-
A. Jagelavičiūtės gedinti A. Grigaliūnienė: gailiuosi tik vieno 88
„Tu išėjai „gražiausiu“ metų laiku – tarpušventy. Kokia simbolika... Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir beviltybės. Jei dabar mudvi kalbėtumėm, beveik žinau, ką sakytum: „nustok, PRAVAŽIAVOM, gyvenk toliau, dar susitiksim gi“. Dar šypsotumeisi ir sakytum, kad nekreipčiau dėmesio į šitą viešą gailestingumo ir meilės aktą tau. Kartotum, juk mes žinom, kaip mūsuose Lietuvoje būna. Kaip ta didelė jėga, vardu „dauguma“, įsimyli mirusius.
Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir „beviltybės“.
Mudviejų draugystė buvo visokia: graži, skaudi, su tylos pertraukėlėmis, blaiva, girta, švelni ir aštri, o svarbiausia – ji buvo tikra. Kelios dienos galvoju, ar ko gailiuosi. Gailiuosi tik vieno – kad šioje žemėje mudvi nebeturim ateities kartu. Gailiuosi, kad nebesijuoksim, nebesiginčysim, nebegaminsim, nebekvailiosim, nebeisim į teatrą ir į „In vino“.
Neturiu teisės liūdėti, nes, kaip ir visi tavo draugai – esu privilegijuota net kelių dešimtmečių kartu. Esu laiminga su tavo dovanomis – tavo receptais ir pamokomis virtuvėje – mes visuomet norėjome ir mokėjome gyventi skaniai. Kai dėkodavau dar už vieną receptą ir vadindavau jį palikimu – tu kažkada pasakei: „mudvi juk žinome, kad būsiu pirma“. Buvai teisi, o ir pirma buvai ne tik čia. Visi kalba apie tavo pasiekimus, o man širdis plyšta dėl išėjusios draugės, dukros, mamos. Dėl žmogaus, kuris visuomet gebėjo sujudinti dumblą ir pravalyti užakusius krantus. Buvai, esi ir būsi mūsų vulkanas.
O man mudvi visuomet liksime tomis dvidešimtmetėmis – juodąja ir baltąja Agnėmis, paryčiais, kažkur prie jūros, garsiai plėšiančiomis Jurgos „Nebijok“: „mes su Tavim turim naktį drąsos, įsiklausyt į kalbą tamsos, lipt stogais ir žiūrėti žemyn, kas brangu – nebijok apkabint.“ Turėjome daug drąsių naktų, aukštų stogų, gilių bedugnių ir karštų apsikabinimų. Ačiū tau, Agnele. Buvo nuostabus laikas kartu. Iki kitų pasivaikščiojimų stogais. O dabar tave jausime Leone. Pažadu jo ir tavo mamos neapleisti“, – pažadu įrašą baigė A. Grigaliūnienė.
Primename, kad trečiadienį buvo paskelbta žinia apie tai, kad eidama 43-ius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja, verslininkė, knygų autorė A. Jagelavičiūtė.
-
Šventraščio citata prabilęs tenoras sulaukė žinomų žmonių reakcijos: apsisnargliavusi atgaila 103
Vienas po kito žymūs lietuviai savo socialiniuose tinkluose kreipėsi į Minske koncertavusį tenorą citatomis iš Šventojo Rašto bei skatinimu labiau pasigilinti į biblinį Judo personažą.
A. Tapinas: „Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles“
Apie V. Vyšniausko koncertą Baltarusijoje prabilęs žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas stebėjosi įdomiu V. Vyšniausko būdu atsakyti bei paaiškinti savo poziciją. „Lukašenkinės šaikos linksmintojas ir kruvinų Kremliaus dirigento rankų Minske spaudėjas“, – taip nevyniodamas žodžių į vatą A. Tapinas pavadino Baltarusijoje koncertavusį atlikėją.
Žinomas žurnalistas pastebėjo, jog Kristian Benedikt „ištrynė visus neigiamus komentarus prie ankstesnių savo įrašų, o šitos biblinės citatos komentuoti nebeleidžia.“
A. Tapinas priminė, jog pirmadienį su V. Vyšniausku bandė susiekti ir sužinoti jo poziciją ir kultūros atstovai, ir Lietuvos žiniasklaida. Bet dainininkas buvo nepasiekiamas, tačiau „skundžiasi, kad jo neišklausė ir nesužinojo, ką jis padarė.“
Žurnalistas prisiminė, jog „kažkaip panašiai gynėsi ir Pašos Jastrebo sutuoktinė Drobiazko, tik ji citavo ne Bibliją, o Bulatą Okudžavą. Tai, matyt, susigundžiusieji rubliais turi kažką tarpusavyje bendro.“
Puikiai besiorientuojantis užsienio žiniasklaidoje A. Tapinas pastebėjo ir tai, kad V. Vyšniausko stojo ginti ir Rusijos portalai, „kurie šiandien rašo, jog fašistuojantys Lietuvos ministerijų klerkai pavydi ir skriaudžia tokį talentą, kurio kaltė tik tame, kad nuvyko padainuoti į Minską, o viską užsuko „profesionalus stukačius“ Andrius Tapinas, dėl kurio kaltės priešais buvo paversti tokie padorūs žmonės kaip Algirdas Paleckis ar Erika Švenčionienė.“
Savo įrašo pabaigoje A. Tapinas į pagalbą pasitelkė šventraštį pacituodamas 1 laišką Timotiejui: „Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles, išvažiuoja į Minską dainuoti Lukašenkai, bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.“
Televizijos laidų prodiuseris D. Kubilius: tai primena Judo nieko nevertą, apsisnargliavusią atgailą
Žinomas televizijos prodiuseris Dominykas Kubilius, kuriam teko pačiam pabuvoti Ukrainos karo epicentre, negailėjo aštrių žodžių „lukašenkinei grietinėlei“ dainiui.
„Vaidai Vyšniauskai, bandote apeliuoti į jus neišklausiusius, kritikuojančius- teisiančius?! Rimtai?!
Žiauriausiame kare yra tik juoda ir balta, vidurio – pilkos neapsisprendimo ar nežinojimo spalvos nebelieka. Biblija ir tikėjimas visų pirma yra apie sąžinę, aiškų brūkšnį tarp juodo ir balto, tarp gėrio ir blogio. Jūsų brūkšnys, deja, nubrėžtas Judo honoraro kupiūromis, kurios ne tik dvokia išdavyste, bet ir permirkusios nekaltų žmonių krauju“, – savo feisbuko paskyroje dėstė D. Kubilius.
Jis prisiminė 10 mėn. trunkančio Ukrainos karo istoriją bei tai, kokio atpildo sulaukė agresoriaus – Rusijos – pakalikai: „Per visą karo laiką buvo ne vienas mūsų tėvynainis, kuris keliavo į Minską: pseudo liaudies delegatai, buvusios estrados žvaigždės. Buvo ir čiuožėjų, kurie išsišiepę čiuožė ant rusiško ledo. Buvo ir tų, kurie viešai bandė teisinti žiauriausią XXI a. okupaciją. Tačiau tokių benefisų baigtis viena: pasmerkimas tėvynėje ir bet kur užtrenktos durys“, – rašė D. Kubilius.
Žinomas prodiuseris nė neabejoja, kad V. Vyšniauskas žinojo, kokių pasekmių gali sulaukti jo dainavimas Baltarusijoje, ir kreipėsi į ten Otelo ariją iš Dž. Verdžio operos dainavusį atlikėją: „Geriau palikit Šventąjį Raštą ramybėje ir mojuodamas juo neieškokit kaltų, nes tai primena Judo nieko nevertą, apsisnargliavusią atgailą.“
D. Kubilius neslėpė pagarbos Lietuvos operos ir baleto teatro vadovui Jonui Sakalauskui „už greitą ir aiškią poziciją užtrenkiant teatro duris.“ Taip pat žinomas prodiuseris kreipdamasis į V. Vyšniauską išreiškė viltį „kad taip pasielgs ir visi kiti, jūsų, Vaidai, galimi užsakovai.“
Renginių organizatorė A. Grigaliūnienė: jei jau atsivertė Bibliją, (...) pasiūlyčiau ir Judo dalykus patyrinėti
Agnė Grigaliūnienė, reaguodama į V. Vyšniausko pasisakymą, pritarė D. Kubiliaus išsakytam požiūriui pabrėždama, jog „Dominykas Kubilius kaip visuomet labai tiksliai apibrėžia situaciją.“ Ji kreipėsi į Baltarusijoje koncertavusį tenorą: „Jei jau atsivertė Bibliją, kas dar daugiau cinizmo įmeta į šią istoriją – pasiūlyčiau ir Judo dalykus patyrinėti.“
Taip pat A. Grigaliūnienė savo įraše priminė Ukrainoje vykstančio karo tragediją: „Nes šitas karas ne tik apie ruzzkyno melą, šitas karas yra ir apie tiesą, teisingumą ir geresnės Europos visose srityse viltį.“
Tenoro V. Vyšniausko pasisakymas
Pirmadienį bandymai sužinoti paties atlikėjo poziciją buvo bergždi, nes tenoras buvo nepasiekiamas, su žiniasklaida nebendravo ir situacijos nekomentavo. Tačiau pirmadienio vėlų vakarą savo socialiniuose tinkluose vis tik išreiškė savo poziciją citata iš Šventojo Rašto: „Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia: „Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?“ (Jn 7:50-51).“ Bei nuoroda į tai, kad jo buvimo vieta – Vilnius.
Aš pažadu: tikrai parašysiu visas savo mintis, motyvus ir priežastis, bet kiek vėliau.
Kiek vėliau atlikėjas paviešino dar vieną įrašą, kuriame atsiprašo ir žada paaiškinti tokio sprendimo priežastis.
„Pirmiausia, aš noriu visų atsiprašyti ir paprašyti atleidimo dėl susiklosčiusios situacijos. Antra, aš pažadu: tikrai parašysiu visas savo mintis, motyvus ir priežastis, bet kiek vėliau“, – feisbuke antradienį paskelbė atlikėjas.
Jis tvirtino norintis, kad „visi išsisakytų iki galo“.
„Juk visvien verdiktai paskelbti ir aš esu pasmerktas net neišklausytas...“ – rašė V. Vyšniauskas.
Koncertavo „lukašenkinei grietinėlei“
Primename, kad, anot A. Tapino, V. Vyšniauskas gruodžio 18-ąją dieną koncertavo Minsko Didžiajame teatre, Gala operos koncerte, kuriame buvo susirinkusi visa Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos grietinėlė.
Iš A. Tapino paviešintos teatro programėlės nuotraukos matyti, jog V. Vyšniauskas, užsienyje geriau žinomas kaip Kristian Benedikt, atliko Otelo ariją iš Dž. Verdžio operos „Otelas“.
Kultūros ministras šokiruotas
Kultūros ministras Simonas Kairys sako kritiškai vertinantis operos solisto V. Vyšniausko sprendimą savaitgalį koncertuoti Baltarusijos sostinėje.
„Esu šokiruotas, jei taip paprastai kalbant. Išties man sveiku protu nesuvokiami tokie pasirinkimai. Kyla klausimas toks iš principo, kas žmogaus galvoj darosi, kad tokius pasirinkimus jis galėtų padaryti“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
Net baisiausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad tokie žinomi asmenys važiuos koncertuoti į Minską.
„Net baisiausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad tokie žinomi asmenys važiuos koncertuoti į Minską“, – teigė S. Kairys.
-
Nenuleidžia rankų ir kviečia pasirašyti peticiją: pasaulio moterys, stokite už Ukrainą!
Aktyvios Lietuvos moterys nori, kad peticija pasiektų Rusijos moterų organizacijas.
Jos pabrėžia, kad Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą pasaulis gyvena labai pavojingu ir žiauriu laiku, o peticijoje, kurioje apeliuojama į Rusijos moteris, būtent moterys telkiamos ne atsitiktinai.
„Moterys geriausiai žino, ką reiškia pradėti, lauktis ir pagimdyti naują gyvybę, todėl būtent jos yra tos, kurios, nustojusios tylėti, galėtų bent jau pabandyti sustabdyti nekaltų žmonių, vaikų kruvinas žudynes. Kitaip visų moterų ir Rusijos žmonių rankos amžiams bus suteptos nekaltų žmonių krauju“, – įsitikinusi viena peticijos iniciatorių, renginių ir komunikacijos agentūros bendraturtė Agnė Grigaliūnienė.
Reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė ragina informacijos sraute atkreipti dėmesį į ypač keblią gimdančių ir neseniai pagimdžiusių Ukrainos moterų būklę.
„Jei trūksta motyvacijos pakelti užpakalį nuo sofos, eiti į gatves, pasirašyti peticijas ir taip prisidėti prie agresijos stabdymo Ukrainoje, kviečiu užmesti akį į nuotraukas ar vaizdo reportažus, kuriuose matyti, kaip Ukrainos moterys gimdo metro stotyse, laukia rūsiuose, kol pagerės jų neišnešiotų kūdikių sveikata, laidoja artimuosius ar pačios žūsta karo lauke“, – sako Dovilė. Anot jos, po tokių vaizdų neliks abejonių, ką reikia daryti.
Kita peticijos rengėja, moterų universiteto įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė sako neprarandanti vilties, kad Rusijos mamos gali kažką padaryti: „Moterų kalba yra meilės kalba. Melskime, prašykime jų mus išgirsti ir imtis veiksmų. Moterų jėga yra bendrystėje, mes kartu galime padaryti neįmanomus dalykus. Padarykime viską, ką galime, kad visa tai liautųsi.“
Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė sako negalinti suvokti, kodėl Rusijos moterys, mamos leidžia mirti savo vaikams: „Juk tai ne jų ir ne jų vaikų karas, tai karas kelių nužmogėjusių asmenų, kuriems gyvybė yra nieko verta.“
Kita žurnalistė, ką tik pasirodžiusios knygos apie partizanų ryšininkę savo močiutę autorė Živilė Kropaitė-Basiulė tikina, kad istorija ne sykį parodė, kokios nežmoniškai stiprios gali būti moterys, tačiau tai, ką matome šiandien, yra beprasmis gyvybių praradimas.
„Šiandien kiekvienas privalome kasdien pagal išgales ką nors nuveikti dėl Ukrainos moterų, dėl Ukrainos žmonių. Bandyti įvairiais kanalais, įskaitant socialinius tinklus ir oficialius Rusijos institucijų puslapius, pasiekti Rusijos moteris yra vienas iš milijono būdų“, – tikina ji.
„Vladimiro Putino režimas sukaustė Rusiją baimėje: sugrūdo opoziciją į kalėjimus, daužo žmones gatvėse. Tačiau 10-ajame dešimtmetyje, karo Čečėnijoje metu, Rusijos mamos parodė, kad nėra nieko stipriau už meilę. Jos buvo Rusijos šalies sąžinės balsas ir reikalavo stabdyti karą, grąžinti sūnus, tėvus ir brolius iš karo mašinos. Tikiu, kad Rusijos mamų ir artimųjų meilė gali labai daug ir šiandien“, – vilties nepraranda Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Aktyvių Lietuvos moterų vasario 27 d. surengtas protestas sulaukė didžiulio dėmesio: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje susirinko tūkstančiai Lietuvos moterų. Iniciatyva pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį: palaikymo žinutė Ukrainos moterims išplatinta per daugiau nei 230 žiniasklaidos kanalų.
Proteste prie Rusijos ambasados skambėjo Ukrainos himnas, palaikymo žinutės šaliai ir visoms jos moterims, drauge apeliuojant į Rusijos motinų, kurių sūnūs žūsta žudydami nekaltus Ukrainos žmones, širdis.
Peticiją galite pasirašyti čia.
-
A. Grigaliūnienė: mėgstu istorijas pakeisti taip, kad jos inspiruotų vaiką 1
Verslininkė, renginių organizatorė prisimena, kad visa jos vaikystė, paauglystė prabėgo tarp menininkų, įdomių asmenybių, kartais primenančių personažus, dažnai atvykdavusių į tėvų namus, o taip pat Operos ir baleto teatre, kur soliste dirbo Agnės mama. „Kai pagalvoju apie savo vaikystę, tai ji prabėgo tarp teatro dulkių, į personažus įsikūnijusių solistų, dažydavusių veidus ir dėvėdavusių perukus. Tuomet iš tiesų buvo sunku atskirti, kur realybė. Man, kaip vaikui, buvo susimaišiusi realybė su personažais. Tačiau ta aplinka turėjo tokios traukos, magijos, kad dažnai pabėgdavau iš darželio, kad tik pabūčiau ten, kur viskas buvo įmanoma“, – prisimena A. Grigaliūnienė.
Agnė pasakoja, kad tarp meno žmonių, kuriuos teko pažinti, kai tebuvo 5-6 metų, buvo dailininkas Raimundas Sližys. „Jis ateidavo į mūsų namus toks visas tatuiruotas, plikas, su ilgu paltu – kažkoks kosmosas tiems laikams. Pamačiusi jį kaskart bėgdavau nuo jo. Sykį jis paklausė, kodėl bėgu? O aš atsakiau: „nes atrodai tarsi iš kalėjimo“. Skoloj jis man neliko ir atsakė: „taip ir yra, tik tu niekam nesakyk“. Tik vėliau supratau, kad jis sakė tiesą. Juk iš tiesų visi to laiko menininkai, kuriems buvo svarbu išlaikyti lietuvybę, jautėsi it kalėjime“, – prisimena A. Grigaliūnienė.
Galbūt dėl aplinkos, kurioje augo, Agnė sako kūrybiškai žiūrinti ir į pasakų sekimą dukrai. „Daug pasakų, ypač lietuvių folklore – pilnos baisybių. Tai pamotė itin pikta, tai kas nors labai aštriais dantimis, besikėsinantis visus suėsti. Suprantu, vaiko vystymuisi reikia visko, tačiau mėgstu visas istorijas pakeisti taip, kad jos paliktų kažkokią gražią žymę vaiko gyvenime, inspiruotų jį. Todėl Raudonkepuraitė, apie kurią seku pasaką dukrai, nebūtinai išsigandusi vilko, o vilkas nebūtinai kėsinasi suvalgyti ir senelę, ir ją pačią. Pasakoju dukrai, kad su vilku galima susidraugauti, nes Raudonkepuraitė ir drąsiausia, ir šauniausia, ir gudriausia, ir visokia kitokia „iausia“ mergaitė, o kepuraitės grožis eina tik po to“, – dalijasi Agnė.
Visiems jos skaitomą pasaką išgirsiantiems vaikams ir jų tėvams Agnė norėtų palinkėti nepamesti smalsaus ir atviro, kūrybiško žvilgsnio į viską, kas mus supa.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ prie kampanijos kviečia prisidėti ir visus Lietuvos žmones: skaityti pasakas, nusifilmuoti, pasidalinti vaizdo įrašais savo socialiniuose tinkluose su grotažyme #GelbėkSuPasaka ir nepamiršti paaukoti skurstantiems vaikams telefonu 1409 (auka 5 eurai) arba skirti norimą paramos sumą internete bei paraginti tai padaryti savo draugus.
Šią kampaniją („Save with Stories“) šiuo metu įgyvendina tarptautiniam tinklui „Save the Children“ priklausančios organizacijos, o į kampaniją įsitraukia daug visame pasaulyje garsių žmonių.
