Taip jis įvertino jau nebe pirmą savaitę besitęsiančius ginčus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo bei šalies vadovo Gitano Nausėdos sprendimą paviešinti poros diplomatų pavardes, kurie, pasak prezidento, dalyvavo konkurse užimti atstovybės Varšuvoje vadovo postą.

Apskritai, pažymėjo URK vadovas, Daukanto aikštės rūmų lyderis elgiasi neprofesionaliai – keldamas abejones dėl to, ar Užsienio reikalų ministerija (URM) neimituoja diplomatų atrankų, prezidentas, Ž. Pavilionio manymu, diskredituoja paskyrimo sistemos skaidrumą ir kenkia Lietuvos interesams.

„Jeigu tavo tikslas yra sustabdyti profesionalią diplomatiją, neleisti veikti raktinėse valstybių sostinėse profesionalams, jeigu tavo tikslas yra diskredituoti skaidrią atranką ir konkursus, jeigu tavo tikslas yra demotyvuoti trisdešimties metų patirtį turinčius ambasadorius nuo dalyvavimo konkursuose, jeigu tavo tikslas yra juos išgąsdinti ir tada pradėti bandyti skirti savo draugelius ir garažėlių – tai viskas yra nuoseklu. Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino.

„Šioje kadencijoje mes pataisėme diplomatinius įstatymus, kad nebūtų jokių politinių parašiutų. Todėl prezidentas neturėtų stengtis sustabdyti šio diplomatinės sistemos skaidrumo ir turėtų padėti mums, dirbdamas ranka rankon, (...) ir suprasti, kad užsienio politikoje laimi tik tas, kas vienija – tik tas, kas sugeba veikti profesionaliai“, – aiškino URK pirmininkas.

Kaistantį Prezidentūros ir URM konfliktą dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo Ž. Pavilionis Eltai komentavo penktadienį, lankydamasis Varšuvoje. Seimo narys vizito metu susitiko su keletu naujosios valdančiosios daugumos politikų. Pasak URK pirmininko, Lenkijos premjero Donaldo Tusko lyderiaujama koalicija susiduria su panašiomis diplomatinės arenos problemomis – konservatoriaus teigimu, kaimyninės šalies valdantieji ketina keisti eilę ambasadorių, kurie buvo paskirti į pareigas ne dėl gebėjimų ar sukauptos patirties, bet dėl to, jog buvo lojalūs „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) vadovybei. Panašų elgesį politikas įžvelgia ir prezidento G. Nausėdos laikysenoje.

„Dabar profesionalai grįžta, bet PiS valdymo laikais apie trečdalis ar net daugiau ambasadorių buvo paskirti politikai. Politikai, kurie buvo labai lojalūs ir ištikimi prezidentui, bet kartais nemokėdavo nei užsienio kalbų, neturėdavo ir aukštojo išsilavinimo, neturėdavo jokio supratimo apie diplomatinę tarnybą ar pačią Lenkiją, kurios interesams atstovauja. Šie žmonės turės nemažai darbo pakeisti tuos politikus profesionalais“, – situaciją Lenkijoje apžvelgė Ž. Pavilionis.

„Deja, tas pačias tendencijas matau mūsų prezidento elgsenoje ir toje retorikoje, prisidengiant visokiomis „Respublikos“ ar Pakso lygio teorijomis apie „valstybininkus“. Iš esmės daromas antivalstybinis veiksmas“, – konstatavo parlamentaras.

Ž. Pavilionis įspėjo – tai rizikinga pozicija. Parlamentaro įsitikinimu, Lietuvai būtina išlaikyti ir gilinti ryšius su strategine partnere, o ne kurstyti politines kovas.

„Aš suprantu, kad prezidentui Nausėdai yra labai svarbūs jo artimi santykiai su prezidentu Duda. Tačiau aš tikiuosi, kad jis bent paskaito laikraščius, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje. Dabar kurstyti politines kovas, kai uždaromi visuomeniniai transliuotojai, kai vyksta tokia deorbanizacija, stoti į tos orbanizacijos pusę – tai yra labai labai pavojinga. Ne tik kad pavojinga – tai neatneš jokių rezultatų su naująja Lenkijos vyriausybe, su kuria mes privalome dirbti“, – akcentavo jis.

„Dabar nenutiesdamas kelių į naująją Lenkiją – bandau rinkti žodžius... Jeigu ir toliau taip bus daroma – tai yra tiesioginis kenkimas valstybes interesams“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.

Todėl, apibendrindamas pažymėjo politikas, URK neketina keisti planų ir sausį uždarame posėdyje susitiks su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

„Tikslas yra išsiaiškinti detaliai viską, kas buvo susiję su buvusiais konkursais. Nesu ir nebūsiu prezidentas – neviešinsiu detalių ar asmenų, nes nuoširdžiai gerbiu tuos žmones“, – į detalesnį komiteto posėdžio darbotvarkės aptarimą nesileido Seimo narys.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Šalies vadovo teigimu, kritikos sulaukęs patarėjas F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis atlikęs „tam tikrą“ analizę.

„Prieš, turbūt, 17 metų ar panašiai, buvo paskelbtos pavardės ir ilgas sąrašas žmonių, kurie tą kartą buvo įvardinti kaip „valstybininkai“. Ponas Jansonas atliko tam tikrą analizę, pasižiūrėjo, sulygino, palygino ir su tomis pavardėmis, kurios visai neseniai buvo patekusios į viešąją erdvę, kuomet buvo rašoma apie tai, kad dalis žmonių rūpinasi savo karjeromis po to, kai ši politinė kadencija baigsis. Ir netikėtu būdu daugelis pavardžių, kurios ten buvo paminėtos, sutapo ir čia. Ponas Janonsas padarė išvadą ir šią išvadą paskelbė“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad nėra įpareigotas komentuoti savo patarėjo teiginių.

„Manau, kad vertino ir žvelgė taip pat ir į socialinius tinklus, ten esančių žmonių paskyras, kuriose labai proteguojamos tam tikros pavardės“, – dėstė prezidentas.

G. Nausėda stebėjosi ir, pasak jo, dideliu triukšmo fonu, lydinčiu ambasadoriaus Lenkijoje istoriją. Jis pabrėžė – tokį triukšmą jau ne pirmą kartą kelia tie patys asmenys. Šalies vadovui taip pat pasirodė keista, kodėl diskusijos užvirė tik gerokai po to, kai ankstesnis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas baigė savo darbus šioje pozicijoje.

„Tie patys žmonės pasirūpina, kad jis (triukšmas – ELTA) būtų sukeltas – kartais net lygioje vietoje. Rugsėjo pradžioje ponas Borisovas baigė savo darbą ambasadoriaus pareigose. Visą didžiąją rugsėjo dalį – tylu. Spalį – tylu. Lapkričio mėnesio didžiąją dalį – tylu. Ir staiga – baisus triukšmas, fonas, tiesiog sprogimas. Pasižiūrėkime, ką tuo metu savo socialinėse paskyrose rašė tie žmonės, kuriuos ponas Jansonas pavadino „valstybininkais“ ir galbūt prieisime prie tam tikrų išvadų“, – dėstė G. Nausėda, nenorėdamas leistis į diskusijas, kokius asmenis tiek jis, tiek F. Jansonas turi omenyje.

„Bent vieną – pono Albino Januškos – pavardę aš galiu paminėti“, – nurodė prezidentas.

Kaip pranešta anksčiau, A. Januška kritikavo Daukanto aikštę dėl pozicijos ambasadoriaus Lenkijoje klausimu. Pasak signataro, tokia laikysena tik gilina konfliktą tarp institucijų. A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai jis neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Kiek vėliau A. Januška taip pat suabejojo, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybos paslapties, paviešindamas dviejų diplomatų, dalyvavusių konkurse, pavardes.

Toliau kelia klausimus, ar vyko realus konkursas ambasadoriaus Lenkijoje pozicijai užimti

Prezidentas dar kartą sukritikavo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijas ambasadorių skyrimo klausimu. Šalies vadovo įsitikinimu, procedūros neturėtų apsiriboti tik formaliais žingsniais.

„Aš nemanyčiau, kad tai turi būti toks procesas, kuomet kažkas atneša kažkam popierių, o tas kitas paima ir automatiškai deda su antspaudu. Čia ne robotų konvejeris, tai yra ne tik diplomatinis, bet ir politinis procesas“, – dėstė G. Nausėda.

„Tų kandidatų, kaip puikiai suprantate, galiu turėti tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras. Paprastai, sprendimai priimami sutarimo, o ne mėginimo prievartauti vienas kitą pagrindu“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda taip pat išplėtė mintį, kodėl jis įtaria, jog atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją galėjo būti tik imitacija.

„Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos. Aš darau išvadą, kad konkursas buvo arba imitacinis, arba jis tiesiog iš viso neįvyko“, – sakė Daukanto aikštės rūmų lyderis.

„Ar buvo konkursas, ar dalyvavo jame dalyviai ir kodėl, jeigu dalyvavo, jų kandidatūrų buvo atsisakyta, pažeidžiant konkurso principus? Va tik tiek išsiaiškinkime ir tada galėsime judėti toliau“, – klausimus kėlė jis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antra savaitė ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Praėjusį trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

„Pavardžių atskleidimas yra konfidencialumo pažeidimas, pažeistas įstatymas. Dabar pagal įstatymus, VSD privalėtų pradėti tyrimą dėl tarnybos paslapties atskleidimo“, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė A. Januška, remdamasis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymu.

„Arba, jei tai nėra paslapties atskleidimas, tai nuo šiol visi yra laisvi kalbėti apie kandidatus ir pavardes, viešai juos aptarinėti, nes prezidentas padarė precedentą“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį G. Nausėda naujienų portalui „tv3“ įvardijo, kad konkursuose į ambasadoriaus postą Lenkijoje dalyvavo diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. A. Januška svarstė dėl kokių priežasčių prezidentas tai padarė.

Pavardžių atskleidimas yra konfidencialumo pažeidimas, pažeistas įstatymas.

„Sunku pasakyti, kokiu tikslu prezidentas šias profesionalų diplomatų pavardes, kaip kandidatų į ambasadorius Lenkijoje, paskelbė – ar tai pavyzdys, įrodymas, kad štai šie kandidatai nemoka pakankamai gerai lenkiškai ar dėl kitų priežasčių“, – rašė signataras.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

– Ar vis dažnėjančius Kinijos pareigūnų vizitus į Maskvą reikėtų vertinti rimtai ir sunerimti?

– Be abejo, kad tai kelia nerimą. Esminis momentas – reikia suprasti, kad Kinija turi asmeninių tikslų. Jos pagrindinis tikslas – suskaldyti Europos Sąjungos (ES) ir JAV vienybę. Taip pat – stiprinti santykius su Rusija kaip su žaliavų šaltiniu ir kaip su valstybe, kuri turi branduolinį ginklą. Kinijos ir Rusijos aljansas, be abejo, yra didelė grėsmė ateičiai. Sakyčiau, kad Kinija stengiasi ir yra suinteresuota, kad karas tęstųsi ilgiau, nes tai atitraukia dėmesį į Europą.

– Rusija tikisi gauti ginklų iš Kinijos, ši neigia, kad tuos ginklus tiekia. Elektronikos komponentai, randami rusiškuose dronuose, dar kol kas nėra tikri ginklai?

– Taip, čia yra sankcijų ir jų apėjimo problemos. Galbūt kai kurie dalykai nėra sankcionuojami. Tokia realybė. Pagal amerikiečių žvalgybos vertinimą, Ukrainai nesuteikiami toliašaudžiai ginklai dėl to, kad jei būtų atakuojama Rusijos giluma, manoma, Kinija jai suteiktų ginklų gynybai. Ir tai yra atsakymas, kodėl Ukraina nėra remiama taip aiškiai. Akivaizdu, jog baiminamasi, kad tuomet Kinija gali peržengti tą savo įsivaizduojamą raudoną liniją ir tiekti ginklus Rusijai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek, jūsų požiūriu, yra grėsmės ir tikimybės, kad Kinija gali imtis realių karinių veiksmų?

– Yra tam tikra grėsmė. Bet jei ES nepasiduos strateginės autonomijos vizijoms ir išlaikys su JAV bendrą frontą, padės Ukrainai laimėti, ir jei Ukraina laimės, tai bus signalas, kad Kinija neturi šansų. Tada turbūt to karo nebus. Jeigu karas Ukrainoje baigsis vidutiniškai, tuomet visos tikimybės išlieka.

Nėra tikėjimo, kad šiemet įvyks pagrindinis mūšis, kuris nulems Ukrainos pergalę.   Mes matome, kad parama ginklais, tankais yra nepakankama.

 

– Ar jums atrodo teisingas šis vadinamas amerikietiškas mąstymas, kad nereikėtų apšaudyti Rusijos tam, jog tai nesuerzintų Kinijos?

– Sakyčiau, čia yra labiau Kinijos ir Rusijos skleidžiamas naratyvas, kaip vienas iš atgrasymo elementų, kad nebūtų tiekiami ginklai Ukrainai.

– Kada prasidės Ukrainos kontrpuolimas ir kuo jis gali būti svarbus šiame kare?

–  Na, visi mes norėtume žinoti. Kol kas nėra tokių duomenų. Tai – įslaptinta. Ir tai yra gerai. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrus Amerikos žvalgybinius dalykus, nėra tikėjimo, kad šiemet įvyks pagrindinis mūšis, kuris nulems Ukrainos pergalę. Gali būti, kad tai užsitęs. Mes matome, kad parama ginklais, tankais yra nepakankama.

Per susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė skirti prieš Rusiją kariaujančiai šaliai daugiau tankų, tačiau ši konferencija baigėsi be Vakarų sąjungininkių įsipareigojimo tiekti daugiau kovinių tankų Ukrainai.

„Pasibaigus paramos Ukrainai grupės Ramšteine susitikimui, pagrindinė žinia, nuskambėjusi viešai per pasaulio žiniasklaidą, buvo ta, jog Vokietija ne tik nesutiko duoti savo tankų, bet ir nedavė tokio leidimo lenkams.

Liūdniausia, kad net JAV kariuomenės vadai  šiais metais nemato realių galimybių Ukrainos proveržiui. Kitaip tariant, visi parama Ukrainai šiuo metu skirta tam, kad  atsilaikyti prognozuojamam Rusijos puolimui pavasarį. Duodama pakankamai, kad nepralaimėtų, bet nepakankamai, kad  išlaisvintų teritorijas su kiek galima mažesniu aukų skaičiumi.  Tam reikės naujos kokybės puolamosios galios, kurios vokiečių socdemai bijo kaip velnias kryžiaus, nes bijo Kremliaus pralaimėjimo“, – taip feisbuke situaciją dėl tankų Ukrainai įvertino diplomatas A. Januška.

A. Januška primena, kad Ukrainos kariuomenės vadas prašo 300 tankų „Leopard“, kad galima būtų pradėti vykdyti  kontrpuolimo operacijas.

„Kai naujasis Vokietijos gynybos ministras teisinosi, kad jam reikia tankų apskaitos, kažkas  iš kariuomenės nutekino tokios revizijos rezultatus. Pagal „Spiegel“ skelbiamą bundesvero „Leopardų“ sąrašą, apskaitoje yra 312 įvairių modifikacijų Leopardų, iš kurių funkcionuojantys yra 212, iš kurių 19  galėtų būti perduoti Ukrainai. 19!  Tokia šiandien yra reali Vokietijos kariuomenės situacija. Pavyzdžiui, Graikija turi apie 350 Leopardų, Ispanija – apie 320 , Lenkija – apie 240, Švedija Suomija – maždaug po 100“, – ginkluotės skaičius įvardijo diplomatas.

A. Januška, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Januška pabrėžė, jog nors Vokietija savo energetinės priklausomybės klaidas taiso labai efektyviai, tačiau tai neatsispindi kitose srityse.

„Nors Vokietija savo energetinės priklausomybės klaidas taiso labai efektyviai, Vokietijos socdemai savo ostpolitik (Europos stabilumas bet kokia kaina, nuolaidžiaujant SSSR, tame tarpe ir Vidurio ir rytų Europos laisvės ir nepriklausomybės sąskaita), mąstymo  liekanomis laiko įkaitais  visą Europą ir Ukrainą“, – feisbuke rašo A. Januška.

Pasak signataro, Vokietija saugumo prasme yra vartotojas, objektas, kaip ir Lietuva. Vienintelis realus saugumo kūrimo subjektas yra JAV.

„Vienintelis realus saugumo kūrimo subjektas yra JAV. JAV yra pagrindinis ir svarbiausias Vokietijos (ir Europos ir Lietuvos) saugumo garantas dabar ir bus dar ilgai.

Vokietijos, ypač jų kairiųjų pažiūros taip greit nepasikeis, net Ukrainos karo baisumai per lėtai keičia jų mąstymą.

Lietuva  pateko į Vokietijos kolektyvinės sąmonės, kaltės prieš Rusiją,  ostpolitik liekanų geopolitinius spąstus. Išeitis iš tų spąstų tėra viena – siekti, kad brigada būtų Lietuvoje.

Dauguma vokiečių iš esmės pasiruošę taikai už ne savo teritorijas. Gerai, kad bent  Vokietijos spauda yra kritiška tokiam požiūriui“, – Vokietijos pažiūras įvertino diplomatas.

Anot A. Januškos, Ukraina, kaip ir Lietuva, nelabai turi laiko laukti tų pasikeitimų.

„Su prisirišimu prie brigados, kaip vienintelio rimto atgrasymo šaltinio,  Lietuva  pateko į Vokietijos kolektyvinės sąmonės, kaltės prieš Rusiją,  ostpolitik liekanų geopolitinius spąstus. Išeitis iš tų spąstų tėra viena – siekti, kad brigada būtų Lietuvoje, bet neapsiriboti tuo, nepasikliauti vien Vokietija, nesiremti „suvaldytais lūkesčiais“, o aktyviai dalyvauti platesnėje rytų Europos saugumo užtikrinimo architektūroje prieš Rusiją, o ne kartu su Rusija. Kartu su JAV, Lenkija, Ukraina. Siekti pastovių ar rotacinių oro gynybos pajėgų, esminių pastovių ar rotacinių jūros gynybos pajėgumų Baltijos jūroje“, – Lietuvą imtis aktyvių veiksmų ragino diplomatas.

Pasak A. Januškos, Vokietijos mes vieni nepakeisim. Bet tai nereiškia, kad mums reikia nustoti kalbėtis, kad kalbėjimas nieko nekeičia.

„Mums nereiktų prarasti kritinio mąstymo. Žiūrėti plačiau, tęsti viešas diskusijas apie Rusijos atgrasymo variantus ir veikti“, – rašo signataras.

Jis cituoja ir prezidento G. Nausėdos išsakytą poziciją po Ramšteino susitikimo, kad kiekvienos šalies pagal galimybes teikiama pagalba „yra kelias sutrumpinti šitą karą ir kelias greičiau pasiekti pergalę“.

„Pagal galimybes kelias“, kai jau beveik metai vyksta karas, kai sunaikinta beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, dešimtys tūkstančių žuvusių ukrainiečių, kai apie 16 mln. ukrainiečių paliko savo namus, kai beveik pusė ukrainiečių negali ir negalės išgyventi be humanitarinės pagalbos.

Tuo Ukraina mums duoda laiko, bet gyvename šalia ugnikalnio, bet kada galinčio išsiveržti, tad ir duodamą laiką reiktų branginti. Kitaip planuoti  gynybos planų baigimą, ir infrastruktūrą NATO kariuomenei Lietuvoje paruošti anksčiau, ne po 2025 metų, niekur neskubant. Per kiek laiko pastatėme tvorą Baltarusijos pasienyje? Kai norime, galime.

Vokietija turi laiko, mes neturime“, – savo įrašą feisbuke apibendrino diplomatas A. Januška.

Portalas primena, kad vis dėlto sekmadienį vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pasakė, jog Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą.

„Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock.

„Tas Henrio Kissingerio (buvęs JAV valstybės sekretorius – red. past.)  mąstymas būdingas ir Europai nuo istorijos pradžios. Taip mąsto tik kelios valstybės, kurios sprendžia visus reikalus ir pasaulio pusiausvyrą. Visos kitos valstybės yra arba įtakos zonose, arba buferinėse zonose. Mes matome H. Kissingerio mąstymą tam tikruose sluoksniuose Europoje ir šioje vietoje nėra vietos nei Lietuvai, nei Ukrainai. Yra ir Lietuvos dalies, ypač kairiųjų, socialdemokratų ir valstiečių mąstyme buvo tas pragmatinis mąstymas. Prisiminkime diskusijas, kurios visai neseniai buvo tarp pragmatininkų ir vertybininkų“, – teigė A. Januška.

Anot diplomato, Rusija yra blogis, su kuriuo neįmanoma sugyventi.

Nebeverta kartoti senų klaidų, kai buvo įsivaizduojama, kad su tokiu blogiu kaip Rusija galima sugyventi.

„Pasaulis be abejo yra pasikeitęs, nes H. Kissingerio pasaulyje Rusija nėra blogis. Tai yra tiesiog valstybė, turinti savo galią ir ji tokia pat, kaip ir Amerika. Pasaulis yra pasikeitęs, nes šiuo metu dauguma pasaulio nėra to H. Kissingerio mąstymo ir visi supranta, kad tai, kas vyksta, yra blogis ir blogis turi būti nugalėtas, nes, jeigu tas blogis nebus nugalėtas, tai tada jis toliau kartosis. Nebeverta kartoti senų klaidų, kai buvo įsivaizduojama, kad su tokiu blogiu kaip Rusija galima sugyventi“, – kalbėjo A. Januška.

Pasaulyje nemažai politinių lyderių mąsto taip, kaip H. Kissingeris: reikia atiduoti Rusijai dalį Ukrainos ir tokiu būdu išspręsti konfliktą. 

„Aš manau, kad tų lyderių galbūt nėra tiek daug, bet tas mąstymas vis tiek daro įtaką. Pažiūrėkime, kokios diskusijos buvo pačioje Vokietijoje. Ten buvo kritikuojama ir praeita Vyriausybė, ir šita, kad jos nemato nieko tarp Vokietijos ir Rusijos, lyg yra tuščia erdvė: nėra Baltijos šalių, nėra Lenkijos, yra tik Rusijos interesai, į kuriuos reikia žiūrėti. Iki šiol gyvas saugumo nedalomumo principas, kuris sako (tai pripažįsta ir prancūzai, ir vokiečiai, deja), kad be Rusijos nėra Europos saugumo. Tai reiškia, kad Rusija gali spręsti, ką daryti su Ukraina ir su Baltijos šalimis. Tokia politika nėra priimtina ir mažesnių šalių interesas yra, kad baigtųsi šitos istorijos ir galima sukurti Europos saugumą be Rusijos“, – aiškino diplomatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė deda pastangas sustiprinti Lietuvos saugumą, o prezidentas galėtų pasistengti ir labiau, sakė A. Januška.

„Visada norisi daugiau, kai kalbam apie Lietuvą, nes ta krizė ir karas yra tam tikras galimybių metas, kurį būtina išnaudoti padėti Ukrainai, susitvarkyti savo regiono ir valstybės saugumą. Tas aktyvumas matomas, Vyriausybė daro daug ir prezidentas, žinoma, prisideda prie to, kiek gali. Kartais galėtų ir daugiau“, – dėstė A. Januška.

Jeigu įvyktų taip, kad rusai užpultų Lietuvą, tai nebebūtų laiko diskusijoms.

Kitą mėnesį bus Madrido NATO susirinkimas, kurio metu vyks diskusija dėl strateginės koncepcijos pakeitimo. Rusijos kariuomenei nusprendus įsiveržti į Lietuvą laiko diskusijoms nebebus, teigė Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

„NATO susitikimai svarbūs dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, mes tikimės didesnio NATO aktyvumo Ukrainoje ir apsisprendimo tiekti ginklus, tačiau ir Lietuvai yra svarbu, nes vyksta diskusija dėl tam tikros strateginės koncepcijos pakeitimo. Galime įsivaizduoti, kad kažkokia virvutė mūsų regione įtempta, jeigu Rusija įžengia, virvutė sutabaluoja, skambutis suskamba ir tada NATO turi spręsti, ką toliau daryti. Kol mes matom, kas vyksta dabar: kaip elgiasi Vengrija, Turkija, jeigu įvyktų taip, kad rusai užpultų, tai nebebūtų laiko diskusijoms. Priešakinės gynybos principas yra svarbus, kada nebereikia diskusijų, o tiesiog, jei įvyksta agresijos aktas, iškart yra gynyba“, – sakė A. Januška.

„Lietuvoje turi būti 5 tūkst. pajėgumų, kurie iš karto galėtų pradėti kovą, tą pačią sekundę ginti kiekvieną centimetrą, o ne leisti užimti ir po to atkovoti“, – pridūrė diplomatas.

Jeigu Madride nebus priimtas sprendimas stiprinti NATO šalių gynybą, tai bus Baltijos šalių nesėkmė.

„Reikia didelio aktyvumo iš Lietuvos prezidento, kad tai būtų pasiekta, nes kitaip tai bus tikrai didelė problema“, – teigė A. Januška.

Putinas gali tik pasijuokti

„Visos sankcijos paskelbtos. JAV sankcijos neliečia SWIFT, nes su tuo nesutinka ES. Bet sakoma, kad kitos sankcijos Rusijos bankams bus ne mažesnės nei pašalinimas iš SWIFT. Britai atakavo kelis pagrindinius oligarchus, bet daugiau kaip 1500 jų lieka be sankcijų“, – dėstė signataras.

„Mūsų Prezidentas su kitais ES šalių premjerais labai greitai, be rimtos kovos pritarė sankcijoms, kurias pateikė Komisija. SWIFT nėra, sankcijų Putinui irgi nėra. Ukrainą skubiau į ES? Bet iki to laiko reikia išsaugoti Ukrainą, kad ji nevirstų Baltarusija. Nesiplėšė marškinių mūsų vadovas“, – apie neryžtingus valdžios sprendimus toliau nuomonę išsakė A.Januška.

Jo nuomone, aiškėja, kodėl sankcijų nebuvo anksčiau – tų naikinančių, kurios turėjo atgrasinti V.Putiną. Pasak diplomato, pats Rusijos vadovas apie sankcijas žinojo, tik mūsų visuomenė ne.

„Jų nebuvo anksčiau todėl, kad jų naikinanti jėga būtų pasirodžiusi kiek juokinga. Putinas būtų pasijuokęs ir neišsigandęs. Be to, buvo tikimasi, kad sankcijų neprireiks, nes beveik niekas netikėjo JAV žvalgybos informacija. Dabar atėjo laikas tas sankcijas parodyti, o ten nieko ypatingo nėra, kas artimiausiu metu galėtų sustabdyti karą. Tai ilgalaikės sankcijos, kuriuos ilguoju periodu turės esminės įtakos Rusijos ekonomikai. Vėliau“, – apie tai, kad esminių sankcijų, kurios veiktų čia ir dabar, nebuvimą toliau kalbėjo A.Januška.

Putinas būtų pasijuokęs ir neišsigandęs.

Neįgyvendintos sankcijos

Signataras stebėjosi, kodėl kai kurios sankcijos, paskelbtos po Krymo aneksijos, iki šiol neįgyvendintos.

„Ką, pavyzdžiui, reiškia sankcijos dėl dvigubos paskirties prekių, kurios turėtų ateityje sustabdyti Rusijos kariuomenės modernizavimą? Pasirodo, kad mes, Vakarai, iki šiol padėjome jos modernizavimui. Va taip. Sankcijos pristabdys Rusijos ekonomiką, smogs per oligarchų kišenes. Jau po karo. Taigi esame prieš nuogą realybę – šovėme su sankcijomis, kurios, anot Bideno, ir negali šiandien sustabdyti agresijos“, – kritikos negailėjo pašnekovas.

Rusija toliau gauna naudą

Anot jo, naftos kainos pakilo, o Rusija toliau lieka antra naftos ir pirma dujų eksportuotoja, todėl Vokietija ir kitos šalys esą toliau apmokės agresiją.

„Ką mes galime pasakyti savo draugams ukrainiečiams?“ – nuskambėjo apmaudo pilnas klausimas.

„Sunku nesijausti apgautu tų veidmainiškų ir bejėgiškų pažadų. Pikta, bet realu. Šiandien pamatėm tiek, kiek ir ką mes – ES ir Vakarų pasaulis – gali kaip vieninga sistema iš savęs išspausti. Todėl, kad esame priklausomi nuo tokių autokratijų kaip Rusija ir Kinija, ir planavome ar planuojame toliau nuo jų priklausyti. Bet visada ateina laikas už pigumą brangiai mokėti. Mums patiems arba kitiems. Šiuo metu – ukrainiečiams. Dabar tampa aišku, kad padėti Ukrainai galima tik ginklais, kuriuos dabar jau sunku ir pristatyti, nes, atrodo, kad Ukrainos oro gynybos sistema sunaikinta“, – apie tai, kad realiai taip ir nepadėjome Ukrainai, kalbėjo A.Januška.

Jis pasidžiaugė tik vienu dalyku – lietuvių pilietine jėga, tačiau valdžia, pasak signataro, toliau ramiai gurkšnoja vyną, kol Ukrainos žmonės priversti palikti namus.

„Dėl ko ne gėda, tai dėl Lietuvos pilietinės sąmonės aktyvumo, iniciatyvų, pasiūlymų.

Ukraina kraustosi miegoti į metro, Kijevas ruošiasi gal lemiamam mūšiui, o mūsų lyderiai toliau diskutuoja Briuselyje prie taurės vyno“, – kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė, kad sankcijų sukeltos krizės kovos nenutyla.

„Štai susisiekimo ministras Marius Skuodis pateikia įstatymo projektą „Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymas“. Geriau vėliau nei niekada. Šis įstatymas iš esmės spręstų  teisines  sankcijų bei sutarčių  nutraukimo problemas. Būtų labai keista, jei įstatymas nebūtų buvęs derintas su premjere.  Tai atrodo kaip vienintelis racionalus užbaigimas – force majeure – priėmus įstatymą/nutarimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Kaip jau buvo padaryta, ribojant elektros pirkimą iš Astravo latviams. Ir Lietuvos nepadavė į teismą“, – akcentavo A. Januška.

Tačiau, pasak jo, tą pačią dieną, kai pasirodė informacija apie įstatymą, viešai įtakingas valdančios partijos politikas paskelbė eilę argumentų, apskritai neigiančių JAV sankcijų egzistavimą, ir pilnai ideologiškai grindžiančių „Birių krovinių terminalo“ (BKT) vieno savininkų I. Udovickio pareiškimą, kad: „vežėme trąšas ir vešime“.

„Politikas argumentuoja, kad JAV sankcijų nei vienai įmonei Lietuvoje nėra, tėra sankcijos  su režimu dirbančiam JAV verslui; kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) turi sutartį iki 2023 metų pabaigos, todėl jos turime laikytis, nes jei nesilaikysime, grės šimtamilijoninės sankcijos; kad trąšos važiuos toliau per Latviją ir Estiją, todėl neverta uždaryti tranzito, nes efektas režimui bus absoliučiai nulinis; kad vertybinė pozicija yra įstatymų viršenybė, todėl net ir sutarties su režimu reikia laikytis; kad jei būtų ES sankcijos, tada kitas reikalas. Daugeliu atvejų tai nėra tiesa“, – rašė diplomatas.

Jo teigimu, formaliai tai yra pirminės sankcijos prieš JAV subjektus. Bet realybė su JAV sankcijomis esą visada yra visai kita.

Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų – kol kas nerado.

„Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Austrijos – ir ne tik, bankai atsisakė finansuoti bet kokią prekybą, susietą  su Belaruskaliu gerokai prieš gruodžio 8 dieną. Sankcijos puikiai veikia. Nėra finansuojama „Lit Salt Trade“ druska, trąšos pirkimui Lietuvoje, bet koks tranzitas. Jei sankcijos neveiktų, tai LG nebūtų karštligiškai ieškoję bankų trąšų tranzito finansavimui, nebūtų reikalingas skandalingasis  išankstinis mokėjimas.  Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų – kol kas nerado. Nebūtų sėdėję Latvijos uostuose, ir taip pat tuščiai. Tą patvirtino Latvijos premjeras. Bet sprendimą atrado Lietuvoje, geležinkeliuose ir uoste“, rašė jis.

„JAV priėmė ir papildomas sankcijas Belaruskalio dukterinei įmonei BKK, kuri per Lietuvą veža trąšas į Kiniją. Sankcijos čia įsigalios nuo balandžio 1 dienos. BKK veža trąšas ir į Ukrainą tiesiai. Tad Ukraina taip pat turės jungtis prie JAV sankcijų. Latvija ir Estija laikysis JAV sankcijų ir neveš, kaip sakė šių šalių premjerai Vilniuje. Jei būtų galima nukreipti trąšas/cigaretes per Rusijos uostus, tai jau būtų buvę padaryta. Priėmus įstatymą, negalėtų vežti ir „Gargždų geležinkelis“. Gerai būtų, kad būtų ES sankcijos, bet jų nebus. ES, dėl atskirų ES šalių lobizmo, neįstengė apriboti žaliavos, kurioje yra 60 proc. kalio, eksporto. Todėl laukti tolesnių ES sankcijų dėl 60 proc. kalio – pagrindinių Aliaksandro Lukašenkos pajamų, tai laukti Godo.  Yra JAV sankcijos. Beliktų jas įgyvendinti.  Sunku patikėti, kad Lietuvos LG ar Norvegijos YARA galėtų įveikti JAV sankcijas, kurios ateityje galėtų būti ir dar pavojingesnės – antrinės. Nebent A. Lukašenkos neliktų“, – svarstė A. Januška.

Pasak jo, sankcijos nėra vien ES prekybos klausimas, nes neva čia Lietuva bejėgė. Saugumo grėsmė, rašė diplomatas, kaip nenugalimos jėgos galia yra argumentas nepriklausomas nei nuo to, kas sankcionuoja – ES ar JAV.

„Valstybė turi teisę gintis ir ES negali tos teisės iš Lietuvos atimti. Čia yra ir  gynybos, ne tik prekybos klausimas. Čia yra net ne tiek vertybinis, o daugiausia ir pirmiausia besitęsiančios nacionalinės grėsmės klausimas – hibridinis karas prieš ES ir Lietuvą;  cigarečių kontrabanda su trąšomis; lėktuvo su Lietuvos piliečiais užgrobimas; migrantų – tame tarpe  teroristų siuntimas. Ar mes hibridinės agresijos akivaizdoje iki 2023 metų pabaigos – po 2 mljr. per metus toliau finansuosime režimą? Turėtume pagaliau gintis ne tik sėkmingai stumdami migrantus nuo sienos, bet ir neprisidėdami  prie režimo finansavimo per trąšas ir cigaretes, kaip padarėme su Astravo elektra“, – akcentavo A. Januška.

„Pirties griauti važiuojame jau ketvirtą kartą. Savininkas vis apskųsdavo teismui sprendimą ir tekdavo grįžti. Ir paskutinį kartą jis prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet jo prašymas nebuvo patenkintas“, – dienraščiui sakė griovimo darbus atliekančios bendrovės „Tvirta“ vadovas Andrius Mačiulis.

BNS primena, kad Vilniaus apygardos teismas Dzūkijos nacionaliniame parke savavališkai pastatytą pirtį nurodė nugriauti dar 2012 metų spalį.

Statybų inspektoriai nustatė, kad pirtis pastatyta Skroblaus upės apsaugos juostoje ir neatitinka reikalavimų, taikomų nacionaliniame parke esantiems statiniams.

Buvęs kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, buvęs užsienio reikalų viceministras, signataras A.Januška pirtį Rudnios kaime rekonstravo nugriaudamas senąją. Tačiau naujasis statinys neatitiko nei aukščio, nei ploto reikalavimų.

A.Januška interviu portalui lrt.lt sakė, kad Liberalų sąjūdį sukrėtęs skandalas „konservatoriams padovanojo galimybę surinkti didžiųjų miestų vienmandates apygardas, o tai jau – daug“.

„Tikėtina, kad koaliciją formuos konservatoriai, „valstiečiai“, liberalai ir dar kas nors. Pusę Seimo sudaro vienmandatininkai, tad, jei gerai pasirodys socdemai, galima ir kitokia vyriausybė“, – sakė jis.

Pasak A.Januškos, po rinkimų G.Landsbergis gali ne tik likti vadovauti partijai, bet „tapti ir premjeru, kas dar prieš kelis mėnesius galėjo atrodyti siurrealizmas“.

Visgi jis pažymi, jog Seimo rinkimų rezultatus geriau „galėtų prognozuoti ryžtingai Lietuvos politinę sistemą pertvarkantys prokurorai“.

„Seimo rinkimų rezultatus numatyti sunku jau vien todėl, kad nežinome, kiek dar kartų su tiksliniais vizitais Seime apsilankys STT atstovai. Tad geriau šiuo atveju galėtų prognozuoti ryžtingai Lietuvos politinę sistemą pertvarkantys prokurorai. Lietuvai būtų blogai, jei koalicija liktų ta pati, nes, mano subjektyvia nuomone, nykesnės vyriausybės už dabartinę turbūt dar nėra buvę. Yra tikimybė, kad bus kitokia, nes nematau daug priežasčių, kodėl kažkas turėtų masiškai balsuoti už dabartines Valentino Mazuronio ar Rolando Pakso partijas ir ypač jų vienmandatininkus- kalbėjo A.Januška.

A.Januška yra buvęs kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, taip pat ėjo aukštas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.

Pagal naujausią visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausą, populiariausia yra Lietuvos socialdemokratų partija, toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.