Juos Serbija teigia patyrusi, kai tuo metu didžiausia šalyje alkoholio gamybos bendrovė „Alita“ prisiėmė ir neįvykdė įsipareigojimų dėl investicijų į 2007 metais privatizuotą Belgrado alaus daryklą „Beogradska Industrija Piva“ (BIP).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 19 dieną atmetė agentūros skundą dėl pernai gruodį priimto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta pripažinti 2012 metų Serbijos arbitražo nutartį bei leisti ją vykdyti Lietuvoje.

„Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės normas, o šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti“, – rašoma LAT nutartyje.

Apeliacinis teismas gruodį konstatavo, kad Serbijos prašymas Lietuvoje pripažinti galutinį arbitražo sprendimą yra teisiškai nepagrįstas.

„Agentūra siekia, jog už „ALT Investicijos“ prievoles, kurios buvo pripažintos galutiniame arbitražo sprendime, būtų atsakinga „Alita“, tačiau galutinis arbitražo sprendimas dėl „ALT Investicijos“ nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad galutiniame arbitražo sprendime buvo pripažintos kokios nors „ALT Investicijos“ prievolės“, – rašoma Apeliacinio teismo sprendime.

Serbijos arbitražas 2012 metų rugsėjį Serbijai priteisė 16,8 mln. eurų žalos, iš kurių apie 11,4 mln. eurų teko Įmonių grupei „Alita“ („ALT investicijos“ tuo metu jau buvo bankrutavusios ir likviduotos).

„Alita“ arbitražo sprendimo nepripažino ir Serbijos teismuose toliau ginčijo sprendimą įtraukti įmonę atsakove. Vykstant ginčams Serbijoje arbitražo sprendimo nepripažino ir Lietuvos teismai. Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2018-ųjų spalį panaikino arbitražo teismo dalinį sprendimą, kuriuo į procesą įtraukta „Alita“, o 2019 spalį – ir galutinį arbitražo sprendimą.

„Alita“ kartu su Švedijos bendrove „United Nordic Beverages“ 2007 metais iš Serbijos Privatizavimo agentūros įsigijo kontrolinį BIP akcijų paketą. 2009-ųjų rugsėjį „Alita“ išskaidė verslus – alkoholinių gėrimų gamyklas Alytuje ir Anykščiuose perkėlė į naujai įsteigtą Įmonių grupę „Alita“, o „Alitai“, kuri vėliau pervadinta į „ALT investicijos“, liko investicijos Serbijoje.

2010-ųjų pradžioje Serbija apkaltino „Alitą“ ir „United Nordic Beverages“ pažeidus įsipareigojimus investuoti į alaus daryklą ir išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, nacionalizavo abiejų įmonių valdytas akcijas, o tų pačių metų lapkritį kreipėsi į Serbijos arbitražą dėl 67,8 mln. eurų žalos.

2010-ųjų pabaigoje „ALT investicijos“ pasiskelbė nemokia, o 2011-ųjų sausį įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau Serbijos Privatizavimo agentūra arbitražui tuomet pareiškė, kad dėl nuostolių solidariai atsakinga ir įmonių grupė „Alita“. Nors pastaroji su tokia pozicija nesutiko, Serbijos arbitražas 2011 metų lapkritį daliniu sprendimu įtraukė „Alitą“ atsakove arbitražo procese.

2014 metų pabaigoje Įmonių grupę „Alita“ įsigijo tuometinio koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“, o 2016 metais bendrovė alkoholinių gėrimų gamybą perleido kitai „Mineralinių vandenų“ valdomai įmonei – „MV Group Production“ (buvęs Kauno „Stumbras“).

Pasak policijos atstovės Kristinos Janulevičienės, nelaimės metu vyras ceche buvo vienas, susižalojusį vyrą rado po kurio laiko ten užėjęs kolega.

„Apie 11 valandą gavome pranešimą, kad gamykloje Miškininkų gatvėje įvyko nelaimė darbe, kai demontuojant koncentruotų sulčių cecho įrengimus įvyko nelaimė, kurios metu patyrė sunkią galvos traumą darbininkas, gimęs 1962 metais“, – teigė K. Janulevičienė.

Anot jos, vyras buvo reanimuojamas ir vietoje, ir Alytaus ligoninėje, tačiau maždaug po valandos gaivinimo ligoninėje konstatuota vyro mirtis.

Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

„Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.

Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Pažymima, jog 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.

Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą R. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.

„Vieno iš advokatų teigimu, E. Šatas dirba „ir vieniems ir kitiems“, bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai „stūmė“ visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“, – nurodoma VSD rašte.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas. 

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. litų įsigijo jos vadovų komanda - „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią - 90,7 mln. litų - pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Boska).

Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.

Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Š. Keserauskas sako pasitikintis E. Šatu

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako pasitikintis savo pavaduotoju Elonu Šatu – pastarasis, Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, siekė palankumo koncernui „MG Baltic“ įsigyjant alkoholio gamybos grupę „Alita“.

„Mūsų valstybė nėra didelė, žmonės bendrauja. Aš pasitikiu Elonu kaip savo kolega ir manau, jis pats žino, kas leidžiama, kas ne. Buvo daug dalykinio bendravimo, susijusio su tų įmonių sandorių („MG Baltic“ valdomų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ įmonių grupės – BNS). Sprendimus priėmė ne Elonas, o mes kolektyviai. Nemačiau pagrindo nepasitikėjimui ir juo labiau, kad niekas manęs neįspėjo, kad yra kažkas tokio, dėl ko mūsų sprendimas galėtų būti paveiktas“, – BNS sakė Š. Keserauskas.

Su E. Šatu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Parlamentarams pateiktoje informacijoje VSD nurodo, kad  2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautiniam alkoholio gamybos ir prekybos koncernui „S.P.I. Group“ priklausanti Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

„Mums ta situacija žinoma, mes tuomet priėmėme sprendimą, kuris tenkino visus Konkurencijos tarybos narius, kalbant apie konkretų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ sandorį. Pažymoje minima, kad kitos pusės advokatai buvo klausinėjami, suformuluota tarsi daromas spaudimas. Tai nebuvo spaudimas, tai buvo paprasčiausias bandymas sužinoti, kokie yra argumentai, pagrindžiantys tos šalies nuomonę. Tai yra normali tyrimo dalis“, – BNS kalbėjo Š. Keserauskas.

„MG Baltic“ VSD teiginius apie verslininkų siekius daryti neleistiną įtaką Konkurencijos tarybai pavadino nesusipratimu ir absurdiška informacija.

„MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui. Šiuo metu E. Šatas taryboje yra atsakingas už įmonių koncentracijų nagrinėjimą.

Prezidentūra dar kartą kreipsis į STT

Valstybės saugumo departamentui (VSD) paskelbus, kad Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas buvo palankus koncernui „MG Baltic“, Prezidentūra žada dėl jo galimybių toliau eiti pareigas konsultuotis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Prezidentūra pažymi, kad skiriant E. Šatą į pareigas 2011 ir 2017 metais jis buvo tikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ir STT nė karto nepateikė neigiamos informacijos apie kandidatą.

„Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, bus pakartotinai kreiptasi į teisėsaugą dėl informacijos patikrinimo ir tuomet sprendžiama dėl Konkurencijos tarybos nario galimybių toliau eiti pareigas“, – BNS nurodė Prezidentūra.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

Prezidentas Konkurencijos tarybos narius skiria ministro pirmininko teikimu. Premjero Sauliaus Skvernelio atstovai situacijos kol kas nekomentavo.

E.Šatas: nesu „MG Baltic“ atstovas

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minimas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas tikina nesantis Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ atstovas taryboje.

„Galiu tik pasakyti, kad nesu nei palankus koncernui („MG Baltic“ – BNS), nei kažkoks atstovas“, – BNS sakė E. Šatas.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo, „MG Baltic“ ketinant įsigyti didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę „Alita“.

Teigiama, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“.

Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautinio alkoholio gamybos ir prekybos koncerno „S.P.I. Group“ Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“.

„Kai nagrinėjama koncentracija, ji paskelbiama viešai ir rinka gali teikti pastabas, ar bus neigiamas poveikis rinkai. Šiuo atveju buvo pateiktos pastabos, kad bus neigiamas poveikis ir buvo suformuluota nemažai deklaratyvaus pobūdžio teiginių, nepagrįstų jokiais įrodymais“, – BNS aiškino E. Šatas.

Anot jo, pagrįsti savo teiginius „Boslita ir Ko“ bei „Bennet Distributors“ atstovai buvo pakviesti į taryboje vykusį posėdį.

„Natūralu, kad kai skaitai ir nerandi įrodymų, klausi, kuo yra grindžiami teiginiai. Taip atsitiko, kad įmonių atstovai, švelniai tariant, išsisukinėjo per posėdį ir į nemažą dalį mano klausimų tiesiog nepateikė argumentų ir pagrindimų, kalbėjo abstrakčiai. Aš bandžiau gauti atsakymą, ar jie turi tų įrodymų“, – BNS sakė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.

VSD pažymoje teigiama, kad 2011 metais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ „MG Baltic“ atstovai – koncerno valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. E. Šatas teigė nepamenantis kiek ir nuo kada vyko susitikimai su „MG Baltic“ atstovais, tačiau pabrėžė, kad susitikimų turinys išskirtinai buvo „Alitos“ sandoris.

E. Šatas sako nejautęs „MG Baltic“ atstovų spaudimo priimti koncernui palankų sprendimą.

„Tikrai ne. Apie baigtį, kad būtų palankesnė, net kalbos nebuvo. Vienintelis jų oficialiai per susitikimą išsakytas prašymas buvo, jei galima, išnagrinėti koncentraciją per maksimaliai trumpiausią įmanomą laiką. Įmonės dažnai to prašo, kad būtų mažiau netikrumo, todėl man tai nebuvo keista“, – prisiminė E. Šatas.

„MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui. Šiuo metu E. Šatas taryboje yra atsakingas už įmonių koncentracijų nagrinėjimą.

Prezidentūra ketvirtadienį BNS pranešė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl E. Šato galimybių toliau eiti pareigas bus konsultuojamasi su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Nors „Alita“ dar nėra paskelbusi savo 2017 m. finansinių rezultatų, Registrų centro duomenimis, 2015 metais pasiekusi daugiau kaip 18 mln. eurų apyvartą, 2016 m. „Alitos“ pardavimai sunyko iki tokiai įmonei neįprastos 125 tūkst. eurų ribos.

Neįprastai atrodo ir tai, kad, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba tik 2 darbuotojai, nors dar 2016 metų pabaigoje buvo skelbta, kad Alytuje esančioje įmonėje dirbo 135 darbuotojai.

Tame pačiame 2016-ųjų pabaigoje pasirodžiusiame pranešime buvo akcentuota ir tai, kad „MG Baltic“ 2014 metais perėmus „Alitą“, akcininkai ne tik nubrėžė naujas eksporto kryptis, bet ir investavo daugiau nei 6,5 mln. eurų į gamybos liniją, naujas sandėliavimo patalpas, darbuotojų sąlygų gerinimą, vadybos ir IT sistemų tobulinimą ir į prekės ženklo „Alita“ atnaujinimą.

„MG Baltic“ komentaras

Po to, kai UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. pabaigoje įsigijo įmonių grupę „Alita“, buvo įvykdyti reikšmingi pertvarkymai šioje juridinių asmenų grupėje. Šiuo metu alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybą vykdo AB „MV Group production“, kuri valdo tris gamyklas – Alytuje veikiančią „Alitą“, Kaune veikiančią „Stumbro“ gamyklą ir Anykščiuose – „Anykščių vyną“. Tam, kad vartotojai galėtų atpažinti ir žinotų, jog tai yra tie patys alkoholiniai gėrimai, išlaikę tiek savo gamybos tradicijas, tiek kokybę, gamyklų korporatyviniai ženklai ir pavadinimai palikti tokie patys, kokie anksčiau buvo juridinių asmenų pavadinimai.

„Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas valdančioje AB „MV GROUP Production“ šiuo metu dirba 435 darbuotojai. Trijose gamyklose viso veikia 16 gamybos linijų. 2016 metais AB „MV GROUP Production“ apyvarta sudarė 54,8 mln. Eur. 2017 metų rezultatus turėsime per artimiausias dvi savaites.

"Būkit atidūs! "Maxima". Brendis "Alita" 0.5 brangiau nei 0.7. Bet "Skonių dienos", - savo feisbuko paskyroje rašė Šarūnas.

Jo įkeltose nuotraukose užfiksuota, kad mažesnės talpos tos pačios rūšies brendžio "Alita" butelis kainuoja daugiau nei didesnės talpos. Kainų skirtumas - 0,50 euro centų.

Pastaruoju metu internautai vis dažniau dalinasi klaidinančiomis kainomis prekybos centruose ir ragina pirkėjus neužkibti ant pardavėjų jauko.

„Viskio žinovai lietuviškos distilerijos laukė jau seniai. Kadangi „Alita“ savo DNR turi užkoduotą pirmavimo geną: pirmoji pagamino lietuvišką putojantį vyną, brendį, alkoholinius kokteilius, nieko nuostabaus, kad būtent jos meistrai dabar pirmieji pradeda lietuviško viskio gamybą“, – teigia viskio ekspertas ir lietuviško viskio idėjos autorius Gintautas Jašinskas, pabrėždamas, kad viskį distiliuoja patys gamyklos meistrai žaliavai naudodami lietuviškus miežius.

Iš specialiai atrinktų miežių ir miežių salyklo mišinio gaminamas viskis buvo išpilstytas į amerikietiško ąžuolo statines, kurias „Alitos“ distiliavimo meistrai į Lietuvą atsigabeno iš JAV. Šiose statinėse anksčiau buvo brandinamas burbonas. Kadangi statinės buvo naudotos amerikietiškam viskiui brandinti, naujajam gėrimui perduodami aromatai bus subalansuoti, viskis nepasižymės stipriu vanilės dominavimu. Gėrimas šiose statinėse Lietuvoje bus laikomas mažiausiai trejus metus.

„Viskio gamybos procesas yra imlus laikui ir savyje turi daug žavesio. Pirma, kiekviena statinė lemia unikalų, kaskart skirtingą rezultatą. Antra, statinės suteikiamų aromatų skvarba priklauso nuo šalies klimato – tai lemia aromato intensyvumą. Todėl visi apsilankę „Alitoje“ galės patys pamatyti, kaip brandinamas viskis: statines planuojame laikyti lauke, specialiai įrengtoje vietoje gamyklos teritorijoje“, – pasakoja  „Alitos“ gamybos vadovas Algirdas Ragelis. Jo teigimu, amerikietiško ąžuolo statinės viskiui suteiks vanilės ir karamelės poskonį, o gėrimo spalva pasižymės gelsvais ir rusvais spalvų tonais.

Prieš beveik 20 metų „Alita“ pirmoji Lietuvoje išpilstė škotišką viskį. Įmonės technologai nuo to laiko konsultavosi su Škotijos gėrimų gamintojais ir kaupė žinias, kurias dabar taiko gamindami pirmąjį lietuvišką viskį. „Tai bus išskirtinai lietuviškas produktas, kuriam naudojamos tik vietinės žaliavos, o visi gamybos procesai – salyklo parinkimas, misos raugimas, distiliacijos – vyksta tik mūsų šalyje. Šis viskis vainikuos „Alitos“ gėrimų krepšelį, kuris pasipildys nuo A iki Z mūsų pačių pagamintu vietiniu produktu“, – sako A. Ragelis.

Anot Algirdo Ragelio, siekiant užtikrinti, kad gėrimas pasižymėtų visomis kokybiškam produktui būdingomis skonio savybėmis bus vykdomos profesionalios degustacijos. Brandintą gėrimą aklos degustacijos būdu vertins profesionalūs „Alitos“ degustatoriai ir nepriklausomi ekspertai. Gamintojai tikisi, kad dalyje statinių viskis subręs ypatingai gerai ir gėrimą bus galima supilstyti į butelius kaip „atskiros statinės viskį“ nurodant statinės numerį. Būtent tokį viskį žinovai visame pasaulyje vertina labiausiai.

„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje viskio pardavimai stabiliai kopia aukštyn, o rinka, kaip ir šalių gamintojų geografija, sparčiai plečiasi. Latvijoje prieš penkiolika metų buvo gamintas viskis, bet tuomet jo pasirodymas rinkoje buvo perdėm ankstyvas, nesulaukė dėmesio – rinkoje jo neliko. Kitame Baltijos krante esančios Švedijos viskis yra puikiai vertinamas ne tik vietinėje rinkoje, bet ir visame pasaulyje. „Alitos“ meistrai tvirtai tiki, kad žengia kartu su laiku įrašydami Lietuvą į pasaulinį viskio atlasą,“ – sako viskio ekspertas Gintautas Jašinskas.

Alkoholinių gėrimų platintoja ir gamintoja "MV Group", naujoji "Alitos" bei "Anykščių vyno" valdytoja, į pastarųjų bendrovių pagrindinius prekių ženklus artimiausiais metais planuoja investuoti per 5 mln. eurų, rašo "Verslo žinios".

"Į šiuos metus žengiame su ambicingais plėtros planais tiek Lietuvoje, tiek artimosiose rinkose. "Alitos" ir "Anykščių vyno" gaminiams nuo gamybos, technologijų procesų iki prekių ženklų plėtros ir komunikacijos planuojama skirti daugiau kaip 5 mln. eurų", - sako "MV Group" rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys.

"MV Group" šiuo metu valdo daugiau nei 45 prekių ženklus, iš jų aktyviai plėtoja apie 20. Bendrovės pardavimai 2015 metais siekė 303,1 mln. eurų ir buvo beveik 3 proc. mažesni nei 2014 metais.

Verslininko Dariaus Mockaus netiesiogiai valdoma didžiausia Lietuvoje stipraus alkoholio gamintoja Kauno bendrovė "Stumbras" ketina prisijungti kitą bendrovę "Anykščių vynas". "MV Group" vadovas Česlovas Audrius Matulevičius BNS sausio viduryje teigė, kad "Anykščių vyną" prijungti prie "Stumbro" nuspręsta siekiant didesnio grupės veiklos efektyvumo. Dviejų bendrovių akcininkai ketvirtadienį spręs dėl reorganizavimo sąlygų parengimo.

Nors įmonių grupei "Alita" priklausiusius degtinės ir trauktinės prekių ženklus šiemet perėmusi bendrovė "Birštono mineraliniai vandenys" (BMV) žada juos aktyviai plėtoti, tačiau gamybą ir toliau plėtos "Alita". Tuo tarpu rinkos dalyviai abejoja, ar "Akvilės" ir "Vytauto" gamintoja iš tiesų bus savarankiška ir nepriklausoma alkoholio rinkos dalyvė, rašo "Verslo žinios".

"Manome, kad šis gamintojas ("Alita" - BNS) geriausiai žino gaminamą produktą, todėl perimtais prekių ženklais žymimos produkcijos gamyba yra palikta "Alitai". BMV papildomai investuoti į alkoholio gamybą šiuo metu nebūtų racionalu", - sakė "Birštono mineralinių vandenų" valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus.

Tuo metu "Vilniaus degtinės" generalinis direktorius Juozas Daunys mano, kad po sandorio stipraus alkoholio rinkoje iš esmės niekas nepasikeitė.

"Minėtų rūšių degtinę bei trauktinę ir toliau gamina "Mineraliniams vandenims" priklausanti "Alita", platina "Sanitex", o valdo šį verslą BMV, kuri galbūt, pabrėžčiau - galbūt, - turi sąsajų su "Mineraliniais vandenimis", nors juridiškai jos ir nėra susijusios. Mano nuomone, tai buvo labai įdomus sandoris, - galbūt iš anksto planuotas, siekiant formaliai patenkinti Konkurencijos tarybos reikalavimą parduoti dalį "Alitos" verslo. Aš netikiu, kad BMV vykdys savarankišką ir nepriklausomą alkoholio verslą", - kalba J.Daunys.

Koncerno "MG Baltic" netiesiogiai valdomos vienos didžiausių Lietuvoje alkoholio gamintojų - įmonių grupės "Alita" degtinių prekės ženklus įsigijo "Birštono mineraliniai vandenys".

Tai BNS pranešė Konkurencijos taryba.

Pasak jos, patikėtinis įvertins, ar tinkamai įvykdyti įsipareigojimai, ir pateiks ataskaitą Konkurencijos tarybai. Tik tuomet ji vertins, ar "Mineraliniai vandenys" įvykdė jos nustatytas koncentracijos sąlygas ir įpareigojimus.