Vėl laukia brazilai

Valdo Gecevičiaus treniruojama komanda 7:4 nugalėjo Belgijos riedulininkus ir pateko į pusfinalį.

Keturis įvarčius pelnė Genrikas Pavliukianecas, du – Nerijus Montvydas, vieną kartą pasižymėjo Justas Pažarauskas.

"Tikriausiai galima būtų apsiginti disertaciją apie tai, kaip prasidėjo šis turnyras ir kokia situacija dabar. Antai japonai, A grupės lyderiai, ketvirtfinalyje nusileido kinams, kurie, kaip ir mes, į atkrintamąsias varžybas išsikapstė paskutinę akimirką, – kalbėjo V.Gecevičius. – Po pergalės prieš amerikiečius vyrai įgijo pasitikėjimo savo jėgomis. Belgai – gerai žinomi, ne kartą žaidėme su jais, esame įveikę. Tad šįkart pergalė – pelnyta."

Rugsėjo 2-ąją dėl kelialapio į finalą mūsiškiai susikaus su jau pažįstamais brazilais, kurie vakar 9:4 palaužė turkus. Brazilijos rinktinei Lietuvos paralimpiečiai pralaimėjo B grupėje (2:11).

Kitą pusfinalio mačą žais Kinijos ir JAV riedulininkai. Kinai ketvirtfinalyje 7:4 eliminavo Japonijos ekipą, o amerikiečiai privertė kapituliuoti ukrainiečius – 5:4.

Įgijo patirties

Vakar žaidynėse debiutavusi lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja (neįgalumo grupė F11) numetė diską 29,50 m ir užėmė aštuntą vietą.

Rugsėjo 2-ąją dėl kelialapio į paralimpiados finalą Lietuvos riedulininkai susikaus su brazilais.

"Emocijos – pačios geriausios, nes tik pradėjusi sportinį kelią jau turėjau galimybę dalyvauti paralimpiadoje. Tai labai reikšmingas atskaitos taškas. Įgijau patirties, kurios man labai reikės tolesnėje karjeroje. Tokijuje patekti į finalą buvo mano didžiausias noras", – sakė O.Dobrovolskaja.

Aukso medalį iškovojo pasaulio rekordą pagerinusi kinė Liangmin Zhang (40,83 m), sidabrą pelnė Europos rekordą pasiekusi italė Assunta Legnante (40,25 m), o bronza teko kolumbietei Yeseniai Mariai Resptrepo Munoz (36,11 m).

Šiandien 100 m plaukimo krūtine varžybose startuos Tokijo paralimpiados medalininkas Edgaras Matakas (grupė S11). Rugpjūčio 27-ąją kaunietis 50 m laisvu stiliumi finale užėmė trečią vietą.

Lietuvei – aukso medalis

Paralimpine čempione tapo Didžiajai Britanijai atstovaujanti Giedrė Rakauskaitė (grupė PR3).

Lietuvoje gimusi ir augusi irkluotoja triumfavo mišrios keturvietės su vairininku irklavimo finale. Didžiosios Britanijos įgula (rezultatas 7 min. 09,08 sek.) artimiausius varžovus amerikiečius aplenkė daugiau nei 11 sek., o bronzą pelniusius prancūzus – beveik 18 sek.

Dar trimis medaliais savo trofėjų kraitį papildė Latvijos paralimpiečiai.

Lengvaatletė Diana Dadzytė (grupė F55), tapusi disko metimo vicečempione, pelnė ieties metimo bronzą, o raitelis Rihardas Snikus (grupė GI) iškovojo antrą sidabro medalį. Be to, vyrų disko metimo varžybose trečią vietą užėmė Aigaras Apinis (grupė F52).

Regis, kad apakome

Ne pirmąjį savo darbą pristatantis režisierius vasario 19 d. kviečia ne vaikščioti vandens paviršiumi, bet nerti į tamsias patyrimo, katarsio gelmes.

Pagal portugalų rašytojo José Saramago romano motyvus paremtas spektaklis „Aklieji“ A. Areimos galvoje ėmė bręsti jau seniai.

„Užsimezgė labai artimas žmonių dialogas su skaitmeninėmis technologijomis. Mūsų pagrindinis partneris – ekranas: televizijos, telefono, kompiuterio“, – sako režisierius.

Jis įsitikinęs, kad skaitmeniniame pasaulyje informacijos kiekiai keičiasi šviesos greičiu ir minčių, informacijos absorbavimas bei fiksacija yra labai netvarus reiškinys. Anot jo, smegenys tokio duomenų srauto negali suklasifikuoti, todėl neretai imame nebevertinti esminių įvykių, prisijaukinome, pripratome prie žiaurumo. Tai, kas anksčiau vertė kūną eiti pagaugais, dabar nebeveikia tikslingai – susirgome vidiniu aklumu.

Tad čia didžiausias dėmesys skiriamas šiandienos žmonėms, kurie dar nori ir gali pakeisti save, savo mąstymo kultūrą.

Anot A. Areimos, portugalo kūriniai yra nuostabūs, pažeidžiantys nusistovėjusius kanonus, paliečiantys biblinį siužetą: „Jie priverčia žiūrėti kitaip, sąmoningai, o ne bukomis veršiuko akimis. Reikia suprasti, kad žmogiškiau gyventi būtina čia ir dabar, pasaulyje, o ne perspektyvoje į dangų.“

Užsimerkti prieš realybę

„Aklieji“ šių dienų perspektyvoje yra absoliutus esamasis laikas. Spektaklis į tam tikrą retrospektyvą nukelia dėl tam tikrų interjero detalių. Pats pastatymas – šiuolaikinis, atitinkantis ne tik Lietuvos, bet ir Europos teatrų standartus.

„Į nieką neteks žiūrėti per didelį atstumą, nebus filosofijos, kuri mūsų negalėtų nepaliesti. O juk labai dažnai spektaklis būna metaforinis. Pasižiūrime kaip į gražų paveiksliuką, lyg supratome temą ir grįžę namo gyvename lyg niekur nieko“, – sako režisierius.

A. Areimai norisi, kad spektaklis paliestų ir sukrėstų kiekvieną. Kad apsilankymas teatre taptų savaitės diskusijų tema, apmąstymų vertu įvykiu. Kad kūne apsigyvenusi emocija pasiektų jautriausius saugiklius ir įvyktų esminių pokyčių.

Spektaklis „Aklieji“ – vasario 19 dieną 18 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Bilietais prekiauja www.bilietai.lt

Renginio dalyvius sveikinęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad 2013 m. priimtą Marakešo sutartį dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti asmenims galima laikyti esminėmis gairėmis ne tik Europos Sąjungai, bet ir viso pasaulio šalims: „Ši sutartis turi labai svarbią humanitarinę ir socialinę reikšmę, nes ji padeda pašalinti kliūtis, kurios trukdo įprasto teksto negalintiems skaityti žmonėms įgyti prieigą prie įvairaus žanro spausdintinių tekstų. Sėkmingam šios sutarties įgyvendinimui labai svarbios bibliotekos, nes būtent jose skaitymo negalią turintys žmonės gali gauti jiems reikalingą literatūrą.“ Kultūros ministras džiaugėsi, kad Lietuvos aklųjų biblioteka 2016 m. organizavo pirmąją šiai sutarčiai skirtą konferenciją visoje Europos Sąjungoje, ir vylėsi, kad šis seminaras pratęs ankstesnes diskusijas šia tema.

Pasaulyje tik apie 7 proc. visų išleistų kūrinių prieinami specialiaisiais formatais, o besivystančiose šalyse, kur gyvena 90 proc. visų pasaulio aklųjų ir silpnaregių, prieinamų leidinių skaičius nesiekia 1 proc. Ši problema iš dalies kyla dėl autorių teisių įstatymų sukurtų kliūčių, kurias siekiama pašalinti Marakešo sutartimi.

Į tarptautinį seminarą atvyko dalyviai iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir JAV. Jame ypatingas dėmesys skiriamas tarpvalstybiniam keitimuisi specialiųjų formatų leidiniais, kad bibliotekos galėtų visapusiškai naudotis naujomis Marakešo sutartyje nustatytomis teisėmis tobulinant teikiamas paslaugas ir didinat leidinių, prieinamų šių bibliotekų vartotojams, skaičių. Seminare taikyti metodai sudarys pagrindą kuriamam mokymų moduliui būsimiems seminarams kitose šalyse ir regionuose.

Marakešo sutartis dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti asmenims – pirmoji autorių teisių sutartis, kurios pagrindą sudaro žmogaus teisių principai ir kurioje remiamasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Šia sutartimi pirmą kartą istorijoje sukurta tarptautinė teisinė sistema, leidžianti gaminti kūrinių kopijas specialiaisiais formatais ir jas platinti žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, dalintis šiomis kūrinių kopijomis nepaisant valstybių sienų.

Prie Marakešo sutarties prisijungė ir Europos Sąjunga, todėl visos jos šalys narės turėjo įtraukti sutarties nuostatas į savo nacionalinius įstatymus. Lietuva tai padarė 2018 m.

Tokia tvarka klaipėdiečiams sukėlė abejonių.

"Gedminų gatvėje prie 2 ir 10 numeriais pažymėtų namų puikiai sutvarkyti šaligatviai, tačiau miesto savivaldybės požiūris į regėjimo negalią turinčius piliečius absoliučiai nesuprantamas", –  į miesto savivaldybės atstovus kreipėsi klaipėdietė.

Klausimų dėl aklųjų saugumo iškilo ir kitiems gyventojams.

"Kaip suprantu, tokį automobilių stovėjimo būdą leidžia įrengtas kelio ženklas. Kaip regėjimo negalią turinčiam žmogui įveikti šį kliūčių ruožą?" – stebėjosi Gedminų gatvės gyventoja Liuda.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, automobilių stovėjimo aikštelė įrengta pagal visus reikalavimus. Teigiama, kad netrukus toje vietoje vairuotojams atsiras daugiau apribojimų, kurie palengvins pėsčiųjų judėjimą.

"Ši situacija mums yra žinoma. Projektas dar nėra visiškai užbaigtas ir atiduotas vertinti. Gedminų gatvės remonto techninis projektas buvo derinamas pagal reikalavimus, numatant įrengti neįgaliems žmonėms šaligatvių dangą, rangovas darbus atliko pagal projektą. Automobilių statymo ribojimu planuojama pasirūpinti artimiausiu metu. Tai bus daroma panaudojant šaligatvių priežiūros lėšas", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Paliakas.

I. Davidonienė kovo mėnesį laimėjo Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus pareigas. Bibliotekos vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

I. Davidonienė yra bendrovės „AD dizainas“ steigėja, anksčiau ėjusi jos direktorės ir projektų vadovės pareigas. Vilniaus universitete ji baigė bibliotekininkystės ir leidybos studijų programas, įgijo komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

Tai numato Kultūros ministerijos parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektas.

„Pagal Kultūros ministerijos parengtas pataisas tokiems asmenims skirti kūrinių ir kitų objektų formatai nekomerciniais tikslais galės būti gaminami be autorių sutikimo, jais taip pat bus leidžiama nemokamai keistis tarp Europos Sąjungos ir kitų Marakešo sutartį ratifikavusių valstybių, taip papildant nacionalinius fondus“, – sako kultūros viceministras Gytis Andrulionis.

Tokiais sprendimais gausinant šiai asmenų grupei pritaikytus kūrinius, į Lietuvos teisinę sistemą perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos pagal Marakešo sutarties įsipareigojimus. 2013 m. Marakeše (Maroke) buvo pasirašyta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl geresnės aklųjų, regėjimo ir skaitymo negalią turinčių asmenų prieigos prie literatūros kūrinių. Šiuo metu sutartį yra ratifikavusios beveik penkios dešimtys pasaulio valstybių.

2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos aklųjų bibliotekos, didžiausios šalyje specialiųjų formatų leidinių, skirtų skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, leidėjos fondą sudarė daugiau kaip 292 600 egzempliorių įvairių dokumentų, kasmet specialiaisiais formatais išleidžiama daugiau nei 400 leidinių, iš kurių daugiausia – knygos ir žurnalai.

Kaip rašoma pranešime spaudai, naujasis teisinis reguliavimas suteiks galimybę šiai bibliotekai ir kitoms pelno nesiekiančioms institucijoms, įskaitant viešąsias ir specialiąsias bibliotekas, švietimo įstaigas, gaminti skaitymo sutrikimų turintiems asmenims prieinamos formos kopijas ir keistis jomis su kitų valstybių institucijomis.  Įstatymo pataisų projekte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija sudarys tokių bibliotekų ir įstaigų sąrašus, skelbs juos interneto svetainėje, taip pat informaciją teiks Europos Komisijai, kuri ją skelbs centralizuotai, kad šalių institucijos galėtų efektyviai bendradarbiauti ir keistis turimais fondais.

Vilniuje gyvenantis Kasparas Vaitkevičius pastebėjo nesusipratimą, kuris aklajam gali baigtis liūdnai. Akliesiems skirtame šaligatvio ruože jis pamatė ir nufotografavo įrengtą stulpą su žemėlapiu, kuriame vaizduojamas Šeškinės takas. Šis ženklas įrengtas Saltoniškių ir Pieninės gatvių sankryžoje.

K. Vaitkevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotrauka su užfiksuotu ženklu ir klausia, ar nuotraukoje matoma šaligatvio dalis su geltonos spalvos trinkelėmis yra skirta akliesiems? Iš tikrųjų, tai specialus inžinerinis sprendimas skirtas akliesiems, kuris nurodo, kuria kryptimi einant bus pasiekta kelių sankirta.

LRT.lt susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe ir laukia atsakymo, kodėl buvo padaryta tokia klaida ir kada žadama ją ištaisyti.

Pasak Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Justo Džiugelio, tai – ne vien nesusipratimas, bet realų pavojų žmogui kelianti klaida: „Situacija būtų tik graudi ir apgailėtina, jeigu nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, o tai jau nedovanotina.

Nenorėčiau tikėti, kad miesto architektai, planuojantys viešąsias erdves, galėtų taip neatsakingai suprojektuoti sankryžą. Greičiausiai tas stulpas atsirado dėl paprasčiausio statybininkų nesuvokimo, kam tokios priemonės, kaip geltonasis takelis, reikalingos. O tai jau susiveda į visuomenės nežinojimą ir neišprusimą.

Turime kuo daugiau kalbėti, šviesti ir aiškinti, kad kada nors, statant štai tokį informacinį stulpą, darbuotojams natūraliai nekiltų minčių ardyti silpnaregiams ir akliesiems skirtą takelį, nes tai kelia pavojų žmonėms“, – kalbėjo J. Džiugelis.

Jo metu bus sukurtas pasaulyje analogų neturintis pažangus funkcinis regos prototipas, suteiksiantis akliesiems informaciją apie aplinką realiu laiku bei leisiantis tarpusavyje bendrauti specialiame socialiniame tinkle, rašoma universiteto pranešime.

Planuojama inovacijos patentą registruoti JAV patentų ir prekių ženklų biure, o pasibaigus projektui ieškoti galimybių patento komercinimui.

VGTU kuriamas funkcinis papildančios tikrovės regos prototipas yra unikalaus dizaino kompleksinis elektroninis ir programinis įrenginys, leisiantis akliems arba labai silpną regą turintiems žmonėms beveik realiu laiku lytėjimo (taktiliniu) būdu pajausti aplinkos vaizdus ant veido odos. Virpesiniu pagrindu veikiančią elektroninę įrangą asmuo patogiai dėvės ant galvos ir valdys išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Įrangoje įtaisytų vaizdo mikro-kamerų signalai bus analizuojami naudojant dirbtinio intelekto algoritmus ir transformuojami – tačiau jie aklajam per specialią sąsają bus paverčiami ne Brailio raštais, o vibracijomis ant kūno paviršiaus.

Aklieji realaus laiko vaizdo kamerų informaciją „pamatytų“ vibracijų pavidalu su papildomais garsiniais komentarais, todėl atpažintų artimus objektus ir galėtų geriau orientuotis realioje aplinkoje.

„Aklieji realaus laiko vaizdo kamerų informaciją „pamatytų“ vibracijų pavidalu su papildomais garsiniais komentarais, todėl atpažintų artimus objektus ir galėtų geriau orientuotis realioje, o ne GPS žemėlapio aplinkoje. Tai būtų esminis proveržis šioje inovacijų srityje, didinantis aklųjų mobilumą ir socialinę integraciją”, – teigia projekto vadovas, Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Darius Plikynas.

Pasak jo, dėl specifiškumo ir rinkos paklausos apribojimų šioje srityje yra palyginti mažai inovacijų, nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje apie 39 mln. žmonių yra akli. Tai gan didelė ir paklausi rinka su labai aiškiai išreikštais, bet neišpildytais gyvybiškai svarbiais aklųjų mobilumo ir socializacijos poreikiais.

Rinkoje jau dabar egzistuoja pakaitinės technologijos akliesiems kaip, pavyzdžiui, GPS pagrindu sukurtos navigacinės programėlės, tačiau jų galimybės išlieka ribotos. „Išmanusis telefonas per ausines informuoja vartotoją apie gatves, artimus pastatus ar įstaigas – tai iš esmės yra Google maps, OpenStreetMap ir kiti  elektroniniai žemėlapiai įgarsinantys informaciją. Pagrindinis šių priemonių trūkumas – per  mažas atstumo iki objektų nustatymo tikslumas, garsinės sąsajos ribotumai nusakant vaizdus, taip pat nėra galimybės identifikuoti daugybės realios aplinkos objektų, kurie GPS navigaciniuose žemėlapiuose nėra pažymėti. Pavyzdžiui, GPS žemėlapiai nėra atnaujinami realiu laiku ir neparodo gatvėse esančių medžių, mašinų ar žmonių, o namuose nerodo namų aplinkos objektų. Šiuos ir kitus stambesnius objektus padėtų pastebėti mūsų kuriama inovacija“, – pasakoja prof. D. Plikynas.

Funkcinį regos prototipą planuojama pagaminti projekto pabaigoje, maždaug po ketverių metų, jo gamybai bus pasitelktos lietuviškos įmonės. Mokslininkai planuoja bendradarbiauti su užsienio ir Lietuvos medicinos įstaigomis, nustatant aklųjų ir silpnaregių specifinius poreikius bei testuojant prototipą su šią negalią turinčiais žmonėmis. „Kadangi  rinkose kol kas nėra analogiškų sprendimų, tikimės, kad sėkmingas šio inovatyvaus projekto įgyvendinimas galėtų susilaukti susidomėjimo pasauliniu mastu ir turėtų nemažą komercinimo potencialą. Būtent todėl sieksime patentinės paraiškos JAV patentų ir prekių ženklų biure, kuris atvertų duris į didžiausią inovacijoms imlią pasaulio rinką”, – planus atskleidžia VGTU mokslininkas.

Kadangi projektas tiria aklųjų ir labai silpnos regos žmonių problemas ir jų sprendimo būdus kompleksiškai, vienas iš numatytų uždavinių yra ištirti funkcinio regos prototipo panaudojimo galimybes šių žmonių bendravimui. Pasitelkę išmaniuosius telefonus, specialiame socialiniame tinkle jie galėtų tarpusavyje keistis  „virpesiniais“ vaizdais ir tekstais, o ateityje galbūt ir filmais. Tai mažintų  neįgalių žmonių socialinę atskirtį, todėl projekto metu bus tiriamos ir  tokios socialinės tinklaveikos tarp aklųjų galimybės.

Įgyvendinant projektą, jo komandoje dirbs apie 10 mokslininkų, taip pat bus pasitelkti užsienyje dirbantys lietuvių tyrėjai. Iš viso per ketverius metus bus atlikti  daugiadisciplininiai tyrimai, apimantys technologinius, biomedicinos, fizikos, informatikos bei komunikacijos ir socialinius mokslus.

Kaip rašoma televizijos pranešime, projektas siūlys unikalią galimybę akis į akį susidurti su anksčiau nepažintu gyvenimu tamsoje ir išbandyti savo ribas. Naujas projektas pristatytas antradienio rytą pirmojoje Lietuvoje spaudos konferencijoje visiškoje tamsoje.

„Nėra didesnio iššūkio negu gyvenimas tamsoje, – sako LNK programų direktorius Jurgis Jefremovas. – Televizija yra vaizdas ir šviesa, o naujas socialinis eksperimentas vyks visiškoje tamsoje. Regintys žmonės pateks į tamsą ir bandys prie to prisitaikyti. Šis projektas  – drąsus, stebinantis, išskirtinis ir yra tikras iššūkis ne tik projekto dalyviams, bet ir pačiai televizijai“.

Realybės eksperimentą LNK įgyvendins kartu su mokymų centru „Dialogas tamsoje“ ir prodiuserių kompanija „TymDrym“. Eksperimentas prasidės netrukus, bus rodomas dešimt savaičių. Jame dalyvaus drąsuoliai, kuriems priimti tamsos iššūkį padės regėjimo negalią turintys žmonės, kuriems gyvenimas tamsoje yra kasdienybė.  

„Nuo pat pirmųjų eksperimento akimirkų įvyks unikalus apsikeitimas vaidmenimis: mūsų visuomenėje mažiau galinčiu laikytas žmogus staiga taps visa galva pranašesnis už įgaliuosius, o pastarieji pasijus bejėgiai ir priklausomi nuo vedlių, kurie tamsoje jaučiasi tarsi žuvys vandenyje“, – eksperimento „Tamsoje“ esmę atskleidžia „TymDrym“ prodiuserė Laura Paukštė.

Kiekvieną savaitę dalyviai turės atlikti specialias užduotis, kurios priartintų reginčiuosius prie neregių gyvenimo arba atvirkščiai. Regintiesiems teks mokytis naudotis baltąja lazdele, žaisti aklųjų riedulį golbolą, dirbti kasdienius buities darbus aklinoje tamsoje ir t.t. Neregiams šis projektas sukurs platformą, kurioje jie galės pademonstruoti savo įgūdžius ir skatins mažinti aklųjų ir silpnaregių atskirtį.   

„Regėjimo praradimas žmonėms reiškia ypatingai daug. Visų pirma, patiriamas šokiruojantis bejėgiškumas, tačiau tuomet žmonės pradeda prisitaikyti ir atranda būdus, kaip tvarkytis su trikdančia situacija. Tikriausiai sunku įsivaizduoti, kad tokia netektis leidžia atskleisti nežinomus žmogaus išteklius ir talentus“, –  sako „Dialogo tamsoje“ projekto vadovė Liepa Lieponė.

Eksperimento metu dalyvių laukia:

•       Veikimas už kasdienybės ribų;

•       Emociniai iššūkiai ir išgyvenimai;

•       Prarastas erdvės ir laiko pojūtis;

•       Priklausomybė nuo kitų;

•       Nevizualinių juslių sužadinimas;

•       Unikali naujų pojūčių, pažinimo ir bendravimo patirtis;

•       Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo vienas kitu svarbos suvokimas;

•       Užslėptų galimybių atradimas;

•       Mąstymo ribų praplėtimas;

•       Išankstinių nuostatų nugalėjimas;

•       Savo paties gyvenimo įvertinimas iš kitos perspektyvos;

•       Regėjimo dovanos įvertinimas.

Žiūrovai gauna belaides ausines su pulteliais, o vertėjai iš Vilniaus universiteto Kauno fakulteto komentuoja veiksmą scenoje.

Renginyje dalyvauja ir 22 šio fakulteto bakalauro studentai, studijuojantys audiovizualinio vertimo specialybę, drauge su dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene. Ši studentų grupė, nagrinėdama spektaklio vaizdo įrašą, ir parengė garsinį aprašymą, kurį skaityti patikėta vienai vertėjai.

Prieš spektaklį žiūrovai pakviesti susipažinti su jame vaidinančiais aktoriais ir jų kuriamais veikėjais, pabendrauti, įsiminti jų balsus. Taip pat gali prisiliesti prie spektaklio aksesuarų ir dekoracijų, sužinoti, kaip atrodo veikėjų kostiumai.

Spektaklis "Tėvas" 2016 m. buvo apdovanotas dviem Auksiniais scenos kryžiais: Darius Meškauskas jį gavo už rotmistro Augusto vaidmenį, o Karolina Kontenytė – už nepagrindinį Bertos vaidmenį. Spektaklis pelnė ir daugiausia apdovanojimų VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – D.Meškauskas ir Aldona Bendoriūtė (spektaklyje rotmistro žmona Laura) išrinkti geriausiais aktoriais, K.Kontenytė – geriausia jauna aktore, o M.Kimelė – geriausia režisiere.

Šį projektą inicijavo ir bendradarbiaudama su teatrais vykdo LASS. Pasak LASS kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, spektaklių rodymo su garsiniu vaizdavimu projektas pradėtas 2012 m., o poreikis ir susidomėjimas kasmet auga.

Pirmąjį spektaklį žiūrėjo 40 žmonių, 2016 m. spektaklį Panevėžyje – jau per 80 aklųjų. Šiemet į Klaipėdą atvyko 300 žiūrovų, o norinčiųjų buvo dar daugiau.

Spektaklis "Tėvas" – dešimtas šiame projekte. Organizatoriai stengiasi, kad žiūrovai susipažintų su įvairių režisierių kūryba.

Garsinio vaizdavimo vertėjus ruošianti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja L.Niedzviegienė pasakojo, kad užsienyje garsinis vaizdavimas kultūros renginiuose jau yra įprasta praktika, o Lietuvoje šiai sričiai labai trūksta kultūros institucijų dėmesio. Spektaklių, filmų garsinio vaizdavimo poreikis yra didelis, plati ir susidomėjusi auditorija, bet sąlygos tam sudaromos itin retai. Ji džiaugėsi, jog net keli šimtai žmonių iš įvairių Lietuvos miestų išsiruošė į kelionę, kad pamatytų spektaklį uostamiestyje.