-
Nustatytas dar vienas AKM protrūkis kiaulių laikymo vietoje 2
Šį kartą, į VMVT teritorinį padalinį kreipėsi kiaulių laikytojas, kadangi iš šešių jo laikytų kiaulių, viena netikėtai nugaišo. VMVT inspektoriams nuvykus pas kiaulių laikytoją į ūkį paimti mėginių, buvo rasta dar viena nugaišusi kiaulė. AKM mėginiai buvo atrinkti tiek iš gaišusių, tiek ir iš likusių gyvų sergančių kiaulių ir pristatyti tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI), kuris patvirtino, kad visos kiaulės užsikrėtusios AKM. Šiandien bus nugaišintos ir saugiai sunaikintos likusios kiaulės ūkyje bei atlikta pirminė ūkio dezinfekcija.
Atstumas nuo pirmojo iki antrojo AKM protrūkio yra daugiau kaip 20 km. Pagal pirminę surinktą informaciją, tarp užkrėstų ūkių kontakto nebuvo, todėl šie protrūkiai nėra siejami tarpusavyje.
Pirmas AKM protrūkis (dešinėje) ir antras AKM protrūkis (kairėje) su nustatytomis apsaugos ir priežiūros zonomis bei kiaulių laikymo vietomis (raudoni taškai).
„AKM toliau sparčiai plinta ne tik mūsų šalyje, tačiau ir kaimyninėse šalyse - apie pirmąjį šios ligos protrūkį vakar pranešė ir Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba, kuomet AKM buvo nustatytas kiaulių ūkyje, kuriame buvo laikoma 101 kiaulė. Lenkijoje pranešta apie šeštąjį protrūkį - šį kartą ūkyje su 1779 kiaulėmis. Taip pat AKM pirmą kartą istorijoje nustatytas Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur AKM įsisuko į ūkį su 1 kiaule bei Kroatijoje, kur AKM nustatytas dviejuose kiaulių ūkiuose su 8 ir 40 kiaulių. Nuo šių metų pradžios 13 Europos valstybių Europos Komisijos Gyvūnų ligų pranešimų sistema informavo apie 309 protrūkius kiaulių laikymo vietose, kuriuose dėl AKM sunaikintos 110 684 kiaulės. Deja, bet didžioji dalis protrūkių įvyko tose vietose, kur nuolat registruojami AKM protrūkiai šernuose.“ ,- praneša VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas
Aplink ūkį VMVT specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Aplink ligos židinį nustatytose apsaugos ir priežiūros zonose bus pradėtas vykdyti kiaulių laikymo vietų surašymas ir laikomų kiaulių deklaravimas. Pirminiais duomenimis, komerciniai kiaulių ūkiai į apsaugos ir priežiūros zonas nepatenka.
Apie kiaulių laikymo vietoje nustatytą AKM protrūkį informuota Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybos.
Daugiau apie biosaugos reikalavimus:https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/afrikinis-kiauliu-maras
-
Pirmasis Lietuvoje AKM atvejis kiaulių laikymo vietoje šiemet! 1
Pranešimas apie galimą ligos įtarimą gautas iš nedidelio ūkio Marijampolės sav., Valavičių k., aplink kurį jau antras mėnuo randamos AKM užkrėstos šernų gaišenos. Ūkyje buvo laikomos 2 kiaulės savo reikmėms, tad vienai iš jų nugaišus, o kitai pradėjus sirgti, informacija perduota VMVT Marijampolės departamentui. Veterinarijos gydytojams – inspektoriams nuvykus į ūkį, nedelsiant buvo atrinkti abiejų kiaulių mėginiai ir pristatyti tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Šiandien NMVRVI patvirtino šios ligos faktą abiem gyvūnams. Likusi ūkyje kiaulė nugaišinta, atsakingi asmenys atliks pirminį ūkio valymą ir dezinfekavimą.
„AKM sparčiai plinta gamtoje ir deja, jau pasiekė kiaulių laikymo vietas. Pirmiausiai AKM virusas pateko į kiaulių laikymo vietą būtent ten, kur jis šiuo metu yra aktyviausias šernuose – Marijampolės savivaldybėje. Tai rimtas signalas. Virusas toliau grėsmingai plinta šernų tarpe, todėl visi kiaulių laikytojai turėtų rimtai peržiūrėti savo taikomas biologinio saugumo priemones, nes bet kuriuo metu AKM virusas gali patekti ir į didesnius kiaulių ūkius, o tai tūkstantiniai nuostoliai ir savininkams ir valstybei, kuomet užsidarys prekybos keliai į ribojimų zonas patekusiems komerciniams ūkiams. Šis atvejis dar kartą parodo, kokia pavojinga ir agresyvi yra AKM liga ir kaip lengvai iš užkrėstos aplinkos ji gali patekti į kiaulių ūkius. Kreipiamės į visus kiaulių augintojus bei medžiotojus, ragindami visuomet labai atsakingai laikytis visų biosaugos reikalavimų tiek medžioklės metu, tiek kiaulių ūkiuose. Keliaujantiems į gamtą ir aptikusiems šerno gaišeną - praneškite telefonu 1879 VMVT specialistams, kad būtų galima identifikuoti AKM židinius. Jei tik kam nors kyla klausimų ar neaiškumų, kuo skubiau kreipkitės į VMVT specialistus dėl konsultacijos. Patys saugokime savo turtą – laikomas kiaules, nes tik nuo savininko atsakingumo priklauso, ar liga pateks į ūkį, ar šiuo laikotarpiu pavyks jos išvengti Būkime atsakingi - neleiskime šiam mirtinam virusui plisti“, - pranešė šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė
AKM pirmojo protrūkio vieta (raudonas taškas) ir AKM protrūkiai šernuose (tamsiai žali taškai).
AKM pirmojo protrūkio vieta (raudonas taškas) ir AKM protrūkiai šernuose (tamsiai žali taškai).
Aplink ūkį VMVT specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Aplink ligos židinį nustatytose apsaugos ir priežiūros zonose bus pradėtas vykdyti kiaulių laikymo vietų surašymas ir laikomų kiaulių deklaravimas. Pirminiais duomenimis, komerciniai kiaulių ūkiai į apsaugos ir priežiūros zonas nepatenka.
Apie kiaulių laikymo vietoje nustatytą AKM protrūkį informuota Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybos.
Daugiau apie biosaugos reikalavimus: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/afrikinis-kiauliu-maras
-
Beveik dešimtmetį Lietuvoje pasireiškiantis afrikinis kiaulių maras neužleidžia pozicijų 6
„Akivaizdu, kad pastangos užkardant AKM plitimą turi būti kompleksinės tiek kiaulių ūkiuose, tiek ir gamtoje – patys kiaulių laikytojai turėtų griežčiau paisyti biologinės saugos taisyklių – pas kiaules eiti tik su specialiais rūbais, vengti užkrato patekimo per pašarą ar kontaktą su užkrėsta aplinka, tiek institucijos bei organizacijos turėtų ieškoti efektyvesnio sutarimo bendradarbiaujant bei reguliuojant šernų populiaciją – aktyviau šalinti užkratą iš gamtos. Nors prasidėjus medžioklės sezonui varant buvome parengę ir paskelbę gaires, kaip saugotis AKM, tačiau šiųmetė statistika byloja, kad ne į visas jas buvo atsižvelgta. Vien tik per sausio mėnesį AKM nustatytas 33 vietose 47 šernams net 17 savivaldybių: Anykščių, Jurbarko, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus savivaldybėse“, – vardija VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis, pridurdamas, kad Lietuvoje tik dvi – Neringos ir Kalvarijos savivaldybės liko niekada nepaliestos viruso.
Užkrėsta beveik visa Lietuva
Statistika rodo, kad AKM virusas labai suaktyvėja tuo metu, kai šernų populiacija pradeda didėti ir daugėja užkratui imlių gyvūnų, arba yra pernešamas į tas vietoves, kur šernų populiacija yra sąlyginai didelė. Augant šernų populiacijai, didėja ir AKM nustatymas – daugėja AKM užkrėstų sumedžiotų šernų skaičius bei daugėja nuo šios ligos nugaišusių šernų.
Antai, 2022 metais pastebėtas šernų populiacijos didėjimas bei padidėjęs jų sumedžiojimas taip pat turėjo įtakos ir padidėjusių AKM užsikrėtusių šernų skaičių – jų pernai metais buvo nustatyta tiek, kiek 2020 ir 2021 metais kartu sudėjus. Per devynerius metus ši liga buvo nustatyta 8278 šernams, kurie buvo sumedžioti arba rasti nugaišę 4478 vietoje. Šiai dienai, AKM yra nustatomas arba išplitęs 96 proc. Lietuvos teritorijos.
„Stebint šernų populiacijos augimą ir jei šernų populiacija nebus mažinama, tikėtinas viruso tolimesnis plitimas arba pakartotinis pasireiškimas Anykščių, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Telšių, Plungės, Šilalės, Šilutės, Trakų rajonų savivaldybėse. Jei AKM virusui ir toliau bus leidžiama nevaldomai plisti šernų populiacijoje, labai padidės rizika, kad šiltuoju metu laiku dėl žmogiškųjų klaidų virusas vėl pateks į kiaulių laikymo vietas, kuriose teks sunaikinti laikomas kiaules, o įvesti apribojimai tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek ir trečiųjų šalių dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką“, – perspėja dr. M. Masiulis.
Pasak statistikos, jei 2021 metais nebuvo nustatyta nei vieno AKM protrūkio kiaulių ūkiuose, tai pernai, dėl ženkliai padidėjusios šernų populiacijos ir AKM užkrėstų šernų skaičiaus, net 16 kiaulių ūkių neatlaikė AKM spaudimo ir juose nustačius užkratą, buvo sunaikintos virš 2,2 tūkst. kiaulių.
Kenčia kiaulių ūkiai
AKM ištisus metus nustatomas šernų populiacijoje, o šiltuoju metu laiku AKM virusas iš užkrėstos aplinkos dėl žmogiškojo faktoriaus patenka ir į kiaulių ūkius. Per devynerius metus užkratas buvo nustatytas 157 kiaulių ūkiuose, kuriuose buvo laikomos ir sunaikintos 77855 kiaulės. Ūkiai patyrė didžiulius nuostolius, kadangi visos ūkiuose laikomos kiaulės yra nugaišinamos bei saugiai sunaikinamos. Taip pat buvo stebimi AKM „šuoliai“ šernų populiacijoje, kuomet virusas buvo nustatomas už 25 km ir daugiau nuo užkrėstos teritorijos. Pasak dr. M. Masiulio tai rodo, kad nebuvo tinkamai laikomasi biologinio saugumo ir liga buvo pernešama paties žmogaus kur kas didesniais atstumais, nei gali pernešti šernai.
„Jei AKM, jos protrūkiai kiaulių ūkiuose yra kontroliuojami ir greitai likviduojami, taip užkertant ligos plitimą į kitus kiaulių ūkius, tai laukinėje faunoje, šernuose, AKM sudėtingai kontroliuojamas, nors nuolat vykdoma stebėsena ir stebimas viruso plitimas. Praėjus devyneriems metams, vis dar nepakankamai kreipiamas dėmesys į šernų gaišenų paieškas ir saugų sunaikinimą, vis dar nepranešama apie rastas šernų gaišenas, nors VMVT yra patvirtinus skatinamųjų piniginių išmokų už pranešimus apie gaišenas tvarką – mokama 30 eurų už kiekvieną VMVT praneštą šernų gaišeną. Akivaizdu, kad taikant tinkamas biologinio saugumo priemones tiek kiaulių laikymo vietose, tiek ir medžioklės metu ir po jos, AKM galima išvengti, ilgą galima kontroliuoti ir valdyti, tačiau biologinis saugumas turi tapti kasdiene rutina“, – apibendrina dr. M. Masiulis.
VMVT primena, kad afrikinis kiaulių maras – užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga, nuo kurios nėra nei gydymo, nei vakcinos. AKM sukelia milžiniškus ekonominius nuostolius ne tik gyvūnų augintojams, bet ir visai valstybei, kadangi dėl šios ligos ribojama kiaulienos ir šernienos prekyba bei eksportas. Kiaulių laikytojams kyla nuostoliai dėl visų kiaulių, laikomų užkrėstame ūkyje sunaikinimo, dėl gyvų gyvūnų ar jų produktų judėjimo apribojimų, o medžiotojams – dėl šernų populiacijos mažėjimo ir gyvūnų gaišimo nuo AKM bei biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo, skerdenų laikymo, kol bus atliekami AKM tyrimai arba užkrėstų gyvūnų sunaikinimo.
Daugiau informacijos:
Radusiems šerno gaišeną – specialios išmokos | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (vmvt.lt)