-
Ar spės teisėsaugininkai įteikti kauniečiams jų laukiamą Kalėdų dovaną? 13
Įtariami nauju nusikaltimu
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šešiems už grotų laikomiems suimtiesiems jau pareikštas galutinis įtarimas, o šio ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su trimis tebeieškomais jų bendrininkais, tarp kurių yra ir galimas išpuolio organizatorius, išskirta į atskirą bylą.
Visiems šešiems suimtiems liko įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apimantis ir trims iš keturių nukentėjusiųjų, kaip konstatavo teismo medicinos ekspertai, padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.
Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.
Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)
Tačiau iš karto po įvykio visiems suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.
Išpuolio taikinys – aiškus
Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir du tebeieškomi įtariamieji, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Trečias besislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui, kuris, portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienintelis iš nukentėjusiųjų buvo pas juos nuvykęs, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Be konstatuotų muštynių žaizdų kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimų bei nubrozdinimų ir kitose kūno vietose buvo sulaužytas ir kairės rankos pirštas.
Tačiau, portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, kaip ir kiti trys nukentėjusieji, R. Sadauskas teigia niekam pretenzijų neturintis.
Istorija kartojasi?
Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios kartu nukentėjusiaisiais, siejamais su Kauno nusikalstamu pasauliu, asmenybę.
Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.
Minėtos moters, kuri panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės. Pasitikslinti, ar tai – tas pats asmuo, nepavyko.
Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.
Namų darbus atliko ne visi?
Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.
Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.
Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas namas pakaunėje esančiuose Vijūkuose. Neatmetama, kad tai yra nukentėjusiųjų kerštas, nes šis namas – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.
„Kauno dienos“ šaltinių, Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.
Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras teigė negalintis atsakyti.
-
Išpuolio Laisvės alėjoje byla artėja prie finišo: prašoma pratęsti įtariamųjų suėmimą 14
Į Kauno apylinkės teismą kreiptasi dėl Vitalijaus Zakrževskio ir Edgaro Rezajevo, kuriuos šis teismas rugpjūčio 31-ąją buvo leidęs suimti dviem mėnesiams, bei Karolio Kavaliausko, kuris rugpjūčio 27-ąją buvo suimtas trims mėnesiams, tačiau Kauno apygardos teismas šį terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių, suėmimų pratęsimų.
Prašant Kauno apylinkės teismo pratęsti šių asmenų suėmimą buvo nurodyti tie patys pagrindai, pagal kuriuos juos jau leista suimti, – kad gali pasislėpti bei trukdyti tyrimui.
Dėl K. Kavaliausko sprendimas paskelbtas jau šiandien ryte. Jo suėmimas pratęstas vienam mėnesiui.
E. Rezajevo suėmimas šiandien po pietų pratęstas dar dviem mėnesiams.
Posėdis dėl prašymo pratęsti V. Zakrževskio suėmimo terminą planuojamas rytoj po pietų.
Su šiuo ikiteisminiu tyrimu susiję teisėsaugininkai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad V. Zakrževskis per šį išpuolį nukentėjo ir pats. Pirminiais duomenimis, jam buvo sužalota gerklė. Kuo, teisėsaugininkams nežinoma.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Kol kas šioje byloje dar nėra nė vieno nukentėjusiojo, galėjusio per šį išpuolį patirti fizinę, turtinę ar moralinę žalą. Pirmiausiai, niekas iš galinčiųjų jais būti tokio noro nepareiškė, o specialistų išvadų dėl patirtų sužalojimų dar nėra. Panašu, kad jos bus daromos tik iš medicinos dokumentų.
Panašu, kad bus kreiptasi į teismą ir dėl likusių keturių suimtųjų, kuriuos buvo leista laikyti už grotų tris mėnesius, suėmimo pratęsimo.
O dar trys įtariamieji, siejami su šiuo išpuoliu, tarp jų – ir galimas organizatorius, iki šiol nerasti. Tačiau į klausimą, ar paskelbta jų paieška, teisėsaugininkai neatsako.
Tuo tarpu informacija dėl rugsėjo 24-osios vidurnakčio gaisro Kauno rajone – Vijūkuose, kuris gali būti kerštas už išpuolį Laisvės alėjoje ir buvo sukeltas už mėnesio po jo, informacija iš viso neteikiama. Neatsakyta net į klausimus, ar neperkvalifikuotas po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pavyzdžiui, į pasikėsinimą nužudyti, ir, ar niekam dėl to dar nėra pareikštas įtarimas.
Kaip jau rašyta, vaizdo kameros įamžino du padegėjus, o gaisrų tyrėjai patvirtino, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.
Visiška tyla, siejama su šiuo ikiteisminiu tyrimu, motyvuojama siekiu jam nepakenkti.
Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Tačiau atsakyta į klausimą, ar po išpuolio Laisvės alėjoje neatnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-ųjų rugpjūtį Kaune, Nuokalnės gatvėje, apšaudyto automobilio „BMW X5“, kuomet nesunkiai į koją buvo sužalota mažametė šio automobilio vairuotojo dukra.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šios mergaitės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimo, nes tokių planų nukentėjusiosios šeima neatsisako.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Minėtas ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Šiandien atsakyta, kad jis dar nėra atnaujintas. Ir leista suprasti, kad taip yra todėl, kad tai, kas pasakojama žiniasklaidai, teisėsaugininkams dėl nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių, draudžiančių bendrauti su pareigūnais, yra nutylima.
-
Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20
Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20
Tokį 10 tūkst. eurų užstatą, dar prieš sutuoktiniui stojant prieš Kauno apylinkės teismą, yra sumokėjusi 37-erių metų Edgaro Rezajevo žmona. Tačiau šio suimtojo advokato skundą, prašant pakeisti jo ginamajam skirtą suėmimą iki spalio 30-ios į intensyvią priežiūrą bei užstatą, nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų šiandien jį tenkino tik iš dalies.
Kaip pranešė šio teismo atstovė Milda Kryžė, panaikintas tik vienas iš suėmimo pagrindų – kad suimtasis gali trukdyti procesui. Tačiau tai E. Rezajevui – menka paguoda, nes palikus antrąjį pagrindą, kuriuo jį suėmė Kauno apylinkės teismas, – kad jis paleistas į laisvę gali pasislėpti, šiam įtariamajam nesunkiu (kol kas) dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymu bei viešosios tvarkos pažeidimu, įžūliais smurtiniais veiksmais sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, skirtas dviejų mėnesių suėmimas, anot Kauno apygardos teismo, yra pagrįstas. Ir ši jo nutartis įsiteisėja, vos ją paskelbus, ir yra neskundžiama.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, jiems skirtus trijų mėnesių suėmimus yra apskundę ir 31-erių Lukas Ščerbinskas, 27-erių Tadas Mučinskas, 28-erių Juozas Minkevičius bei Karolis Kavaliauskas su savo advokatais.
Kauno apygardos teismas iki šiol nėra gavęs tik 39-erių metų Vitalijaus Zakrževskio, suimto dviem mėnesiams, kuris už kelių dienų po išpuolio, kaip ir E. Rezajevas, pats pasidavė policijai, advokato skundo. Bet šiandien – dar paskutinė 20-ies dienų termino apskųsti ir V. Zakrževskio suėmimą diena.
Kaip jau rašyta, dar trys asmenys, įtariami dalyvavę minėtame šokiruojančiame išpuolyje, tebeieškomi. Ar paskelbta ir jų tarptautinė paieška, teisėsaugininkai nekomentuoja.
Kaip jau rašyta, šis devynetas įtariamas tada užpuolęs restorano „Grilintas cinamonas“ lauko erdvės prieigose – prie staliuko sėdinčius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir viena moteris, pasak įvykio liudytojų, šioje netikėtoje situacijoje dar bandžiusi gintis po ranka buvusia šakute.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Vyriškoji užpultųjų pusė – iškalbinga: kaip paaiškėjo, Laisvės alėjoje jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje likučius atlikinėjęs vienas iš šios grupuotė lyderių Tadas Petrošius, taip pat su „Agurkiniais“ siejamas Rytis Sadauskas, paskui kurį velkasi ne mažiau iškalbingas kriminalinis šleifas, vieno iš senųjų „Daktarų“ atžala Egidijus Smailys, sietas net su dviem lig šiol neatskleistomis žmogžudystėmis, ir Žanas Andrijūnas, kol kas nespėjęs taip pasižymėti kaip jo užstalės draugai.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Žinant visus užpultuosius, galima teigti ir tai, kad įtariamieji pasikėsino į savo kolegas iš Kauno nusikalstamo pasaulio, kurių šešėlyje lyg šiol tūnojo. O tam, kaip aiškėja, buvo panaudoti ne tik metaliniai strypai, bet ir teleskopinės lazdos, kastetai ir kiti žalojantys daiktai, nes tarp užpultųjų yra patyrusių ne tik pirštų lūžių ar kaktos bei pakaušio sužalojimų, bet ir pjautinių bei durtinių žaizdų rankose ir kojose.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kitų suimtųjų advokatų skundus planuojama nagrinėti artimiausiomis dienomis.
-
Kuo toliau, tuo gražiau: vienas iš užpultųjų Laisvės alėjos restorane – bausmę atliekantis kalinys 50
Jau du kartus vos išsikapstė
Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.
Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.
Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.
Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.
Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.
Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.
Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.
Kaltintas skandalinga vagyste
Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.
Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.
Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.
Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.
O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.
Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.
Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.
Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.
Sanatorija už grotų
T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.
Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.
T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.
Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.
Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.
O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.
Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.
Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.
-
Kokio pažymio nusipelnė pareigūnai už namų darbus gaujų bylose? 33
Daug triukšmo dėl nieko?
Kaip jau rašyta, ne per seniausiai prokurorai patys pasiūlė paleisti į laisvę daugiau kaip ketverius metus be nuosprendžio už grotų laikytus „Kamuolinių“ lyderius skiriant jiems pusės milijono arba 350 tūkst. eurų užstatus ir uždedant elektronines apykojes bei paimant dokumentus.
Nors prieš šešerius metus, kai tokį patį sprendimą priėmė „Agurkinių“, kurie taip pat kaltinti susibūrę į ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, prokuroras šias nutartis apskundė. Tuomet iš suėmimo buvo paleisti taip pat keturi "Agurkinių" lyderiai, laikyti už grotų be nuosprendžio daugiau kaip pusketvirtų metų.
Prašydamas sugrąžinti juos už grotų, tada prokuroras teigė, kad šios teismo nutartys nepagrįstos, nes byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę visuomenei.
Apeliacinis teismas prokuroro prašymą tada patenkino. Ir už 30 tūkst. eurų užstatus laisvę atgavę agurkiniai vėl turėjo keliauti į įkalinimo įstaigą.
Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, todėl šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vienu iš pagrindinių Apeliacinio teismo argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo teiginys, kad šios bylos atveju ilgas kaltinamųjų sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu. Nors Klaipėdos apygardos teismas, kurio nutartys buvo panaikintos ir „Agurkinių“ branduolys su Sauliumi Velečka priešakyje vėl buvo grąžintas už grotų, paleisdamas šiuos į laisvę, buvo užsiminęs, kad pakankamai ilgas kaltinamųjų suėmimo termino tęsimas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Jau nekalbant apie tai, kad tai gali būti vertinama ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Apeliaciniam teismui grąžinus tada vos porą savaičių laisvėje išbuvusius „Agurkinių“ lyderius už grotų, jie liko suimti iki pat nuosprendžio, kuris buvo paskelbtas tik po pusantrų metų – 2017-ųjų pabaigoje, t.y. už pusketvirtų metų po šios bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui, surengusiam iš viso 41 posėdį. Ši byla jam buvo perduota, praėjus pusantrų metų po nuteistųjų sulaikymo. Ir visas jų už grotų iki nuosprendžio išbūtas laikas buvo įskaičiuotas į teismo skirtas bausmes. O Apeliacinis teismas, nuolat atmetinėjęs jų skundus dėl suėmimo pratęsimo, šias bausmes vėliau dar sugriežtino. Pavyzdžiui, S.Velečkai, kuriam ir taip Klaipėdos apygardos teismas buvo skyręs griežčiausią bausmę, - dar trejais metais įkalinimo, t.y. iki septyniolikos metų ir šešių mėnesių.
Rezultatas: į bausmę įskaičiavus suėmimą iki nuosprendžio, paskelbto prieš puspenktų metų, „Agurkinių“ lyderis S.Velečka jau yra atbuvęs beveik du trečdalius jam skirto įkalinimo laiko. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Iškalbinga metamorfozė
Kreipdamiesi ne per seniausiai į Kauno apygardos teismą su prašymu paleisti „Kamuolinių“ lyderius su Giedriumi Janoniu priešakyje iš suėmimo, prokurorai jau teigė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgę į Apeliacinio teismo nuomonę, jog jie laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises. Tai buvo konstatuota, Apeliaciniam teismui net du kartus sutrumpinus Kauno apygardos teismo šiems "Kamuolinių" atstovams skirtą eilinio suėmimo pratęsimo terminą.
Tai kas gi atsitiko, kad Apeliacinis teismas, o tuo pačiu - ir prokurorai, pastaruoju metu taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl galimybės laikyti garsiausius šalies organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovus už grotų iki nuosprendžio?
Vienas iš atsakymų – 2019-ųjų kovą, beje, dar iki Apeliaciniam teismui sugriežtinant bausmes agurkiniams, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtas sprendimas priteisti minėtiems keturiems jų atstovams, kurie Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dviem savaitėms buvo ištrūkę į laisvę, iš Lietuvos valstybės po 6 600 eurų už beveik penkerius metus trukusį jų suėmimą, pažeidusį jau minėtas jų teises. Nors S.Velečka su sėbrais prašė po 40 tūkst. eurų kompensacijos.
„Teismas laikosi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, jog ji susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios trukmės sulaikymo kaip šiuo atveju“, – taip tada EŽTT argumentavo tokį savo sprendimą.
Pamokų rezultatai
Minėtu EŽTT teiginiu savo pranešime apie G.Janoniui ir dar trims jo sėbrams ne per seniausiai Kauno apygardos teismo skirtas švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą rėmėsi ir šio teismo atstovė.
Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas už septyniolika kartų mažesnį (30 tūkst. eurų) užstatą, nei prašė prokurorai, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis, o Genadijui Borisovui vartai į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis buvo atverti už 10 tūkst. eurų užstatą. Šis neskirtas tik Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad neturi galimybės susimokėti jokio užstato, tačiau jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti „Kamuolinių“ atstovai.
Antausis: „Kamuolinių“ lyderis G.Janonis buvo paleistas į laisvę už septyniolika kartų mažesnį užstatą, nei siūlė galimas jo pajamas iš nusikalstamos veikos suskaičiavę prokurorai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Prokurorai, neslėpdami nusivylimo tokiomis Kauno apygardos teismo nutartimis, dar bandė jas apskųsti Apeliaciniam teismui. Tačiau šis jų skundus atmetė.
Dar vienas teismo sprendimas, apie kurį užsimena prokurorai, vardydami, kas taip pakeitė jų nuomonę, anksčiau skundus agurkinių paleidimą iš suėmimo, o dabar – patiems prašant paleisti iš jo kamuolinius, yra pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuriam agurkiniai skundė Apeliacinio teismo jiems sugriežtintas bausmes, nutartis.
Ja, pripažinus, kad teisinis procesas prieš „Agurkinius“ buvo pernelyg ilgas – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios Aukščiausiojo Teismo nutarties praėjo daugiau kaip dešimt metų, nuspręsta kompensuoti pažeistą „Agurkinių“ teisę į per įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, sušvelninant jiems Apeliacinio teismo sugriežtintas bausmes.
Pavyzdžiui, S.Velečkai ji sušvelninta pusantrų metų – iki šešiolikos metų įkalinimo. Ir, įskaitant į šią bausmę jo suėmimą iki nuosprendžio, „Agurkinių“ lyderis, esantis už grotų jau pusdešimtų metų, beveik du trečdalius jos jau yra atlikęs.
Problemų kamuolys
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijo byla, kurią sudarė 424 tomai, buvo perduota Kauno apygardos teismui šiemet kovą, t.y praėjus beveik ketveriems metams po jo narių sulaikymo, arba ikiteisminis „Kamuolinių“ nusikaltimų narpliojimas užtruko vos ne trigubai ilgiau nei „Agurkinių“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tačiau, anot teisėsaugininkų, šių bylų negalima lyginti vien dėl skirtingų jų dydžių ir tyrimų apimties. „Agurkinių“ byloje, po kurios baigties, pašnekovai teigia atlikę visus privalomus namų darbus, prieš teismą stojo trylika kaltinamųjų. „Kamuolinių“ byla perduota Kauno apygardos teismui su 59 kaltinamaisiais. Be to, „Agurkiniai“ vykdė nusikaltimus devynerius metus – nuo 2005 iki 2014 m. O „Kamuoliniams“ pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų apima devyniolikos metų laikotarpį – nuo 1999 iki 2018 m.
Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, ne paskutinį vaidmenį suvaidino prasidėjusi pandemija su visais savo suvaržymais ir bendradarbiavimo su kolegomis užsienyje esamomis sąlygomis problemos. O labai daug veiksmų šioje byloje buvo atliekama užsienyje, kur „Kamuoliniai“ taip pat darė nusikaltimus, – reikėjo gauti iš ten duomenis. Ir tai užėmė daug laiko – parašyti, išversti, sulaukti atsakymo, vėl jį išversti, galiausiai išanalizuoti.
Prokurorai neslepia, kad jų prašymas paleisti „Kamuolinių“ lyderius iš suėmimo susijęs ir su šio nusikalstamo susivienijimo bylos nagrinėjimo perspektyvomis teisme, turint galvoje ir „Agurkinių“, ir „Daktarų“ teismo procesų patirtį. Jau beveik keturi mėnesiai, kai Kauno apygardos teismas gavęs šią "Kamuolinių" bylą, tačiau pirmasis jos posėdis planuojamas tik lapkritį.
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą rengę teisėsaugininkai neslėpė ir savo nusivylimo, kad Kauno apygardos teismas nesugebėjo ligi šiol išnagrinėti dar 2019-ųjų spalį jiems perduotos iš šios bylos išskirtos jos dalies su septyniolika kaltinamųjų. O, pagal pašnekovų planą, ją išnagrinėjus, „Kamuolinių“ lyderiai, kuriuos dabar teko paleisti į laisvę, jau turėjo atlikti minėtoje byloje, įstrigusioje Kauno apygardos teisme jau beveik trejus metus, skirtas bausmes. Nors teismas, savo ruožtu, taip pat linkęs teisintis pandemijos sukeltais sunkumais nagrinėjant šią bylą.
„Mūsų įstatymai yra nepritaikyti didelėms byloms ir nusikalstamų susivienijimų tyrimui“, – galiausiai reziumavo teisėsaugininkai, turėdami galvoje ne tik ilgus teismų procesus, kurių trukmė vėliau atsiliepia bausmėms, bet ir nerealius galimo suėmimo terminus. Pašnekovų teigimu, dėl šių metai iš metų besitęsiančių problemų jiems teko labai skubėti ir tiriant „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikas.
Negailėjo kritikos
Po tokių teisėsaugininkų pareiškimų „Kauno diena“ kreipėsi į ketvirtą kadenciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu ne jo pirmininku, tai - pavaduotoju, dirbantį Stasį Šedbarą (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.).
Parlamentaro klausėme, ar jam žinoma pareigūnų iškelta problema, kurią apnuogino „Daktarų“, „Agurkinių“ ir „Kamuolinių“ bylos? Ar ketinama ką nors daryti? O gal esami įstatymai yra tobuli, bet problemos – kitur?
Politikas žodžių į vatą nevyniojo: „Aš manau, kad visos problemos yra dėl įstatymų taikymo. Juos greitai galime pakeisti. Ir, jeigu kažkas turi dėl to pasiūlymų, mes visada jiems atviri.
Tačiau jokių pasiūlymų dėl jūsų minėtos problemos sprendimo nesame sulaukę. Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, dėl to šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Teismui reikia įrodymų. Ir jam visiškai nesvarbu, ar kaltinamasis buvo parodytas per televiziją su antrankiais. O, jeigu tie įrodymai slapti, – juos išviešinkite. Ir viską paduokite teismui. O, jeigu šio sprendimas netenkina, jį galima apskųsti.
Tačiau, kai trūksta kompetencijos… Nors, ir ji yra įvairi. Pavyzdžiui, anksčiau, kai tarnyba policijoje buvo nepatraukli, į ją ėjo dirbti ir agronomai, ir pedagogai. Tačiau dabar pareigūnų rengimo sistema, mano nuomone, yra pakankamai gera.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tos bylos, kurios dabar ateina iš policijos, dažniausiai sėkmingai juda toliau. Tačiau, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos… Turiu galvoje ir teisėjų, ir kai kurias merų bylas.
Matyt, turi problemų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Ir, ar galima laikyti argumentu teiginį, kad įstatymai nepritaikyti stambioms byloms tirti? Ko jiems trūksta? Negalima uždaryti žmogaus porai metų be teismo? Bet to negalima daryti ne tik pagal Lietuvos įstatymus, bet ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Mes negalime elgtis taip, kaip užsimanome, t.y. kaip elgiasi Rusija ar Baltarusija.“
