Nuo 2020-ųjų, kai šalį sukrėtė masiniai protestai prieš ginčijamą autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą, Baltarusija ėmėsi griežtai kovoti su kitaminčiais.

Pasak „Viasna“, Arciomas Lebedka buvo apkaltintas grupuotės, kuriai priklauso A. Lukašenkos valdymui priešiškos partijos ir grupės, veiklos finansavimu.

Organizacija nurodė, kad jis neprisipažino kaltu dėl kaltinimų, kurie jam buvo pateikti Minsko teisme.

Dauguma Baltarusijos režimo oponentų pabėgo arba buvo įkalinti. Pasak „Viasna“, šiuo metu šalyje yra beveik 1 500 politinių kalinių.

Tuo metu Lietuvos parlamentarai konservatoriai teigia, kad Europos Sąjunga turėtų atnaujinti sankcijas Baltarusijai.

„Solidarumas – tai, kas turi būti. Turi būti aiški žinia Baltarusijos valdžiai, jog kol žmonės kalėjimuose, negali būti jokių bendradarbiavimo perspektyvų su šia valdžia. Mes važiuosime į Europos liaudies partijų kongresą, tai pagrindinės Europos partijos, jos turi realius poveikio svertus – ar gaus kreditus Lukašenka, ar ne – daug ir nuo jų priklauso“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė A.Lebedka.

Jis su keliais bendražygiais į Vilnių atvyko vos išėję į laisvę, kai už nesankcionuotų mitingų organizavimą savo šalyje buvo nuteisti po 15 parų.

A.Lebedkos teigimu, šiuo metu Baltarusijoje dirba „teismų konvejeriai“.

„Vyksta keli šimtai teismo procesų visoje šalyje, sulaikyti asmenys uždaryti į KGB ir VRM tardymo izoliatorius, jiems gresia realus laisvės atėmimas“, – tvirtino jis.

Demokratinės opozicijos atstovas pabrėžė, kad prieš vadinamąjį veltėdžių mokestį nukreipti mitingai, demonstracijos vyko išskirtinai taikiai. Tuo metu pareigūnai naudojo šiurkščią jėgą sulaikydami protesto akcijų dalyvius, juos mušė.

A.Lebedka dėkojo Lietuvos parlamento nariams, šeštadienį prie Baltarusijos ambasados Vilniuje surengusiems palaikymo piketą.

Baltarusijos krikščionių demokratų partijos vadovas Vitalijus Rimaševskis pabrėžė, kad tarptautinis solidarumas šiandien gali išlaisvinti žmones iš kalėjimų, net išgelbėti gyvybę.

„Šiandien Baltarusijoje yra politinių kalinių. Norisi apie tai kuo garsiau rėkti, kuo greičiau apie tai išgirs Europos politikai, tuo greičiau žmonės išeis į laisvę. Nes kiekviena diena KGB tardymo izoliatoriuje jiems gali baigtis sveikatos praradimu. Šiandieninėje Baltarusijoje žmones ne sulaiko, o civiliais drabužiais vilkintys asmenys brutaliai grobia juos gatvėse, įsodina į autobusą, paskui giminės negali jų rasti po dvi-tris paras“, – pasakojo V.Rimaševskis.

Judėjimo „Už laisvę" pirmininkas Jurijus Gubarevičius tvirtino, kad jo šalyje į protesto akcijas renkasi žmonės, kurie anksčiau balsavo už dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Anot jo, žmonės suprato, jog su šiandienine valdžia jie neturi ateities.

„Manome, kad protesto akcijos vyks toliau“, – sakė J.Gubarevičius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tvirtino kelsiąs klausimą dėl sankcijų Baltarusijai atnaujinimo.

„Manau, kad ir mūsų partijos vadovybė pritars, kad Lietuvai dabar būtina kelti sankcijų atnaujinimo Baltarusijos režimui klausimą Europos Sąjungos užsienio reikalų taryboje. Šito mes reikalausime artimiausiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje“, – teigė jis pirmadienį per spaudos konferenciją.

„Tos sankcijos, kurios panaikintos, dabar leidžia šitam režimui gauti finansinius srautus iš Pasaulio banko, iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Mes siūlome ir kviesime, kad šitos sankcijos būtų atnaujintos, nes jeigu šiuo metu Kremlius neturi pakankamai pinigų finansuoti savo sąjungininkui, kodėl mes turi tai daryti“, – kalbėjo A.Ažubalis.

Europos Sąjunga, atsižvelgdama į gerėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje, praėjusių metų vasarį atšaukė beveik visas savo sankcijas Baltarusijai ir jos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Tačiau šeštadienį Minske per opozicijos mėgintą surengti nesankcionuotą mitingą „Laisvės diena“ policija sulaikė daugiau kaip 400 aktyvistų, daugelis jų buvo sumušti, pranešė žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė smerkianti „neišprovokuotą ir neproporcingą prievartą prieš Baltarusijos piliečius, žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos atstovus“ ir paragino nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius.

„Daugelis baiminasi ne tiek, kad jie atvažiuos, bet ar visi išvažiuos. Šis klausimas kyla ne tik opozicijai, ne tik piliečiams, bet ir manau, (Baltarusijos prezidentui – BNS) Aleksandrui Lukašenkai, kuris atrodo susirūpinęs“, – antradienį per susitikimą Lietuvos Seime sakė vienas Baltarusijos opozicijos atstovas Anatolijus Lebedka.

Pranešta, kad bendroms pratyboms rudenį Rusija į Baltarusiją planuoja atgabenti apie 4 tūkst. traukinio vagonų karinės technikos ir ginkluotės.

A.Lebedkos teigimu, tai nėra didžiausias skaičius. Jo duomenimis, 2009 metais iš Rusijos atvyko apie 6 tūkst. vagonų su karo technika. Kita vertus, opozicijos atstovas atkreipė dėmesį, kad tuomet nebuvo ir Krymo aneksijos ir įvykių Ukrainoje.

„Baimė susijusi su įvykiais Ukrainoje, tai gyvas pavyzdys, bet aš tos grėsmės nepervertinčiau. Nemanau, kad šiandien Rusija pasirengusi dideliam kariniam konfliktui, įtraukiant Baltarusiją į savo sudėtį“, – sakė kitas Baltarusijos opozicionierius, partijos „Teisingas pasaulis“ atstovas Sergejus Kaliakinas.

Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančias pratybas „Zapad 2017“ Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis yra pavadinęs pagrindiniu iššūkiu nacionaliniam saugumu šiemet.

Anot Lietuvos pareigūnų, per anksčiau vykusias pratybas „Zapad“ treniruotasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis.

Pastarąjį kartą tokie kariniai mokymai vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, juose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.

„Šiandieninė situacija man pradeda patikti, žmonės pradeda suprasti, kad nereikia laukti Senio Šalčio. (...) Tai suteikia galimybę ir opozicijai permainų galimybę“, – antradienį Seime per parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Rytų Europos studijų centro surengtą diskusiją sakė A.Lebedka.

Jis pabrėžė, kad žmonės protestuoti išėjo žinodami, jog dalyvaus nesankcionuotose akcijose, nes valdžia jai leidimo nedavė.

„Tai reiškia, kad žmonės peržengė baimės ribą“, – tvirtino opozicionierius.

Be to, protestai vyksta ne tik Minske, bet ir kituose miestuose, regionuose.

A.Lebedka sakė, kad Baltarusijos opozicija turėtų imtis nepatenkintų žmonių advokato vaidmens. Patys žmonės, jo teigimu, į opoziciją žiūri su pasitikėjimu, įsiklauso.

Devynios įvairių pakraipų politinės organizacijos susivienijo ir sukūrė komitetą kovoti su prezidento dekretu dėl „veltėdžių mokesčio“.

Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Vitalijus Rymaševskis pabrėžė, kad opozicija privalo dalyvauti prasidėjusiose protesto akcijose.

„Mes turime būti tuose protestuose, kitaip mes ne opozicija. (...) Jeigu opozicija nekontroliuos protestų, tai darys prorusiškos jėgos“, – teigė jis.

Kitas Baltarusijos opozicijos atstovas, partijos „Teisingas pasaulis“ (buvusios Komunistų partijos) lyderis Sergejus Kaliakinas tvirtino, kad kovą 15-ąją mitinguoti išeis jau nebe 2 tūkst. žmonių, o 20-25 tūkstančiai. Anot jo, baltarusiai pamatė, kad nebebus represijų dėl reiškiamo protesto.

„Nutiko unikalus dalykas Baltarusijai, šįkart net nesurašė protokolų dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Žmonės suprato, kad galima protestuoti“, – sakė jis.

„Žmonės pasiekė ribą, kada juos išrengė, apiplėšė, ir jie supranta, kad jau nebeturi, ko prarasti“, – tvirtino S.Kaliakinas.

A.Lebedka atkreipė dėmesį, kad protestuoti išėjo ne opozicijos aktyvistai, o dauguma jų – paprasti vidutiniai gyventojai.

Opozicijos atstovų teigimu, iki ekonominės socialinės krizės Baltarusiją atvedė autokratinio prezidento Aleksandro Lukašenkos vykdoma politika. Mat gaunamos lėšos visą laiką buvo skiriamos ne reformoms vykdyti, šalies ūkiui modernizuoti, o pravalgyti.

„Per dvejus metus Baltarusijos bendrasis vidaus produktas sumažėjo 28 mlrd. dolerių. Tai didžiuliai pinigai, tai reiškia, kad visi mūsų rodikliai: eksportas, importas, žemės ūkis – krito 38 procentais. Tai atsiliepė ir kiekvienos šeimos biudžetui, – sakė A.Lebedka. – Ir svarbiausia – jokių perspektyvų. Matome, kad valdžia siūlo kažkokią fiktyvią strategiją, nekuria naujų darbo vietų, o užuot kovojusi su nedarbu, ji kovoja su bedarbiais.“

Anot jo, dabar į regionus siunčiami valdininkų desantai, kad nuramintų žmones. Pats A.Lukašenka esą šiuo metu išvykęs į Rusijos kurortą Sočį, kur galvoja, ką daryti, galbūt tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pasak S.Kaliakino, per demonstracijas baltarusiai kelia ne tik ekonominius, bet ir politinius reikalavimus.

Penktadienį Baltarusijos sostinėje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš autoritarinio prezidento A.Lukašenkos įvestą mokestį „veltėdžiams“. Nustatytas 20 atlyginimo bazinių dydžio (apie 224 eurų) metinis mokestis asmenims, per metus dirbusiems mažiau kaip 183 kalendorines dienas.

Šis mokestis taikomas nuolat šalyje gyvenantiems Baltarusijos piliečiams ir užsieniečiams, nemokantiems su darbo santykiai susijusių mokesčių ir neužsiregistravusiems kaip darbo ieškantys bedarbiai – įskaitant namų šeimininkes, iš savo ūkių pragyvenančius asmenis ir nelegaliai uždarbiaujančius Rusijoje.

Šį mokestį sumokėti įpareigoti daugiau kaip 430 tūkst. baltarusių, bet tik apie 10 proc. jų tai jau padarė. Galutinis terminas sumokėti buvo vasario 20 diena.

Laiku nesumokėjus šios sumos gresia 2–4 bazinių dydžių (22–45 eurų) bauda arba areštas ir viešieji darbai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka tikisi, kad Europos Sąjunga sušvelnins sankcijas Minsko režimui po jo triuškinamos pergalės sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose, kurių nelydėjo jokie didesni opozicijos protestai.

61 metų A.Lukašenka, perrinktas jau penktai kadencijai iš eilės, perspėjo opoziciją nerengti protestų, kurie galėtų sužlugdyti pastangas atsikratyti ES sankcijų, paskelbtų dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.

Prieš balsavimą ES diplomatai sakė, kad Briuselis pasiruošęs iš naujo nagrinėti sankcijas A.Lukašenkos režimui, jeigu rinkimai praeis be didelių protestų ir „priimtinoje atmosferoje“.

Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai svarstys, ar reikia atšaukti sankcijas Baltarusijai. Sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio 31 dienos, kai baigsis šios priemonės galiojimo terminas – tada ji turės būti pratęsta arba panaikinta, šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.

„Norime iš naujo angažuotis su Baltarusija“, – vienas Europos šaltinis sakė prieš rinkimus.

Apsukriai veikiantis A.Lukašenka, kurį Vašingtonas praminė „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, pastaruoju metu pagerino savo įvaizdį ES akyse, stengdamasis atsiriboti nuo Rusijos politikos.

Aiškiai mėgindamas sušvelninti Vakarų šalių kritiką, jis taip pat paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius ir pelnė santūrių pagyrimų dėl Minske surengtų keturšalių taikos derybų, mėginant išspręsti konfliktą Ukrainoje.

„Lukašenka laimėjo, bet masinių opozicijos protestų ir areštų šįkart nebuvo“, – AFP sakė idėjų kalvės „Belapan“ analitikas Aleksandras Klaskovskis.

„To pakaktų patvirtinti minimaliai pažangai šiomis sąlygomis, kad būtų toliau normalizuojami ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ir ES“, – pridūrė jis.

Rusija, kuri finansiškai remia A.Lukašenkos režimą, atsargia stebi Minsko oportunistinio lyderio pastangas vėl susitaikyti su Vakarais.

Po to, kai įtampa ryšiuose tarp Maskvos ir Vakarų šalių pasiekė naujas aukštumas dėl Kremliaus pradėtos bombardavimo kampanijos Sirijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esantis suinteresuotas įkurti Baltarusijoje oro pajėgų bazę.

V.Putinas pirmadienį taip pat pasveikino A.Lukašenką su „įtikinama pergale“, reikšdamas viltį, kad Baltarusijos lyderis toliau dės pastangas stiprinti abiejų šalių „strateginę partnerystę“.

„Manau, kad rinkimų kampanija buvo civilizuota, kultūringa ir rami“, – per televiziją sakė rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina.

Tačiau iškilūs opozicijos lyderiai, tarp jų Nikolajus Statkevičius ir Anatolijus Lebedka sakė nepripažinsiantys rinkimų rezultatų, atkreipdami dėmesį į esą plačiai paplitusius klastojimus.

„Nelaikome rinkimais vaidinimo, surengto Baltarusijos valdžios, ir jo nepripažįstame“, – opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas sakė AFP.

ES sankcijos A.Lukašenkai buvo paskelbtos 2011 metų sausį dėl žmogaus teisių pažeidimų. Kai kurios sankcijos jo režimui buvo nustatytos dar 2004 metais.

Vokietijos pozicija

Europos Sąjunga dabar gali pradėti diskusijas dėl galimybės sušvelninti sankcijas Baltarusijai, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas be didesnių incidentų, pirmadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

„Kiek mums matosi iš Berlyno, nebuvo tokių pačių su rinkimais susijusių represijų kaip anksčiau“, – F.-W.Steinmeieris sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus tariamasi dėl seniai paskelbtų sankcijų Baltarusijai potencialaus įšaldymo.

F.-W.Steinmeieris pridūrė, kad sekmadienį Baltarusijoje įvykusių rinkimų rezultatai, kuri rodo, jog A.Lukašenka triuškinamai perrinktas penktai kadencijai iš eilės, „nebuvo staigmena“, bet pastebėjo, kad padėtis toje šalyje keičiasi.

„Šiaip ar taip, prieš rinkimus ten buvo paleisti politiniai kaliniai, – pabrėžė jis. – Štai kodėl tarsimės ... dėl sąlygų, kalendoriaus, kada sankcijos Baltarusijai galėtų būti pakeistos arba atšauktos.“

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka sekmadienį turėtų nesunkiai užsitikrinti penktąją kadenciją per rinkimus, kurie vyks nesant stiprios opozicijos, tvyrant rinkėjų apatijai ir augant ekonominėms problemoms.

61 metų A.Lukašenkai, ilgiausiai Europoje savo pareigas einančiam valstybės vadovui, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, dėl daugybės žmogaus teisių pažeidimų Vakarai taiko sankcijas.

Jis pats, regis, nė neabejoja, kad toliau valdys šalį, o tai, kad praėjusį mėnesį prezidentas atsivežė savo vienuolikmetį sūnų Kolią į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, tik sustiprino gandus, kad jis rengia sau įpėdinį.

Per pastarąjį viešą pasirodymą A.Lukašenkos sūnus taip pat susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

„Lukašenka siunčia signalą, kad bus valdžioje tiek laiko, kiek pats norės, ir pristato būsimą valdovą“, - naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Rinkimų, kuriuose prezidentas surems ietis su trimis mažai žinomais kandidatais, baigtis abejonių, regis, nekelia niekam, todėl didžiausia su šiuo balsavimu susijusi intriga yra tai, kokia bus Vakarų reakcija į prognozuojamą A.Lukašenkos perrinkimą.

Kai kilo krizė Ukrainoje, Baltarusijos lyderis griebėsi smarkaus politinio laviravimo, stengdamasis pasinaudoti įtampa tarp Maskvos ir Vakarų ir pelnyti pagyrimų, Minske surengus svarbią tarptautinę taikos konferenciją.

„Vakarai laukia rinkimų rezultatų, - AFP sakė Varšuvoje įsikūrusio Politikos tyrimų ir prognozių centro vadovas Pavelas Usovas. - Jei jie praeis ramiai, sankcijos bus atšauktos.“

Europos Sąjungos diplomatiniai šaltiniai penktadienį irgi sakė, kad jei prieš sekmadienio rinkimus valdžia paskutinę minutę nesiims jokių represinių priemonių, tai 28 šalių blokas gali keturiems mėnesiams atšaukti sankcijas, taikomas Baltarusijai.

„Atsižvelgus į Lukašenkos elgesį per prezidento rinkimus, sprendimas atšaukti sankcijas keturiems mėnesiams formaliai turėtų būti priimtas pirmadienį“, - sakė vienas ES diplomatinis šaltinis, turėdamas omenyje šalies lyderio žingsnį rugpjūtį suteikti malonę šešiems kalintiems politiniams kaliniams bei jo indėlį į vasarį Minske vykusias svarbias taikos derybas dėl Ukrainos.

Nuo 1994-ųjų valdžioje esantis A.Lukašenka griebėsi kruvinų represinių priemonių prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę po to, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti po ginčijamo jo perrinkimo 2010 metų gruodį.

Akivaizdžiai stengdamasis sušvelninti Vakarų kritiką, A.Lukašenka artėjant naujiems rinkimams paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, įskaitant savo buvusį prezidento rinkimų varžovą. Šie asmenys buvo laikomi paskutiniais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje valstybėje.

Tačiau nė vienam jų nebuvo leista dalyvauti būsimuose rinkimuose. Opozicijos lyderiai paragino baltarusius boikotuoti balsavimą, o ES - neatšaukti sankcijų A.Lukašenkos režimui.

Rinkėjų apatija

„Rinkėjai, kuriems rūpi demokratija, skeptiškai žiūri į šiuos rinkimus, ir tai yra nauja situacija, nes prieš dešimtmetį dar būta iliuzijų, kad rinkimai gali kažką pakeisti“, - sakė ilgametis opozicijos aktyvistas Vincukas Večiorka.

„Dabar visi žino, kad čia jie netgi neskaičiuoja balsų“, - pridūrė jis.

9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje rinkimų kampanija vyko šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis, o tarp rinkėjų tvyrant akivaizdžiam nuoboduliui dėl to, kad jie nieko negali pakeisti.

Daugelis baltarusių sakė, jog neketina eiti balsuoti.

„Neįmanoma pakeisti valdžios per rinkimus, - sakė 55 metų taksi vairuotojas Leonidas Kulakovas. - Tik žmonės, taikiai išėję į gatves, palaikomi visų fabrikų ir gamyklų, galėtų pakeisti šią valdžią.“

Su A.Lukašenka sekmadienį varžysis pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.

Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu.

Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A.Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T.Korotkevič - vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.

Rusija nori oro bazės

A.Lukašenkos režimą finansiškai remianti Rusija atsargiai žiūri į oportunistinius Baltarusijos lyderio mėginimus suartėti su Vakarais.

Dar prieš paaštrėjant įtampai Maskvos ir Vakarų santykiuose dėl Kremliaus pradėtos bombardavimų kampanijos Sirijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo, kad norėtų stiprinti savo šalies karinius pajėgumus Baltarusijoje.

Jis nurodė savo ministrams parengti susitarimą, kuris atvertų kelią Maskvai įkurti karinių oro pajėgų bazę prie Europos Sąjungos slenksčio.

A.Lukašenka šią savaitę piktai atmetė tokią galimybę, tačiau pridūrė, jog pasakė Maskvai, kad Baltarusijai reikia jos ginklų.

Tuo pat metu A.Lukašenka pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija pasirengusios drauge ginti savo teritoriją nuo NATO.

„Drauge mes esame atsakingi už Vakarų pasienį“, - sakė jis.

„Tikrai nesame vieni prieš NATO, esame kartu su Rusija“, - aiškino jis.

Du iškilūs Baltarusijos opozicijos veikėjai nusprendė pasitraukti iš prezidento rinkimų kampanijos, užsimindami, kad laisvas ir sąžiningas balsavimas nebus įmanomas, kol šaliai vadovauja ilgametis autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka.

Anatolijus Lebedka ir Sergejus Kaliakinas buvo tarp aštuonių pretendentų, įskaitant A.Lukašenką, kuriems buvo leista rinkti parašus dėl balotiravimosi prieš spalio 11 dieną vyksiančius rinkimus, tačiau jie nusprendė savo šalininkų parašų nepateikti. Centrinė rinkimų komisija kandidatų sąrašą turėtų paskelbti rugsėjo 10 dieną.

Tuo metu, kai Baltarusijos ekonomikos padėtis sparčiai blogėja, o kaimyninės Rusijos politika atrodo vis labiau grėsminga, A.Lukašenka atliko kai kurių žingsnių, turinčių pagerinti santykius su Vakarų šalimis. Praeitą savaitę jis nurodė paleisti visus politinius kalinius, tarp jų Nikolajų Statkevičių, kandidatavusį į prezidento postą per ankstesnius rinkimus ir tuojau po to įkalintą dėl esą kurstytų riaušių po A.Lukašenkos pergalės.

Platus kandidatų ratas galėtų būti naudingas A.Lukašenkos pastangoms padidinti savo valdžios legitimumo įspūdį. Tačiau A.Lebedka bet kokius pokyčius laiko vien kosmetiniais.

„Po to, kai 20 metų muši žmones guminėmis lazdomis, o po to suteiki jiems du mėnesius šiokios tokios laisvės, nereikia tikėtis, kad jis staiga tampa europiečiu, suprantančiu, kas yra žmogaus teisės, – A.Lebedka trečiadienį sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Stebuklų nebūna.“

A.Lebedka pridūrė, kad nenorėdamas prisidėti prie legitimumo įvaizdžio kūrimo per prezidento rinkimus kartu su S.Kaliakinu ketina išnaudoti „galimybių langą“ – kai opozicijos veikėjai iki rugsėjo 10 dienos galės susitikinėti su piliečiais ir rengti mitingus.

„Iškėlėme sau tikslą padidinti politinio proceso dalyvių skaičių ir surinkti įrodymų, kad šie rinkimai nebus laisvi“, – aiškino jis.

N.Statkevičius, kuris dar būdamas kalėjime siekė galimybės balotiruotis spalio 11-osios rinkimams, bet sulaukė neigiamo atsakymo, tvirtino palaikantis opozicijos pretendentų strategiją atsitraukti. Pasak jo, grumtis su A.Lukašenka liks tik „dirbtiniai kandidatai“.

„Ketinu tam pasipriešinti ir susivienyti su kolegomis iš demokratinių jėgų, kurie nežongliruoja Lukašenkos rinkimų cirke“, – pažymėjo N.Statkevičius.

Baltarusija rengiasi spalio 11 d. vyksiantiems prezidento rinkimams. Opozicijos partijos svarsto,  ar verta kelti kandidatus, kai nugalėtojas aiškus iš anksto. Aleksandras Lukašenka geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 m. Paskutinį opozicijos šansą dalyvauti laisvuose rinkimuose valdžia sužlugdė 2010 metais, sako analitikai.

„Svarbu dalyvauti“, toks žinomo Baltarusijos disidento Anatolijaus Lebedkos principas. „Jungtinės piliečių partijos“ lyderis tikina – šalyje yra žmonių, norinčių permainų. Jo programoje siūlymai, kaip sukurti milijoną naujų darbo vietų.

„Nesirengiu dalyvauti, nes tai bus ne rinkimai, privalau dalyvauti politinėje kampanijoje“, – sako A. Lebedko.

Nė vieni rinkimai Baltarusijoje nuo to laiko, kai valdo Aleksandras Lukašenka, nepripažinti laisvais. Maža to, pasak jo priešininkų, politinis laukas išdegintas, iš partijų liko tik jų iškabos, o iš tikros opozicijos – tik disidentai.

„Per 20 metų autoritarinis režimas sunaikino politinę sistemą, yra opozicijos politikų, bet jie daugiausia disidentai, ir didžioji dalis rinkėjų su tuo susitaikė. Dar vienas veiksnys į naudą A. Lukašenkai – nėra aiškaus atsakymo į klausimą: jei ne Lukašenka, tai kas...“, sako politologas Aleksandras Klaskovskis.

Sprendžia vienas žmogus – Aleksandras Lukašenka. Pavyzdžiui, ar paleisti į laisvę disidentą Nikolajų Statkevičių, kuris bandė registruotis kandidatu rinkimuose, bet jam neleido. Statkevičius kali už riaušių rengimą po 2010 m. rinkimų, kuomet A. Lukašenkai atiteko ketvirtoji kadencija. Tada Minską drebino masiniai protestai, septyni iš dešimties kandidatų buvo suimti, trys  nuteisti. Tie rinkimai buvo paskutinis šansas opozicijai, sako disidentai.

„Dabar jokių šansų, kitaip negu 2010 metais. O krizė tik gilės, bus dar sunkiau, negu dabar“, – sako

„Nesitikiu nei gero, nei blogo. Dėl ekonominės padėties gyventi bus sunkiau, tikiuosi, taikiau, ne taip, kaip Ukrainoje, viliuosi, kad ekonomika neatsidurs aklavietėje, kaip Graikijos“, – sako minskietė Irina Švec.

Tik režimo priešininkai kryžkelėje – ar turi teisę velti žmones į rinkimų farsą, ar privalo kovoti, nors nugalėtojas aiškus jau 20 metų.

Baltarusijos parlamentas antradienį priėmė sprendimą spalio 11 dieną surengti prezidento rinkimus, kuriuose, kaip manoma, varžysis ir Aleksandras Lukašenka, šalį autoritariškai valdantis jau daugiau kaip du dešimtmečius.

60 metų A.Lukašenka, kuris prie šalies valdžios vairo stovi jau nuo 1994 metų, kaip beveik neabejojama, turėtų dalyvauti šiuose rinkimuose ir juos laimėti.

Septyni kandidatai, įskaitant opozicijos lyderį Anatolijų Lebedką, jau pareiškė ketinantis varžytis dėl šalies vadovo posto.

Nuo Vakarų nusigręžusi Baltarusija finansiškai priklauso nuo savo kaimynės Rusijos, bet pastaruoju metu dėl Ukrainoje vykstančio konflikto šalyje kilo patriotizmo banga.
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri ribojasi su Rusija ir Europos Sąjunga, pastaraisiais mėnesiais siekė atsiriboti nuo Maskvos akcentuodama savo nacionalinę tapatybę, kalbą ir kultūrą.

Nors rusų kalba tebėra labiausiai vartojama šalyje, vis daugiau baltarusių užsirašo į baltarusių kalbos kursus, rengia etnines vestuves, o per šventes pasipuošia tautiniais drabužiais.

Baltarusija nuolat sulaukia tarptautinių stebėtojų kritikos dėl žmogaus teisių varžymo, be to, yra paskutinė šalis Europoje, kurioje vis dar tebėra taikoma mirties bausmė.