Dvispalviai kūčiukai

400 g miltų,

5 g sausų mielių,

200 g šilto pieno,

50 g ištirpinto šilto sviesto,

5 šaukštai grūstų aguonų (jei norite dar intensyvesnės spalvos, galite dėti ir daugiau),

žiupsnelis šviežiai grūstų juodųjų pipirų,

žiupsnelis Provanso žolelių,

žiupsnelis druskos.

Miltus, druską ir mieles suberkite į maišytuvą, supilkite pieną ir pradėkite minkyti. Pamažu supilkite sviestą. Išminkyta tešla turi būti glotni ir elastinga. Padalykite tešlą į dvi dalis. Į vieną suberkite aguonas, išminkykite ir suformuokite volelį. Kitą pagardinkite juodaisiais pipirais, Provanso žolelėmis ir taip pat suformuokite volelį. Aguonų ir žolelių volelius apvyniokite virvele ir lengvai pakočiokite. Ritinėlį supjaustykite, dėkite kūčiukus ant skardos, išklotos sviestiniu popieriumi. Kepkite 190 °C temperatūroje apie 7–8 min. Jei norite, kad būtų traškūs, kepkite iki auksaspalvio atspalvio. Jei labiau mėgstate, kai kūčiukai yra traškūs iš išorės, bet viduje minkšti, kepkite trumpiau.

Šventiniai pyragėliai

25 g šviežių mielių,

125 ml šilto vandens,

125 ml šilto pieno,

1 šaukštas cukraus,

500 g miltų,

2 dideli kiaušiniai,

1 kupinas šaukštelis druskos,

65 g ištirpinto sviesto,

alyvuogių aliejaus (patepti),

1 kiaušinis (patepti).

Mieles ištirpinkite šilto vandens ir pieno mišinyje su cukrumi. Įberkite 3 šaukštus miltų ir išmaišykite, indą uždenkite maistine plėvele ir palaikykite šiltoje vietoje (tai gali būti orkaitė su įjungta lempute) 15–20 min., kol ant paviršiaus susidarys putos. Į ištirpintas mieles įmuškite kiaušinius, suberkite druską ir išmaišykite. Į dubenį išsijokite miltus, padarykite viduryje duobutę, supilkite mielių ir kiaušinio tirpalą ir, nuolat maišydami, supilkite sviestą. Viską gerai išminkykite – tol, kol tešla nelips prie rankų, suformuokite rutulį ir įdėkite į dubenį. Dubenį uždenkite aliejumi patepta maistine plėvele ir kildinkite tešlą šiltoje vietoje apie valandą, kol tešlos tūris padvigubės. Iškilusią tešlą iškočiokite, išspauskite apskritimus (maždaug 10–12 cm skersmens), dėkite įdaro ir suformuokite pyragėlius. Pyragėlių galus stipriai pasmailinkite delnu. 18–20 cm skersmens puodo šonus gausiai patepkite aliejumi. Puodą uždėkite ant kepimo popieriumi užklotos skardos ir aplinkui išdėliokite pyragėlius. Palikite juos kildintis apie valandą. Užklokite aliejumi patepta maistine plėvele. Iškilusius pyragėlius patepkite kiaušinio plakiniu ir dėkite į 190 °C temperatūros orkaitę. Kepkite maždaug 20 min. Nuimkite puodą ir atvėsinkite pyragėlius. Jie skanūs ir šalti.

Keptas kukurūzinis viščiukas su citrusinių vaisių ir alyvuogių sviestu

50 g žaliųjų alyvuogių,

2 česnako skiltelės,

5 čiobrelio šakelės,

2 rozmarino šakelės,

100 g sviesto,

½ citrinos žievelė,

½ apelsino žievelė,

½ žaliosios citrinos žievelė,

1 kukurūzinis viščiukas,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus „Extra Virgin“,

½ stiklinės vandens,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis juodųjų pipirų.

Alyvuoges supjaustykite griežinėliais, česnakus ir prieskonines žoleles susmulkinkite, viską suberkite į indą su kambario temperatūros sviestu, įtarkuokite citrinos, apelsino ir žaliosios citrinos žievelių, berkite druskos, juodųjų pipirų ir išmaišykite. Po viščiuko odele prikimškite sviesto mišinio, išorę suvilgykite alyvuogių aliejumi, užberkite druskos ir pipirų. Į kepimo skardą įpilkite vandens ir kepkite orkaitėje 160 °C temperatūroje apie 1 val. Jeigu likus 10 min. viščiukas dar nėra apskrudęs pakankamai – padidinkite temperatūrą iki 185 °C. Patiekite su alyvuogėmis ir mėgstamu garnyru.

Romo razinų keksas

5 kiaušiniai,

1½ stiklinės cukraus,

1½ stiklinės pieno,

1½ stiklinės rapsų aliejaus,

1 vanilės ankštis,

1½ stiklinės miltų (405 D),

1½ pakelio kepimo miltelių,

1 stiklinė razinų,

150 ml romo,

sviesto (formai ištepti),

cukraus miltelių (keksui apibarstyti).

Kiaušinius išplakite su cukrumi, supilkite pieną, aliejų, įdėkite vanilės ankštį. Viską maišydami po truputį berkite miltus ir kepimo miltelius.

Razinas nuplaukite, užpilkite romu ir palaikykite per naktį. Tada nukoškite, nusausinkite ir berkite į kekso tešlą. Kekso formą ištepkite sviestu, supilkite tešlą, uždenkite folija ir kepkite orkaitėje 175 °C temperatūroje apie 1 val. Tada nuimkite foliją ir dar kepkite 15 min. Su pagaliuku galite patikrinti, ar pyragas iškepė. Iškepusį keksą palaikykite formoje 10 min., apverskite ir gausiai apibarstykite cukraus milteliais.

Taškuotos eglės

230 g sviesto,

175 g cukraus miltelių,

1 kiaušinis,

400 g kvietinių miltų,

1 šaukštelis smulkios druskos,

žiupsnelis kardamono,

1 šaukštelis vanilės pastos,

žalių riebaluose tirpių dažų (spalvai išgauti).

Visi produktai turi būti kambario temperatūros. Ištrinkite sviestą su persijotais cukraus milteliais. Ilgai netrinkite, tik kad viskas gerai išsimaišytų. Pamažu supilkite kiaušinį. Suberkite miltus, druską, kardamoną, įdėkite vanilės pastą, suminkykite tešlą, bet tą darykite labai trumpai. Tik tiek, kad masė taptų vientisa. Paimkite nedidelį tešlos gabaliuką ir padažykite jį iki norimo atspalvio. Jei norėtumėte daugiau žalios spalvos tešlos, ne vien tik taškelių sausainiuose, tuomet užmaišykite ją atskirai ir dažykite visą kiekį. Iš tešlos padarykite rutulius – natūralios ir žalios spalvos, suplokite juos iki 2–3 cm pločio skritulių, įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve ne trumpiau nei valandai. Paruoškite kepimo skardą. Orkaitę įkaitinkite iki 185 °C temperatūros. Pakočiokite ir šviesią, ir žalią tešlas, kad turėtumėte apie ½ cm storio lakštus. Iš šviesių ir žalių tešlos lakštų viena formele išspauskite mažus skritulius. Sudėkite žalius skritulius į susidariusias skylutes šviesioje tešloje. Įspauskite ir dar lengvai pakočiokite. Išspauskite eglutes. Atsargiai perkelkite sausainius ant skardos. Kepkite apie 10–12 min. Aušinkite ant skardos.

Virtuvės šefas ir devyniolikos knygų apie maistą ir jo ruošimą autorius Alfas Ivanauskas neseniai pristatė savo naują virtualiąją kulinarijos knygą „Kai norisi (pa)lepinti“, kurią nemokamai vartyti ir ja naudotis gali kiekvienas, kad ir kuriame pasaulio krašte būtų.

Tačiau Alfas nebūtų Alfas, jeigu į kūrybą nepažiūrėtų netradiciškai. Naująją savo knygą jis kūrė, kaip pat sako, kartu su unikaliu kolega ir dabar visų taip geidžiamu žaislu – dirbtiniu intelektu (angl. Artificial intelligence (AI).

„Savo kūriniams visada ieškau originalių sprendimų, įdomių pateikimo būdų ir gardžiausių derinių. Todėl šį kartą kartu su naujuoju kolega sukūrėme keliolika skonio rekomendacijų ir receptų knygai, – sako Alfas. – Buvo įdomu, ko šis, daugybe duomenų operuojantis, sutvėrimas gali pasiūlyti skoniui bene jautriausiai ir išrankiausiai būtybei žemėje – žmogui. Kaip man sekėsi su juo bendrauti, galite įvertinti vartydami knygą. Dabar su jumis noriu pasidalyti keliomis ištraukomis iš mūsų pokalbių.“

– Ar tikrai vasarą labiausiai atgaivina ledai?

– Ledai vasarą yra labai populiari ir mėgstama atsigaivinimo forma. Jie suteikia gaivumo jausmą, ypač karštomis dienomis, nes yra malonaus skonio ir šalti. Kai kurie žmonės mėgsta ledus dėl jų svaiginančio poveikio burnoje, kiti džiaugiasi jų skonio įvairove.

Ledai taip pat dažnai naudojami įvairiems desertams, tokiems kaip ledų pyragaičiai, ledų tortai ir pieno kokteiliai. Šie desertai gali būti puikus būdas atsigaivinti ir maloniai praleisti karštą vasaros dieną.

Tačiau svarbu pažymėti, kad nors ledai gali suteikti trumpalaikį gaivumo jausmą, jie nėra vienintelis būdas atsivėsinti karštą dieną. Gausu kitų natūralių būdų, pavyzdžiui, gerti daug vandens, mėgautis vaisiais ir daržovėmis, gulėti pavėsyje, naudotis vėsiu vėjo gūsiu arba mažinti kūno temperatūrą vonioje. Taigi, nors ledai gali būti malonus atsigaivinimo būdas, jie nėra vienintelis ar visiškai būtinas pasirinkimas karštomis vasaros dienomis.

– Ką skanaus galima pagaminti iš arbūzų?

– Arbūzas yra nuostabus vaisius, kuris gali būti naudojamas įvairiems ir skaniems patiekalams. Štai kelios idėjos, kaip panaudoti arbūzus.

Arbūzų salotos. Supjaustykite arbūzo minkštąją dalį kubeliais arba rutulėliais ir sumaišykite su šviežiais agurkais, mėtų lapais, tarkuotu sūriu (pavyzdžiui – fetos) ir lengvu „vinaigrette“ padažu. Tai gaivus ir skanus patiekalas karštą vasaros dieną.

Arbūzų ir mėtų ledai. Panaudokite arbūzą ir truputį citrinų sulčių, kad gautumėte gaivų arbūzo skonį, ir sumaišykite su smulkintais mėtų lapais. Šį mišinį pilkite į ledų formeles ir užšaldykite.

Arbūzų kokteilis. Sumaišykite arbūzų sultis su vandeniu, citrinų sultimis ir trupučiu agavų arba cukraus sirupo, kad gautumėte gaivų kokteilį. Galite pridėti truputį mėtų arba imbiero, kad būtų dar daugiau skonio.

Arbūzų desertas. Supjaustykite arbūzo minkštąją dalį gabalėliais ir patiekite su šalta grietinėle arba kaitintu vanilės padažu. Galite pridėti šiek tiek smulkintų mėtų arba šokolado lazdelių trupinėlių, kad būtų įdomesnis skonis.

Arbūzų užkandis. Supjaustykite arbūzą pailgomis juostelėmis ir patiekite su trupučiu druskos, sūrio (pavyzdžiui – fetos) ir pipirų. Tai suteiks šviežumo ir netikėto skonio kombinaciją.

Šios idėjos gali padėti iš arbūzų sukurti skanumynų, kurie tikrai atgaivins karštą vasaros dieną. Svarbiausia – būkite kūrybingi ir eksperimentuokite, kad atrastumėte savo mėgstamiausius arbūzų receptus!

– Kokiu patiekalu nustebinti vaikus vasarą?

– Vasarą vaikus galite nustebinti gausybe skanių ir linksmų patiekalų. Štai keletas idėjų, kaip juos pamaloninti.

Vaikiški ledai. Pagaminkite skirtingų skonių ir formų naminius ledus. Galite naudoti ledų formelių rinkinį, kad gautumėte įdomias formas, pavyzdžiui – gyvūnų arba vaisių figūrėles. Taip pat galite leisti vaikams patiems kurti savo ledus su skirtingais padažais, vaisiais ir trupinėliais.

Pasigaminkite vaisių sušių iš blynelių tešlos su įvairiais vaisiais, uogomis, pavyzdžiui – braškėmis, bananais ir mangais. Vaisius supjaustykite juostelėmis ir juos susukite į blynų tešlą. Vaikams tai bus smagi ir skani patirtis.

Organizuokite mini piknikus lauke arba net savo kieme. Ruoškite lengvus ir skanius užkandžius, tokius kaip mini sumuštiniai, vaisių kebabai, daržovių traškučiai ir vaisių salotos. Taip vaikai galės mėgautis gamta ir skaniais užkandžiais tuo pačiu metu.

Sukurkite bėgimo taką, kuriame vaikai gali pasigrožėti skirtingomis vaisių ir jogurto stotelėmis. Jie gali patys kurti savo unikalų jogurto kokteilį, pridėdami įvairių vaisių, grūdų ir užpildų. Tai vaikams ne tik skanu, bet ir įdomu.

Namuose pagaminti ledai arba šerbetas iš šviežių vaisių yra puikus būdas vaikams atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. Galite pasigaminti vaisių šerbetą, sumaišydami susmulkintus vaisius su vaisių sultimis ir šiek tiek saldiklio. Tai bus skanus ir natūralus ledų variantas.

Svarbiausia yra kūrybiškumas ir pasirinkti patiekalus, kurie atitinka vaikų skonį ir jų pomėgius. Leiskite vaikams virtuvėje eksperimentuoti ir mėgautis skaniais vaisiais ir atostogomis!

– Kaip originaliai ir įdomiai panaudoti braškes?

– Braškės yra skanios ir gausios antioksidantų, jos gali būti naudojamas įvairiems patiekalams. Štai keletas idėjų, kaip originaliai panaudoti braškes.

Braškių sriuba su pipirais. Paruoškite šaltą sriubą iš šviežių braškių, agurkų, jogurto ir pipirų. Ši neįprasta kombinacija suteiks gaivaus ir pikantiško skonio.

Braškių ir avinžirnių salsa. Smulkiai supjaustykite braškes ir sumaišykite su smulkintais avinžirniais, svogūnu, petražolių lapais, alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis. Ši salsos versija puikiai tiks kaip užkandis su tortilijų traškučiais arba mėsos patiekalams.

Braškių ir rūkytos žuvies tartaras. Sumaišykite smulkiai supjaustytas braškes su rūkyta žuvimi, tarkuotu agurku, svogūnu, krapais, citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi. Tai sukurs neįprastą ir skanų tartarą su šviežiais skoniais.

Braškių ir avokadų salotos. Supjaustykite braškes ir avokadus, sumaišykite su gražgarstėmis, tarkuotu sūriu (pavyzdžiui, fetos), lazdynų riešutais ir užpilkite alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto. Gausite gaivias ir sveikas salotas su skirtingomis tekstūromis ir skonio elementais.

Braškių ir šokolado grilio tortas. Sudėkite braškes į aliuminio foliją, apšlakstykite išlydytu šokoladu ir kepkite grilyje kelias minutes, kol šokoladas ištirps. Tai skanus ir neatsivalgomas desertas, kurį galite patiekti su vaniliniais ledais arba šviežiai plakta grietinėle.

Šios idėjos gali padėti jums kūrybiškai panaudoti braškes ir padaryti jūsų patiekalus įdomesnius. Eksperimentuokite su skoniais ir ingredientų kombinacijomis, kad atrastumėte naujų mėgstamiausių braškių receptų!

– Tokios buvo dirbtinio intelekto rekomendacijos Dabar kviečiu patiems išbandyti net penkis gardžiausius ir vasarą lepinančius, mano kurtus patiekalus. Gardžių atradimų su savo mylimaisiais!

 

---

Cezario salotos su degintomis citrinomis ir triušiena

A. Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.

1 kiaušinis,

1 šaukštelis garstyčių,

5–6 ančiuvių filė,

1 šaukštas kaparėlių,

1 šaukštas citrinų sulčių,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis juodųjų pipirų,

100 ml linų sėmenų ir rapsų aliejaus ir 1 šaukštas kepti,

30 g 24 mėn. brandinimo sūrio „Delicate“,

1 vidutinė citrina,

2–3 mažos romaninės salotos,

2–3 riekelės duonos „Aviža“,

200 g šviežių triušienos mėsos juostelių.

Kiaušinio trynį atskirkite nuo baltymo ir sumaišykite jį su garstyčiomis, smulkinta ančiuvių filė, kaparėliais, citrinų sultimis ir prieskoniais. Iš lėto pilkite linų sėmenų ir rapsų aliejų, maišykite šakute, kol susijungs į vientisą masę. Į gautą padažą smulkiai sutarkuokite 24 mėn. brandinimo sūrio „Delicate“, gerai išmaišykite.

Citriną perpjaukite pusiau ir kepkite sausoje keptuvėje, kol apdegs kraštai.

Romanines salotas perpjaukite pusiau ir gausiai apšlakstykite paruoštu padažu.

Duonos „Aviža“ riekeles apskrudinkite sausoje keptuvėje iš abiejų pusių po 2–3 min.

Šviežias triušienos mėsos juosteles pagardinkite druska ir pipirais. Kepkite įkaitintoje keptuvėje su aliejumi iš visų pusių po 2–3 min., kol apskrus. Iškeptas juosteles perpjaukite pusiau.

Šalia padažu pagardintų salotų sudėliokite degintas citrinas, keptas triušienos mėsos juosteles ir paplėšytas skrudintas duonos riekeles.

Traškūs bulvių blyneliai su aštriomis arbūzų ir krevečių salotomis

A. Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.

5–6 vidutinio dydžio miltingos bulvės,

1 nedidelis svogūnas,

1 skiltelė česnako,

1 kiaušinis,

1 šaukštelis džiovintų mairūnų,

1 šaukštelis druskos,

žiupsnelis aitriosios paprikos dribsnių,

aliejus (kepti),

žiupsnelis juodųjų pipirų,

mėtų lapeliai ir mėgstami daigai (papuošti).

Salotoms:

1 maža aitrioji paprika,

1 ryšelis mėtų,

1 žaliosios citrinos sultys,

1 žaliosios citrinos tarkuota žievelė,

400 g nuvalyto arbūzo,

400 g virtų krevečių,

šlakelis avokadų aliejaus,

žiupsnelis druskos.

Bulves sutarkuokite stambia trintuve. Palikite masę 5–7 min., kad nusistovėtų skystis, ir jį nupilkite. Sutarkuokite svogūną ir česnaką smulkesne trintuve. Sumaišykite su bulvėmis.

Įmuškite kiaušinį, suberkite druską ir mairūnus, viską išmaišykite.

Stipriai įkaitinkite mažą keptuvę, įpilkite aliejaus, sumažinkite kaitrą ir šaukštu dėkite tešlą. Kepkite blynelius įkaitintame aliejuje.

Iškepusius blynelius trumpam padėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų aliejus.

Salotoms susmulkinkite aitriąją papriką, mėtas, sumaišykite su žaliosios citrinos sultimis, druska ir žievele. Gautą marinatą sumaišykite su arbūzo gabaliukais ir krevetėmis, pagardinkite avokadų aliejumi, užbarstykite aitriosios paprikos dribsnių.

Bulvinius blynus patiekite su krevečių salotomis. Berkite juodųjų pipirų, papuoškite mėtų lapeliais ir įvairiais daigais.

Keptos jautienos salotos su įvairiaspalviais pomidorais ir avokadų padažu

A. Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.

220 g sausai brandintos jautienos antrekoto didkepsnio be kaulo,

1 šaukštas aliejaus (kepti),

1 sunokęs avokadas,

½ šaukštelio cukraus,

1 žaliosios citrinos sultys,

žiupsnelio malto kumino,

žiupsnelis aitriųjų paprikų dribsnių su druska,

žiupsnelis malto imbiero,

1 sauja kalendrų,

1 skiltelė česnako,

100 ml alyvuogių aliejaus,

2 saujos įvairiaspalvių pomidorų,

1 sauja įvairių salotų lapų,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis juodųjų pipirų.

Sausai brandintą jautienos antrekoto didkepsnį be kaulo pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais iš abiejų pusių. Kepkite įkaitintame aliejuje po 2 min. iš abiejų pusių.

Avokadą sumaišykite su cukrumi, žaliosios citrinos sultimis, prieskoniais, saujele kalendrų, česnaku ir alyvuogių aliejumi. Pagardinkite druska ir sutrinkite virtuviniu trintuvu iki vientisos konsistencijos.

Į lėkštę dėkite stambiai pjaustytus įvairiaspalvius pomidorus, salotų lapus. Dėkite iškeptą ir juostelėmis supjaustytą jautienos didkepsnį.

Viską gausiai apšlakstykite avokadų padažu ir papuoškite kalendrų lapeliais.

Traškios kukurūzų ir avokadų salotos su sūriu

A. Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.

4–5 romaninės salotos lapai,

1 sunokęs avokadas,

1 virta kukurūzo burbuolė,

3 šaukštai majonezo,

1 nedidelis mėlynasis svogūnas,

1 saujelė vyšninių pomidorų,

1 sauja šilauogių,

2–3 marinuotos aitriosios paprikos,

2 šaukštai aitriųjų paprikų marinato,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 šaukštelis žaliosios citrinos sulčių,

1 sauja traškučių su sūriu,

žiupsnelis aitriųjų paprikų dribsnių su druska,

1 saujelė kalendrų šakelių.

Romaninės salotos lapus supjaustykite šiaudeliais ir dėkite į lėkštę.

Avokadą susmulkinkite, išskobkite ir sudėkite ant salotų lapų.

Virtas kukurūzų burbuoles nupjaukite nuo kietosios dalies ir sudėkite į lėkštę.

Majonezą sudėliokite krūvelėmis.

Svogūną supjaustykite griežinėliais ir išdėliokite lėkštėje kartu su per pusę perpjautais vyšniniais pomidorais. Berkite šilauogių.

Aitriąsias marinuotas paprikas susmulkinkite ir sudėkite į lėkštę.

Aitriųjų marinuotų paprikų marinatą sumaišykite su alyvuogių aliejumi, sultimis ir apšlakstykite salotas.

Traškučius su sūriu patraiškykite rankomis ir dėliokite ant salotų.

Viską pagardinkite aitriųjų paprikų dribsniais su druska ir papuoškite kalendrų šakelėmis.

Varškės pyragas su mėlynėmis ir sausainių pagrindu

A. Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.

1 pakelis sausainių „Kondensuotas“,

50 g lydyto sviesto,

2 šaukštai žemės riešutų kremo,

2 kiaušiniai,

4–5 šaukštai nerafinuoto cukranendrių cukraus,

500 g 9 proc. riebumo varškės,

½ stiklinės pieno,

2 šaukštai aliejaus,

1 šaukštelis tarkuotos apelsino žievelės,

žiupsnelis peletrūnų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

2 šaukšteliai vanilinio cukraus,

20 ml midaus,

2 saujos braškių,

2 saujos mėlynių,

1 sauja šilauogių.

Sausainius susmulkinkite virtuviniu smulkintuvu iki trupinių. Sumaišykite su lydytu sviestu ir žemės riešutų kremu. Gautą masę įklokite į kepimo formą ir stipriai suspauskite. Kepkite orkaitėje 160 °C temperatūroje apie 12–15 min.

Kiaušinius išplakite su nerafinuotu cukranendrių cukrumi iki vientisos masės. Sudėkite varškę, supilkite pieną, aliejų. Suberkite apelsino žievelę, peletrūnus, kepimo miltelius ir vanilinį cukrų. Virtuviniu trintuvu viską sutrinkite iki vientisos masės.

Gautą masę pilkite ant sausainių pagrindo, ant viršaus sudėkite mėlynes ir kepkite orkaitėje 150 °C temperatūroje apie 40 min.

Iškeptą pyragą atvėsinkite, apšlakstykite midumi ir papuoškite pjaustytomis braškėmis ir šilauogėmis. Galite puošti ir braškių lapeliais.

– Kokios buvo jūsų vaikystės Kalėdos?

– Vaikystės Kalėdos ir šiandienės mano Kalėdos panašios tuo, kad visada planuoju: ir anksčiau sugalvodavau, kokius patiekalus valgysime, ir dabar tai darau. Tik pirkdamas dovanas nesu geras organizatorius, nes dažniausiai nerandu to, ko noriu. Vaišių stalas – visada mano apgalvotas, papuoštas ir labai laukiamas.

– Su kuo jums labiausiai asocijuojasi Kalėdų vaišių stalas?

– Labiausiai asocijuojasi su keliais patiekalais, kuriuos gaminu tik per Kalėdas. Žinoma, ir su išpuoštais namais, nes kiekvienais metais jau nuo mažų dienų sukdavau galvą, kaip juos papuošti tiek viduje, tiek lauke. Visada darydavau namiškiams mažesnių ar didesnių staigmenų. Maloniausia, kai su šeima būdavome kartu ir gamindavau savo patiekalus: kūčiukus, mielinius pyragėlius su kopūstais, kvietines kruopas su aguonomis ir saldžiu medaus vandeniu. Ir kaip be baltos mišrainės?! (Juokiasi.)

– Ar turėjote ypatingų šeimos tradicijų? Gal kai kurias išsaugojote iki šiol?

– Tradicija yra tapę mano Kalėdų patiekalai, ruošiami metai iš metų. Tai tęsiu toliau. Taip pat – dvylika patiekalų per Kūčias. Tik esu žmogus, kuris mėgsta tradicijas tobulinti, todėl dabar skatinu visus maisto gaminti po šaukštą kiekvienam.

– Ar daug dėmesio skiriate Kalėdų dovanoms?

– Aš nesureikšminu dovanų, nors kitiems atrodo būtina jų dovanoti. Labai mėgstu jas teikti tada, kai noriu. Kalėdų dovaną galiu dovanoti ir po švenčių. Nemėgstu elgtis taip, kaip nenoriu. Tad ir su dovanų rinkimu, dovanojimu yra taip pat: jei randu kažką, ką noriu padovanoti – padovanosiu, jei nerandu – tikrai negalvoju, kad būtina kažką pirkti ir dovanoti tik dėl to, kad reikia. Šiuolaikiniame pasaulyje didelė dovana gali būti ir simbolinė – tavo laikas ar dėmesys, perrištas kalėdiniu kaspinu.

Šiuolaikiniame pasaulyje didelė dovana gali būti ir simbolinė – tavo laikas ar dėmesys, perrištas kalėdiniu kaspinu.

– Be ko neįsivaizduojate Kalėdų?

– Neįsivaizduoju Kalėdų švenčiamų vieną kartą, kadangi mano darbo specifika yra tokia, kad šias šventes minime du kartus per metus. Joms pradedame ruoštis jau rudens pradžioje, kai filmuojame laidas, fotografuojame ir maketuojame kalėdinę knygą. Todėl būtų sunku įsivaizduoti save, nešvenčiantį Kalėdų ir rudenį, ir tikruoju jų laiku. Taip pat man labai svarbus tvarumas, todėl šiais metais tam skyriau didelį dėmesį savo naujausioje kalėdinėje knygoje „Kartu Kalėdos“.

– Alfo skaniosios Kalėdos – tai...

– ... tie patiekalai, kuriuos mėgsta mano artimieji. Tik tų patiekalų – mažiau nei reikia, kad dar išliktų noras jų skanauti, bet jų jau nebūtų. Taip pat – naujausi patiekalai, iš mano tų metų kalėdinės knygos.

Kūčiukų vainikas

200 g miltų,

3 g sausų mielių,

žiupsnelis vanilinio cukraus,

4 šaukšteliai kanapių sėklų,

3–4 šaukštai alyvuogių aliejaus arba 50 g išlydyto sviesto,

100–120 g šilto vandens arba šilto pieno,

2 šaukštai grūstų aguonų,

1 šaukštas cukraus sirupo,

žiupsnelis druskos.

Į pusę miltų kiekio suberkite vanilinį cukrų, sausas mieles, kanapių sėklas, supilkite aliejų, cukraus sirupą ir šiltomis rankomis lengvai maišykite. Maišydami po truputį dėkite likusius miltus, kol bus elastinga tešla. Sukočiokite ploną ritinėlį ir jį supjaustykite. Man skaniausi kūčiukai – lukštentų lazdynų riešutų dydžio. Į skardą patieskite kepimo popierių, o ant jo su didesne ir mažesne lėkštėmis nusibrėžkite didelį ratą, jame mažesnį ratą. Į nupieštą formą šalia vienas kito (tik su mintimi, kad jie dar išsipūs), sudėliokite kūčiukus. Kepkite 190 °C temperatūroje su karšto apipūtimo funkcija apie 7–8 min. Jei norite, kad kūčiukai būtų traškūs, kepkite iki auksinio atspalvio. Jei norite, kad jie būtų traškūs tik iš išorės, o viduje minkšti, kepkite trumpiau. Labai svarbu, kad iškepusius kūčiukus dar paliktumėte kambario temperatūroje per naktį, kad vainikas sutvirtėtų.

Dviejų sluoksnių kisielius su aguonomis

400 ml natūralaus negazuoto mineralinio vandens,

150 g mangų tyrės,

4 šaukštai krakmolo,

1 stiklinė vandens krakmolui ištirpdyti,

½ citrinos žievelės,

200 g spanguolių sulčių,

150 g granatų sulčių,

1 sauja spanguolių,

2–3 šaukštai cukraus,

1 šaukštas aguonų.

Pirmam sluoksniui pusę natūralaus mineralinio vandens sumaišykite su mangų tyre, kaitinkite, supilkite du šaukštus krakmolo, sumaišytus su puse stiklinės vandens, ir nenustojant maišykite viską šluotele. Kai užvirs, nuimkite nuo ugnies, įtarkuokite citrinos žievelės ir įberkite aguonų. Antram sluoksniui likusią pusę natūralaus mineralinio vandens sumaišykite su spanguolių, granatų sultimis ir cukrumi, kaitinkite puode, supilkite du šaukštus krakmolo, sumaišytus su puse stiklinės vandens ir nenustojant maišykite viską šluotele. Kai užvirs, nuimkite nuo ugnies ir suberkite spanguoles. Saldinkite pagal skonį. Tada sluoksniuokite indeliuose arba viename inde. Siūlau jį gerti dar šiltą.

Triušiena ir pistacijomis įdaryta kalakutienos krūtinėlė

2 svogūnai,

100 g rūkyto kiaulienos kumpio,

100 g sūrio „Mozzarella di Bufala“,

200 g pistacijų,

100 g špinatų,

100 g sviesto,

250 g šviežių triušienos dešrelių,

1 kalakutienos filė,

2 pakeliai juodosios arbatos,

3 stiklinės vandens,

1 šaukštas miltų,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis juodųjų pipirų.

Svogūnus, rūkytą kiaulieną, sūrį „Mozzarella di Bufala“ ir pistacijas susmulkinkite. Špinatus apkepkite keptuvėje su puse kiekio sviesto apie 3 min. arba kol špinatai suminkštės. Išspauskite triušienos dešrelių mėsą ir ją sumaišykite su kapotomis pistacijomis, svogūnais, rūkytu kumpiu, sūriu ir keptais špinatais. Kalakutienos filė išpjaukite kaip išklotinę, iš abiejų pusių įtrinkite druska ir juodaisiais pipirais, į vidinę dalį sudėkite triušienos dešrelių mėsos įdarą, susukite vyniotinį ir suriškite maistiniu siūlu, kad laikytųsi forma. Šiek tiek patepkite lydytu sviestu. Juodąją arbatą užplikykite karštu vandeniu. Į skardą supilkite arbatą, įdėkite kalakutienos vyniotinį ir kepkite orkaitėje 180 °C temperatūroje apie 1 val. Iškepusį vyniotinį suvyniokite į foliją ir pailsinkite 30 minučių. Padažui prikaistuvyje su likusiu sviestu 2–3 min. apkepkite miltus. Nuolat maišant po truputį supilkite iš skardos arbatos sultinį ir pavirkite apie 10 min., kol sutirštės, tada dėkite druskos ir pipirų. Patiekite su mėgstamomis žaliomis salotomis ar kitu garnyru.

Aguoniniai citrininiai sausainiai

1 kiaušinio trynys,

35 g cukraus miltelių,

1 šaukštas 40 proc. riebumo grietinės,

1 šakelė šviežio rozmarino,

15 g grūstų aguonų,

žiupsnelis vanilinio cukraus,

60 g 82 proc. riebumo tirpinto sviesto,

žiupsnelis druskos,

150 g kvietinių miltų (+ miltų kočioti),

0,5 citrinos žievelės.

Į dubenį įmuškite kiaušinio trynį, suberkite cukraus miltelius ir išplakite. Įdėkite grietinės, viską gerai išmaišykite. Nuskinkite lapelius nuo rozmarino šakelės ir smulkiai juos sukapokite. Į dubenį su išplaktu kiaušinio tryniu dėkite smulkiai sukapotą rozmariną, vanilinį cukrų, grūstas aguonas, tirpintą sviestą, druską, įtarkuokite citrinos žievelės. Po truputį berkite miltus ir maišykite. Subėrę daugiau nei pusę miltų, palengva pradėkite tešlą minkyti rankomis. Išminkytos tešlos ritinį dėkite jį į šaldytuvą 30–60 minučių. Likusius miltus panaudokite sausainiams formuoti. Tešlą iškočiokite iki 2–3 ml storio ir su formelėmis formuokite sausainius. Smeigtuku padarykite skylutę, kad iškepusius sausainius galėtumėte suverti ant juostelės. Kepkite orkaitėje 180 °C temperatūroje apie 7–8 min., kol gražiai apskrus. Kai sausainiai atvės, suverkite juos ant juostelių.

Keksas su romu ir razinomis

5 kiaušiniai,

1,5 stiklinės cukraus,

1,5 stiklinės pieno,

1,5 stiklinės rapsų aliejaus,

1 vanilės ankštis,

1,5 stiklinės miltų (405 D),

1,5 pakelio kepimo miltelių,

1 stiklinė razinų,

150 ml romo,

sviesto formai ištepti,

cukraus pudros keksui apibarstyti.

Kiaušinius išplakite su cukrumi, pilkite pieną, aliejų, dėkite vanilės ankštį. Viską maišydami po truputį berkite miltus ir kepimo miltelius. Razinas nuplaukite, užpilkite romu ir palaikykite per naktį. Tada nukoškite, nusausinkite ir berkite į kekso tešlą. Kekso formą ištepkite sviestu, supilkite tešlą, uždenkite folija ir kepkite orkaitėje 175 °C temperatūroje apie 1 val. Tada nuimkite foliją ir dar kepkite 15 min. Pagaliuku patikrinkite, ar pyragas iškepė. Iškepusį keksą palaikykite formoje 10 min., apverskite ir gausiai apibarstykite cukraus pudra.

Rikotos sūriu ir krienais įdaryti kiaušiniai su silke ir liofilizuotomis avietėmis

5 virti kiaušiniai,

100 g silkės,

2 šaukštai krienų,

3 šaukštai rikotos sūrio,

½ citrinos žievelės,

1 šaukštelis liofilizuotų aviečių,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis juodųjų pipirų.

Virtus kiaušinius perpjaukite pusiau, išimkite trynius. Silkę supjaustykite plonomis juostelėmis. Kiaušinių trynius sutrinkite šakute iki vientisos masės, sudėkite krienus, rikotos sūrį, druską, pipirus ir įtarkuokite citrinos žievelės, viską išsukite iki vientisos konsistencijos. Kiaušinių baltymo puseles įdarykite trynių ir sūrio mase, ant viršaus sudėkite pjaustytą silkę ir užberkite liofilizuotų aviečių miltelių.

– Kaip, kada ir kodėl Haris atsirado jūsų gyvenime? Ar lengva buvo rasti, kur tokį šunį nusipirkti?

– Viskas prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus: ėmiau ieškoti šuns visuose socialiniuose tinkluose, klausinėjau pažįstamų, rašiau laiškus visiems Europos veislynams. Nemeluosiu, bet buvo tikrai sunku, kol galiausiai veislyną radau. Hario tėvai yra daugkartiniai pasaulio čempionai, bet man tai nebuvo svarbu, tik norėjau žinoti, kad jis buvo veisiamas tinkamai ir ne bet kur. Veislyne kaip tik buvo ruošiamasi vadai ir mane informavo, kad šuniukai turėtų būti metų pabaigoje. Tačiau realybė buvo tokia: liepą man pranešė, kad iš ankstesnės vados liko vienas šuniukas, kuriam yra trys mėnesiai. Būtent toks, kokio norėjau. Labai apsidžiaugiau, nes šuo atvyko šešiais mėnesiais anksčiau, nei planavau. Man atsiuntė jo nuotraukas, vaizdo įrašą, ir aš tiesiog ištirpau. Haris nuo pat pirmos dienos tiesiog nuskaidrino mano kasdienybę. Jis labai žvalus ir linksmas šuo. Seniai norėjau šuns, dabar galiu džiaugtis, kad ši svajonė išsipildė.

Tikslas: per Alfo surengtą gimtadienio šventę Haris gavo daug dėmesio ir dovanų, o dalyviai aukojo Ukrainos gyvūnams./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Kodėl pudelis, o ne kurios nors kitos veislės šuo? Ar tam turėjo įtakos faktas, kad pudeliai pirmauja protingiausių šunų veislių sąraše?

– Dar ir dėl to, kad vaikystėje turėjau pudelį, ir dėl to, kad jis tikrai labai protingas. Man taip pat patinka, kad jis nesišeria, jo plaukas yra kaip žmogaus, be to, nėra alergiškas.

– Kodėl būtent didysis pudelis? Gal galėjo būti ir kuris nors mažesnis?

– Norėjau didelio šuns, nes esu pakankamai aukštas, o tokie vyrai, mano nuomone, su mažais šuniukai atrodo gana juokingai. Be to, didelė tikimybė, kad mažo šuns galiu nepastebėti ir ant jo užlipti. Juokauju.

– Kaip praėjo Hario vaikystė? Ar daug namie išdaigų prikrėtė? Išmokė tvarkos, pavyzdžiui, nepalikti daiktų ne vietoje?

– Haris labai protingas, todėl buvo tik kelios balutės. Dar yra pagraužęs kompiuterio laidą, tačiau tai tik dėl mano kaltės. Na ir vieną kartą, gyvame eteryje, mano laidos „Alfo Didysis šou“ metu, ištraukė kameros laidą, nes norėjo žaisti, tad laidą teko trumpam sustabdyti.

Permainos: kartu su Hariu Alfo gyvenime atsirado daugiau planavimo, daugiau laiko praleidžiama gryname ore, lauke, o kur dar šiluma ir draugiškumas, kuriais šuo dalijasi./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Kaip jis susitaikė su būtinybe likti vienas namie?

– Tai yra didžiausias iššūkis. Man visada būdavo gaila palikti jį vieną. Tačiau po truputį jį pratinau, todėl dabar jis drąsiai gali pabūti vienas kelias valandas ir nieko tokio neatsitinka. Tačiau daugiau nei pusę dienos vienas tikrai nėra buvęs.

– Ar vaikščiojote į dresūros pamokas? Pudeliai greitai mokosi?

– Mokiau pats, konsultuodamasis su veterinarais ir dresuotojais. Jis mokosi tikrai gana greitai.

Labai džiaugiuosi ir vertinu, kai tiek mes patys, tiek vaikai, tiek šunys sugeba nedaryti vieni kitiems gėdos.

Dar noriu, kad jis būtų trumų medžiotojas. Todėl šiuo metu dresūra jau perėjo į kitą lygmenį: kartu lankome kursus ir mokomės ieškoti trumų. Labai svarbu, kad būtume tikra komanda, nes kitaip trumų medžioklė negalima. Šuo išmoksta tai daryti, bet ir pačiam reikia būti pastabiam, imliam ir stebėti aplinką. Negana to, tai puikus užsiėmimas, kurio metu kuriamas ryšys ir pasitikėjimas vienas kitu.

– Ar niekada nekilo mintis, kad gal be reikalo šitą vargą ant pečių užsikrovėte?

– Niekada! Tikiuosi ir nekils. Tik vis dažniau aplanko mintis, kad norėčiau ir antro.

– Koks tas jūsų Haris? Turi kažką ypatingo?

– Mielas, protingas, gatvėje dažną priverčiantis nusišypsoti. Kadangi aš jo nekerpu kaip tipinio pudelio, todėl kas antras negali patikėti, kad jis yra pudelis.

– Ką jis jums duoda?

– Kartu su juo gyvenime atsirado daugiau planavimo: kiekvieną dieną reikia keltis tą pačią valandą, daugiau laiko leidžiame gryname ore, susitikimus planuoju vaikščiodamas ar bėgiodamas lauke. Su juo praleidžiu daugiau laiko lauke. Dar reikia paminėti jo meilumą, šilumą ir draugiškumą.

– Esate užimtas žmogus, turite daug veiklos. Ar lengvai randate laiko rūpintis Hariu, su juo bendrauti, jį mokyti?

– Kai pasiryžti tokiam žingsniui (šuns norėjau jau daug metų, laukiau, kai tik galėsiu sau leisti), viską suderinti tikrai įmanoma. Jei kartais ir nepavyksta, aplink turiu žmonių, kurie mylį Harį, o jis myli juos. Todėl jis niekada nebūna vienišas.

– Dažniausiai šunis jau brandžiame amžiuje įsigiję žmonės sako, kad arba nuo vaikystės augo su šunimi, arba nuo mažens norėjo šuns, bet tėvai neleido. Kuriems priklausote jūs?

– Vaikystėje turėjau pudelį. Turbūt geri atsiminimai, patirtis ir emociniai dalykai paskatino jį įsigyti ir dabar. Tiesiog reikėjo sudaryti tam tinkamas sąlygas, kad Haris galėtų būti mano šeimos narys.

Dar noriu paminėti, kad labai svarbu renkantis šunį iškart apgalvoti, kur jį kirpsite, kas prižiūrės jo sveikatą: reikia pradėti tuo rūpintis dar neturint šuns, o ne jam jau atkeliavus į namus.

– Kas atsirado anksčiau jūsų gyvenime –  Haris ar „Alfo šuo“? Kodėl kilo mintis gaminti šunims? Ar idėjų, ką gaminti, kyla būtent stebint savo augintinį?

– Pirma atsirado Haris ir aš kaip laidos „Alfo šuo“ vedėjas. Mano laidos tikslas –  kad žmonės ne kartotų kiekvieną dieną mano rodomų patiekalų gamybą, o tiesiog atsimintų, ką šuniui galima duoti nuo mūsų stalo, o ko jokiais būdais negalima. Be to, žiūrėdami laidą, tikrai sužinosite, kaip kartais galima išsisukti iš padėties arba nudžiuginti skanėstais savo geriausius draugus.

– Kuo šeriate Harį? Ar dažnai jį lepinate visokiais savo gamintais skanėstais? Ar jis pirmasis jūsų gaminių šunims vertintojas?

– Būna visaip: kartais pirmasis, kartais ir paskutinis. Šiaip ar taip, Hario mityba yra subalansuota ir aiški. Skirtingai nei aš, jis nepiktnaudžiauja maistu. Labai ilgai atrinkinėjau, kuo jį šerti, atlikau daug bandymų ir džiaugiuosi, kad visavertis ir subalansuotas kanadietiškas ėdalas, kuris yra vienas geriausių pasaulyje (jame nėra jokių grūdų ir net 85 proc. sudaro mėsa), yra pats geriausias mano šuniui. Pasirinkau šešis skirtingus skonius, kuriais lepinu Harį, žinoma, papildomai džiuginu ir skanėstais, kuriuos jis išbando tiek prieš laidą, tiek po jos. Kad laidos maisto vertinimas būtų nešališkas, mano gamintus patiekalus laidoje išbando kolegės šuo Hadis – mano Haris savo tarnybine padėtimi nesinaudoja.

Poveikis: didysis pudelis Haris – mielas, protingas šuo, gatvėje dažną priverčiantis nusišypsoti./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Vasarą surengėte Hariui gimtadienio šventę. Ar įvertino?

– Jo reikėtų klausti. Iš tiesų gavo labai daug dėmesio, dovanų. Apskritai, auginu šunį taip, kad jis būtų socialus, nebijotų žmonių ar viešų vietų. Nesvarbu, kur su juo einu, ar į verslo susitikimą, ar ištaigingą restoraną, jis mokės ten elgtis. Labai džiaugiuosi ir vertinu, kai tiek mes patys, tiek vaikai, tiek šunys sugeba nedaryti vieni kitiems gėdos.

– Hario gimtadienio svečiai aukojo be globos ir namų likusiems Ukrainos šunims ir katėms. Jums tai svarbu?

– Man tai yra tikrai svarbu ir kiek galiu, tiek prie šios pagalbos prisidedu. Hario gimtadienio tikslas ir buvo, kad žmonės paaukotų. Norėjau priminti, kad yra tokių, kuriems ypač reikalinga mūsų pagalba.

---

Apie pudelius

Pudelis – šunų veislė, išvesta Prancūzijoje. Manoma, kad pirmiausia šie šunys buvo išveisti kaip medžiotojai. Vėliau tapo rūmų šunimis, kurie dėl savo elegantiškos išvaizdos tapo prabangos sinonimu.

Yra keturi pudelių dydžiai:

dideli (karališki) pudeliai –  ūgis ties ketera yra nuo 45 iki 60 cm,

vidutiniai pudeliai – ūgis ties ketera yra 35–45 cm,

miniatiūriniai pudeliai – ūgis ties ketera 28–35 cm,

žaisliniai pudeliai – ūgis ties ketera nuo 24 iki 28 cm.

Pudeliai gali būti balti, rudi, juodi, sidabriniai, raudoni ir abrikosiniai. Nepageidaujami jokie plėmai.

Pudeliai nesišeria –  jie nepakeičia kailio keičiantis sezonams. Tačiau jų plaukai auga visą gyvenimą, todėl kailį būtina prižiūrėti.

Pudeliai yra šeimos šunys, kuriems patinka kontaktas su žmonėmis. Kiekvieną dieną jiems reikia švelnumo ir globėjo dėmesio. Ši veislė dažnai kenčia nerimą dėl išsiskyrimo, todėl nuo mažens būtina po truputį pratinti juos vienus likti namuose.

Pudelių intelektas yra labai aukštas, tad juos nesunkiai galima išmokyti įvairių triukų.

Šie šunys puikiai sutaria su vaikais ir kitais augintiniais. Jie puikiai sugyvena ir su sportuojančiu žmogumi, su kuriuo gali bėgioti, ir su namisėda, su kuriuo gali vakarais žiūrėti filmus. Svarbiausia – kad gautų kuo daugiau dėmesio ir meilės.

Sutikęs pasidalinti savo patirtimi, televizijos laidų vedėjas prisiminė ir vaikystę, kai nepavykusius bandymus suktis virtuvėje vėliau tekdavo išradingai paslėpti.

„Visko gyvenime buvo. Aišku, labiausiai nepavykę patiekalų ruošimai buvo vaikystėje, kai reikėjo rezultatą – pridegusias kepimo formas ir keptuves nuo tėvų slėpti sniege ar darže. Gerai, kad jų turėjau daug. Tik atėjus pavasariui atėjus reikėdavo nepamiršti jų susirinkti (juokiasi). Tačiau esu iš tų žmonių, kurie net į nepavykusias situacijas žiūri su humoru. Juk kartais ir nepavykusi vakarienė sukelia juokingus prisiminimus ir tampa įsimintina istorija. Ne viskas ir ne visada turi vykti kaip sviestu patepta“, – su šypsena pasakojo laidų vedėjas.

Paklaustas, kokia yra jo laidų populiarumo paslaptis, A. Ivanauskas pasvarstė, jog galbūt tai nepagražinta realybė, kurią ir mato žiūrovai. „Žmonės mato ir tas akimirkas, kai įsipjaunu, nusideginu, išbėga puodas ar išsprūsta lėkštė. Niekada nebandau to paslėpti, nes nors ir skauda, bet tai juokingos ir nepakartojamos akimirkos“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto ruošiant šventišką vakarienę ar norint bičiulius nustebinti ypatingu patiekalu, virtuvės šefas pataria repetuoti ir receptą išbandyti dar iki svarbios dienos. „Aš visuomet už tai, kad naujų patiekalų negaminti svarbiomis progomis. Tam reikia daryti repeticijas. Tačiau galiu užtikrinti, kai žmonės gamina pagal mano laidų receptus, tikrai nesėkmių negali būti. Aišku, persūdyti išlieka galimybė, todėl visuomet sakau, kad geriau jau prieskonių ir druskos berti mažiau, nes daugiau įberti visuomet galima ir vėliau“, – patarė A. Ivanauskas.

Žinomas virtuvės šefas pasiūlė ir idėją šventišką vakarą patiekalus gaminti kartu su svečiais. Tuomet atsakomybė už patiekalo sėkmę keliaus visiems vakaro dalyviams. Toks vakaras, anot virtuvės šefo, gali tapti smagia patirtimi, o kartu gaminant ir patiekalas tampa skanesnis. Na, o jei idealiai pagaminti ir nepavyks, bus ką prisiminti dar ne vieną vakarą.

„Kaip tik todėl prieš vakarėlį visada reikia turėti geros dešros, sūrio, ir duonos. Tai visada išgelbsti bet kokį vakarėlį ar alkaną naktį (šypsosi). Tik jokiu būdu šių produktų nepjaustykite. Dėkite ant stalo, o kiekvienas svečias galės atsipjauti tiek, kiek norės. Iš to taip pat galima padaryti gražią ceremoniją“, – idėją vakarėliui pasiūlė A. Ivanauskas.

Vis dėlto kaip dažniausiai pastebimą klaidą gaminant ar ruošiantis ypatingai progai, šventiškam vakarui A. Ivanauskas įvardijo baimę, kurią jis pataria keisti į aistrą. „Panašiai kaip su meile. Meilė mėgsta aistrą, bet jokia meilė negali būti paremta baime. Juk tiek meilė, tiek gaminimas – procesas, kuris reikalauja nuolatinių pastangų ir užsidegimo. Ir ne tik mechaniškų veiksmų. Tad nebijokite eksperimentuoti, bandyti ir ragauti net to, ko anksčiau nemėgote. Skonis keičiasi idėjus pastangų. Aišku, gali keistis ir į blogąją pusę, jei save įspraudi į tam tikrus rėmus ir taisykles“, – svarstė Alfas.

„Delfi TV” laidą „Alfas vienas namuose“ žiūrėkite sekmadieniais 10 val, o kiekvieną šeštadienį 10  val. jūsų dėmesio lauks A. Ivanausko laida „Alfas Live“. 

Duonos reikia visur

Simboliška, kad švęsti bendrovė kvietė kovo 20-ąją – Laimės dieną. Kauno "Žalgirio" arenoje įsikūrusiame restorane "Sala" susirinkę bendrovės atstovai ir jos klientai mėgavosi geru maistu ir netradiciniu jo pateikimu. Garsus virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas siūlė įvairių užkandėlių su "Domipan" duonelėmis, derindamas saldų ir aštrų skonį. Pavyzdžiui, ant duonos traškučių su ožerškio uogomis ir medumi jis siūlė tepti džiovintų figų ir svogūnų džemą. Besiruošdamas renginiui, R.Bolgovas prisipažino tris mėnesius eksperimentavęs su "Domipan" duona – ieškojęs geriausių skonių derinių. "Tiesiog duonos šiais laikais nebūna. Mes savo eksperimentais galime padėti žmonėms pasirinkti, koks produktas su kuo geriausiai dera. Juk mes esame skonio detektyvai", – tvirtino R.Bolgovas. Pasak jo, duona – visiškai nepasenęs ir neatgyvenęs produktas. Priešingai – ji yra ir bus naudojama daug kur. "Žiūrėkite, ir salotos, ir trintos sriubos, ir desertai – dažnai su duona ar jos gaminiais, pavyzdžiui, džiūvėsėliais", – vardijo virtuvės šefas.

Ruslanas įsitikinęs: "Maistas turi būti apgaulingai paprastas, jaudinamai skanus ir nepriekaištingai patiektas." Šių taisyklių jis laikėsi ir pristatydamas savo sukurtas užkandėles.

Atskira programa buvo skirta itališkiems makaronų produktams ir jų patiekalams pristatyti. Itališkus makaronus, kurių, kaip ir duonos, galima rasti kiekvienuose namuose, pristatė "Surgital" virtuvės šefai Anacleto Cavina ir Max Basso. Šių metų kulinarines tendencijas ir naujus receptus pristatė maisto magas, "Virtuvės mitų griovėjų" (VMG) lyderis Alfas Ivanauskas.

Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus.

Kūrybiškiausi duonininkai

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomoji direktorė Jūratė Mikalkėnienė paneigė mitą, kad restoranų virtuvių šefai įtariai žiūri į šaldytą produkciją: "Šiais laikais egzistuoja įvairios pasirinkimo galimybės, meniu – labai platus. Virtuvės šefai, efektyvindami savo darbą ir galvodami apie skonį, atsirenka, kur naudoti šviežius produktus, kur – kokybišką šaldytą produkciją, visa tai sujungiant." Pasak jos, virtuvės šefai domisi "Mantingos" produkcija, jų naudojamomis inovacijomis ir šiuolaikiniais skoniais.

Šventinis renginys neatsitiktinai pavadintas "Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus". "Mes pasaulyje žinomi kaip vieni iš kūrybiškiausių duonininkų. Mūsų gaminiai tarptautinėse maisto parodose ne kartą buvo pastebėti ir pripažinti kaip rinkos inovacijos. Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus – bendrovės savininko vizitinė kortelė ir nerašyta bendrovės "Mantinga" darbuotojų taisyklė. Mes klientams norime ne tik sukurti ir pasiūlyti produktų, bet ir pasidalyti idėjomis", – paaiškino bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai ir pardavimui Mantas Agentas.

Stebuklus kuria kartu

UAB "Mantinga" nuo pat savo istorijos pradžios buvo stereotipų ir tradicinės duonininkystės laužytoja. Kai 1998-aisiais įmonė pradėjo veikti, šaldyti produktai Lietuvoje atrodė visiška naujovė. Žmonėms pažįstama buvo tik tradicinė duonininkystė. Manė, kad šviežias produktas yra tik tas, kurio tešla sumaišoma čia ir dabar, ir iš karto iškepama. Daugelis sunkiai įsivaizdavo, kad šaldytas produktas gali būti šviežias. Bendrovės savininkas Klemencas Agentas yra prasitaręs, kad, vos pradėjus veiklą, teko išgirsti ir pašaipių replikų: "Jis ruošiasi pardavinėti duonos akmenis ir galvoja, kad tai bus sėkmingas verslas?"

Marijampolėje įsikūrusi bendrovė sėkmingai vysto verslą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – savo gaminius eksportuoja į 35 pasaulio šalis. "Vadinasi, "Mantinga" – ne tik Lietuvos Sous Chef (liet. – virtuvės šefo pagalbininkas), bet viso pasaulio šefų pagalbininkai. Jais mes esame ne tik kurdami inovatyvius produktus, kurie padeda sutaupyti laiką ir palengvina gaminimo procesą. Mes pagalbininkais tampame ir pateikdami idėjas, kaip net paprasčiausius, kasdieniškiausius produktus kilstelėti į aukštesnį lygį", – kalbėjo "Mantingos" naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė.

K.Agentas dėkojo visiems susirinkusiesiems. "Įmonės viduje save dažnai vadiname šeima. "Mantinga" šeima. Tačiau mūsų šeima – ne tik darbuotojai, mūsų šeima ir jūs – kiekvienas klientas ir partneris. Ačiū, kad šią mums svarbią dieną buvote kartu, nes jūs ir mes – pasakų ir stebuklų kūrėjai. Mūsų technologai sukuria gaminius, o dėl jūsų, virtuvės šefai, meilės ir šilumos, improvizacijų ir nesibaigiančių interpretacijų gaminiai įgauna naujas formas, skonius ir virsta meno kūriniais", – sakė akcininkas.

„Mano pavardė yra daug sudėtingesnė nei mūsų knygoje esantys patiekalai, nes patiekalai yra prieinami bet kuriai šeimininkei – ir tai, kuri pradeda, ir toms, kurios yra jau pažengusios šioje srityje“, – pasakoja A. Jagelavičiūtė.

A. Ivanauskas vardija, kad knygoje galima rasti įvairių lietuviams įprastų patiekalų receptų: ir balandėlių, ir bulvinių blynų, ir lazanijos.

Knygoje pateiktos to paties patiekalo variacijos pagal A. Ivanauską ir pagal A. Jagelevičiūtę.

„Mes skiriamės tuo, kad Alfas yra viengungis, o aš esu mama ir tie patys patiekalai mums atsiskleidžia visai kitaip, nes, sakykime, jeigu Alfas gali pakviesti svečių ir pateikti tą patį patiekalą ypatingai, kur reikia daug „žaidimo“, tai aš turiu daugybę dalykų pateikti kuo paprasčiau ir paslepiant tam tikrus produktus, nes, pavyzdžiui, maži vaikai nevalgo svogūnų, morkų nelabai nori valgyti – turi tai sutrinti, kažkaip paslėpti“, – pasakoja knygos autorė.

 

Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas išskyrė maisto gaminimo būdus, kuriuos rekomenduoja sveikai besimaitinti siekiantiems žmonėms.

Labai svarbu, ką valgome. Dar svarbiau, kaip gaminame. Mitybos ekspertai tvirtina, kad maisto gamybos būdas lemia net iki 50 proc. patiekalo maistinės vertės. „Pavyzdžiui, perkeptos ar pervirtos daržovės netenka savo maistinės vertės, ir vien todėl, kad tai – vis dar daržovės, nereiškia, kad valgome sveikai. Tas pats vyksta ir su kitais produktais – mėsa, žuvimi, kruopomis“, – sako A. Ivanauskas.

Savo virtuvėje mitus griaunantis kulinaras stengiasi gaminti sveikai ir teigia dažnai sulaukiantis aplinkinių klausimų apie tai. Todėl pasitaręs su dietologe Kristina Jasmontiene siekiantiems gyventi sveikiau žeria patarimus – išskyrė tris maisto gaminimo būdus, kuriuos pasitelkus lengvai paruošiami sveikesni patiekalai.

Vietoje keptuvės – garai

Gaminant maistą, A. Ivanauskas pirmenybę teikia kepimui garuose. Anot virtuvės guru, pasitelkus garų funkciją, orkaitėje galima kepti iš esmės viską – ir mėsą ar žuvį, ir daržoves, skirtingus kepinius, desertus.

„Tiems, kas nori valgyti sveikiau, ar dėl kokių nors priežasčių vengia kepto maisto, gaminimas pasitelkus garus yra idealus sprendimas. Taip keptas maistas yra sultingesnis, sveikesnis, tad orkaitė su kepimo garuose funkcija yra sveiko gaminimo įrankis. Be to, galima įvairiai laviruoti – nebūtina nuo pradžių iki galo maistą gaminti vienu būdu. Galima vištieną garuose gaminti dalį laiko, o vėliau, perjungus orkaitės rėžimą, ją įprastai apkepti, kad apskrustų“, – sako A. Ivanauskas.

K. Jasmontienė teigia, kad toks maisto gamybos būdas geriausias siekiant patiekale išlaikyti visas naudingas medžiagas. „Kepdami garuose nenaudojame riebalų – jau vien tai lemia, kad patiekalas ruošiamas sveikai. Proceso metu išlaikomas maksimalus vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis maiste, nes kepimas garuose netrunka ilgai, be to, taip ruošiant maistą rekomenduojama jo nesūdyti, negardinti prieskoniais. Patiekalas pats savaime išlaiko visas savo skonines savybes“, – sako dietologė.

Kepimas žemoje temperatūroje

Kitas būdas, kurį rekomenduoja išbandyti A. Ivanauskas, yra kepimas vakuume. Pasak dietologės K. Jasmontienės, taip gaminant maisto praktiškai neįmanoma sugadinti.

„Pirmiausia, taip kepant mums nereikalingas joks papildomas riebalas. Maistą tiesiog įdedame į specialų maišelį ir jį suvakuumuojame orkaitėje. Taip iš jo pašalinamas oras. Antra, kepant vakuume nereikalinga aukšta temperatūra, todėl dažnai kiti šį būdą pavadina „kepimu žemoje temperatūroje“. Kai temperatūra yra aukšta, dalis maistinių medžiagų žūva. Šiuo atveju – ne. Trečia, maistui esant maišelyje ir netekus sąlyčio su oru, taip pat netenkama ir sąlyčio su skirtingomis bakterijomis“, – paaiškina mitybos specialistė.

Tuo tarpu A. Ivanauskas skuba paneigti mitą, neva kepant vakuume patiekalą gali sugadinti vakuumavimo maišelis: „Įsitikinimas, kad kepant vakuume naudojamas maišelis yra gryna sintetika, kad neva jis išskiria nuodingas medžiagas, yra iš piršto laužtas. Patikėkite, kurdami maisto gamybai tinkamą plastiką visi technologai galvojo apie vieną: kaip padaryti taip, kad tik jis nekeltų jokios žalos žmogaus organizmui. Tiesiog žvelkime plačiau ir nustokime nerimauti.“

Rinktis troškintus patiekalus

Ekspertai duoda ir trečią vertingą patarimą – ragina dažniau rinktis troškintus patiekalus: taip ruošti ir mėsą, ir daržoves.

„Nuo virimo troškinimas skiriasi tuo, kad troškinant įpilamas mažesnis vandens kiekis. Kai kurie žmonės, prieš imdami troškinti, maistą dar apkepa, tačiau pati to nerekomenduočiau – maistas tampa mažiau vertingas. Troškinti maistą sveika, nes taip ruošiant patiekalus neprisireikia papildomų riebalų, be to, maistinės medžiagos lieka pačiame patiekale, o ne, pavyzdžiui, vandenyje“, – sako K. Jasmontienė.

Tuo tarpu A. Ivanauskas pabrėžia, kad kuo mažiau termiškai apdorotas, tuo maistas yra sveikesnis, todėl gaminant patiekalus svarbu nepersistengti: jei maistas apdorojamas itin aukštoje temperatūroje, procesas turėtų trukti kiek įmanoma trumpiau.

„Maistas pagaminamas nesveikai, kai gaminimo procesas nėra tinkamai kontroliuojamas. Čia kaip santykiuose: jei nežinai, kada pasakyti komplimentą, o kada patylėti, tada siekti rezultato gali būti sudėtinga. Išmokus kontroliuoti, viskas tampa žymiai paprasčiau“, – šypsosi jis.

Savo ruožtu K. Jasmontienė padiktuoja dar kelias paprastas sveiko maisto ruošimo taisykles: gaminant rekomenduoja naudoti kuo mažiau riebalų, druskų, nenatūralių prieskonių – šiuos verčiau rinktis žolinius.

Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto produktus.

„Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – teigia virtuvės eksperimentatorius, skubantis sugriauti mitą, neva konservavimas – senamadiškas, veikiau močiutėms, bet ne miesto gyventojams aktualus užsiėmimas.

Prieš užšaldant – išsiurbti orą

Vienas paprasčiausių produktų saugojimo būdų yra šaldymas. Taip saugant produktus nereikia naudoti jokių papildomų priedų. A. Ivanauskas rekomenduoja prieš užšaldant daržoves ir vaisius sudėti juos į maišelį ir vakuumuoti – tokią funkciją turi šiuolaikinės orkaitės.

„Suvakuumuotame vaisiuje ar daržovėje išlieka kone visos gerosios maistinės savybės – jos paprasčiausiai neturi kur dingti. Be to, ši funkcija labai praktiška – maistą konservuoti galima porcijomis. Pavyzdžiui, jei konservuojame stiklainyje, tai šį reikia užpildyti visą, nuo apačios iki viršaus. Naudojant maišelį, saugoti galime tiek produktų, kiek reikia – kad ir vieną kriaušę, persiką ar agurką“, – sako A. Ivanauskas.

Specialistai teigia, kad, suvakuumavus maisto produktus, nelieka galimybės plisti bakterijoms. Taip apdoroti produktai gali ilgiau būti laikomi šaldytuve. Be to, naudojant vakuumatorių išskirtinius skonius galima išgauti ir be maišelių. Pavyzdžiui, sudedame į indelį braškes, apibarstome cukrumi, tada tą indelį įdedame į vakuumavimo stalčių. Oro ištraukimo metu cukrus įsigeria į braškes, todėl belieka tik mėgautis skoniu arba užšaldyti paruoštą desertą.

Pasak dietologės Kristinos Jasmontienės, šaldant daržoves, vaisius ir uogas išsaugoma maždaug 80-90 proc. jų turimų vertingųjų maistinių medžiagų. „Teisingai konservuotų daržovių nauda žmogaus organizmui iš esmės tokia pati, kaip ir šviežių – tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis, be to, daržovės turtingos mums labai naudingomis skaidulomis“, – sako K. Jasmontienė, rekomenduojanti per dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, suvalgyti apie 300-400 g daržovių.

Nebereikia verti ant siūlo

Kitas vertingas rudens gėrybių konservavimo būdas, pasak specialistų, yra džiovinimas. „Šis konservavimo būdas puikiai tinka ne tik daržovėms, bet ir grybams, kurių ruduo dažniausiai pažeria apsčiai. Palyginti su šaldymu, taip konservuotuose produktuose vertingų maistinių medžiagų lieka mažiau, tačiau vis tiek daug – apie 50 proc.“, – sako K. Jasmontienė.

Pasak A. Ivanausko, šiandien maisto džiovinimo procesas yra gerokai paprastesnis ir greitesnis. „Žinoma, šiais laikais džiovinti produktus paprasčiau – nereikia grybų verti ant siūlo ir laukti, kada jie išdžius. Tam tinka šiuolaikinės orkaitės, turinčios specialią džiovinimo programą ir taupančios laiką. Taip galima vienu metu ant kelių skardų džiovinti didesnį kiekį produktų, kurie neapdulka ir juose nelieka nešvarumų. Galų gale, ir namai atrodys estetiškiau“, – teigia jis.

„Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas atskleidė receptą, kaip jis naudoja džiovintus grybus: „Kiti žmonės mėgsta sudžiovintus grybus papildomai termiškai apdoroti – virti, troškinti. Tuo tarpu aš juos tiesiog patarkuoju su smulkia tarka ir taip pagardinu skirtingus patiekalus – pabarstau, kaip barstyčiau garsiuosius trumus. Tai patiekalui suteikia ne tik malonaus skonio, bet ir aromato.“

Koks ruduo be raugintų agurkų?

Virtuvės ekspertai pataria pamėgtas daržoves ir rauginti. „Rauginimas yra maisto apdirbimo procesas, kai, esant tam tikroms sąlygoms, daržovės fermentuojasi. Bene geriausias to pavyzdys – lietuvių mėgstami rauginti kopūstai. Taip paruošti kopūstai yra nė kiek neprastesni už šviežius – juose apstu vitamino C, sveikatai teikiama didžiulė nauda“, – sako K. Jasmontienė.

O A. Ivanauskas nurodo, kad ruduo jam neįsivaizduojamas be raugintų agurkų: „Rauginti nėra sudėtinga – tiesiog pasigaminu marinatą, juo užpilu agurkus, palaikau parą ir iškart po to vartoju. Tiesą sakant, manau, kad tie laikai, kai produktus reikėjo kaupti ateičiai – užraugti ir saugoti pusmetį – seniai praeityje. Šiandien galime lengvai, nesudėtingai pasigaminti tai, ko norisi būtent dabar, ir tuo iškart mėgautis.“

Raugintų agurkų receptas

Žiupsnelį juodųjų pipirų žirnelių sutrinkite su arbatiniu šaukšteliu cukraus ir dviem šaukštais rupios druskos, mišiniu apibarstykite į keturias dalis supjaustytus agurkus ir apliekite viską citrinų sultimis. Jei trūksta, įberkite dar druskos, pagardinkite krapais ir rauginkite bent jau valandą.

Jei rudens gėrybėmis iškart mėgautis nesinori, K. Jasmontienė nurodo, kad konservuotus produktus galima saugoti metus. Žinoma, skirtingiems produktams „galiojimo laikas“ yra skirtingas – kai kurie jų gali „stovėti“  trumpiau. Visada bus geriau, jei konservuotas maistas bus suvartojamas kuo greičiau.