Algų kompensavimui šiemet ir kitąmet bus skirta 17 milijonų eurų.

Konstitucinis teismas yra pripažinęs, kad mažinant algas skirtingų kategorijų darbuotojams algos negalėjo būti mažinamos neproporcingai.

Prokurorų profsąjunga tikisi, kad valdžia per pusmetį sukurs sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą. Tokią poziciją Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Julius Rėksnys išsakė po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad aukštesnių prokurorų algos per krizę buvo apkarpytos per smarkiai.

„Pirmiausia turėtų būti numatytas mechanizmas – tikimės, kad per pusę metų bent jau tai bus numatyta. Viskas priklauso nuo valstybės finansinių galimybių. Bent jau bus pasakyta, kad mes jums išmokėsime per penkis metus ar per dešimt metų, ar prie atlyginimo, ar vienu kartu, ar dalimis“, – BNS sakė J.Rėksnys.

Jo teigimu, profesinė sąjunga vienija daugiausia žemesnėse pareigose dirbančius prokurorus, tuo tarpu didžiausių kompensacijų sulauks tie prokurorai, kurie dirbo aukštesnėse pareigose.

J.Rėksnys sakė sutinkantis, kad pirmiausia kompensacijos būtų išmokėtos pensininkams.

Konstitucinis Teismas pirmadienį nurodė, kad valstybė per „protingą laikotarpį“ turi išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams, kurių atlyginimai per krizę buvo sumažinti nesilaikant proporcijų.

Anot teismo, per sunkmetį aukštesnes pareigas einančių prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti neproporcingai.

„Prokuroro, atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio“, - neatitikimą Konstitucijai argumentavo Konstitucinis Teismas.

Atlyginimai prokurorams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams buvo apkarpyti 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko 15 procentų.

Konstitucinis Teismas suformulavo doktriną, kad per krizę mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos. Netrukus dalis teisėjų, prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų kreipėsi į teismus, reikalaudami kompensacijų.

Ekspremjeras, dabartinis opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė, kad jo vyriausybė laikėsi solidarumo principo, siekdama labau apsaugoti tuos, kurių pajamos mažesnės.

„Mažinant valstybės išlaidas, kaip tai teko daryti per krizę, ir buvo laikomasi solidarumo principo – kad tie, kurių iš valstybės biudžeto gaunamos pajamos didesnės, prisidėtų labiau“, – teigia A.Kubilius.

Valdančioji Socialdemokratų partija savo ruožtu išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo A.Kubilių prisiimti atsakomybę už, partijos teigimu, „nemokšiškus ir ypatingą žalą valstybei padariusius jo vyriausybės sprendimus“. Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas bus vykdomas, bet konkrečių terminų neįvardijo.

Premjeras sako, jog tik valstybės finansinė padėtis lems, ar kitąmet bus pradėtos mokėti kompensacijos biudžetininkams ir valstybės tarnautojams. Tačiau Algirdas Butkevičius sako, kad algų atstatymas į prieškrizinį lygį didintų fiskalinį deficitą.

„Manome, kad reikia stebėti šiais metais finansinę situaciją Lietuvoje ir tikimės, kad kitais metais bus pateikta Seimui, įvertinus realų fiskalinį deficitą kitais metais, suma, jeigu bus nutarta pradėti darbo užmokesčio kompensavimą“, - Seimo liberalų frakcijos posėdyje sakė A.Butkevičius.

„Metodika praktiškai yra parengta... Bet puikiai suprantame, kad priėmus įstatymus, jeigu mes numatysime, kokia asignavimų suma tai sudaro darbo užmokesčio kompensavimui, Eurostatas visą tą sumą, nors ji būtų išmokama per keletą metų, iš karto įskaičiuoja į fiskalinį deficitą“, - kalbėjo premjeras.

Jis dar kartą patikino, kad mirusių pensininkų paveldėtojams nebus išmokamos pensijų kompensacijos, nes, anot jo, pensijos nėra paveldimos.

Vyriausybė yra nutarusi iki 2015-ųjų gegužės atidėti sprendimą dėl sunkmečiu sumažintų teisėjų ir aukštų šalies pareigūnų atlyginimų kompensavimo tvarkos.

Nuo šių metų pradžios padidinti Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai, didėjo ir kai kurių valstybės pareigūnų – kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų - algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimai.

Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl nekompensuotų tėvystės pašalpų yra socialiai neteisingas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

„Aš tikrai galiu pasakyti, kad socialinio teisingumo požiūriu, kai kurie sprendimai buvo priimti, mano manymu, nors aš negaliu kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimų, vis dėl to nebuvo atsižvelgta ir įvertinant socialinę padėtį, nei mūsų ekonominę padėtį, kai tikrai buvo toks reikalavimas, kad mes vis dėl to galvotume apie ekonomikos atsigavimą, apie tvarios ekonomikos sukūrimą“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, sprendimas kompensuoti teisėjų atlyginimus, tačiau nekompensuoti tėvystės išmokų neturi ekonominės logikos.

„Kada būna priimami sprendimai, kurie prasilenkia su ekonomine logika, ir netgi atlikus palyginimą, kaip buvo elgiamasi kitose šalyse, ir tiesiog pati ekonominė sąvoka sako, kad jeigu ekonominė situacija yra blogėjanti, jeigu yra ekonominė krizė, tai visą laiką Vyriausybės priima sprendimus, pagal savo finansines išgales finansuoti ir darbo užmokestį, finansuoti pensijas, nes pirmiausia reikia įvertinti valstybės finansines galimybes“, - tikino premjeras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį aptarė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriuo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas sprendimas sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus, valstybės tarnautojų priedus už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius.

Komiteto nariai vienbalsiai nusprendė siūlyti Vyriausybei parengti reikiamas įstatymo pataisas dėl minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo.

Vyriausybė skelbia, kad tarnautojų bei teisėjų atlyginimų atstatymui bei kompensacijoms po Konstitucinio Teismo sprendimo iš viso reikėtų apie milijardą litų.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad sprendimo dėl atlyginimų atstatymo bus ieškoma rudenį. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pirminiais skaičiavimais, dar šiemet atstatyti atlyginimams prireiktų 34 mln. litų, kitąmet - 200 mln. litų, o pridėjus kompensavimo mechanizmą iš viso tektų surasti beveik milijardą litų.

KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti. Konstitucinis Teismas nusprendė atidėti nutarimo įsigaliojimą iki spalio 1 dienos.

Jei iki to laiko nebus priimti atitinkami įstatymai, turi įsigalioti iki krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, pranešė KT.