liepos mėnesį Talibano atstovas spaudai Prancūzijos televizijai sakė, kad jis buvo suimtas „ne kaip žurnalistas (...), o todėl, kad turėjo tiesioginių ryšių su mūsų režimo priešininkais“.

Iš pradžių Talibano vyriausybė teigė, kad per šeštadienį įvykusį 6,3 balo žemės drebėjimą, kurio kurio epicentru tapo kaimo bendruomenės į šiaurės vakarus nuo Herato miesto, žuvo daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

Po pirmojo drebėjimo sekė dar keli galingi pakartotiniai smūgiai.

Trečiadienį visuomenės sveikatos ministras Qalandaras Ebadas (Kalandaras Ebadas) sumažino aukų skaičių iki maždaug tūkstančio. Anot jo, nesusipratimai dėl tikslaus aukų skaičiaus kilo dėl to, kad vietovė yra atoki, o gelbėjimo darbuose dalyvaujančios agentūros informaciją teikdavo pakartotinai.

„Per pirmąjį incidentą nukentėjo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių“, – žurnalistams Kabule sakė ministras.

Trečiadienio rytą toje pačioje vietovėje, kur tūkstančiai žmonių ketvirtą naktį nakvojo po atviru dangumi, įvyko dar vienas 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimas.

Pasak pareigūnų, per trečiadienį įvykusį žemės drebėjimą žuvo vienas žmogus, o dar 130 buvo sužeisti.

Draudimas buvo paskelbtas Mohammadui Khalidui Hanafiui, dorybės skatinimo ir ydų prevencijos ministrui, pasiskundus, kad parke besilankančios moterys netinkamai dėvėjo hidžabą.

„Ekskursijos moterims nebūtinos“, – sakė ministras.

Nuo 2021 m., kai Talibanas grįžo į valdžią, buvo uždaryta dauguma mergaičių vidurinių mokyklų, moterims uždrausta lankyti universitetus ir daugeliui neleista dirbti. Daugybė viešų vietų, įskaitant pirtis, sporto sales ir parkus, taip pat buvo uždraustos moterims.

„Girdėjau ne vieną Afganistano moterį kalbant apie tai, kad Talibanas greitu metu neleis joms kvėpuoti“, – sakė Heather Barr iš organizacijos „Human Rights Watch“.

2021 metų rugpjūtį užgrobęs valdžią Talibanas uždraudė mergaitėms ir moterims mokytis vidurinėse mokyklose ir studijuoti universitetuose, lankytis parkuose, atrakcionuose ir sporto salėse, nurodė joms viešumoje dėvėti visą kūną dengiančius drabužius.

Tačiau pagal praėjusį mėnesį išleistą įstatymą turi būti uždaryta tūkstančiai moterų laikomų grožio salonų, kurių daugelis yra vienintelis namų ūkių pajamų šaltinis. Grožio salonai būdavo vienos iš nedaugelio vietų, kur moterys galėdavo rinktis už savo namų ribų.

„Ateidavome čia pabūti, pasikalbėti apie bendrą ateitį. Dabar iš mūsų atimama net ši teisė“, – sakė vieno salono Kabule klientė Bahara.

„Moterims neleidžiama lankytis pramogų vietose, tad ką galime? Kur galime nueiti gerai praleisti laiko? Kur galime susitikti?“ – klausė ji.

Praėjusią savaitę saugumo pareigūnai šaudė į orą ir panaudojo vandens patrankas, kad išvaikytų dešimtis moterų, Kabule protestavusių prieš Talibano pareigūnų įsakymą uždaryti grožio salonus.

Antradienį daug salonų Kabule jau buvo uždaryti, bet kiti dirbo iki paskutinės minutės.

Vieno salono savininkė pasakojo, jog buvo priversta pasirašyti laišką, kad uždaro saloną savo noru.

„Scena buvo baisi – jie atvyko karinėmis mašinomis, su šautuvais, – sakė moteris, nenorėjusi viešinti savo pavardės. – Ką moteris gali padaryti prieš tokį reikalavimą ir spaudimą?“

„Neislamiškas makiažas“

Birželio pabaigoje Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija įsakė grožio salonams per mėnesį užsidaryti, teigdama, kad per šį pereinamąjį laikotarpį jie galės sunaudoti atsargas.

Ji teigė tokį sprendimą priėmusi todėl, kad didelės sumos, išleidžiamos grožio procedūroms, neva kelia sunkumų neturtingoms šeimoms, o kai kurios salonuose atliekamos procedūros esančios neislamiškos.

Ministerija teigė, kad dėl gausaus makiažo moterys prieš maldą negali tinkamai nusiprausti, o blakstienų ir plaukų priauginimas draudžiamas.

Įsakymo kopijoje, kurią matė agentūra AFP, sakoma, kad tokį žodinį įsakymą perdavė aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) .

Kabule ir kituose Afganistano miestuose per 20 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos buvo šalyje, grožio salonų labai padaugėjo.

Jie buvo laikomi saugia vieta susirinkti ir bendrauti atskirai nuo vyrų, pasiruošti šventėms ir suteikė moterims svarbių verslo galimybių.

Pradėjus valdyti Talibano vyriausybei, tūkstančiai viešajame sektoriuje dirbusių moterų neteko darbo arba gauna išmokas, kad sėdėtų namie.

Uždraudus grožio salonus, darbo užmokesčio neteks dar 60 tūkst. moterų, dirbusių maždaug 12 tūkst. salonų visoje šalyje, nurodo Afganistano moterų prekybos ir pramonės rūmai.

Praėjusį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje specialiojo pranešėjo Richardo Bennetto (Ričardo Beneto) ataskaitoje, skirtoje Afganistanui, teigiama, kad moterų ir mergaičių padėtis šioje šalyje yra viena blogiausių pasaulyje.

„Didelė, sisteminga ir institucionalizuota moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas, todėl kyla susirūpinimas, kad jie gali būti atsakingi už lyčių apartheidą“, – sakė R. Bennettas.

Tai naujausias Afganistano moterų ir mergaičių teisių ir laisvių apribojimas po įsakų, draudžiančių joms įgyti aukštąjį išsilavinimą, lankytis viešosiose erdvėse ir dirbti daugelį darbų.

Talibano Dorovės skatinimo ir amoralumo prevencijos ministerijos atstovas Mohammadas Sidikas Akifas Mahajaras (Mohamadas Sidikas Akifas Mahadžaras) nepateikė išsamios informacijos apie draudimą, bet patvirtino socialiniuose tinkluose platinamo laiško turinį.

Birželio 24 dienos ministerijos laiške teigiama, kad jame perduodamas žodinis aukščiausiojo lyderio Hibatullah Akhundzados (Hibatulos Achundzados) įsakymas. Draudimas taikomas sostinėje Kabule ir visose provincijose.

Salonams visoje šalyje įsakoma per mėnesį nutraukti savo veiklą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie turi užsidaryti ir pateikti ataskaitą apie savo veiklos nutraukimą. Laiške nenurodomos draudimo priežastys.

Laiškas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai H. Akhundzada pareiškė, kad jo vyriausybė ėmėsi būtinų priemonių, kad Afganistane pagerėtų moterų gyvenimas.

Nepaisant pradinių pažadų, kad valdžia bus nuosaikesnė nei pirmuoju savo valdymo laikotarpiu paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nuo tada, kai 2021-ųjų rugpjūtį, iš šalies pasitraukus JAV ir NATO pajėgoms Talibanas užėmė Afganistaną, buvo imtasi griežtų priemonių.

Talibai uždraudė moterims lankytis viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir sporto klubuose, apribojo žiniasklaidos laisvę. Šios priemonės sukėlė didelį tarptautinį pasipiktinimą, padidino šalies izoliaciją tuo metu, kai jos ekonomika žlunga, ir pagilino humanitarinę krizę.