„Civilinė sauga šiuo laikmečiu aktuali ir privačiam sektoriui, ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, ar nevyriausybiniam sektoriui. Verslo organizacijos, ypač nekilnojamojo turto ir statybų verslas gali prisidėti prie gyventojų didesnio saugumo“, – trečiadienį ministerijos išplatintame pranešime sakė A. Bilotaitė.

Pasak ministerijos, susitikime aptartas ir priedangų įrengimas modernizuojant senus daugiabučius, taip pat joms aktyviau panaudojant požemines automobilių stovėjimo aikšteles ar įrengiant naujas.

Pranešime teigiama, kad daugiabučių atnaujinimo programoje numatyta galimybė, vykdant namų renovaciją priedangai pritaikyti ir jų rūsius.

Naujų priedangų įrengimui ir esamų modernizavimui iš viso kasmet konkurso būdu numatoma skirti po 8 mln. eurų.

Programoje numatyta tobulinti reguliavimą ir įtvirtinti tris priedangų kategorijas pagal jų apsaugos lygį.

Ministerijos duomenimis, per du metus Lietuvoje įrengtos 3817 priedangos gyventojų apsaugai oro pavojaus atveju ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu. Jose tilptų apie 36 proc. šalies gyventojų. Siekiama, kad jose užtektų vietos ne mažiau kaip 50 proc. gyventojų.

Balandžio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija išsiuntė derinti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus teikiama tvirtinti Seimui.

Vasario pabaigoje įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas numato, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju.

Jos turėtų talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.  

„Apibendrintai matome, kad sprendimas tikrai pasiteisino, turime šiai dienai skaidresnę šitą sritį arba visą sektorių automobilių rinkos ir ne veltui buvo priešinamasi, nes automobiliu rinkos šešėlis matomai buvo didelis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

„Tas skaičius susijęs su fiziniais asmenimis išaugo apie 40 proc., o su juridiniais asmenimis apie 10 proc.“, – pridūrė ji.

Transporto priemonių savininkų deklaravimo kodo (SDK) sistema įsigaliojo prieš trejus metus – 2021-ųjų gegužę.

Prieš įsigaliojant SDK, per metus buvo sumokėta 176 mln. eurų mokesčių.

„Regitros“ vadovo Vaido Dominausko teigimu, per metus suteikiama apie 900 tūkst. SDK.

„Per metus yra suteikiama arti 900 tūkst. savininko deklaravimo kodų, pirkėjai nuosavybės deklaravimą gali atlikti labai paprastai ir patogiai internetu ir nemokamai, tokį būdą renkasi 7 iš 10-ies „Regitros“ klientų“, – konferencijoje teigė jis.

Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius (...)

 

Anot jo, per trejus metus „Regitra“ įgyvendino kelis pokyčius, kurie palengvina SDK suteikimą.

„Prailginome savininko deklaravimo laikotarpį iki 10-ies dienų. Atitinkamai po penkias dienas suteikėm tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Taip pat supaprastinome tvarką, kada automobilio nuosavybė yra perduodama užsieniečiui“, – sakė V. Dominauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė pabrėžė, kad SDK įvedimo nauda gerokai pranoko lūkesčius.

„Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius, treti – daugiau negu 300 mln. eurų“, – konferencijoje sakė ji.

VMI vadovė taip pat pabrėžė, kad per trejus metus sumažėjo nustatomų pažeidimų kiekis.

„Tik įvedus SDK kodą pirmaisiais metais kas penktas automobilis, kai tikrindavome keliuose, neturėjo SDK kodo. Dabar – jau kas dešimtas. Tik įvedus SDK kodą, kas trečias automobilis, kurį tikrinome prekybos aikštelėje neturėjo SDK kodo, dabar – kas aštuntas“, – teigė E. Janušienė.

V. Dominauskas pridūrė, kad įvedus SDK mažėja galimai fiktyvių sandorių, sudarytų su Lietuvos gyventojais, kitaip vadinamų „kauferių“.

„Nors kasmet įregistruojamų transporto priemonių skaičius auga, tačiau galime matyti tendenciją, kad mažėja sudarytų sandorių skaičius iš tų šalių, iš kurių įvežama daugiausiai transporto priemonių. Pavyzdžiui, importas iš Vokietijos sumažėjo – 20 proc., Prancūzijos – 15 proc., Italijos – 19 proc.“, – nurodė V. Dominauskas.

„Iki nulio (pažeidimų – BNS) dar pasistengti reikia, bet progresas yra akivaizdus“, – apibendrino VMI vadovė E. Janušienė.

Ministrė taip pat mano, kad prezidentas savo veiksmais padarė žalą pasitikėjimui pareigūnams ir valstybės reputacijai.

„Prokuratūros atsiųstame rašte nėra aiškiai pasakyta, ar buvo padaryta žala tebevykstančiam ikiteisminiam tyrimui. Prezidentas ir vėl paskubėjo su išvadomis. Norėčiau priminti, kad ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas ir kiti veiksmai labai aiškiai reglamentuoti Baudžiamajame ir Baudžiamojo proceso kodekse. Jais vadovautis privalu visiems valstybės pareigūnams, net ir prezidentui. Bet kokios teisės aktų interpretacijos ir politikų kišimasis į pareigūnų darbą yra blogas precedentas ir negali pasikartoti“, – BNS perduotame komentare antradienį teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Generalinė prokuratūra jokių procesinių veiksmų, kurie padėtų išsiaiškinti, ar tyrimo duomenys buvo paviešinti neteisėtai, neatliko.

„Žala pasitikėjimui tarp Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat mūsų valstybės reputacijai neabejotinai padaryta“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau ministrė į Generalinę prokuratūra kreipėsi prašydama įvertinti, ar G. Nausėda, viešai paskelbęs apie sulaikytus rusų opozicionieriaus L. Volkovo užpuolikus, nepažeidė įstatymų.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerijai pateiktame atsakyme prokuratūra nurodė, kad kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik prokurorui suteiktą teisę spręsti, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir kiek juos leistina paskelbti iki bylos nagrinėjimo teisme.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl duomenų atskleidimo galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu taip nuspręstų prokuroras. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neskelbtinos tyrimo informacijos atskleidimo nėra pradėtas.

Tuo metu G. Nausėda žurnalistams antradienį Gargžduose teigė, kad ministrė daugiau dėmesio turėtų teikti „tiesioginiam savo pareigų atlikimui“.

„Melo kojos trumpos. Jei ponia Bilotaitė kreiptų tiek energijos savo tiesioginiam pareigų atlikimui, tai tikrai būtų ir, turbūt, su civilinėmis priedangomis kur kas geresnė situacija. Deja dabar pasidžiaugti tuo negalime. Tai tiesiog norėtųsi ministrei palinkėti grįžti prie kasdienių darbų ir neužsiimti tuo, kuo ji neprivalo užsiimti“, – sakė prezidentas.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė balandžio 19-ąją, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną. Prezidentui paskelbus apie sulaikytus užpuolikus, netrukus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai informavo, kad sulaikytas ir užpuolimo užsakymu įtariamas baltarusis.

G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

„Melo kojos trumpos. Jeigu ponia Bilotaitė kreiptų tiek energijos savo tiesioginių pareigų atlikimui, tai tikrai būtų ir turbūt su civilinėmis priedangomis kur kas geresnė situacija. Deja, dabar pasidžiaugti tuo negalime“, – antradienį žurnalistams Gargžduose teigė G. Nausėda.

„Tai tiesiog norėtųsi palinkėti ministrei grįžti prie kasdienių darbų ir neužsiimti tuo, kuo ji neprivalo užsiimti“, – pridūrė jis.

Generalinė prokuratūra, reaguodama į ministrės A. Bilotaitės kreipimąsi dėl prezidento paskelbtos informacijos apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios žinios paviešinimo nėra pradėtas.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu Vilniuje prieš Rusijos opozicionierių L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Savo ruožtu A. Bilotaitė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui.

Esą per trumpą laiką sukurtas priedangų tinklas.

„Jo nebuvo Lietuvoje, jis sukurtas visiškai nuo nulio. Šiandien turime tinklą, kurį sudaro 3,8 tūkst. priedangų. Juose tilptų apie 1 mln. Arba 36 proc. šalies gyventojų“, – teigė A. Bilotaitė.

Tačiau ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai teigė, kad priedangų tinklas plečiamas per lėtai.

„Šiuo metu yra numatyti reikalavimai tik naujiems pastatams. Tai jeigu mes kalbame tik apie naujus pastatus, gali užtrukti kelis šimtus metų, kol pilnai viską atnaujinsime“, – sakė Seimo narys Kasparas Adomaitis.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad per kelerius metus situacija pagerės.

„Turime pasiekti, kad rajonuose galimybę pasislėpti turėtų 40 proc. gyventojų, o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. Siekiame, kad saugūs būtų 50 proc. šalies gyventojų – galėtų pasislėpti, iškilus oro pavojui“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Esą kitose Baltijos šalyse situacija yra dar prastesnė.

„Estijoje šiuo metu yra 208 priedangos, ten galėtų tilpti 155 tūkst. žmonių, o Latvijoje dar tik vyksta procesas, priedangų tinklas dar nėra sukurtas“, – tikino A. Bilotaitė.

„Palyginkime su Suomija. Šiuo atveju, ji 50 metų nuosekliai įrenginėja slėptuves, priedangas, turi labai geros patirties. Iš jos yra ko pasimokyti, tikiuosi, kad ministrė tai išgirs“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Žemėlapis rodo, kad Vilniuje priedangų apstu, bet nuvažiavus į vietą paaiškėja, jog jei priedanga iš tiesų yra, nėra jokios lentelės, kuri tai parodytų.

Taip yra ir Baltupiuose, Didlaukio gatvėje. Kitur lentelės iškabintos. Vis dėlto, šalyje situacija labai skirtinga. Vienose savivaldybėse priedangose tilptų beveik visi gyventojai, kitose – vos vienas iš dešimties.

„Skaičiuojame, kad 24 savivaldybės yra pasiekusios joms nustatytą vidurkį. 41 savivaldybė yra žaliame arba geltoname fone, visos kitos likusios 18 yra raudoname fone. Tai tikrai netenkina“, – tikino vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vilniaus valdžia tikina, kad žmonės slėptis gali daugiabučių rūsiuose, tačiau neaišku, kiek ilgai ar patogiai.

„Manau, kad užtenka jų, principo klausimas, ar jos įrengtos, tinkamai pažymėtos, ar žmonės ten galėtų ilgiau slėptis ar gyventi. Tai atviras klausimas, nes Vilnius yra pafrontės miestas. Nežinau, kiek ilgai galėtų virti gyvenimas nuolatiniame apšaudyme“, – komentavo Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.

Nors priedangų tinklui Vyriausybė skiria 50 mln. eurų, norima, kad dalį naštos prisiimtų ir savivaldybės.

„Prašysime savivaldybių procentaliai prisidėti prie tam tikro priedangų skaičiaus, kad tai būtų įrengta ir tos pačios savivaldos lėšomis“, – teigė V. Dmitrijevas.

„Jei ministrė kreipėsi (į Generalinę prokuratūrą – ELTA), matyt, jai atrodo, kad yra pagrindas kreiptis. O šiaip, iš šono žvelgiant visa ši situacija atrodo, kaip aiškinimasis, kieno yra tvirtesnis stuburas“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi Seimo pirmininkė kritiškai įvertino G. Nausėdos sprendimą paviešinti informaciją apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą.

„Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai“, – situaciją įvertino parlamento vadovė.

Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Kalbama apie tam tikrų ruožų uždarymą, kad gyventojai arba turistai (negalėtų – ELTA) prieiti prie tam tikrų sienos ruožų. Aišku, gyventojai, kurie gyvena (prie sienos – ELTA), vykdo ūkinę veiklą, tokią galimybę turės“, – žurnalistams penktadienį Vištyčio pasienio punkte teigė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

„Gali būti ir taip, kad, esant poreikiui, tam tikri ruožai bus uždaryti arba bus reikalaujama pateikti tam tikrą leidimą, kurį gali išduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai“, – sakė R. Liubajevas.

Penktadienį Vištyčio pasienio punkte VSAT Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristatė sienos su Rusijos Federacija stiprinimo planą, kuriame be teisinio sienos apsaugos stiprinimo, buvo pristatytas kontrmobilumo priemonių poreikis, fortifikacijos bei pasieniečių apginklavimo galimybės.

Dėl Lietuvos pasienio stiprinimo Vidaus reikalų ministerija (VRM) bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, Seime šią savaitę teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ministerijų vadovai teigė, jog svarstoma ne tik apie fizinius sienos apsaugos sustiprinimo įtvirtinimus, bet ir galimybes suteikti pasieniečiams sunkesnės ginkluotės, pavyzdžiui, kulkosvaidžių.