„Paketas (...) nežymiai keičia alkoholio kontrolės reguliavimą Lietuvoje ir nuima galbūt kai kurią administracinę naštą, kurią šiuo metu ūkio subjektai patiria“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Nenorėčiau, kad tai taptų tokio ideologinio debato objektu, nes šiaip tai nežymūs reguliavimo pakeitimai, kurie sumažintų biurokratinę naštą. Bet alkoholio kontrolės politikos iš esmės nekeistų“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė parlamentui siūlo įteisinti alkoholinių gėrimų dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus renginiuose, taip pat keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.

Noriu pakviesti visus žiūrėti į tai kaip į administracinės naštos mažinimo ūkio subjektams projektą.

 

„Noriu pakviesti visus žiūrėti į tai kaip į administracinės naštos mažinimo ūkio subjektams projektą“, – pabrėžė ji.

Pagal Vyriausybės siūlomą naują tvarką mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių gėrimais. Šiuo metu juose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio stiprumo.

Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.

Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

„Laikas nuo laiko iškyla klausimas, kad reikia nuimti ribojimus dėl alkoholio įsigijimo, čia gal turėta sekmadieniai omenyje, ar dar kokiomis valandomis. Manau, žmonės priprato ir dėl to didelių problemų nėra. Tai kelti iš naujo tuos klausimus vargu, ar derėtų“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Manau, kiek bus tie ribojimai, tiek klausimai bus keliami, bet ar bus priimti sprendimai šitoje kadencijoje, tai vargu“, – pridūrė ji.

Paskutinė praėjusių metų dieną – gruodžio 31-ąją, kuri sutapo su sekmadieniu, žmonėms prekybos centruose bandant spėti įsigyti alkoholio iki 15 valandos ir nusidriekus didelėms eilėms, A. Armonaitė šią savaitę teigė, kad alkoholio kontrolė turėtų būti švelninama.

Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose – čia siūloma leisti prekiauti ne tik alumi, alaus mišiniais, sidru, bet ir nestipriais natūralios fermentacijos gėrimais, vaisių vynu, alkoholiniais kokteiliais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

„Mes bandėme grįžti prie šito klausimo ir aš suprantu, kad bendrai, pavyzdžiui, tas trečios valandos reguliavimas, jis turėtų būti pakeistas. (...) Tuo metu už tuos karbauskinius (Ramūno Karbauskio vadovaujamų „valstiečių“ iniciatyva įvestus  – BNS) ribojimus balsavo ir daug mūsų koalicijos partnerių Tėvynės sąjungoje, jie turi ir tą kitokią poziciją. Tai kadangi Seime dauguma yra faktiškai palaikanti ribojimus, tą padaryti yra sunku atskirų partijų, frakcijų iniciatyvomis“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Ministrė pridūrė, kad didesniems alkoholio prekybos tvarkos pakeitimams reikėtų liberalesnės daugumos valdžioje.

„Mes nešame tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, jie palengvintų, padėtų šiek tiek adekvačiau veikti ir gamintojams, ir prekybininkams, tai yra labai nedideli pakeitimai. Tokie, kokius tikiuosi, kad įmanoma bus priimti Seime. Visa kita – reikia liberalesnės daugumos“, – sakė A. Armonaitė.

Jos vadovaujama ministerija siūlo plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose – čia siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais, nestipriais natūralios fermentacijos gėrimais, vaisių vynu, alkoholiniais kokteiliais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Ekspremjeras pripažįsta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) praėjusioje kadencijoje įgyvendinti alkoholio kontrolės pokyčiai turėjo tam tikrų nelogiškumų, tačiau jie neva buvo ištaisyti dar vadovaujant „valstiečiams“.

„Nelogiškumai, kurie, pripažįstu, buvo, kalbant apie vasaros laikotarpį, lauko kavines, paplūdimių kavines, jie praėjusią kadenciją buvo ištaisyti, ir dabar man atrodo, kad pats įstatymas veikia efektyviai. Pasikeitusi situacija tiek su vartojimu, tiek su šalutiniu poveikiu, tai yra įvairios psichozės ir ligos. Kam gadinti tai, kas iš tikrųjų veikia, su kuo visuomenė susitaikė ir nėra problemos“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo S. Skvernelis.

Tai mes skatiname kavinėse, restoranuose, baruose, kur negalima prisigerti, kaip kiaulė, nuvirsti ir panašiai. O tas buitinis alkoholizmas vyksta namuose.

„Valstietis“ mano, kad šiuo metu veikiantys ribojimai, kuomet sekmadienį po 15 valandos alkoholio įsigyti nebegalima, skatina vartojimo kultūrą, nes tokiu atveju žmonės tiesiog pasirenka nueiti į barą ar restoraną, kur mažėja rizika perdozuoti alkoholio.

„Viskas. Karantinas atsilaisvina. Tai tu nueisi 15.07 val. į barą ir ten kultūringai išgersi. Kaip tik turėtų būti, ką liberalai ir konservatoriai teigė, kad mes turime skatinti alkoholio vartojimo kultūrą. Tai mes skatiname kavinėse, restoranuose, baruose, kur negalima prisigerti, kaip kiaulė, nuvirsti ir panašiai. O tas buitinis alkoholizmas vyksta namuose. Tai galbūt neskatinkime to buitinio alkoholizmo su galimybe įsigyti alkoholio tuomet, kai tas laikas yra ribotas“,– teigė S. Skvernelis.

Projektui vadovaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto bei Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro mokslininkai jau dabar sako, kad 2017 metų kovo mėnesį padidintas alkoholio akcizas padėjo sumažinti bendrąjį mirtingumą Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, vien dėl šio žingsnio per metus šalyje buvo išsaugota 150 gyvybių.

Vienas iš tyrimo vadovų, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas pažymi, kad, norint paremti alkoholio kontrolę įgyvendinančias kitas šalis, reikia mokslu pagrįstų žinių.

„Reikia atlikti poveikio vertinimus atskirose šalyse, įskaitant ir nepageidaujamo poveikio vertinimą – šešėlinės prekybos apimtį ar kontrolės priemonių vengimą. Šis projektas svarbus ir tuo, kad bus atliekamas natūralaus eksperimento poveikio vertinimas palyginant tris šalis. Mokslininkai galės analizuoti realias duomenų bazes, o ne modeliuoti įvairius galimus scenarijus“, – teigia instituto vadovas.

Anot jo, tyrime bus detaliai vertinamas Lietuvos atvejis, kai per trumpą laiką buvo įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Lietuva buvo laikoma viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje. 2010 metais vienam šalies gyventojui tekdavo net 15,1 litro suvartojamo gryno alkoholio. 2008–2009 metais pradėta įgyvendinti nemažai alkoholio kontrolės priemonių: padidinta alkoholio kaina, sumažintas jo prieinamumas ir apribota reklama. Vėliau įsigaliojo ir kitos sėkmingos (moksliniais tyrimais įrodyto efektyvumo) alkoholio kontrolės priemonės, – kaina toliau didėjo, visiškai uždrausta reklama ir prekyba degalinėse. Taip pat, mažinant alkoholio prieinamumą, taikytos kitos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos.

„Alkoholio kontrolės politikos tyrimai greitai vystosi. Žinome, kad kainos ir akcizų didinimas, taip pat reklamos ir prieinamumo ribojimai yra efektyvūs, padeda mažinti alkoholio vartojimą. Vis dėlto ir toliau turime gilinti šias žinias, vertindami, kas gali būti efektyvu kaimyninėse šalyse, ir koks gali būti išmatuojamas poveikis sveikatai ir ekonomikai“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henris P. Kluge.

Jo teigimu, projekto rezultatai politikos formuotojams parodys ne tik, kas geriausiai veikia alkoholio kontrolės politikoje, bet ir kaip geriausia šias priemones įgyvendinti bei užtikrinti ir koks yra jų poveikis sveikatai. Šis klausimas – esminis naujojoje PSO rengiamoje Europos darbo programoje „Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“.

LSMU pranešime pabrėžiama, kad labai svarbu surinkti kuo daugiau duomenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kad vėliau būtų galima palyginti, kaip šioms šalims sekasi kovoti su alkoholio žala sveikatai. Tai leis įvertinti taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, o gauti rezultatai bus labai svarbūs kitoms Europos regiono šalims.

Projekte, kuriam skirta beveik 2 mln. JAV dolerių, bus siekiama įvertinti 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą, taip pat palyginti Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse 2010–2020 metais alkoholio padarytą žalą. Tyrimas truks penkerius metus, jį finansuoja JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas. Tyrime, bendradarbiaudami su PSO, dirbs Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkai.

„Lietuva šiandien neturi iš viso alkoholio kontrolės ir narkotikų kontrolės ilgalaikės strategijos, tai mes dabar prie to labai stipriai dirbame, ir tikiuosi, artimiausiu metu Seime mes svarstysime tokią programą, kuri būtų iki 2030 metų, kas turi būti padaryta švietimo srity, sveikatos apsaugos srity“, - internetinės televizijos „Laisvės TV“ laidoje „Laikykitės ten“ sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis.

„Reikia padėti ir tiems, kurie jau serga alkoholizmu, padaryti taip, kad vaikai kuo vėliau į tai įniktų. Ir, kita vertus, didelė labai problema, ypač mokyklose, - narkotikai. Mes turime turėti galimybę tikrinti“, - pridūrė jis.

Tokia iniciatyva, pasak R.Karbauskio, jau buvo pradėta įgyvendinti, tačiau tam pasipriešino mokinių tėvai.

Lietuvos Vyriausybė jau buvo patvirtinusi narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metais programą, 2001 metais buvo skirta 50 tūkst. litų įsigyti vienkartinių narkotikų testų.

Pasak R.Karbauskio, be šiemet jau priimtų alkoholio vartojimo draudimų, neatsisakoma ir idėjos kurti specializuotas parduotuves.

Seimo šiemet liepą priimtos įstatymo pataisos, numatančios alkoholio prekybos ir reklamos ribojimą, įsigalios nuo kitų metų.

Pavyzdžiui, nuo sausio įsigyti, turėti ar vartoti alkoholį galės tik sulaukusieji 20-ies metų. Sutrumpės prekybos alkoholiu  laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais jo bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose parduodamą alkoholį.

Be to, nuo sausio bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informacinius pranešimus, skirtus šio verslo specialistams, alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.

Nuo 2020 metų visuose masiniuose renginiuose bus galima prekiauti tik silpnu - iki 7,5 laipsnio - alkoholiu. Tačiau bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

„Dėl (tyrimo - BNS) išvadų turėjome daug pastebėjimų dėl metodikos. Nereikėtų suabsoliutinti, nes ir tyrėjai sutiko, kad kai kuriuos klausimus reikėtų išgryninti. Aš to tyrimo nevertintu, kaip baigtinio ir galutinio rezultato. Tyrėjai parodė, kad efektas būtų. Jie kvestionuoja, kam daugiausiai tas efektas būtų padarytas ir kurios sritys būtų labiau paveiktos. Dėl nelegalios prekybos yra labiau nuogastavimai, nes Lietuvoje esame nelegalią prekybą vertinę tik vieną kartą, todėl sunku ir tyrimus tokius atlikti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Veryga.

Trečiadienį spaudos konferencijoje buvo pristatytas mokslininkų studija, tirianti šiuo metu Vyriausybėje ir Seime svarstomų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų įtaką. Studiją atlikusios viešosios įstaigos ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas konferencijoje pripažino, kad pataisos gali sumažinti alkoholio vartojimą.

„Matome, kad pritaikius absoliučiai visas priemones, kurios dabar yra svarstomos, ne tik tas, kurioms pritarta, būtų galima sumažinti bendrą alkoholio vartojimą beveik penktadaliu. (...) Pagal scenarijų, kuriam pritarė Vyriausybė – prekybos valandų ribojimas ir reklamos draudimas - šiuo atveju mūsų modelis duoda maždaug 7 proc. bendro alkoholio vartojimo mažėjimą“, – kalbėjo K. Maniokas.

Tačiau, anot jo, modelis taip pat rodo ir keletą neigiamų efektų.

„Pavyzdžiui, visiško ribojimo atveju legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 29 proc., bet neapskaityto, legaliai įvežto alkoholio vartojimas padidėtų 120 proc., o nelegalaus alkoholio – 30 procentų. Alaus vartojimas sumažėtų maždaug dvigubai, vyno – maždaug trečdaliu. Be to, radikaliausiu atveju alaus įvežimas iš kitų šalių padidėtų keturis kartus. Modelis rodo, kad kontroliuojant įmanoma sumažinti alkoholio vartojimą, ypač legalaus alkoholio suvartojimą, tačiau yra aiškios dvi neigiamos pasekmės – neapskaityto ir nelegalus alkoholio vartojimo augimas ir tai, kad stiprūs gėrimai išstumtų silpnuosius“, - kalbėjo K. Maniokas

Jo teigimu, priimant naujas alkoholio ribojimo priemones Vyriausybei derėtų išsamiai įvertinti galimą jų poveikį.

„Radikalus akcizų kėlimas turi labai daug neigiamų poveikių, reikėtų galvoti apie nuosaikesnį akcizų kėlimą. Taip pat būtina vertinti priemonių poveikį skirtingoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui jaunimui ir alkoholizmu sergantiems žmonėms. Reikia vertinti poveikį miesto ir regiono gyventojams, nes ten yra skirtingi vartojimo įpročiai. Taikli alkoholio kontrolės politika turėtų modeliuoti ne legalaus alkoholio vartojimo pokytį, kaip dabar daro Vyriausybė, bet iš to kylančią žalą, įskaitant ir neapskaityto alkoholio kiekius“, - aiškino K. Maniokas.

Mokslinę studiją Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko viešosios įstaigos ESTEP konsultantai.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį dar kartą diskutuos dėl Seime svarstomų pataisų, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti. Vyriausybės išvadą keliems Seime svarstomiems įstatymų paketams rengusi Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi pritarti iniciatyvai, kad alkoholį būtų galima pirkti tik sulaukus 20-ies metų (dabar jo galima įsigyti juo 18-likos metų).

Išvadą praėjusią savaitę pasitarime svarstęs ministrų kabinetas preliminariai tam pritarė, kaip ir siūlymui, kad alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio būtų leidžiama prekiauti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – iki 15 val. (dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visą savaitę).

Be kita ko, Vyriausybė prieš savaitę preliminariai pritarė ir visiškam alkoholio reklamos draudimui.

Šiuo metu Seimui yra pateikti du įstatymų paketai – jie numato steigti specializuotas alkoholio prekybos parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.

Prezidentė palaiko

Vyriausybės svarstomos priemonės dėl amžiaus cenzo parduodant alkoholį didinimo, pardavimo laiko ribojimo yra vertos palaikymo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai vertinu pozityviai, nes manau, kad prieinamumą turime mažinti. Šios priemonės yra standartinės, jos numatytos daugelyje valstybių, kai šie klausimai yra sprendžiami ir rekomenduojamos tarptautinių organizacijų. Taigi, šios priemonės tikrai vertos palaikymo“, – žurnalistams Maišiagaloje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.

Lyg tyčia, nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, ir dabar prekybos centrai nebesiuntinės žinučių apie akcijas degtinei, alui ir vynui, o ir pačiose parduotuvėse akcijos alkoholiui į akis nebelįs.

"Absurdas!" – pasigirdo pasipiktinimų viešoje erdvėje, o Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ėmė virkauti, kad ir taip kainai jautrūs Lietuvos vartotojai bus priversti alkoholiui išleisti daugiau pinigų, nes nežinos, kurioje parduotuvėje taikomos nuolaidos. "Alkoholis yra žmonių vartojimo krepšelio dalis", – priminė verslininkų atstovas, arba, kitaip tariant, negerti neįmanoma.

Prieš gerus metus vargšės degalinių karalienės stovėjo su plakatais rankose, kad tik šiukštu nebūtų uždrausta prekiauti alkoholiu degalinėse. Nuo sausio draudimas įsigaliojo, bet dėl to nė vienas ištroškęs nenumirė.

Lietuvai siūloma lygiuotis į Skandinavijos šalis, kur draudžiama alkoholio reklama, alkoholiniais gėrimais prekiaujama tik specializuotose parduotuvės, o įsigyti jo galima tik sulaukus 20 metų. Atrodo, dėl tokių ribojimų Skandinavijos šalių žmonės irgi nekrenta kaip žuvys be vandens.

Lietuviai mėgsta laidyti juokelius apie juodai geriančius suomius ar rusus, tačiau statistika negailestinga: Lietuva pasaulyje pirmauja pagal išgeriamo alkoholio kiekį – per metus vienam žmogui tenka apie 14 litrų alkoholio. Be to, statistika nefiksuoja šešėlinio alkoholio suvartojimo, tad apie tikruosius litrus vienai gerklei galima tik paspėlioti.

Kai girtas vairuotojas sutraiško iš mokyklos einantį vaiką ar padauginęs lėbautojas nuduria policininką, Lietuva suūžia panašiai kaip prakalbus apie alkoholio ribojimą.

Dėl neseniai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų uostamiesčio savivaldybė turės mažiau galios draudžiant bei leidžiant prekiauti alkoholiu. Todėl ketvirtadienį posėdžiavę Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai nusprendė kreiptis į aukštesnes institucijas.

Pokyčiai susilpnino galias

Iki šiol Klaipėdos savivaldybės tarybai buvo leidžiama nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką, o įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams miestas šią teisę prarado ir nustatyta, kad licencijų išdavimo savivaldybėse veiksmus koordinuoja ir jų stebėseną atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Iki įsigaliojo minėto įstatymo pakeitimai uostamiesčio savivaldybė buvo nustačiusi ir tai, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų arčiau kaip 50 m atstumu.

O tais atvejais, kai verslininkai veiklą vykdyti norėjo arčiau nei numatytas atstumas tam buvo privalomas raštiškas minėtų įstaigų ir religinių bendruomenių sutikimas.

Pagal pasikeitusią tvarką, savivaldybė minėtą atstumą galės nustatyti tik gavusi minėtų įstaigų ar bendruomenių prašymą bei įvertinusi pateiktus argumentus.

Nepritarti negalėjo

Taigi, nuo šiol miestas prekybą alkoholiu galės kontroliuoti tik atskirais atvejais, o ne pagal vieningą sistemą. Jeigu įstaigos iš anksto nepateiks prašymo, jog būtų nustatytas toks atstumas, prekiautojai alkoholiu galės įsikurti tokiu atstumu, kokiu panorės.

Dėl praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusių minėtų teisės aktų pakeitimų ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės tarybos nariams teko koreguoti anksčiau jos pačios patvirtintą prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką.

Kadangi šalies įstatymai turi didesnę galią nei savivaldybės tarybos sprendimai, politikai neturėjo kitos išeities kaip tik pritarti minėtiems pokyčiams. Antraip miestui grėstų teisminiai ginčai su įstatymų leidėjais.

Pritarė, bet netylės

Vis dėlto, svarstant klausimą dėl minėto atstumo nustatymo kilo ilga diskusija ir sprendimą pavyko priimti tik po atskiro politikų pasitarimo.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pastebėjo, kad minėti teisės aktų pokyčiai mažina savivaldybės ir bendruomenių teises apsispręsti kur ir kada nepageidaujama prekyba alkoholiniais gėrimais.

Nors politikai ir pritarė tokiems pakeitimams, tačiau nusprendė kreiptis į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę ir bandys atkreipti jų dėmesį į tai, kad minėti pakeitimai užgniaužia savivaldybės ir gyventojų bendruomenių teises.

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad neatmetama, jog šie pokyčiai ilgam neužsibus, nes Vilniuje jau imta kalbėti apie sprendimo teisės dėl leidimo prekiauti alkoholiu grąžinimą savivaldybėms.

„Kolegos, nesiparinkime. Nebūkime šventesni už patį popiežių“, – pastebėjo politikas ir ragino pritarti pokyčiams bei įstatymų leidėjus savivaldybės kreipimusi paraginti greičiau sustyguoti diskusijas keliančias teisės akto naujoves.

Draudimai problemos neišspręs

Tarybos narys Vygantas Vareikis siūlė nepasiduoti iš sostinės atkeliaujantiems pokyčiams, mat jie esą pastebimai pablogintų šiuo metu ir taip pakankamai įtempta prekybos alkoholiu situaciją.

Politikas Valdemaras Anužis pastebėjo, kad įstatymo pokyčiai, kai atstumo nustatymą lems tik greta esančios įstaigos vadovo kreipimasis į savivaldybę, neatmetama, atvers kelią korupcijai.

Tiesa, būta ir tokių, kurie minėtus pakeitimus gynė. Tarybos narė Nina Puteikienė pastebėjo, kad įsigalioję pakeitimai išlaisvina savivaldybę ir bendruomenes motyvuotai nustatyti prekybos alkoholiu atstumą nuo įstaigų teritorijos. Ir esą tik nuo savivaldybės administracijos ir įstaigų atstovų priklausys ar prekybą alkoholiu bus galima pažaboti.

Tarybos narys Vytautas Čepas abejojo, kad alkoholizmo problemos atsisakyti padės ne draudimai, o gyventojų švietimas nuo pat mažumės.

„Galvodami, kad draudimais išspręsime problemas – tas pats, kas atsispyrus nuo batuto pasiekti mėnulį“, – palygino V.Čepas.

Ragins nustatyti atstumus

Ketvirtadienį posėdžiavę politikai pritarė N.Puteikienės siūlymui įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių informuoti apie šį įsigaliojusį sprendimą ir paraginti sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų vadovus pateikti prašymus, kad būtų nustatytas atstumas iki įstaigas, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiu.

Tiesa, Klaipėdos savivaldybės

Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė pastebėjo, kad informacija apie įstatymo pakeitimus buvo perduota minėtų įstaigų atstovams bei skelbta viešojoje erdvėje, tačiau gautas tik vieno lopšelio-darželio prašymas įvertinti šiuo metu jau greta įstaigos įsikūrusius prekybininkus.

„Kaip paaiškėjo – problema buvo dėl tvoros. Nes asmenys ją perlipdavo ir ten būdavo“, – pastebėjo skyriaus vedėja.