„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.

Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.

Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.

2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.

Jis suteiktas keliolikai tikrai garbingų žmonių. Neabejočiau nei dėl vieno, išskyrus, žinoma, garbės pilietį Aleksandrą Kwasniewskį. Nežinau, kokia tuo metu buvo politinė konjunktūra ir kas taip suminkštino miesto tėvų smegenis, kad va štai. Dėl dar dviejų asmenybių turėčiau ne abejonių, bet tam tikrų pastabėlių. Ar vertas šio vardo profesorius Liudas Mažylis? Ir taip, ir ne. Tai neabejotinai puikus ir garbingas žmogus, tačiau Nepriklausomybės Akto radimas, kad ir koks svarbus būtų, ligi tol mažai kieno pastebėtą žmogų padaręs dienos herojumi, manyčiau, nėra pakankamas pretekstas šiam vardui. Pakaktų kitų įvertinimų. O jei poryt koks nors archeologas atkas prie Marvelės kunigaikščio Kuno šalmą? Irgi per savaitę taps garbės piliečiu?

Konjunktūrinių bei proginių paskubėjimų būta ir miesto erdvių pavadinimuose.

Kitas atvejis pats naujausias – Šarūnas Jasikevičius. Nuostabus buvęs įžaidėjas, puikus treneris, charizmatiška asmenybė, visos mano simpatijos jo pusėje. Ar vertas šio vardo? Ir taip, ir ne. Bent jau KOL KAS ne, tiesiog sezonas buvo labai sėkmingas ir valdžiai proga sužaisti publikos simpatijomis. Tačiau konjunktūra gali pasikeisti, sėkmingą sezoną keisti nuostolingas, ir kas tada? Priekaištai ne šiaip treneriui, bet miesto garbės piliečiui? Abiem šiais atvejais garbės piliečio vardas tampa proginis, nors jo besikeičiančios sąlygos ir konjunktūros neturėtų veikti. Be to, jis devalvuoja kitą garbingą Kauno apdovanojimą, "Santakos" garbės ženklą. Pastarasis čia laikomas nepakankamu, nors, mano manymu, tai būtų buvęs geriausias sprendimas.

Konjunktūrinių bei proginių paskubėjimų būta ir miesto erdvių pavadinimuose. Kaip dabar paaiškinti užsieniečiui, kodėl svarbi Kauno aikštė pavadinta marionetinio ir pusiau feodalinio administracinio vieneto, šeriamo Kremliaus pinigais ir valdomo itin odiozinės asmenybės vardu. Turiu galvoje Čečėnijos aikštę. Sakyti, kad tai "kitos Čečėnijos, visai ne tos"? Kur ta kita? Be to, Čečėnija su Kaunu turi tiek pat bendro, kiek Jonavos rajone esantis Šveicarijos kaimas su pačia Šveicarija.

Reziumuojant: nieko neturiu prieš garbės vardų skyrimą minėtiems žmonėms (išskyrus A.Kwasniewskį), tačiau abejones išsakiau.

Diskusijoje, skirtoje Atkurtos Lietuvos tarptautinio pripažinimo bei narystės Jungtinėse Tautose 25-osioms metinėms, jis išsakė pozityvų požiūrį į Ukrainos dedamas pastangas ir pažangą vykdant demokratines reformas. Tačiau, jo nuomone, permainos vyksta per lėtai, o tam didžiausios įtakos turi būtent Rusijos kurstomas karinis konfliktas šalies rytuose. Siekiant ilgalaikių permainų Ukrainoje A.Kwasniewskis mato vienintelę išeitį - keisti tiek Rusijos vadovybės, tiek piliečių požiūrį į kaimyninę šalį.

„Situacija Ukrainoje yra drastiškai trapi. Rusijai konstruojant supergalią Ukrainos reikia labiausiai, ji yra klausimas numeris vienas. Antra, didžiajai daliai rusų, ypač Rusijos vadovams, Ukraina yra dirbtinė valstybė, ukrainiečiai yra dirbtinė tauta - aišku, tai yra absoliuti netiesa (...). Bet kol Rusija demonstruos tokį požiūrį į Ukrainą, bus itin sunku rasti gerą sprendimą“, - sakė A.Kwasniewskis.

Prezidento nuomone, šiuo metu Europoje politinė ir psichologinė situacija yra gerokai blogesnė, nei prieš dešimt ar 15 metų, o vienas esminių faktorių - Rusijos siekis Rytų Europoje „atkurti savo įtakos sritis“. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių situacija yra gerokai palankesnė, nei Ukrainos.

Anot jo, Ukraina po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos buvo „tikrame demokratijos kelyje“. Jis pats buvo vienas iš Europos Sąjungos (ES) misijos vadovų derybose su Ukraina dėl asociacijos sutarties, tačiau pripažįsta, jog daug vilčių teikęs procesas nebuvo sėkmingas.

„Buvau beveik tikras, kad po Oranžinės revoliucijos turint prodemokratišką vyriausybę Ukraina yra labai gerame kelyje. Deja, Ukraina iššvaistė šias geras galimybes ir laiką (...). Beveik dvejus metus praleidome vykdydami misiją Ukrainoje, remiant Ukrainos asociacijos ES sutartį. Galiausiai, tai įvyko. Bet situacija yra labai nestabili. Atvirai, sunku tiksliai nuspėti, kas įvyks toliau. Mano pasiekimų sąraše Ukrainai skiriama 50 proc., ne 100 proc.“, - teigė A.Kwasniewskis.

Kartu su prezidentu diskusijoje Vilniuje Valdovų rūmuose dalyvavęs kadenciją baigęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, prisimindamas 2004-uosius, pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija tuomet buvo pirmosios šalys, atsakiusios į Ukrainos pagalbos šauksmą ir dalyvavo tuometinėse valdžios ir opozicijos derybose - jose dalyvavo abu tuometiniai prezidentai.

V.Adamkus kaip esminę problemą sprendžiant dabartinę karinę krizę Ukrainoje įvardija Europos susiskaldymą Rusijos klausimu.

„Aš susirūpinęs net ne tuo, ką daro rusai - tai man visiškai aišku. Bet aš susirūpinęs dėl ES pozicijos, kuri, kiek matau, nesudaro vieningo fronto, yra išsiskaidžiusi (...). Kai kurios šalys jau sako - galbūt peržiūrėkime savo požiūrį, mūsų prisiimtą poziciją ginant tą vieningumo principą. Aš tikiuosi, kad tai tik laikina pozicija ir ES nepasiduos“, - teigė prezidentas.

Jis sutiko su A.Kwasniewskiu dėl būtinybės Europos valstybėms laikytis vieningos pozicijos derybose su Rusija, tačiau pabrėžė, jog sudėtinga pasitikėti šalimi, kuri demonstruoja „radikalią, agresyvią poziciją“.

„Aš nematau pasikeitimų Rusijos toje užsienio politikoje, kuri prasidėjo su carais, pakeitė vardą ir spalvą atėjus komunizmui, o naujoji taip vadinama demokratinė Rusija tik tęsia tą pačią politiką, diriguodama, užsiimdama arogantišką poziciją tarp Europos valstybių. Tai, sakyčiau, iš tiesų ir sukuria nepasitikėjima šalimi, kurios žodžių ar susitarimų negalima priimti (...). Nemanau, kad radikali konfrontacija ir kariniai veiksmai gali išspręsti problemą. Iš tiesų, jei kiltų Trečiasis pasaulinis karas, tai būtų visiškas žmonijos sunaikinimas“, - teigė V.Adamkus.

Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį po to, kai Maskvos remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po ilgų protestų Kijeve buvo priverstas pabėgti iš šalies. Netrukus Rusija pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje iki šiol tebevykstančiame konflikte. Karas Donbase, Jungtinių Tautų duomenimis, nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį atsisakė peržiūrėti savo nutartį, skelbiančią, kad Lenkijoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, o šis sprendimas įpareigoja Varšuvą greitai patraukti atsakomybėn Lenkijos pareigūnus, leidusius veikti tai įstaigai.

Šis teismo sprendimas padidins spaudimą kitoms Europos šalims nutraukti daug metų tvyrojusią tylą apie savo indėlį CŽV slapta vykdytoje įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programoje po 2001 rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija, kuri vilkino EŽTT sprendimo vykdymą, pateikdama apeliacinį skundą, antradienį paskelbtame pareiškime nurodė dabar vykdysianti teismo nutartį.

Pernai liepą EŽTT paskelbtoje nutartyje buvo įtrauktas reikalavimas, kad Lenkija greitai baigtų baudžiamąjį tyrimą dėl to kalėjimo ir sumokėtų iš viso 230 tūkst. eurų kompensacijas ten laikytiems dviem vyrams.

„Iš Lenkijos reikalaujama pagaliau atlikti išsamų ir tinkamą tyrimą, paviešinti informaciją, susijusią su jos vaidmeniu, ir patraukti atsakomybėn kaltininkus“, – sakė vieno iš tų kalinių – Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) – advokatė Helen Duffy (Helen Dafi), komentuodama antradienį priimtą sprendimą.

„Stulbinama, kad dabar, turint masę mums prieinamos informacijos, iki šiol niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl kankinimų – ir tai yra akibrokštas įstatymų viršenybei“, – pabrėžė ji.

Slaptumo siena, dengusi CŽV „nepaprastojo perdavimo“ programą, pradėjo byrėti pernai gruodį, kai JAV Senato žvalgybos komitetas paskelbė ataskaitą, kurioje buvo aptarta ta schema, neįvardijant konkrečių šalių.

Tame dokumente pateikiama detalių, kaip dešimtys sulaikytųjų buvo kankinami CŽV vadovaujamuose objektuose visame pasaulyje. Komitetas pažymėjo, kad tie tardymo metodai, įskaitant imituojamą skandinimą ir imituojamas egzekucijas, nepadėjo išgauti daug naudingos informacijos.

Kai JAV Senatas paskelbė tą ataskaitą, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) ir ekspremjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) pirmąkart pripažino žinoję, kad CŽV kalino žmones jų šalies teritorijoje.

Vis dėlto jie teigė nieko nežinoję apie tai, kas vyksta sulaikymo centre kodiniu pavadinimu „Quartz“, įkurtu vienos žvalgybos mokyklos komplekse šiaurės rytų Lenkijoje.

Buvusių kalinių advokatai sakė, kad tyrimas sąmoningai vilkinamas, siekiant išvengti politiškai nepatogaus teismo proceso, kuriame kaltinimai gali būti pateikti aukštiems Lenkijos pareigūnams. Tačiau prokurorai tai neigia, sakydami, kad ši byla yra sudėtinga ir kad jai užbaigti reikia laiko.

Varšuva 2003 metais spaudė Jungtines Valstijas baigti įtariamų „al Qaeda“ teroristų žiaurius tardymus slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime, veikusiame Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pareiškė buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).

„Sakiau (tuomečiam JAV prezidentui George'ui W.) Bushui (Džordžui V.Bušui), kad šis bendradarbiavimas turi liautis – ir jis liovėsi“, – A.Kwasniewskis sakė radijui „TOK FM“.

Šiuos komentarus jis išsakė kitą dieną po to, kai JAV Senatas paviešino ataskaitą, smerkiančią kankinimams prilygstančius CŽV tardytojų metodus kvočiant įtariamuosius, suimtus per „karą su teroru“, kuris buvo pradėtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

B.Kwasniewskis, kuris prezidento poste dirbo 1995–2005 metais, teigė išsakęs Lenkijos susirūpinimą dėl CŽV veiksmų šalies teritorijoje, kai 2003 metais asmeniškai susitiko su G.W.Bushu Baltuosiuose rūmuose 2003 metais.

Pasak jo, G.W.Bushas tvirtino, kad žvalgybos agentūros metodai suteikė „svarbios naudos saugumo reikaluose“.

„Amerikiečiai veikė laikydamiesi tokio slaptumo, jog tai sukėlė mūsų susirūpinimą. Lenkijos valdžia ėmėsi veiksmų, kad nutrauktų tuos veiksmus – ir jie buvo sustabdyti spaudžiant Lenkijai“, – aiškino buvęs lyderis.

Šis A.Kwasniewskio pareiškimas tapo pirmuoju atveju, kai tuometis aukšto rango Lenkijos lyderis viešai pripažino, jog Varšuva leido šalies teritorijoje veikti JAV „juodiesiems objektams“.

A.Kwasniewskis sakė sutikęs su „glaudesniu žvalgybos bendradarbiavimu“ su Jungtinėmis Valstijomis, bet tikino nežinojęs, kad CŽV kankino kalinius savo slaptuosiuose objektuose.

Manoma, kad toks kalėjimas Lenkijoje veikė 2002–2003 metais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų – palestiniečio ir Saudo Arabijos piliečio – įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Lenkijos prokurorai nuo 2008 metų tiria įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų. Antradienį jie nurodė, kad kreipsis į Jungtines Valstijas, prašydami galimybės susipažinti su necenzūruota Senato ataskaitos versija.

Prašys galimybės susipažinti su ataskaita

Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lenkijoje, antradienio vakarą nurodė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita, nagrinėjančia sučiuptų įtariamų tarptautinių džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių brutalaus tardymo detales.

„Prašysime amerikiečių pasiųsti mums šio dokumento originalą“, – Krokuvos prokuratūros atstovą Piotrą Kosmaty (Piotrą Kosmatą) sakė naujienų agentūrai PAP.

„Tai pirmasis tokio aukšto rango JAV vyriausybės institucijos dokumentas, o Krokuvos prokuratūra nori panaudoti jį savo tyrime“, – nurodė jis.

Viešai paskelbtoje cenzūruotoje išslaptinta JAV ataskaitos versijoje sakoma, kad „sustiprinto tardymo metodai“, naudoti tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos, prilygo kankinimams ir nedavė jokios itin naudingos informacijos.

Nors Lenkija niekada oficialiai neprisipažino, kad vienas iš tų CŽV „juodųjų objektų“ veikė jos teritorijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją prisidėjus kankinant jos teritorijoje vieną palestinietį ir vieną Saudo Arabijos pilietį.

EŽTT teisėjai vienbalsiai nutarė, kad Lenkija bendradarbiavo su liūdnai pagarsėjusia CŽV „specialiojo perdavimo“ programa.

CŽV ginčija Senato ataskaitos išvadas, kuriose sakoma, kad 119 asmenų buvo sučiupti ir laikomi Centrinės žvalgybos valdybos slaptuose „juoduosiuose objektuose“ šalyse, kurių pavadinimai buvo cenzūruoti.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie tuos perdavimus buvo keliamos prielaidos, kad tokie „juodieji objektai“ veikė Tailande, Afganistane, Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Velionis Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis), paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, penktadienį buvo palaidotas Varšuvoje, tačiau nacionalinis gedulas nebuvo paskelbtas dėl to, kad šis prieštaringai vertinamas veikėjas tebepriešina lenkus netgi po mirties.

Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praėjusį sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios. Tą dieną bus minimos pirmųjų pusiau laisvų rinkimų, žymėjusių komunizmo – šį generolą į valdžios viršūnę iškėlusios santvarkos – saulėlydį Lenkijoje 25-osios metinės.

Trys po 1989-ųjų demokratiškai išrinkti Lenkijos prezidentai, tarp kurių yra ir garsusis kovotojas kovos su komunistiniu režimu Lechas Walesa (Lechas Valensa), vadovavęs demokratijos siekusiai profsąjungai „Solidarumas“, penktadienį dalyvavo katalikų gedulingose mišiose Varšuvos karinėje katedroje.

Dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir buvęs valstybės vadovas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) taip pat dalyvavo pamaldose, per kurias kelios dešimtys protestuotojų turėjo plakatus, kurių užrašai vadino W.Jaruzelskį išdaviku.

Vėliau apie 100 protestuotojų Varšuvos istorinėse Povonzkų kapinėse laikė aukų, žuvusių per W.Jaruzelskio 1981 metais įvestą karo padėtį, nuotraukas ir plakatus su užrašais „3-osios respublikos gėda“.

Lenkai išlieka pasidalinę nuomonėmis apie jo pastangas uždusinti „Solidarumą“ – pirmąją ir vienintelę laisvą profesinę sąjungą sovietiniame šalių bloke.

W.Jaruzelskis tvirtino, kad toks jo elgesys išgelbėjo Lenkiją nuo kruvinos sovietų invazijos, bet jį peikiantieji sako, kad tokiu būdu tik buvo sustiprintas jo paties režimas.

Vis dėlto jis vertinamas dėl to, kad 1989 metais sutiko surengti pirmus bent iš dalies laisvus rinkimus, kurie, neįtikėtina, atnešė galą komunizmui Lenkijoje nepraliejus kraujo.

W.Jaruzelskis gimė bajorų katalikų šeimoje 1923 metais liepos 6 dieną Kurove, rytinėje Lenkijoje, tačiau vėliau, įstojęs į partiją, tapo ateistu.

Bet, kaip prieš laidotuves sakė tėvas Robertas Mokrzyckis (Robertas Mokšyckis), visai prieš savo mirtį ligoninėje jis išreiškė norą, kad kunigas suteiktų jam Atgailos ir Sutaikinimo bei Ligonių patepimo sakramentus.

Urna su W.Jaruzelskio pelenais palaidota kariniame Povonzkų kapinių sparne greta kitų karių.

Jo vienintelė duktė, Monika Jaruzelska, sakė lenkų žiniasklaidai, kad jos „tėvas laikė save kariu ir visuomet norėjo būti palaidotas greta savo kovos draugų“.

Kairiųjų politikai prašė, kad šalyje būtų paskelbtas gedulas, bet prezidentas B.Komorowskis atsisakė tai daryti, tvirtindamas, kad W.Jaruzelskis lieka labai prieštaringai vertinamu veikėju.
„Skelbti nacionalinio gedulo dieną netiktų dėl to, kad tai (gedulas) turi iškreikti visos tautos jausmus“, – sakė prezidento atstovė Joanna Trzaska-Wieczorek (Joana Tšaska Večorek).

Lietuvoje vieši buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, kuris ketvirtadienį dalyvaus konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dvidešimtmečiui. „Panoramos“ žurnalistams jis sakė, kad Lietuva ir Lenkija turėtų dėmesį skirti rimtoms regiono problemoms, o ne smulkiems keblumams. A. Kwasniewskio nuomone, ženklai dviem kalbomis Europoje įprasti.

„Galiu pasakyti, kad per dvidešimt bendradarbiavimo metų prezidentu buvau dešimt metų. Tai reiškia, kad mano įnašas – 50 procentų. Štai kodėl esu čia.

Ukrainos krizė parodė, kad negalime būti naivūs. Šis regionas nėra toks saugus, gali kilti rimtų problemų. Ukrainos krizė nesibaigė, ji gali atnešti neigiamų padarinių. Labai svarbu tarpusavio santykiuose pašalinti nedideles bėdas ir dėmesį sutelkti rimtoms problemoms.

Mano nuomone, europietiški standartai numato, kad jei yra regionų su pakankamai didelėmis mažumomis, reikia teikti informaciją dvejomis kalbomis. Lenkijoje, pavyzdžiui, pietuose, turime vokiečių, tai nėra labai didelė, bet svarbi mažuma. Ir visą informaciją skelbiame dvejomis kalbomis, miestų ar kaimų pavadinimai, turime ženklų gatvėse. Tai gana įprasta“, – tikina buvęs Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis.

Europos Sąjungos pasiuntinys Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) ketvirtadienį pareiškė, kad ilgai laukta ES ir Ukrainos sutartis, kuri būtų tapusi pirmuoju Kijevo žingsniu siekiant narystės Bendrijoje, nebus pasirašyta kitą savaitę įvyksiančiame viršūnių susitikime.

„Susitarimas nebus pasirašytas Vilniuje“, – sakė buvęs Lenkijos prezidentas naujienų agentūrai PAP Ukrainos sostinėje Kijeve, praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukraina paskelbė nutraukianti pasiruošimą šiai sutarčiai.

„Mūsų misija baigta, – sakė jis. – Gaila, kad ji nepasibaigė sutarties pasirašymu (...). Toks yra Ukrainos sprendimas, ne Europos “, – patikino A.Kwasniewskis.

Ukrainos vyriausybė anksčiau ketvirtadienį nurodė nutraukti pasiruošimą prekybos ir politikos sutarties pasirašymui su Europos Sąjunga per kitą savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje. Iš esmės tai reiškia prarastą istorinę galimybę pasirašyti tokią sutartį artimiausioje ateityje.

Ši Ukrainos vyriausybės nutartis, kurią pasirašė premjeras Mykola Azarovas,buvo paskelbta po Ukrainos parlamento atsisakymo paleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko, kad ji galėtų gydytis užsienyje; šito ES lyderiai kėlė Ukrainai kaip svarbią Asociacijos sutarties pasirašymo sąlygą.

Šios sutarties pasirašymas Vilniuje reikštų, kad Ukraina nusisuka nuo Maskvos, kuri vis perspėja, jog Ukraina dėl to turės sunkumų prekyboje su Muitų sąjungos šalimis.

Ukrainos opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas tuo tarpu pareiškė, kad prezidento Viktoro Janukovyčiaus negebėjimas pasirašyti svarbią prekybos ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį, yra pagrindas reikšti nepasitikėjimą.

Europos Sąjungos plėtros komisaras Stefanas Fuele (Stefanas Fiulė) staiga paskelbė atšaukiąs savo kelionę į Kijevą. Tačiau jis paskambino Ukrainos opozicijos lyderiams, kad užtikrintų, jog ES tebesilaiko savo įsipareigojimų Ukrainos žmonėms, ir pažadėjo surengti susitikimą su jais kitą savaitę Vilniuje.

Europos Sąjungos (ES) specialieji pasiuntiniai, bandantys padėti pasiekti istorinę Asociacijos sutartį su Ukraina, tęs savo pastangas nepaisydami to, kad parlamentas Kijeve trečiadienį blokavo įstatymo projektą dėl kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko paleidimo, sakė vienas pareigūnas.

Europos Parlamento aukšto rango pareigūnas teigė, jog visos šalys norėjo, kad buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas (Patas Koksas) ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) tęstų savo darbą iki pat lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo.

Tokiam sprendimui trečiadienį vakare pritarė ir Europarlamento Pirmininkų sueiga, kurią sudaro ES parlamento pirmininkas ir parlamento politinių frakcijų pirmininkai.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) per spaudos konferenciją, surengtą po to, kai buvo pristatyta misijos ataskaita, sakė jog šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, pritarus visų politinių frakcijų lyderiams.

Buvo pritarta sprendimui pratęsti misijos mandatą iki viršūnių susitikimo Vilniuje, sakė M.Schulzas.

Kalbėdamas apie misijos darbą Europos Parlamento vadovas paminėjo, kiek vizitų buvo surengta į Ukrainą, ir gyrė P.Coxą bei A.Kwasniewskį už jų indėlį ieškant politinio sprendinio dėl Ukrainos.

Susitikimo Lietuvos sostinėje pagrindinis akcentas turėtų būti sutarties su Ukraina pasirašymas, kuris reikštų ryžtingą šios buvusios sovietinės respublikos posūkį Vakarų link ir atvertų kelią jai vieną dieną tapti ES nare.

Rusija kategoriškai nepritaria šiam planuojamam susitarimui ir perspėjo Kijevą dėl galimų neigiamų pasekmių, jei jis pasirašys Asociacijos sutartį.

Svarbi sąlyga yra opozicijos lyderės J.Tymošenko paleidimas, bet neeilinė Ukrainos parlamento sesija trečiadienį baigėsi be balsavimo dėl įstatymo projekto, pagal kurį ji būtų galėjusi išvykti gydytis į užsienį, todėl derybos pakibo ore.

Minėtas Europos Parlamento pareigūnas sakė, jog visos suinteresuotos šalys jaučia, kad „reikia paskutinį kartą pasistengti“, nes situacija Ukrainoje visą laiką evoliucionuoja.

Ukrainos parlamentas vėl susirinks lapkričio 19-ąją – kitą dieną po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, kurio darbotvarkėje svarbus klausimas bus Vilniaus viršūnių susitikimas.

A.Kwasniewskis anksčiau Kijeve sakė, kad kitą savaitę dar galimas paskutinis šansas.

„Mes suprantame, kad politiškai visa tai labai sunku. Bet mes viliamės, kad atsiras pakankamai geros valios prieiti prie konsensuso“, - sakė jis reporteriams Ukrainos parlamente – Aukščiausiojoje Radoje.

Tuo pačiu lapkričio 19-oji yra „paskutinis momentas padaryti visa, ką reikia padaryti“, pridūrė jis.

2012 metų birželio 11 dieną P.Coxas ir A. Kwasniewskis buvo paskirti stebėti procesinius veiksmus J.Tymošenko byloje. Jų misijos mandatas vėliau buvo pratęstas.