Vilniaus g. ir Laisvės al.

Penktadienio rytą Laisvės alėjoje nusidrieks 600 amatininkų, ūkininkų, prekybininkų stalų ir palapinių. Mugė vyks ir į Vilniaus gatvėje.

„Į mugę – ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, pasižmonėti, prisiragauti, sužinoti, smagiai praleisti laiką“, – sakė konkursą organizuoti šią mugę laimėjusios įmonės „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.

Šiemet dėmesys bus sukoncentruotas į tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą.

Senųjų amatų puoselėtojai, tautinio paveldo ir tautodailės meistrai įsikurs jiems skirtoje erdvėje arčiau fontano. Ten tris dienas vyks įvairios demonstracijos, edukacijos. Savo veiklą ir darbo specifiką pristatys kalviai, juostų audėjai, pynėjai iš vytelių, juvelyrai ir kt. Dalis amatininkų dirbinių bus ir Vilniaus gatvėje.

„Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo, nes tapo komercinėmis prekių prasme. Lietuvos mugių lankytojai vis dar gali grožėtis ir įsigyti tradicinių gaminių, kuriuos pagamina liaudies meistrai, laikydamiesi tradicijų ir papročių. Mugėse jie net ir rengiasi pagal savo atstovaujamą amatą ir laikotarpį, naudojasi ir senaisiais įrankiais“, – kalbėjo D. Straigis.

Nuo E. Ožeškienės gatvės iki Maironio gatvėje esančio savivaldybės pastato drieksis maisto zona. Joje – ir tautinis kulinarinis paveldas. Atkarpa nuo Maironio gatvės iki Miesto sodo atiduota asociacijai „Meistrų kūrėjų respublika“. Kiti amatininkai – drabužių, aksesuarų, rankų darbo kosmetikos, suvenyrų, interjero puošmenų ir kitokių įdomybių gamintojai, šurmuliuos iki Soboro, jų rasite ir Vilniaus gatvėje.

Mugėje dalyvaus ir visas būrys Latvijos meistrų, jie taip pat pristatys savo tradicinius gaminius ir savo ūkiuose sukurtus patiekalus. Net iš Zakopanės atvyksta sūrių meistrai, tradicinių riestainių kepėjai.

Sodinukų ieškokite ūkio zonoje, kuriai skirta vieta prie A. Mickevičiaus gatvės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Populiariausia – duona

„Nežinau, kas tai lemia, bet populiariausi yra duonos gaminiai. Sekmadienio rytą duonos jau sunkiai begausi – viskas išperkama penktadienį ir šeštadienį“, – perspėjo D. Straigis, paraginęs nepamiršti, kad mugė – vieta, kurioje galima ir būtina derėtis.

Nepraleiskite progos ne tik paganyti akis po pasiūlos margumyną, bet ir išragauti įvairius produktus. „Visi vaišina, noriai dalijasi patarimais, receptais, kas su kuo skaniausia. Pasakoja, kaip gamina, kaip sekasi“, – apie mugės atmosferą kalbėjo D. Straigis.

Niekada neragavote sūrio su įdomesniais priedais ar kumpio, rūkyto pagal specialų receptą? Puiki proga išbandyti. Jei patiks, ir įsigyti.

Kvapams pažadinus skrandį bus galima vietoje suvalgyti šilto maisto. „Veiks šešios tradicinių lietuviškų patiekalų virtuvės, kuriose bus verdama, kepama, troškinama“, – anonsavo pašnekovas.

Į mugę suvažiuoja išradingieji mažieji alaus, giros gamintojai iš visos Lietuvos ir iš toliau. „Parduotuvėse tokių gaminių negautum. Kur daugiau pamatysi tradicinio amato?“ – retoriškai klausė D. Straigis.

Mugės renginių programos dalis – „Lietuvos tradicinė virtuvė“. Mugėje dalyvaujančios maitinimo įstaigos pristatys Lietuvos regionų patiekalus, o lankytojai išrinks patį skaniausią, įdomiausią patiekalą ir labiausiai patikusią virtuvę, balsuodami socialiniuose tinkluose.

Kultūrinė programa

Kokia mugė be muzikos? Penktadienį ir šeštadienį 11–20 val. prie Dramos teatro, Centrinio pašto, S. Daukanto gatvėje, prie fontano, prie „Romuvos“ kino teatro vyks gatvės muzikantų, folkloro ansamblių, muzikos grupių pasirodymai.

Penktadienį 17 val. nugriaudės mugės atidarymo koncertas, kuriame – visiškai skirtingų žanrų muzika. Toną renginiui užduos populiariosios muzikos atlikėja Vytautė Tamutytė, senosios muzikos grupė „Hansanova“ ir rokeriai „Mėnulio fazė“. Primename, kad scena iškils prie Miesto sodo.

Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo.

Šeštadienio rytą pradės vaikų ir jaunimo solistai ir ansambliai. Po pietų scena bus užleista bendruomenių kolektyvams, chorams, vokaliniams ansambliams. Į vakarą – liaudiška muzika atliekama Kauno folkloro ansamblių, o vakarą užbaigs liaudiška vakaronė. Ji įtrauks ir pajudėti nusiteikusius šventės žiūrovus. Norintys bus pamokyti šokių, jau mokantys galės trepsėti su patyrusiais šokėjais. Prie scenos šeštadienį nuo 12 val. vyks burbulų pūtimo akcija. Prisijungti ir pūsti burbulus kviečiami visi mažieji su tėveliais.

Šeštadienį tarp pasirodymų scenoje vyks Tautinio ir kulinarinio paveldo meistrų, kitų mugės dalyvių prisistatymai, drabužių, amatų demonstravimas.

Savanoriška organizacija „Chillin’ street“, burianti jaunimą, organizuojanti jiems veiklas, užsiėmimus, pasirūpins įvairiomis kitomis veiklomis. Jų ieškokite greta Kauno m. savivaldybės, šalia Vytauto paminklo.

„Pas mus atvykęs jaunimas galės pažaisti krepšinį, išmokti taisyklingai lenkti ranką, pasidaryti apyrankę, laikiną tatuiruotę, sukurti palinkėjimą mamai artėjančios Mamos dienos proga, padaužyti bokso kriaušę ar pavažinėti riedlentėmis. Viskas bus nemokamai, o už išbandytas minėtas veiklas skirsim prizus, nes mums nesvarbu, kad jūs nemokate važiuoti riedžiu ar lenkti rankos, mums svarbu, kad jūs įveiksite save ir pabandysite“, – teigė „Chillin’ street“ veiklų koordinatorė Lėja Snapkauskaitė.

Sekmadienis – Vaikų muzikos diena, skirta jaunųjų atlikėjų pasirodymams scenoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paukščių paroda

Vaikams ir ne tik skirta naminių paukščių paroda. Laisvės alėjoje giedos gaidžiai, girgsės žąsys. Čia bus galima pajodinėti poniais.

Mugės metu labdaros organizacijos vykdys lėšų rinkimo akcijas Ukrainai. Dalyvauti ketina net trys pelno nesiekiančios įmonės, ketinančios nustebinti ukrainiečių sukurtais suvenyrais, pažintinėmis veiklomis, tradiciniais patiekalais.

Greta Miesto sodo tarptautinio projekto CreArt 3.0 partnerio Kaune VšĮ „Artkomas“ palapinėje vyks keramikos, ebru, juvelyrikos ir kitų veiklų edukaciniai užsiėmimai, kūrybinio mąstymo ir bendradarbiavimo dirbtuvės „Pasaulį kuriame kartu!“.

Mugėje savo gaminius pristatys ir nemažai senjorų bei jaunimo. Renginys tęsis iki sekmadienio 18 val. „Paskutinės valandos – geriausios derėtis. Šis džemperis įsigytas nusiderėjus mugėje“, – pastebėjo mugės kultūrinės dalies vadovė Ona Peičiūtė.

Tvarkymas ir transportas

Organizatoriai kauniečių ir miesto svečių atsiprašo dėl nepatogumų, nes dėl mugės bus uždarytos dvi Laisvės alėją kertančios gatvės: Maironio ir A. Mickevičiaus gatvė nuo Kęstučio iki K. Donelaičio.

„Prašome automobilius palikti namie ir atvykti viešuoju transportu“, – skatino D. Straigis.

Mugės organizatoriai atkreipia dėmesį, kad sunkiausia su Laisvės alėjos dangos apsauga ir priežiūra. Po renginio paprastai lieka įvairių dėmių, nes šiurkšti danga labai tepli. Bet po renginio grindinys bus atidžiai apžiūrėtas ir kuo greičiausiai profesionaliai išvalytas.

Vis dar tęsiantis karui Ukrainoje, mugėje gausiai renkama parama humanitarinei ir karinei pagalbai.

Dalyvių gausa ir liaudies dainų motyvai

Penktadienį Kaziuko mugė tradiciškai pradėta Šv. Kazimiero ir mugės dalyvių eisena nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros, kur atidarymo renginyje grojusios lietuvių liaudies muzikos kapelos „Ratilai“, „Vydraga“, postfolkloro grupė „Robaksai“ kvietė aikštėje gausiai susirinkusius mugės lankytojus įsitraukti į žaidimus bei tradicinius šokius.

Minint Dainų šventės šimtmetį, lankytojai į mugę kviečiami dainos „Eisva mudu abudu“ motyvais, tapusiais šiųmečio renginio tema.

Kaip skelbė Vilniaus miesto savivaldybė, šiemet mugėje dalyvauja daugiau nei 800 dalyvių, prekiaujančių ne maisto prekėmis, ir daugiau nei 400, siūlančių maisto gaminius. Visoje mugės teritorijoje veikia 13 lauko kavinių, o sudėjus visus prekybininkų paviljonus senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei 4,5 km eilė.

Mugė driekiasi per visą Gedimino prospektą – nuo Žvėryno tilto, kur atėjusiuosius sveikina fraze „Tikimės, krepšiai gėrybių pilni ir kitąmet vėl susitiksime Kaziuko šurmuly“, iki pat Užupio, kol užsibaigia Maironio ir Rusų gatvių sankirtoje.

Prekybininkai siūlo tiek maisto prekes, pavyzdžiui, sūrio, duonos gaminius, čia pat Lukiškių aikštėje išrūkytos žuvies bei krosnyje keptos mėsos, natūralaus medaus, rankų darbo saldumynų, meduolių, natūralių sulčių ar giros, tiek namų apyvokos prekių ir rankdarbių iš medžio, vilnos, žalvario, o gausiai susirinkę ūkininkai jau siūlo ir lietuviškų daržovių.

„Kainų smarkiai tikrai nekėlėm, sakyčiau, išlieka panašiam lygyje jos kaip ir kasmet (...) Jau matom, kad labai populiarūs agurkai, nors auginti šiltnamyje, bet lietuviški, tai žmones turbūt traukia“, – Eltai pasakojo ūkininkas Arūnas, atvykęs iš Anykščių rajono.

Mugėje išalkusiems siūlomas ir gausus lauko maisto pasirinkimas. Lukiškių aikštėje stovinčiose palapinėse sriubos galima suvalgyti ir už 5 eurus, o karštas patiekalas, pavyzdžiui, porcija šašlyko ar dešrelių su raugintais kopūstais kainuoja šiek tiek virš 10 eurų.

Tačiau eilėje stovintys žmonės kainomis nesiskundžia.

„Manau normali kaina, vis tiek šventė, o čia karštas (patiekalas – ELTA), tuo labiau, ant grotelių iš karto kepa, tai kaip ir tokia tradicija jau mugės mūsų tapusi taip pavalgyti, tikrai smagu“, – pasakojo su dukra prie lauko maisto palapinės eilėje laukianti vilnietė Rūta.

Įsigyti mugėje galima ir pavasario simboliu tapusių verbų, jų kaina pagal dydį svyruoja nuo 5–7 iki 15 eurų.

„Labai noriai žmonės ima, sakyčiau, net ir didesnes verbas, o ir šiaip ir „kačiukų“ perka, tai su tokiu oru, manau, ir visą savaitgalį žmonės pirks gerai“, – teigė Gedimino prospekte verbomis prekiaujanti Indrė.

Nors penktadienis – tik pirma mugės diena, pavasariškas oras sutraukė minias lankytojų, tarp kurių – ir daugybė užsieniečių.

„Mums labai patinka Vilnius, čia atvykome po savo vestuvių ir dabar turime tradiciją čia atvažiuoti (...) Gražus miestas, nežinojome, kad šiandien čia vyksta šventė, bet oras labai gražus, labai smagu čia būti“, – džiaugėsi mugėje Hana ir Klausas, pora iš Vokietijos.

Nenutrūkstanti parama Ukrainai

Mugė sutraukia ne tik gausų skaičių prekybininkų, tačiau ir nevyriausybinių organizacijų, renkančių aukas Ukrainos kariams ir pabėgėliams.

„Labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti (...) Labai gera nuotaika, nes padedam savo kariams ir tai geras jausmas“, – džiugiomis nuotaikomis dalijosi lietuviškai jau gerai kalbanti ukrainietė Olena, pardavinėjanti rankdarbiu su Ukrainos atributika ir renkanti paramą frontui.

Aukas renka tiek didelės organizacijos kaip „Stiprūs kartu“, kurie sekmadienį 12.30 organizuos ir paramos aukcioną Katedros aikštėje, tiek mažesni fondai.

Aukoti už laisvę kovojantiems ukrainiečiams skatina ir iškabinto Ukrainos vėliavos, mugėje vaikštantys savanoriai.

Eismo ribojimai ir viešojo transporto pokyčiai

Kaip skelbia sostinės savivaldybė, atsižvelgus į su eismo ribojimais susijusius iššūkius, šiemet nuspręsta Kaziuko mugės prekybos neorganizuoti Pilies ir Didžiojoje gatvėse bei Rotušės aikštėje.

Nuo kovo 9 d. 8 val. iki kovo 11 d. 4 val. bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyse nuo Vilniaus iki J. Tumo-Vaižganto gatvės ir nuo J. Tumo-Vaižganto iki A. Goštauto gatvės, išskyrus viešąjį transportą.

Viešojo transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėse draudžiamas nuo kovo 7 d. 24 val. iki kovo 11 d. 5 val. Atitinkamai nurodytu laikotarpiu keisis 10, 11, 33, 89 autobusų maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Dėl Kaziuko mugės metu išaugsiančio pėsčiųjų srauto bei intensyvesnio lengvųjų automobilių eismo centrinėse miesto gatvėse, papildomai koreguosis 2, 3, 6, 12, 20 maršrutų troleibusų ir 1G, 53 maršrutų autobusų eismo tvarkaraščiai.

Kovo 8 d. 14–15 val. Kaziuko mugės dalyvių eisenos metu galimi maršrutų, kurių trasos kerta Gedimino prospektą – 1G, 3G, 10, 11, 22, 53, 73, 88 autobusų ir 2, 3, 4, 6, 10, 12, 17, 20 troleibusų maršrutų nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių.

Pavasario dvasią sostinės gyventojus bei miesto svečius pajusti Kaziuko mugė kvies kovo 8–10 dienomis.

Mugė prasidės teatralizuotomis Šv. Kazimiero eitynėmis nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės, kur 15 val. bus vyks oficialus jos atidarymas ir bus pristatytas pagrindinis šių metų akcentas – dešimties metrų aukštį siekianti meninė instaliacija „700 verbų“.

Anot mugės organizatorių atstovo Renaldo Gražio, šia instaliacija simboliškai siekiama įprasminti ne tik Vilniaus jubiliejų, bet ir prisidėti prie paramos iniciatyvų, skirtų Ukrainai palaikyti.

„Senovėje tikėta, kad į verbas supinti anksti pavasarį išsprogę augalai saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros. Sekmadienį, nuo 11 val., šią meninę instaliaciją puošiančios verbos bus dalinamos mugės lankytojams, kad jų namai, o drauge ir visas kraštas būtų apsaugoti nuo nelaimes skleidžiančių „graužikų“, – teigė R. Gražys.

Per paramos aukcioną bus galima įsigyti ir 30 specialiai sukurtų verbų su žinomų Lietuvos visuomenės atstovų palinkėjimais. Surinktos lėšos bus skiriamos paramos fondui „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“.

Kaziuko mugėje šiemet įsikurs ir ukrainiečių amatininkų miestelis.

Šeštadienį Rotušės menėje bus kuriama meduoliais kvepianti „Vaikų Kaziuko“ pasaka.

Be koncertų Katedros aikštėje ir Vilniaus rotušės menėje, visą savaitgalį senamiesčio gatvėse šventinę nuotaiką kurs mobilūs folkloro ansambliai, gatvės artistų pasirodymai.

Anot organizatorių, šiais metais Kaziuko mugėje savo gaminius pristatys kiek daugiau nei 500 kūrėjų ir 400 maisto gamintojų. Visoje mugės teritorijoje veiks 15 lauko kavinių.

Sudėjus visus prekybininkų paviljonus vieną po kito, senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei keturių kilometrų eilė.

Amatininkai ir tautodailininkai skaičiuoja

Mugės išvakarėse BNS kalbinti prekybininkai abejojo, ar jų apyvartos šiemet bus didesnės nei pernai. Vieni teigė kelsiantys kainas, kiti žadėjo dar pasidairyti, kiek prašys konkurentai, o jau tada spręsti, ar saviškes koreguoti.  

Šaukštus, menteles, baldus ir kitus medinius gaminius Kaziuko mugėse nuo 2007 metų siūlantis Giedrius Mačiuitis iš Plungės įsitikinęs, kad prekyba šiemet bus gera, kadangi ir žmonių nuotaikos geresnės negu pernai: „Ukraina atsilaikė, ir žmonių nuotaikos kitokios“.

Pagal pinigus gal panašiai surinksime, bet pagal gaminių kiekį parduosime mažiau. Jeigu 20 proc. ir uždirbsime mažiau, būsiu patenkintas.

Tačiau šeimos įmonės „Kampelis“ atstovas neslėpė, jog šio savaitgalio mugė, į kurią jis atvyks su 1,5–2 tonomis gaminių, gali būti šiek tiek prastesnė nei pernykštė. Tuomet ji buvo „auksinė“, nes pasiekta rekordinė apyvarta.   

„Pagal pinigus gal panašiai surinksime, bet pagal gaminių kiekį parduosime mažiau. Jeigu 20 proc. ir uždirbsime mažiau, būsiu patenkintas. Svarbu, kad gera žmonių nuotaika būtų, o vienas kitas euras ar šen, ar ten...“ – svarstė medžio gaminių meistras.

Jis tvirtino, kad per metus su savo produkcija prekiauja 22–25 mugėse ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.  

Pasak G. Mačiuičio, jo dirbiniai šiemet kainuos 10–15 proc. brangiau nei pernai. 

Puodynių, ąsočių, įvairių dydžių dubenėlių ir lėkščių iš molio atvešianti Asta Pigulevičienė iš Kuršėnų BNS teigė neprognozuojanti, kokia bus prekyba Kaziuko mugėje, nes pernykštė „buvo gera“ – ji, kaip ir kolegos, sutinka, kad po pandemijos žmonės buvo „visko išsiilgę“. Moteris žadėjo bandyti prekiauti pernykštėmis kainomis.

„Žiūrėsime, kaip seksis. Mūsų produkcija nėra pirmo būtinumo“, – tvirtino keramikė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak A. Piguliavičienės, medžiagos gaminiams brango tris-keturis kartus, todėl norisi, kad „atsipirktų išlaidos ir dar kažkiek liktų“.

„Šiemet teks daugiau parduoti, nes daugiau išlaidų – vien viešbučiai, tos pačios pigiausios mūsų nakvynės, pabrangę vos ne 100 procentų. Dar kuro sąnaudos, sveikatos draudimas, „Sodros“ įmokos“, – pridūrė ji ir pokalbio pabaigoje jau neatmetė galimybės didinti kainas.  

Šiemet teks daugiau parduoti, nes daugiau išlaidų – vien viešbučiai, tos pačios pigiausios mūsų nakvynės, pabrangę vos ne 100 procentų.

Rankų darbo žvakes iš vaško siūlanti Daiva Juodagalvienė iš Anykščių pokalbiui su BNS atsitraukusi nuo Velykų margučių liejimo sakė į Kaziuko mugę šiemet, kaip ir pernai, nevyksianti – per brangu.

„Vien už vietą kelis šimtus mokėti... Tada man reikia labai daug žvakučių parduoti, bent 500 eurų uždirbti, o mano yra smulkios, neatsiperka. Labai gaila, kad negaliu važiuoti. Turiu ir palapinę nusipirkusi. Nebent su kažkuo kooperuotis“, – tvirtino D. Juodagalvienė. 

Iki pandemijos aktyviai verbomis mugėje prekiavusi 67-erių Karolyna Markevič BNS apgailestavo, kad dėl šeimyninių aplinkybių buvo priversta atsisakyti verbų rišimo.

„Iš šios veiklos pajamos sudarydavo didelę dalį šeimos pajamų. Bet apdegus namui, sodybą pardavėme ir nebeturiu greito priėjimo prie visokių žolelių, smilgų, neturiu, kur jų laikyti“, – tvirtino verbų rišėja.

Pasak jos, interneto platybėse radę jos telefoną verbų ieškantys žmonės dar  paskambina – nori užsisakyti.

„Suspaudžia tada širdį, bet atlėgsta pagalvojus, kad verba išlieka Kaziuko mugės svarbiausiu akcentu, kad jų dar ieškoma“, – kalbėjo moteris.       

Mugei internetinėje erdvėje nepatiko

Svetainės craftson.lt (arba kaziukomuge.lt) savininkai abejojo virtualios prekybos aktyvumu, nes ji vos vos ruseno ir pernai. 2021-aisiais ši svetainė neoficialiai vadinta internetine Kaziuko muge, nes dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta tradicinė Kaziuko mugė.

Virtualioje erdvėje atidaryta prekyvietė tebeveikia, bet, kaip sako, vienas šio projekto iniciatorių R. Gražys, joje prekyba išsikvėpusi.

„Toks dalykas, koks buvo 2021 metais, šiemet tikrai nenutiks. Šių metų prekybos prognozė tokia pati, kaip buvo ir 2022 metais“, – BNS teigė R. Gražys.

Pasak jo, užpernai kovą sulaukta 1722 užsakymų, parduotos 3407 prekės, o pernai kovą – atitinkamai – 88 ir 148. Per visus 2021 metus gauti 2872 užsakymų, įsigytos 2094 prekės, o pernai atitinkamai – 1011 ir 1516.

Kalėdos svetainėje įsikūrusių parduotuvių prekybos irgi neišjudino – 2021 metų lapkritį–gruodį registruoti 450 užsakymai ir įsigytos 530 prekės, o pernai tais pačiais mėnesiais 312 užsakymais nusipirktos 449 prekės. 

Dauguma parduotuvių iš platformos nepasitraukė, liko net ir tos, kurios taip ir nesulaukė nė vieno pirkėjo.  

Iš viso platformoje buvo įsikūrę maždaug 250 amatininkų, dabar jų liko 212, maždaug pusė sulaukė klientų.

Iki šių metų kovo per visą svetainės gyvavimą prekybininkai sulaukė 5,1 tūkst. užsakymų. Kiekvieną mėnesį sandorius sudaro vidutiniškai 30–50 pardavėjų.

„Kai platforma buvo tik paleidžiama, buvo labai labai didelis susidomėjimo srautas. Tas savaitgalis buvo daugeliui tikrai sėkmingas ir viršijo lūkesčius, kažkas sakė, kad suprekiavo tiek, kiek tikroje Kaziuko mugėje“, – teigė R. Gražys.

Pasak D. Juodagalvienės, 2021 metais pradėjusi veikti platforma buvo labai naudinga, o pernai, kai mugė jau vyko gyvai, pirkimų internetinėje parduotuvėje beveik nebuvo.

„Pernai gal du ar tris užsakymus turėjau“, – apgailestavo ji. 

Tačiau internetinio Kaziuko mugės prekystalio R. Gražys neketina nukraustyti ir platformos nenaikins.

„Vystyti projektą norėtųsi ir planuojame, kol kas nėra tik laiko ir investicijų“,  – BNS teigė R. Gražys.

Kaziuko mugė Vilniuje vyksta kelis šimtus metų. Spėjama, kad jos ištakos siekia 1604 metus, kai vilniečių eitynės pasitiko iš Romos atvežtą popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą.

Tradicija tapusi mugė balandžio 21-23 dienomis vyks Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje, iki požeminės perėjos.

„Nuo penktadienio iki sekmadienio truksiantis renginys siūlys  kultūrines ir edukacines veiklas, taip pat leis įsigyti akiai, širdžiai ar gomuriui malonių  pirkinių“, – teigia savivaldybė.

Dėl teisės tapti mugės organizatoriais varžėsi du dalyviai. Konkursą laimėjusi įmonė „Sukurta LT“ jau organizavo devynias pavasario ir rudens muges Kaune.

„Ši mugė labai laukiama ir lankoma miestiečių, mėgstama prekeivių ir asocijuojasi su pavasario pradžia. Į renginį atvyksta dalyviai iš tolimiausių Lietuvos pakraščių, kaimyninių šalių su gausybe per žiemą sukurtų gaminių bei dirbinių, maisto produktų ar kitokių įdomybių“, – savivaldybės pranešime cituojami organizatoriai.

Dalyvauti mugėje kviečiami menininkai, amatininkai, kūrėjai, meistrai, ūkininkai ir kiti asmenys prekiaujantys pačių sukurtais nemasinės gamybos, tautodailės, dailiųjų amatų dirbiniais, žemės ūkio ir maisto produktais, etninio materialiojo paveldo gaminiais.

Organizatoriai ragina prisijungti visus rengiančius pristatymus, amatų demonstracijas, kulinarinio paveldo degustacijas, supažindinančias su įvairiausių patiekalų gamybos būdais. Šventės metu veiks ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Šiais metais išskirtinis dėmesys skiriamas ir bendruomenėms. 2022-aisiais Kauno miesto bei rajono seniūnijos, bendruomenės dalyvavo kultūros sostinės renginiuose, rengė pasirodymus ar koncertus. Organizatoriai tikisi, kad ir šiais metais jos aktyviai prisijungs prie Pavasario mugės. 

Be to, renginio metu vyks kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės vaikams bei suaugusiems. Tad prisijungti kviečiamos neformalaus užimtumo studijos, būreliai. Dar geresnei nuotaikai kurti, laukiami gatvės muzikantai bei atlikėjai.

Kaip pranešė organizatoriai, visą savaitgalį truksiančioje mugėje dalyvaus 800 amatininkų ir prekeivių, solidarizuojantis su Rusijos užpulta Ukraina bus rengiami amatininkų darbų aukcionai, o surinktos lėšos pervedamos vienam iš paramos Ukrainai fondų.

„Kaip pavasarį grįžta paukščiai, taip po priverstinių atostogų į sostinės gatves vėl žengia Kaziukas. Net neabejojame, kad apie šį sugrįžimą ateityje dar ne kartą išgirsime, juk nei istorikai, nei etnografai nepamena, kad šimtmečius gyvuojanti Kaziuko mugė būtų nutrūkusi. Džiaugiamės šiandien vėl galėdami atverti senamiesčio gatves mugei“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Tradiciškai Gedimino prospekto pradžioje savo rankdarbius pristatys Lietuvos tautinio paveldo atstovai, ties Vinco Kudirkos aikšte įsikurs autoriai, prekiaujantys pernai pradėjusioje veikti internetinėje Kaziuko mugės prekyvietėje www.craftson.lt, pristatančioje daugiau nei 230 Lietuvos autorių dirbinius.

„Panašu, kad metų pertrauka ir priverstinis užsidarymas namuose žmonėms leido atrasti naujų talentų ar atgaivinti pamirštus kūrybinius pomėgius. Šiais metais į Kaziuko mugę užsiregistravo daugiau nei 100 naujų autorių ir gamintojų“, – sako vienas iš mugės organizatorių Renaldas Gražys.

Kaziuko mugės tradicija kilo iš šventojo karalaičio Kazimiero procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Ji vyksta kasmet, artimiausią savaitgalį iki Šv. Kazimiero dienos, kovo 4-osios.

Dvi dienas amatininkai bei amatų rekonstruktoriai pristatys per dvidešimt amatų, vyks edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, riterių ir muzikinių kolektyvų pasirodymai, pranešė Trakų istorijos muziejus.

Šiemet renginiuose laukiama daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Anot pranešimo, Trakų pilyje atgaivintoje senojoje spaustuvėje bei raštinėje skriptoriume bus galima susipažinti su senosiomis rankų darbo popieriaus gamybos, spausdinimo mechaniniu presu technikomis, įsigyti raštą, skirtą tik šiam renginiui ir antspauduotą personaliniu smalkos antspaudu.

Naudojant senąsias istorines knygrišystės technologijas, priemones ir įrankius, bus įrišama knyga pagal Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių bei Trakų pilies teismo aktų rankraščius.

Taip pat bus mokoma vitražo kūrimo pagrindų, šiaudinių sodų rišimo, gorčių bei senovinių avilių pynimo ir kitų amatų meistrystės paslapčių.

Renginio dalyviams koncertuos muzikantai iš Čekijos, Nyderlandų, Lietuvos.

Viduramžių kovas bei ginkluotę pristatys senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“.

Renginio svečiai bus kviečiami išbandyti žaidimus, konkursus bei pramogas vaikams, nusikaldinti monetą, paragauti įvairių skanėstų ar įsigyti suvenyrų atminčiai.

Šventės metu bus galima apžiūrėti Salos pilies ekspozicijas ir lituanistinės sidabrakalystės parodą „Argentea Littera“.

Vargas dėl pigių batų

"Avalynės taisykloje jaučiame ne tik sumažėjusį klientų srautą, bet ir suprastėjusią taisyti atnešamos avalynės kokybę. Žmonės perka pigius batus, kurių vėliau ne tik nebeįmanoma, bet ir nebeverta taisyti", – atkreipia dėmesį Kaune, Laisvės alėjoje, esančios "Tauro" avalynės parduotuvės pardavėja Regina Virvičienė.

Čia veikia ir galanterijos bei avalynės taisykla. Kartu su siuvėjais bei batsiuviais besidarbuojanti R.Virvičienė turi jau 30 darbo metų patirtį, todėl puikiai išmano šią sritį.

Regina Virvičienė

Taisykloje pastebimas metų laikų sezoniškumas. Rudenį, vos tik daugiau pradėjus lyti, padaugėja klientų, nešinų batais, kurių padai atsiklijavę nuo drėgmės. Dažniausi taisyklos klientai – vidutinio amžiaus kauniečiai, kurių ir tėvai čia lankydavosi.

Mieste avalynės taisyklų mažėja, tačiau batsiuviai savo amato neišsižada. "Džiaugiamės jais, didžiulę patirtį sukaupę amatininkai kokybiškai ir kūrybiškai atlieka savo darbą", – giria savo kolegas R.Virvičienė.

Kūrybos šiame darbe išties daug. Pastaraisiais metais avalynės meistrai jaučia kedų madą. "Dingsta klasikiniai batai, jų vietą užima "padanginė" avalynė (aut. past. batas, kurio padas yra išlietas, dažnai būna guminis), kurią taisant kartais tenka rimtai sukti galvą, kaip atnaujinti", – šypsosi priėmėja.

O štai į taisyklą užsukusiai senjorai Aldonai V. batai tarnauja ilgai. Neabejoja, kad dar tarnaus ir atneštieji. "Pensija nedidelė, negaliu sau leisti pirkti naujų batų", – sakė nuolatinė taisyklos klientė.

Vienkartinės prekės

Galanterijos meistrams taip pat nestinga darbo – į jų rankas atkeliauja rankinės, kuprinės. Dažniausiai reikia pakeisti užtrauktukus, sutvarkyti rankenas.

Dabar ir batai, ir rankinės tarsi vienam kartui gaminamos.

"Viena garbaus amžiaus klientė atnešė gerokai susidėvėjusią odinę rankinę. Sakėme, kad taisyti jos užtrauktuko tikrai neverta. Bet visgi sutaisėme, nes pajutome, kokia jai brangi ši rankinė, – pasakoja kasdienybės vaizdelį R.Virvičienė. – Dažnai pasitaiko, kad klientai būna labai prisirišę prie savo daiktų, jų nenori išmesti, todėl ieško galimybių juos atgaivinti."

Tiesa, tokia galimybė yra tik taisant anksčiau gamintus daiktus. "Dabar ir batai, ir rankinės tarsi vienam kartui gaminamos", – piktinasi pašnekovė ir ragina rinktis kokybiškesnes prekes, taip pristabdant besaikį vartojimą.

Viso gyvenimo profesija

Nors Kaune, Šv.Gertrūdos gatvėje, esančioje laikrodžių taisykloje sumažėjo klientų, tačiau čia dirba net keturi laikrodininkai. Šiame pastate dar prieš karą buvo taisomi laikrodžiai, kauniečiams taisykla gerai žinoma.

"Mūsų meistrai taiso pačius sudėtingiausius mechanizmus, jie sovietiniais laikais turėjo šeštą, pačią aukščiausią, laikrodininko kategoriją", – negaili gerų žodžių kolegoms Raisa Vaitkevičienė ir Irena Aldakauskienė.

Raisa Vaitkevičienė

Vieno iš jų Vytauto Grigonio tėvas buvo laikrodininkas, kuris išmokė savo sūnų šio amato. Kiti žinių sėmėsi iš savo kolegų, jokių specialių mokslų nebaigė. Moterys darbą pradėjo dar sovietiniais laikais, buitinio aptarnavimo centre "Žaibas". Iš pradžių dirbo priėmėjomis, o vėliau ir pačios išmoko taisyti laikrodžius.

"Priežastys, kodėl nyksta ši veikla, yra labai paprastos. Vis daugiau gaminama vienkartinių laikrodžių, kurių neįmanoma pataisyti. Ateina naujovės, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, o daugelis žmonių įprato naudotis išmaniajame telefone esančiu laikrodžiu", – mano I.Albatauskienė.

Laikrodininkė R.Vaitkevičienė pastebi, kad jos anūkai nebenešioja laikrodžio, tačiau pati be jo neišsiverčia. Turi net penkis laikrodžius, kiekvienas iš jų yra skirtas skirtingai progai.

Ir R.Vaitkevičienei, ir I.Albatauskienei labai patinka jų darbas, o ypač – bendrauti su klientais. Moterys kartais jaučiasi tarsi psichologės: tenka ir nuraminti, ir paguosti klientus.

Siuvėjos nesiskundžia

"Klientų nesumažėjo, o jų poreikiai priklauso nuo gyvenamosios vietos, tendencijų, sezono. Manau, kad siuvimo amatas niekada nedings: žmonės nuolat nori atsinaujinti ir būti stilingi, atrodyti tvarkingai. Juk apranga yra viena iš pagrindinių saviraiškos priemonių, kuri akivaizdžiai siunčia informaciją aplinkai", – mano sostinėje esančios siuvyklos "Genc 4/22" įkūrėja Rima Šermukšnienė.

Ji pati nepalaiko greitosios mados ir besaikio vartojimo. Mano, kad sąmoningas vartotojas renkasi ilgaamžišką produktą, pasidomi gaminio sudėtimi.

Siuvėjų mokymo programą baigusi Kamilė Bukauskaitė nesigaili pasirinkusi šį amatą. "Visada trūksta šią sritį išmanančių amatininkų", – tikina šioje siuvykloje įsidarbinusi mergina.

"Gaila, kad kai kurios jaunos merginos, baigusios profesines mokyklas ir atėjusios dirbti, nepamėgsta savo darbo, nerodo pastangų tobulėti. Dauguma kokybiškai savo darbą atliekančių siuvėjų yra vyresnio amžiaus", – konstatuoja R.Šermukšnienė, mananti, kad dėl gerų meistrų stygiaus iškyla ne tik paslaugų, bet ir drabužių kainos.

Juos senamiestyje subūrė „Kauno mugė. Ruduo – 2018“.

„Nuo seniausių laikų mugės idėja buvo ne tik parduoti gaminius, bet ir surengti pasirodymus, pademonstruoti naujas idėjas, išeiti į viešumą ir populiarinti savo veiklas“, – teigė renginio organizatoriai VšĮ „Sukurta LT“.

Dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos mugės dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos palapinių eilės driekiasi Vilniaus, M. Valančiaus g. ir raitosi Rotušės aikštėje.

Šiemet renginio teritorija – mažesnė, bet nuo pasiūlos raibsta akys, nosį kutena vis kitokie viliojantys kvapai. Vienur čia pat prie prekystalio rūkoma žuvis, kitur pasimeti tarp daugybės prieskonių mišinių, ne tik lietuviškų tradicinių, bet ir graikiškų, indiškų gėrybių.

„Kepėm per naktį“, – kviečia prieiti ir paragauti riestainių, kurių maišeliais nukrautas stalas moteris.

Daržovių ir vaisių galima rinktis ir iš šviežių, ir iš marinuotų ar kitaip paruoštų žiemai. Kauno rajono ūkininkės Zitos Rimkienės ūkyje išaugintomis daržovėmis ir prekiaujanti jos dukra Ieva pasakojo, kad populiariausios yra jau paruošti produktai, pavyzdžiui, „Skanėstas žiemai“, pagamintas iš pomidorų, paprikos, morkų, svogūnų, cukinijos, aliejaus ir druskos.

Nuo seniausių laikų mugės idėja buvo ne tik parduoti gaminius, bet ir surengti pasirodymus, pademonstruoti naujas idėjas, išeiti į viešumą ir populiarinti savo veiklas.

Gabija Sakalauskaitė, studijuojanti nanomedžiagų chemiją, prekiavo šeimos ūkyje Ukmergėje išaugintų uogų džemais ir uogienėmis. Populiariausia -–šermukšnių uogienė. Už 330 ml indelį šios uogienės – 4 eurai. Šių metų naujiena – erškėtuogių džemas. Nors prie jo yra daug daugiau darbo – šiose uogose daug kauliukų, jie išimami rankomis, tačiau kaina – ta pati.

Mėsos ir duonos gaminiais domėjosi ir vietiniai, ir svečiai.

„Dviejų vienodų nerasi“, – tikina po įvairias mugės vietas pasklidę medžio, odos, keramikos, vilnos dirbinių, įvairių papuošalų pardavėjai.

Organizatoriai žada visus nustebinti ir muzikos skambesiu, teatro premjeromis, cirko magija, kūrybinėmis dirbtuvėmis. „Nenorime, kad vasaros sezono uždarymo metu veiksmas vyktų tik stacionariose scenose. Teatras ir cirkas bus šalia žiūrovų, kurie galės iš arti pamatyti atlikėjus, pajausti jų emocijas. Juos nustebins šalia jų žygiuojantis kojūkininkas, gyvos skulptūros ar iš niekur pasirodantis iliuzionistas, kuris čia pat atliks triukus su kortomis, renginio lankytojai net gi galės priartėti prie stebuklus kuriančių cirko akrobatų. Nenorime atskirties tarp žiūrovų ir atlikėjų. Norisi, jog žmonės pajaustų, įsitrauktų į vyksiančius renginius, nes jie yra skirti būtent jiems“, – prie mugės prisidėjusios Kauno senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė.

Mugėje speciali zona įrengta ir vaikams. Steigiamojo Seimo aikštėje veikia įspūdingo dydžio „Kakės Makės pramogų parkas“.

Pastarosios dalyvius prašoma atleisti nuo rinkliavos leidimui gauti. Tokį prašymą savivaldybei pateikė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija.

Nurodoma, kad rugpjūčio 26-ąją vyksiantis renginys orientuotas ne į masinę prekybą, o į tradicinių amatų demonstravimą, populiarinimą, tautinio paveldo produktų bei juos gaminančių geriausių krašto meistrų pristatymą, pradedančiųjų, bet liaudies tradicijas tęsiančių meistrų paskatinimą.

Renginių organizatoriai pažymėjo, kad organizuojamoje mugėje bus rekomenduojama demonstruoti savo amatus: audimą, juostų vijimą, medžio drožybą, vytelių pynimą ir kitus.

Pabrėžiama, kad vietinės rinkliavos lengvata sudarytų galimybę į mugę pakviesti pačius nagingiausius krašto meistrus, kulinarinio paveldo gamintojus.

Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą lengvata nebus teikiama tik asmenims ar įmonėms, prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais.

Skaičiuojama, kad pramoninės žvejybos jūroje pradžios šventės "Žvejo jūrmylės" mugėje prekiaus 53 prekeiviai. Tokiu atveju į miesto biudžetą nepatektų 361 euras.

Paprastai miesto taryba atleidžia nuo rinkliavos leidimui gauti tautodailininkus, amatininkus, liaudies meistrus, kulinarinio paveldo atstovus, kurie prekiauja įvairių švenčių mugių metu.