„Vaikystėje lankiau chorą „Ąžuoliukas“, labai mėgstu dainavimą, kartais tenka padainuoti teatre, dainuojamosios poezijos koncertuose, bet sprendimas dalyvauti muzikiniame projekte yra labai geras, tiek niekada nesu dainavęs, nes reikia ir pasiruošti, ir parepetuoti, ir vokalą atkartoti. Ir moterimi pabandyti tapti. Labai džiaugiuosi, kad radau laiko projektui, kad tenka iššokti iš komforto zonos, gauti užduotis, bandyti jas įveikti, kažką naujo atrasti, nors specifika visai kitokia, dainuoji kitų dainas kitų balsais, bet stimulas didžiulis, labai užsivedžiau“, – pasakojo A. Bialobžeskis.

S. Barono / LNK nuotr. 

Projekto pradžioje žinomam aktoriui nebuvo lengva, pačioje pirmoje laidoje teko įkūnyti visiems puikiai pažįstamą, unikalų balso tembrą turintį Marijoną Mikutavičių, antroje – scenos legendą Stasį Povilaitį.

„Pradžioje man ir burtai lėmė sudėtingus artistus, mes su Marijonu iš ties esam šiek tiek panašūs, balso tembrai artimi, tai ir gavosi, kad tiesiog padainavau, bet apsipratęs, pažiūrėjęs, kaip sekasi kolegoms, pats pradėjau kitaip žiūrėti į projektą, kitaip ruoštis. Iš tiesų čia pamačiau kiek daug jaunų ir talentingų žmonių yra Lietuvoje, man labai smagu su jais bendrauti, dalintis patarimais. Visi esame kaip šeima, nors už kai kuriuos, suskaičiavau, esu dvigubai vyresnis, bet tai netrukdo draugauti. Nesijaučiu vyresnis, kaip tik pasijutau jaunas, gal net atjaunėjęs. Visi dalyviai mane priėmė itin šiltai ir iškart kreipėsi „tu“, nors viena kolegė man vis sakė „jūs“. Prašiau, kad taip nebedarytų, įpusėjus projektui persilaužė, dabar aš visiems dalyviams „tu“. Būtent projekto dalyvių dėka jaučiuosi fantastiškai, jaukiai, patogiai, nes atmosfera užkulisiuose yra nereali“, – juokėsi Andrius.

Tarp daugelio veiklų besisukantis aktorius įpusėjus projektui spėjo pabūti ne tik ryškiausiomis Lietuvos scenos žvaigždėmis, užsienio atlikėjais, bet ir įkūnijo Lietuvos estrados žvaigždę Džordaną Butkutę. Andrius iššūkį priėmė drąsiai, o jo pasirodymas sulaukė daug juoko ir simpatijų. Netikėti iššūkiai žinomo aktoriaus neišgąsdino ir sau projekte jis nori palinkėti paprastų dalykų.

„Sau linkiu dar gerų dainų ir pasirodymų. Neturiu sau išsikėlęs užduoties laimėti projekto. Man didelis džiaugsmas ir dovana čia dalyvauti. Turėti galimybę dainuoti. Noriu išbūti naujoj patirty iki galo ir pasiimti viską, ką galiu“ – sakė Andrius.

Šį kartą „Muzikinėje kaukėje“ jis įkūnijo legendinį atlikėją Zucchero ir dainą atliks itališkai. Kaip A. Bialobžeskis mokėsi italų kalbos ir kaip jam sekėsi,  –šeštadienį  „Muzikinėje kaukėje“ 19.30 val. per LNK.

Žinią apie skyrybas feisbuke pranešė pati L. Kurlinskaitė.

„Broliai ir Seserys, jei manęs norite paklausti, ar aš žinau, tai taip, aš žinau. Mūsų skyrybos įvyko lygiai prieš tris mėnesius – kovo 17 dieną“, – atskleidė ji. 

Primename, kad A. Bialobžeskis ir L. Kurlinskaitė aukso žiedus sumainė prieš penkerius metus.

Laura – baigusi žurnalistikos studijas, tačiau yra dirbusi ir kino aikštelėje. Andrius gerbėjams puikiai pažįstamas iš daugybės serialų, kino filmų bei vaidmenų teatre.

Koncerte pasirodė publikai gerai pažįstami aktoriai ir atlikėjai: Andrius Bialobžeskis, Vladas Bagdonas, Saulius Bareikis, Andrius Kaniava, Baltos Varnos ir kiti.

Kasmetinis nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ tradiciškai vyks Anykščiuose rugpjūčio 19-21 dienomis. Savaitę prieš festivalio pradžią Kaune nuskambėjo įžanginis koncertas, kurio metu žiūrovai susipažino su naujomis pamėgtų atlikėjų dainomis. Vakaras buvo kupinas įvairių muzikos kūrinių, kurie išsiskyrė savo atlikimo stiliumi, unikalia energija bei kilme. Įvairi festivalio programa skatina prisiminti šių metų „Purpurinio vakaro“ šūkį – „Atsigręžti į šaknis“.

„Šis festivalis man yra laukiamiausias metų įvykis. Muzika ir žodžiai labai tyri, nuoširdūs, žmogiški. Kiekvienas lietuvis, kuris myli savo kultūrą ir istoriją turi nors kartelį čia apsilankyti.“, – koncerto pradžioje atviravo kaunietė Regina.

Kūrinių įvairovė

Viso koncerto metu skambėjo dainos, įkvėptos svarbiausių Lietuvos poetų bei atlikėjų. Vakaro eigoje puikiai žinomos dainos susiliejo su naujai suskambėjusiais, publikai dar negirdėtais muzikiniais kūriniais. Žiūrovams užėmus savo vietas scenoje pasirodė aktorius A. Bialobžeskis ir atidarė koncertą atlikdamas kūrinį „Daina su gandrais“. Netrukus scenoje jį pakeitė atlikėjas V. Kazlauskas, taip pat atlikdamas žiūrovams pažįstamą kūrinį „Palik tik dainą man“.

„Visada būna gera ir ramu klausytis tokios muzikos, kurią atpažįsti iš pirmų akordų. Nepaisant to, labai įdomu susipažinti su dar negirdėtomis dainomis, naujais dainininkais ir muzikantais. Tai ir yra koncerto prasmė – išgirsti kažką, ko dar negirdėjai prieš tai.“, – po koncerto atviravo su šeima iš Prienų atvykusi Sandra.

Prieš 15 metų anapilin išėjusio Sauliaus Mykolaičio atminimui suskambėjo daina „Balta diena“, kuriai naują skambesį suteikė A. Bialobžeskio ir A. Kaniavos duetas. „Prisipažinsiu, šį kūrinį atlieku pirmą kartą“, – publikai atviravo A. Kaniava. Žiūrovai šio pasirodymo metu ritmingai plojo ir palaikė atlikėjus.

Publiką sužadino ir žymaus skaitovo V. Bagdono pasirodymas. „Dabar atliksiu dainą, kuri baisi ne savo žodžiais, o atlikimu“, –  žiūrovų dėmesį kurstė atlikėjas. Išgirdus pirmuosius dainos žodžius publika nuščiuvo ir dažnas ėmė juoktis. „Niekada negalvojau, kad V. Bagdonas gali šitaip išdainuoti!”, – po pasirodymo nuostabos neslėpė kaunietis Tomas.

Koncertas kupinas jautrių momentų

Moteriško švelnumo į sceną įnešusios Vilija Radvilė ir Kornelija Petkutė savo pasirodymo metu pasveikino koncerto dalyvę Gražiną su jos gimtadieniu. Atlikėjų sveikinimus publika palydėjo dosniais aplodismentais, po kurių sekė sukaktuvininkei dedikuotas kūrinys „Vasara“. Po skambaus atlikėjų dueto sekė trumpa pertrauka.

„Nors žinau visus šiuos atlikėjus, man labiausiai patinka Vilija Radvilė, čia atvykau pasiklausyti jos muzikos.“, – pertraukos metu teigė kaunietė Vilija. „Mėgstamiausio atlikėjo neturiu, pavardės man nieko nereiškia. Manau, kad muzikoje svarbu idėjos ir žodžiai, o ne kas ją atlieka ar kuria.“, – savo mintis išsakė studentas Irmantas.

Koncertą uždarė grupė „Baltos Varnos“. „Jaučiame didelę garbę pasirodydamos kartu vienoje scenoje su šiais patyrusiais atlikėjais. Šiandien skambėjo begalė linksmų dainų, o šitą dainą skiriame visiems čia susirinkusiems tėveliams“, – taip paskutinę vakaro dainą „Staigmena“ pristatė jaunų merginų duetas.

„Kitais metais planuosiu atostogas rugpjūtį. Seniai negirdėjau tokios gražios muzikos“, – patirtimi dalijosi su drauge atvykęs Justinas.

Todėl koncertinio ciklo „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ organizatoriai - geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kartu su svetingumo kompleksu „Monte Pacis“ kviečia į dar vieną pasimatymą su poezija po liepomis.

Ne vieną poetinę programą paruošęs Valstybinio jaunimo teatro aktorius, puikiai pažįstamas publikai iš savo vaidmenų teatre, kine, televizijos serialuose – Andrius Bialobžeskis šįkart pasirodys keliuose amplua – ir kaip skaitovas, ir kaip dainininkas.

Kadangi šie 2020-ieji metai yra poeto Pauliaus Širvio jubiliejiniai metai (rugsėjo 6 d. bus minimas poeto 100-metis), programoje pavadinimu „Ir nusinešė saulę miškai“ skambės P. Širvio eilės, o taip pat pačiam aktoriui labai artimo poeto Jono Strielkūno eilėraščiai. Nenuostabu, kad šie poetai dera vienoje programoje - netgi pats P. Širvys yra sakęs, jog po savęs lietuvių poezijoje palieka įpėdinį – J. Strielkūną. Tarp eilių A. Bialobžeskis atliks keletą autorinių dainų ir lietuviškų romansų, skirdamas juos a.a. Liubai Nazarenko, su kuria buvo surengęs nemažai bendrų pasirodymų.

„Niekaip nesutikčiau, kad dabar poezijos žmonėms nereikia. Juk poezijos ateina pasiklausyti tie, kuriems būtent jos, o ne šou reikia, todėl neįprastų skaitymo formų neieškau. Eilėms atiduodu daugiau energijos. Su teatru yra kitaip, nes tai kaip sportas, o poezija – man kaip kalnas, visada įdomus“.

Tad rugpjūčio 11 d. 19 val. geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT“ ir svetingumo kompleksas ,,Monte Pacis“ visus romantikus kvies į jaukų, nuoširdų poezijos ir muzikos vakarą ypatinga aura apgaubtoje Pažaislio liepų alėjoje.

Bilieto kaina: 12 Eur prie staliuko (aptarnauja padavėjas)

Sėdima vieta: 10 Eur

Vietų skaičius ribotas (tik 100 bilietų)

Bilietus platina TIKETA

Šeštadienį ir sekmadienį prancūziškais delikatesais ir muzika vilios Halės turgus, o kruasanų, prancūziškų blynelių ir austrių bus galima paskanauti Lukiškių aikštėje.

Norintys šeštadienį praleisti romantiškai, klausantis prancūziškos poezijos, kviečiami po pietų užsukti į K. Sirvydo skverą, kuriame 17 val. poeziją skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis, o 19 val. prasidės aktorės Birutės Mar poezijos vakaras - koncertas „Po Paryžiaus dangum".

Prancūzų kilmės kompozitorius, šiuolaikinės muzikos ir šokio atlikėjas Phil Von 17 val. pakvies į autentišką prancūzišką elektroninės muzikos ir poezijos pasimatymą „Čia ir dabar" Užupio meno inkubatoriaus kiemelyje.

Sekmadienį Bernardinų sode nuo 14 iki 18 val. bus žaidžiama petankė - prancūzų nacionalinis žaidimas. Prisijungti ir išmokti galės kiekvienas. Vidudienį Lukiškių aikštėje laukiami mažieji: čia bus rodomas filmas vaikams „Garsioji meškinų invazija į Siciliją". Šeimos ir vaikai bus kviečiami į Paryžiaus Bastiliją primenančią Vilniaus gynybinės sienos bastėją, kurioje startuos programa „Bastilijos paėmimo šventė vaikams".

Visą savaitgalį vyks orientacinis žaidimas „Prancūziškas Vilnius", vyks ekskursijos su gidais.

Vilniaus miesto savivaldybės ir „Go Vilnius" paskelbta kampanija „Atostogos Vilniuje" kviečia Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius. Kas antrą vasaros savaitgalį Vilnius virsta vis kita šalimi.

Sunegalavus žinomo aktoriaus žmonai, sutuoktiniai nieko nelaukdami skubėjo į ligoninę, kad gautų skubią pagalbą  – moterį kamavo nenumaldomi galvos skausmai, tačiau Laurai pirmosios pagalbos teko laukti itin ilgai ir sukandus dantis.

„Didžiuojuosi sveikatos apsauga. Myliu Verygą. Sėdim su Laura greitosios pagalbos priėmime, skubi pagalba. Gavome nukreipimą pas terapeutą, nes neaišku, ko gi klaikiai trečią dieną skauda galvą. Terapeutas išnykęs. Galvą skauda toliau, niekas nieko, tra lia lia.

Didžiuojuosi sveikatos apsauga. Myliu Verygą.

Kylu kovon. Ponia langelyje kukuoja, kad skubi pagalba suteikiama per 24 valandas. Išsiaiškiname, kad mirties atveju (sutuoktinės) jokio ypatingo palikimo negausiu, nesu ir vertas jo, nes terapeuto gauti nesugebu.

Artėja trečia valanda laukimo, esame įvesti į kažkokį koridorių, kur sėdi dar būriai Lietuvos nabagų, musied mokančių PSD. Terapeuto nėra. Kaip gerai turėti kantrią, skausmui atsparią sutuoktinę. Vilties yra, nes jau bėga tos 24 valandos, per kurias galimai atsiras terapeutas ir numanomai nukreips pas neuorologą. Gal net atsiras nevalstybine kalba vograujanti seselė teresėlė ir kokioj 18-19 val. suleis vaistuką. Terapeuto nėra. Arba slepiasi“, – feisbuke dėstė A. Bialobžeskis.

Vėliau viešojoje erdvėje vyras pasidalijo, jog žmonai diagnozuota trišakio nervo neuralgija.

Kaip portalui 15min.lt situaciją komentavo pats A. Bialobžeskis, gydytojams priekaištų jis neturi ir niekada neturėjo. Anot Andriaus, apsilankymas ligoninėje liko patirtimi, kuri tik įrodė, kad patekimo pas gydytojus sistema yra su begale spragų. Vyras pridūrė, kad jo žmonos diagnozė pakankamai rimta ir dar neaišku, kiek užtruks gydymo procesas.

Spektaklio „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ premjera – sausio 18, 19 dienomis Jaunimo teatro studijoje.

A. Bialobžeskis: Tai bus poezijos spektaklis – intensyvus, trūkčiojantis, atmosferiškas. Kaip kardiograma. Krintanti ir kylanti gyvenimo linija, kurioje R. Stankevičiaus tekstas yra spektaklio alfa ir omega. Jo tekstai labai asmeniški. Jei rašyčiau eilėraščius, jie atrodytų labai panašiai. Su Rimvydu iš tiesų kalbame ta pačia kalba. Bet, kadangi Rimvydas visa tai jau yra parašęs, nėra čia ko rašyti man. Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija... Ten slypi daug pojūčių, patirčių, todėl ir reviziją reikia daryti drąsiai, negailint savęs. Na, tokį švelnų skrodimą – su krauju ir ašarom...

Pasaulis ir jo šešėliai, gundymai ir kova su jais – tokios esminės temos. Galima sakyti, daugiaveidis AŠ, klaidžiojantis savo miražuose: tamsa ir šviesa, išbandymai ugnimi ir vandeniu, ligoninės, bažnyčios, ieškojimai ir nusivylimai. Visa tai ir begalę kartų daugiau slepiasi tekstuose, todėl norėtųsi, kad spektaklyje aidėtų tiek vyriškas, tiek moteriškas balsai. Tai – kelionė iš tamsos į šviesą, pasirinkimas, kurioje pusėje stovėsi prasidėjus „Armagedonui“?

Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija... Ten slypi daug pojūčių, patirčių, todėl ir reviziją reikia daryti drąsiai, negailint savęs.

Rimvydo tekstuose esama žmonių, kurie savo šviesą paliko mums. Jų nebėra, nors kadaise ėjome kartu su jais. Turiu vieną Sauliaus Mykolaičio fotografiją. Ją šiaip ne taip gavau. Ši Butauto Barausko daryta nuotrauka yra labai reta, mažai kas yra ją matę: Saulius sėdi, kojas įmerkęs į dubenį, rūko cigaretę ir žiūri. Ji ir buvo mano įkvėpėja, nuo jos prasidėjo vaizdinės jungtys su Rimvydo tekstų metafizika. Saulius buvo mano ir Rimvydo draugas, todėl norisi atiduoti jam duoklę. Beje, „Valhalos“ rinkinyje yra du eilėraščiai, kuriuos Rimvydas skiria Sauliui, jie parašyti jau po Sauliaus mirties. Kadangi praėjo jau daugiau nei dešimt metų, norisi prisiminti... Šioje medžiagoje yra labai daug autentikos, ir, manau, tas autentiškas kalbėjimas scenoje yra labai svarbus.

Pats S. Stankevičiaus rinkinys „Valhala“ (visa trilogija) praktiškai yra paties autoriaus gyvenimo kelio apibendrinimas: ėjimas iki egzistencinės kryžkelės. O tie mūsų gyvenimo keliai labai panašūs. Kadangi esame seni pažįstami, keliai juo labiau bendri ir artimi. Jie yra žmogiški, paženklinti, su visais kreivumais. Noriu, kad mano spektaklyje tai atsispindėtų.

R. Stankevičius gimė 1973 metais Elektrėnuose. Studijavo Vilniaus universitete lituanistiką, yra įgijęs lietuvių literatūros magistro laipsnį. Autorius debiutavo būdamas 20-ties, 1993 m., kai keli jo eilėraščiai pateko į Poezijos pavasario almanachą. Po daugiau nei penkiolikos rašymo metų poetas pelnė pirmąją – to paties Poezijos pavasario – premiją ir tapo plačiau žinomas Lietuvos skaitytojams. Po to sekė dar ne vienas apdovanojimas (tarp jų – 2011 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010 m.), 2013 m. įteikta LATGA-A aukso žvaigždė). Iki šiol poetas yra parašęs 7 poezijos, 2 eseistikos ir 1 pasakų knygą. R. Stankevičius yra dirbęs reporteriu. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai“. Autoriaus poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kt. kalbas, publikuota užsienio almanachuose. Autorius žinomas ir teatro scenoje: pagal R. Stankevičiaus inscenizaciją 2000 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis „Stop mašina“, kurį režisavo aktorius Saulius Mykolaitis. 2002 m. kartu su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“, 2014 m. parašė libretą oratorijai „Sakurų prisiminimai“, pastatytai Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

„Tebūsiu prakeiktas, jeigu poezija – tik pasimėgavimas gražiais kalbos ornamentais vaikiškame kaleidoskope, jeigu ji nėra slaptaraštis, kūlgrinda, vedanti aukštyn. Juk gera poezija visada yra šiek tiek ir malda, šiek tiek ir užkeikimas, šiek tiek ir muzika, šiek tiek ir šviesa. Net jeigu ir „Valhalos“ tamsybėse spingsinti“, – sako poetas. R. Stankevičiaus poezijos trilogija „Valhala“, kurią sudaro knygos „Laužiu antspaudą“, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, „Ryšys su vadaviete“, yra vertinama kaip viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio lietuvių poezijos rinktinių.

Giedrius Arbačiauskas įkūnys Džuljetos tėvą Kapuletį, o charizmatiškajam Andriui Bialobžeskiui patikėtas tragišką Romeo ir Džuljetos meilės baigtį lėmusio vienuolio Lorenco vaidmuo.

– Matėme jus vaidinantį TV serialuose, teatro scenoje, o koks jūsų santykis su dainavimu?

– Na, dainavau dainavau... Yra tokia nuodėmė mano kūrybinėje diskografijoje (juokiasi). Netgi toje pačioje „Meilėj ir mirty Veronoje“, tik tai buvo seniai ir netiesa. Dar 1996 m. E. Nekrošiaus statytame spektaklyje iš pradžių buvo trys herojų poros, viena iš jų aktorinė. Spektakliui įgavus pagreitį, liko tik dainininkai, o aš buvau perdislokuotas į Juokdario vaidmenį. Vėliau dainavau, deja, trumpą gyvenimą gyvavusiame K. Antanėlio ir A. Navako miuzikle „Peras Giuntas“. Dainavau ir Tadą Blindą A. Mamontovo kurtame miuzikle. Taigi, pastūgavęs paūbavęs esu (šypsosi).

– „Meilė ir mirtis Veronoje“ komandoje daug ryškių veidų, asmenybių, kurios įpratusios būti dėmesio centre. Ką reiškia būti tokios komandos dalimi?

– Visada smagu dirbti su ryškiomis asmenybėmis. Tai didžiulė mokykla, apsikeitimas energija, idėjomis. Visada į tai žiūriu kaip į patikrinimą, savęs išbandymą.

– Jums patikėtas vienuolio Lorenco vaidmuo, kuris buvo Romeo patikėtinis ir iš dalies yra kaltas dėl tragiškos kūrinio baigties. Ar jums pažįstamas kaltės jausmas? Kaip su juo gyventi ar nuvyti šalin?

– Kaltės jausmo jokion šalin nenuvysi – jis ateina naktį kaip juodas sapnas ir staugia vienišo vilko balsu. Lorencas gal kažkiek kaltas dėl jaunų žmonių meilės tragiškos baigties, ne dėl kūrinio. Tai – jo paslaptis, todėl jis ir įdomus.

– Koks bus A. Bialobžeskio kuriamas Lorencas? Ar jo įvaizdis sutaps su pjesėje atskleidžiama V. Šekspyro vizija?

– Tuo metu, kai ruošiausi Šekspyro paklausti apie jo viziją, jis buvo išvykęs pasižmonėti amžinybės plotuose, tad nesu tikras, kad mūsų vizijos sutaps. Vizijas derinsime kartu su roko operos režisieriumi Ramūnu Cicėnu.

– Peržiūrėjus jūsų sukurtus vaidmenis, atrodo, kad dažniau jums tenka kurti neigiamus veikėjus. Šį kartą, atrodo, bus priešingai...

– Bus visai nepriešingai – Lorencas bus monstras, demonas ir pabaisa. Jeigu galėčiau, jis rytų vienuoles pusryčiams. Akimis, žinoma (šypsosi).

– Jeigu galėtumėte pakeisti kūrinio pabaigą: sukurtumėte jam laimingą, pasakišką, baigtį ar pasiliktumėte prie Šekspyro varianto?

– Paprastai pasakos baigiasi vestuvėmis, tik visi pamiršta, kad po to būna parašyta – „Pasakos pabaiga“. Tebūnie jau kaip yra. Man, beje, patinka daugtaškiai...

Aktoriaus ir režisieriaus Ramūno Cicėno režisuojamoje roko operoje pagrindinius – Romeo ir Džuljetos – vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis. Be jau minėtos aktorių trijulės, scenoje taip pat pasirodys Inga Valinskienė, Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas. Naujausias roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas gruodžio 28 d. bus parodytas Vilniaus „Siemens“ arenos, o diena vėliau, gruodžio 29-ąją, – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Pokalbių ciklo vedėjas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius spalio 17 – lapkričio 2 dienomis kalbins likusius sezono premjerų autorius: Andrių Bialobžeskį, Kamilę Gudmonaitę ir Adomą Jušką. Pokalbiuose bus ne vien pristatomos būsimos premjeros, bet ir paliestos aktualios šiuolaikinės kultūros, visuomeninio gyvenimo temos. Visų pokalbių metu numatomos tiesioginės transliacijos, kurias bus galima pamatyti Jaunimo teatro Facebook paskyroje.

Spalio 17 d. vyks susitikimas su poetinio spektaklio „Valhala. Poetiniai (Išsi)tardymai“ režisieriumi Andriumi Bialobžeskiu. Jaunimo teatro aktorius Andrius Bialobžeskis pristato savo autorinį darbą pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus trijų dalių rinkinio „Valhala“ eiles. Per jį kūrėjas siekia perteikti ne tik dvasinį ryšį su jam artimu poetu, bet ir savo asmeninę patirtį.

Spalio 23 d. susitiksime  su viena ryškiausių jaunosios kartos režisierių Kamile Gudmonaite, kuri Jaunimo teatre stato spektaklį „Sapnuoju laisvę“. „Mūsų tikslas – tirti, ar yra įmanomas dialogas tarp visuomenės ir atstumtųjų. Ar mums įmanoma kalbėtis?“ – sako Kamilė Gudmonaitė. Ji kartu su dramaturge Tekle Kavtaradze naują spektaklį kuria tyrinėdamos kalinių gyvenimus. Abi menininkės šiemet reziduoja Jaunimo teatre tam, kad pasirengtų įgyvendinti savo projektą. Kūrėjos lankosi Lukiškių kalėjime ir susitikinėja su nuteistaisiais iki gyvos galvos.

Pokalbių ciklą užbaigsime lapkričio 2 dieną susitikimu su Eimunto Nekrošiaus mokiniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos IV režisūros kurso studentu Adomu Juška. Praėjusį sezoną Jaunimo teatre A. Juška debiutavo spektakliu „Šveikas“ pagal Jaroslavo Hašeko knygą „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Šį sezoną toliau tęsiame bendradarbiavimą su jaunuoju režisieriumi, kurio rezultatu taps naujo spektaklio pastatymas.

„Penki skirtingai menininkai – penki būsimi spektakliai, tačiau pokalbių ašimi taps ne pastatymai, ne meninių vizijų aptarimas, o kūriniai ir esminės jų temos. Kalbėsimės apie būtąjį ir esamąjį laiką, apie kasdienybę, jos turinius ir formas. Kiekvienas iš šių menininkų į tikrovę, jos įtampas žvelgia skirtingai. Mėginsime suprasti, kodėl taip yra. Ir kiek tų tikrovių, supančių mus visus kasdien“, – prieš prasidedant pokalbių ciklui sakė M. Nastaravičius. 

Jaunimo teatro sezono pradžios likusių pokalbių ciklo „Autoriai“ datos:

Spalio 17 d. 18:00 val. - Andrius Bialobžeskis (Valstybinio jaunimo teatro studija)

Spalio 23 d. 18:00 val. - Kamilė Gudmonaitė (Valstybinio jaunimo teatro studija)

Lapkričio 2 d. 18:00 val. - Adomas  Juška (Valstybinio jaunimo teatro studija)

Pokalbiai vyks Valstybinio jaunimo teatro studijoje (įėjimas per tarnybinį teatro įėjimą, Karmelitų g. 3)

Į pokalbius žiūrovai kviečiami nemokamai.