Dėl šių žingsnių abi šalys, kurių santykiai pašliję jau kelerius metus, įsivėlė į naują diplomatinį konfliktą.

Jis prasidėjo po to, kai Kanadoje kilo pasipiktinimas dėl įtarimų, kad Kinijos žvalgyba planavo taikyti sankcijas parlamentarui Michaelui Chongui (Maiklui Čongui) ir jo giminaičiams Honkonge už tai, kad jis parėmė pasiūlymą, kuriame Pekino veiksmai Sindziango regione smerkiami kaip genocidas.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškė, kad Toronte gyvenantis Kinijos diplomatas Zhao Wei (Džao Vei), kuris, kaip įtariama, dalyvavo šioje schemoje, turės išvykti iš šalies.

Pasak jos, Kanada „netoleruos jokio užsienio kišimosi į mūsų vidaus reikalus“.

Jei Kanados pusė neklausys šio patarimo ir elgsis neapgalvotai, (Kinija) imsis ryžtingų ir griežtų atsakomųjų priemonių.

Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį pasmerkė sprendimą išsiųsti Zhao Wei ir nurodė Kanados konsulei Jennifer Lynn Lalonde (Dženifer Lin Lalond) iki gegužės 13 dienos išvykti iš šalies.

„Atsakydama į nesąžiningą Kanados žingsnį, Kinija nusprendė paskelbti Kanados generalinio konsulato Šanchajuje konsulę Jennifer Lynn Lalonde persona non grata“, – sakoma Pekino užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) paragino Kanadą nutraukti, jo žodžiais, nepagrįstas provokacijas.

„Jei Kanados pusė neklausys šio patarimo ir elgsis neapgalvotai, (Kinija) imsis ryžtingų ir griežtų atsakomųjų priemonių, o visos pasekmės teks Kanados pusei“, –  per reguliarią spaudos konferenciją teigė Wang Wenbinas.

Prie Šanchajaus biurų pastato, kuriame įsikūręs konsulatas, stovėjo vienas policijos automobilis, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Viduje susitikimai vyko įprastai, o registratūros darbuotojai teigė nieko nežinantys apie antradienio įvykius.

Nei Kanados užsienio reikalų ministerija, nei jos ambasada Pekine neatsakė į AFP prašymus pateikti komentarų.

„Esame tvirtai apsisprendę, kad ginti mūsų demokratiją yra labai svarbu“, – pirmadienį sakė M. Joly ir pridūrė, kad užsienio diplomatai Kanadoje „buvo įspėti, kad jei jie taip elgsis, bus išsiųsti namo“.

„Užsienio valstybių žaidimų aikštelė“

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) patiria vis didesnį spaudimą laikytis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu, pastaraisiais mėnesiais paaiškėjus, kad ji siekė paveikti 2019 ir 2021 metais vykusius Kanados rinkimus jo partijos naudai.

Pekino ir Otavos santykiai yra įtempti nuo tada, kai 2018 metais Kanada pagal JAV išduotą orderį suėmė kinų technologijos milžinės „Huawei“ finansų direktorę. Reaguojant į tai, du Kanados piliečiai buvo sulaikyti Kinijoje.

Visi trys galiausiai buvo paleisti, tačiau Pekinas ir toliau kritikavo Otavą už tai, kad ji palaiko Vašingtono Kinijos politiką, o Kanados pareigūnai nuolat kaltino Kiniją kišimusi.

Po to, kai praėjusią savaitę Kinijos ambasadorius buvo iškviestas dėl naujausių kaltinimų kišimusi, Pekinas penktadienį pasmerkė tai, ką pavadino Kanados nepagrįstu šmeižtu ir įžeidinėjimu.

Kinijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad skandalą dramatizavo Kanados politikai ir žiniasklaida.

„Neturėjo būti nusitaikyta į parlamento narį, kad būtų priimtas sprendimas dėl išsiuntimo“, – pirmadienį žurnalistams Otavoje sakė M. Chongas.

„Jau seniai žinome, kad KLR naudojasi čia, Kanadoje, akredituotais diplomatais, kad atakuotų kanadiečius ir jų šeimas“, – sakė jis, vartodamas Kinijos Liaudies Respublikos akronimą.

Jis teigė, kad Kanada tapo „užsienio valstybių žaidimų aikštele“, įskaitant diasporos bendruomenių persekiojimą.

„Iki gegužės 31-osios Rusijos ambasados Čekijoje diplomatinis personalas sumažės 35 diplomatais, administracinis ir techninis personalas – 46 darbuotojais. Iki to laiko Čekijos ambasados Maskvoje diplomatinis personalas sumažės 16 diplomatų, administracinis ir techninis personalas – keturiais darbuotojais, taip pat 91 vietos darbuotoju“, – nurodė Rusijos URM.

Ministerijos atstovai patikslino, kad abiejų šalių generalinių konsulatų darbuotojų skaičius nesikeičia.

„Abi šalys išlaikys po septynis diplomatus, 25 administracinio ir techninio personalo darbuotojus bei 19 vietos darbuotojų“, – nurodė URM.

„Neatsakingas ir provokacinis Čekijos valdžios elgesys skaudžiai smogė jos pačios diplomatinei tarnybai“, – sakė URM atstovai.

Balandžio 17 dieną Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų. Pasak Prahos, išsiunčiami rusų žvalgybos darbuotojai, dirbantys su diplomatine priedanga.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Balandžio 19 dieną Praha paskelbė nusprendusi pašalinti Rusijos valstybinę korporaciją „Rosatom“ iš Dukovanų atominės elektrinės plėtros rangovės konkurso.

Atsakydama Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.

Į Nacionalinį vėžio institutą atvyko Turkijos, Azerbaidžano ir Vengrijos ambasados, nešinos dovanomis ir skaniausiais savo nacionaliniais patiekalais.

Taip jos žymi musulmonų Naujuosius metus ir padeda mūsų medikams. Apie tai, kas čia vyksta, pasakoja laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė.

„Tai jau antras vizitas pas mus. Pirmą kartą tarp dviejų karantinų mes lauke su Turkijos ambasada virėme plovą. Visiems mūsų darbuotojams teko paragauti ir tai buvo labai smagu“, – prisiminė S.Jarmalaitė.

Anot jos, šį kartą darbuotojai buvo nustebinti, nes tai yra jau daugianacionalinis renginys.

„Ambasados atkeliavo su dovanomis – supakuotais maisto patiekalais, suvenyrais. Dovanomis vaišinosi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai. Vaišės keliaus į įvairius klinikinius skyrius.

Žinoma, medikus džiugina toks dėmesys ir dovanos. Būdavo labai šilta ir miela, kai parama atkeliaudavo įvairiu maistu – salotomis, vaisiais“, – pasakojo S.Jarmalaitė.

Paklausta, kaip per šį pandemijos laikotarpį jaučiasi patys medikai, laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė atsakė: „Manau, kad medikai jaučiasi pavargę. Tą pastebi ir pacientai. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis mes stengiamės viską padaryti kaip galima geriau“.

„Mūsų pateikti pasiūlymai priklauso išskirtinai Baltarusijos suverenių teisių sričiai, ir niekas neturi bei, tiesą sakant, neketino to aptarinėti su Lietuvos puse. Jeigu atsitrauktume nuo diplomatinės kazuistikos, tokie siūlymai Lietuvos URM yra privalomi vykdyti“, – A. Hlazo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Lietuva ir Lenkija po suklastotų rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų užėmė griežtą poziciją Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu ir išsakė paramą naujų rinkimų reikalaujantiems baltarusiams.

Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė atšaukianti konsultacijoms savo ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos ir paragino šias šalis sumažinti diplomatų skaičių jų ambasadose Minske.

„Dėl nurodytų šalių akivaizdžiai destruktyvios veiklos jiems buvo pasiūlyta iki 2020 metų spalio 9 dienos pasiekti savo diplomatinių atstovybių sudėties Baltarusijoje paritetą su Baltarusijos užsienio atstovybėmis atitinkamose šalyse“, – sakė A. Hlazas.

Anot jo, tokiu atveju Lietuvos ambasados Minske darbuotojų skaičius turėtų būti sumažintas nuo 25 iki 14, o Lenkijos nuo 50 iki 18 diplomatų.

Reaguodamas į šį pareiškimą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuva kol kas nesvarsto atšaukti ambasadoriaus ir kitų diplomatų iš Baltarusijos.

„Mes tikrai neketiname kviesti (ambasadoriaus) konsultacijoms ir tikrai nespręsime nieko dėl personalo mažinimo“, – žurnalistams penktadienį sakė L. Linkevičius.

„Mes nesame suinteresuoti mažinti bendravimo kanalų bendravimo, matome ir taip daug problemų tame ir patys tikrai nesiimsime tos iniciatyvos, nes nematome tame naudos“, – kalbėjo ministras.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Minskas savo poziciją suformulavo kaip pasiūlymą, o ne reikalavimą. Jis sakė, kad šį pareiškimą įvertino su apgailestavimu ir nusivylimu.

Pasak L. Linkevičiaus, tokio žingsnio buvo galima tikėtis, įvertinant ankstesnę Minsko režimo retoriką, tačiau toks žingsnis yra silpnumo ženklas.

„Galima buvo tikėtis, nes tie tokie grasinimai arba įspėjimai jau ne pirmą kartą buvo girdimi (...) jie buvo sakę ne kartą, kad imsis priemonių, buvo minimas net ir diplomatinių santykių nutraukimas, bent jau retorikoje“, – sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius sakė bendrą atsaką aptaręs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau) ir informavo Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybą.

Tuo metu A. Hlazas, šeštadienį komentuodamas A. Linkevičiaus pareiškimą, apkaltino jį nepaisant Vieno konvencijos dėl diplomatinių santykių.

„Atvirai kalbant, nesuprantama, kuo motyvuotas šis Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimas: ar nelabai geru Konvencijos išmanymu, ar sąmoningu noru atlikti savo diplomatų sakralią auką“, – sakė baltarusių URM atstovas.

Jis pridūrė, kad Baltarusijos URM raginimas sumažinti diplomatinį personalą taip pat taikomas ir Lenkijos diplomatijos vadovybei.

„Dar kartą pabrėšiu, kad mūsų vakar išsakyti siūlymai nėra nukreipti į santykių su mūsų kaimyninėmis šalimis bloginimą – jie yra priverstinio atsakomojo pobūdžio ir motyvuoti ypatingu destruktyviu vaidmeniu, kurį esant dabartinei padėčiai nusprendė atlikti Lenkijos ir Lietuvos vadovybė“, – kalbėjo A. Hlazas.

„URM kartu su diplomatinėmis atstovybėmis kasdien stebi nuolat kintančią situaciją, kuri kiekvienoje valstybėje yra skirtinga. Šiandien dar yra sunku pasakyti, kuriose diplomatinėse atstovybėse balsavimas bus organizuojamas tik paštu“, – portalui sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė.

Jos teigimu, spalio 11 dieną visose diplomatinėse atstovybėse dirbs Rinkimų komisijos ir netgi tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas balsavimą atitinkamos valstybėse organizuoti tik paštu, svarstoma galimybė atvykusiems tą dieną į diplomatinę atstovybę rinkėjams sudaryti galimybę balsuoti.

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, artimiausiu metu dėl to bus kreipiamasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė mano, kad rinkimai užsienyje gali būti rengiami įprastai, bet paisant visų saugumo reikalavimų.

Tokių priemonių imtasi, išaugus srautui lankytojų, kurie nori susitvarkyti asmens dokumentus prieš Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos.

Užsienio reikalų ministerija (URM) BNS nurodė, kad ambasadoje Britanijoje įsteigtos dvi naujos konsulinių darbuotojų pareigybės, šiuo metu ieškomi darbuotojai.

Numatoma, kad įdarbinus papildomus konsulus būtų prailgintos konsulinio priėmimo valandos darbo dienomis. Be to, nuo vasario 23 dienos ambasada pradeda laikiną piliečių priėmimą pasų keitimo klausimais šeštadieniais.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos ambasada Londone per metus gali priimti apie 14 tūkst. paraiškų išduoti ar pakeisti asmens tapatybės dokumentus.

Tačiau asmens tapatybės dokumentų poreikis Jungtinėje Karalystėje jau pasiekė 20-23 tūkst. per metus ir artimiausiu metu gali dar padidėti, nes tvarkingi, galiojantys dokumentai bus labai svarbūs įtvirtinant teisinį statusą po „Brexit'o“, teigia URM.

Kadangi nemažai Jungtinei Karalystei priklausančioje Šiaurės Airijoje gyvenančių lietuvių aptarnauja ambasada Dubline, čia taip pat paskelbta atranka į naują konsulinę pareigybę.

Užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė siūlanti įstatymo pataisas, kurios numatytų galimybę pasitelkti išorės paslaugų tiekėjų paslaugas priimant dokumentus iš Lietuvos piliečių asmens dokumentų keitimui.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje lietuviai gauna tas pačias garantijas, kaip ir britai, bet po išstojimo lietuviai taps trečiųjų šalių piliečiais.

Jei britai išstos be sutarties, kuri reglamentuotų migrantų teises, britai gali imti mažinti pašalpas, numatyti reikalavimą įsidarbinti per tam tikrą laiką, išsiųsti teistus asmenis.

Lietuvos diplomatai nerimauja, kad ilgainiui britai gali numatyti skirtingas taisykles Vakarų ir Rytų europiečiams, sudaryti geresnes sąlygas piliečiams iš tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kad pastarosios išsaugotų ten gausiai gyvenančių britų teises.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje gali gyventi daugiau nei 200 tūkst. lietuvių.

Britanija iš Europos Sąjungos turėtų pasitraukti kovo pabaigoje. Kol kas lieka neaišku, ar britų parlamentas patvirtins susitarimą dėl „Brexit'o“ sąlygų ir Londonas išvengs „kieto“ pasitraukimo.

Tai penktadienį interviu BNS sakė Vilniuje viešinti Irano viceprezidentė Massoumeh Ebtekar (Masumė Ebtekar).

„Vienas iš mūsų ambasadoriui rūpimų ir Užsienio reikalų ministeriją labai dominančių klausimų yra ambasadų Teherane ir čia atidarymas“, – sakė viceprezidentė.

„Bet taip pat rengiame ekonominį susitarimą. Tikimės, kad šis reikalas bus spartinamas ir kad kiek įmanoma anksčiau galėsime pasirašyti ekonominį susitarimą su Lietuva“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Lietuva su Iranu diplomatinius ryšius palaiko per ambasadą Turkijoje, o Iranas – per atstovybę Lenkijoje.

Anot Irano viceprezidentės, ambasados atidarymas ir dvišalis ekonominis susitarimas padėtų plėsti prekybos ryšius, paskatintų aktyvesnį turizmą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino iš viceprezidentės sulaukęs pasiūlymo dėl ambasadų, bet teigė, kad tokių planų Lietuva šiuo metu neturi.

„Šiuo metu tokių variantų nesvarstome ir tos temos detaliai neaptarinėjome“, – BNS sakė ministras.

Lietuvos ir Irano ekonominiai ryšiai nėra aktyvūs, pastaraisiais metais mažėja. Lietuvos eksportas į Iraną pernai siekė 7 mln. eurų, importas – beveik 4 mln. eurų.

Iranas „negali laukti amžinai“

Irano viceprezidentė atvyko į Lietuvoje vykstantį Pasaulio moterų lyderių forumą, bet per susitikimus Vilniuje daugiausia dėmesio skirta JAV sprendimui pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.

Pagal jį, Iranui atšaukta dauguma jam taikytų ekonominių sankcijų, o jis mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasitraukus iš sutarties, Europos vyriausybės bando jį išsaugoti.

Irano viceprezidentė BNS sakė, kad Iranas jau pradėjo paruošiamuosius darbus didinti urano sodrinimo pajėgumus, ir perspėjo, kad jos šalis „negali laukti amžinai“ garantijų, kurios padėtų išsaugoti sutartį.

„Jeigu viena tokio susitarimo narė vienašališkai pažeistų šį įsipareigojimą, šis faktas nebūtų geras signalas. Šiuolaikiniame pasaulyje paskutinis žodis turi tekti daugiašališkumui. Manau, visos tarptautinės bendrijos narės, ypač ES narės, turėtų laikytis labai griežtos pozicijos prieš bet kokius vienašališkus veiksmus, galinčius trikdyti taikos ir saugumo procesams, taip pat žlugdyti pasitikėjimą tarp šalių, sukurtą šio įsipareigojimo“, – kalbėjo Irano viceprezidentė.

Jos teigimu, JAV grasinant naujomis sankcijomis, Iranas šiuo metu jau ėmėsi priemonių, kad apsaugotų savo ekonomiką.

„Ekonomikai turime atsarginį planą, ir jis jau veikia. Pradėjome (jį rengti) dar prieš amerikiečiams pasitraukiant ir pažeidžiant savo įsipareigojimus. Buvome pasiruošę iš anksto, nes tai buvo vienas iš dalykų, kuris, kaip anuomet prognozavome, gali nutikti. Taigi, kad galėtume atremti šį spaudimą ekonomikos srityje, ėmėmės tam tikrų priemonių ir direktyvų“, – kalbėjo M. Ebtekar.

„Antroji dimensija yra pasiruošimai, kurių liepė imtis aukščiausiasis lyderis, (...) kad Iranas būtų pasiruošęs tolesniam urano sodrinimui. Šie pasiruošimai jau vykdomi – visiškai laikantis JCPOA. Visi žingsniai, kuriuos jau atlikome, atitinka JCPOA apribojimus ir pagrindą“, – sakė ji, naudodama oficialų Irano branduolinio susitarimo pavadinimą – JCPOA, Bendrasis išsamių veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action).

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius po susitikimo su Irano viceprezidente sakė pabrėžęs ES norą išsaugoti susitarimą, tačiau teigė, kad būtinos ir Irano pastangos.

Ministras teigė išsakęs susirūpinimą dėl Irano ketinimų padidinti urano sodrinimo pajėgumus ir paragino Teheraną atviriau diskutuoti aktualiausiais tarptautinio saugumo klausimais, įskaitant Irano vaidmenį Vidurio Rytų regione, Irano balistinių raketų programos sustabdymą, taip pat paragino Iraną palaikyti glaudesnį ir atviresnį dialogą su JAV.

Trys asmenys buvo sulaikyti Ankaroje, o dar vienas – Stambule, pranešė Anatolijos naujienų agentūra.

Tyrimą turkų pareigūnai pradėjo žvalgybinei informacijai parodžius, kad misijoms gali būti iškilusi „Islamo valstybės“ (IS) atakų grėsmė, sakoma pranešime.

Britų ambasada sostinėje Ankaroje penktadienį saugumo sumetimais buvo uždaryta, o Vokietijos ambasada paskelbė, kad jos pasiuntinybės Turkijoje „teikia ribotas paslaugas“.

Britanijos ambasada, kuri šią savaitę, dėl pirmadienį prasidėjusios ir keturias dienas trukusios musulmonų šventės Id al Adhos, neteikė konsulinių paslaugų, penktadienį turėjo būti vėl atidaryta.

Per pastaruosius metus Turkijoje buvo įvykdyta virtinė atakų, dėl kurių yra kaltinami IS ekstremistai ir kurdų kovotojai.

Britų ambasadorius Turkijoje Richardas Moore'as (Ričardas Muras) „Twitter“ parašė, kad ambasados uždarymas buvo „atsargumo priemonė“.

Jis pridūrė, kad britų pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su turkų pareigūnais.

Vokietijos ambasada Ankaroje nurodė, kad be šios savaitės apribojimų, jos misijos „liks uždarytos bet kokiems susitikimams“. Daugiau detalių ambasada nepateikė.

Vokietijos dienraštis „Bild“ rašė, kad Vokietijos misijos ir vokiečių mokyklos Turkijoje buvo uždarytos baiminantis atakos.

Trečiadienį tam pritarė Vyriausybė.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), naujos pareigybės steigiamos atsižvelgiant į geopolitinę situaciją.

„Vertinant šiandieninę geopolitinę situaciją, glaudus ne tik daugiašalio, bet ir dvišalio bendradarbiavimo plėtojimas saugumo ir gynybos srityje tampa itin aktualus“, – teigia KAM.

Ministerija pažymi, kad JAV įsipareigojimai užtikrinti regiono saugumą ir konkrečios priemonės įgyvendinant šiuos įsipareigojimus yra kertinis Lietuvos saugumo veiksnys.

„Aktyvus dvišalis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis prisidės prie Lietuvai svarbių klausimų gynybos srityje sprendimo ir tiesiogiai prie Lietuvos saugumo stiprinimo“, – aiškina KAM.

Tuo metu naujos pareigybės Ukrainoje poreikis grindžiamas siekiu stiprinti Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus pajėgumus, remti vykdomas reformas ir taikiai išspręsti šioje šalyje vykstantį konfliktą.

Lietuva planuoja iš pareigų atšaukti šešis ambasadorius, pasibaigus jų kadencijai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas jau yra pritaręs Vytauto Žalio atšaukimui iš ambasadoriaus Kanadoje pareigų, Ričardo Degučio – iš ambasadoriaus Latvijoje, Vytauto Pinkaus – iš ambasadoriaus Danijoje, Arūno Jievalto – iš ambasadoriaus Suomijoje, Eitvydo Bajarūno – iš ambasadoriaus Švedijoje ir Ryčio Paulausko – iš ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje pareigų.Visi jie darbą baigs birželio-liepos mėnesiais.

Minėti ambasadoriai į pareigas paskirti 2011-2012 metais.

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.