Maisto siūlys 256 prekybininkai

Šiais metais šventėje dalyvaus 258 (2022-aisiais jų būta 223) maisto tvarkymo subjektai, iš jų 227 (2022 m. – 197) prekybos, 31 (2022 m. – 26) – viešojo maitinimo.

VMVT ypač kreips dėmesį į priemonių, nukreiptų į maisto saugą ir kokybę, svarbą.

Dar vasaros pradžioje vyko susitikimai su verslininkais, buvo kalbama, ko reikėtų, siekiant užtikrinti, kad maistas, įsigytas šventės metu, netaptų užkrečiamos ligos priežastimi.

Atsižvelgiant į rizikos veiksnius – šiltąjį metų laiką, prekybos ypatumus iš laikinų įrenginių, prekiautojų sąrašai buvo patikrinti, įvertinta, ar ūkio subjektai turi leidimus tvarkyti maistą švenčių metu.

Antanas Bauža / Vytauto Petriko nuotr.

Neleido dalyvauti renginyje

Pasak VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, buvo nustatytas atvejis, kai į sąrašus pateko įmonė, kuri nebuvo registruota VMVT maisto tvarkymo subjektų sąraše.

Pernai Jūros šventės metu buvo nustatyta maisto tvarkymo trūkumų.

„Šiam ūkio subjektui buvo neleista dalyvauti renginyje, prekiauti maisto produktais. Pažymėtina, kad ruošiantis Jūros šventei, organizatoriai noriai bendradarbiavo su VMVT Klaipėdos departamentu, teikė informaciją. Dar prieš prasidedant šventei, liepos 19 d. vyko susitikimas su įmonės, organizuojančios šventę, atsakingais darbuotojais, per kurį aptartas pasirengimas šventei, atsakingų institucijų bendradarbiavimas renginio metu, jei kiltų nesklandumų“, – teigė A. Bauža.

VMVT Klaipėdos departamento maisto inspektoriai visas šventės dienas budės, atliks patikrinimus, teiks pastabas.

Būta rimtų pažeidimų

„Pernai Jūros šventės metu buvo nustatyta maisto tvarkymo trūkumų. Dažniausiai pasitaikė bendri higienos, produktų laikymo sąlygų (temperatūrinio režimo, apsaugos nuo galimos aplinkos taršos), dokumentų, įrangos priežiūros, asmens higienos, tinkamumo vartoti terminų pažeidimų“, – pažymėjo A. Bauža.

Nefasuoti maisto produktai buvo laikomi atvirai, neapsaugoti nuo aplinkos taršos, taip pat buvo netinkamose pakuotėse laikoma kepta duona (atliekoms skirtuose maišuose).

Taip pat nustatyta, kad greitai gendantys maisto produktai, mėsos ir konditeriniai gaminiai su varškės įdaru buvo laikomi netinkamoje temperatūroje.

Užfiksuotas ir netinkamas nuotekų surinkimas.

Pernai šventės metu neapsieita ir be personalo higienos pažeidimų – kai kurie neturėjo priemonių rankų higienai, dėvėjo nešvarius darbo drabužius, neturėjo produktų įsigijimą ar gamybos laiką patvirtinančių dokumentų.

Vartotojų skundų ar pranešimų apie užregistruotus ūmių infekcinių žarnyno susirgimų atvejus, kurių priežastis būtų maistas, valgytas renginyje per Jūros šventę, pernai negauta.

Dėl reorganizacijos Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba virs departamentu, tačiau čia atleidimų bus išvengta.

VMVT darbuotojus atleidžia dėl darbo organizavimo pakeitimų, be to, dalis darbuotojų atsisakė dirbti naujomis sąlygomis.

Pasak VMVT Personalo skyriaus vedėjos Jurgitos Rimkienės, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, buvo pasiūlyta užimti naujas pareigas.

"Didžioji dauguma, apie 96 proc. teritorinių padalinių darbuotojų priėmė pasiūlymus, o likusieji pasirinko kitas alternatyvas", – pranešime sakė J.Rimkienė.

Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ypatingų pokyčių nebus.

"Beveik visi sutiko su siūlomomis pareigomis, išskyrus tuos, kuriems artėja pensinis amžius. Žmonės galbūt svarsto pasirinkti išmokas", – patikino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Antanas Bauža / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iš viso Klaipėdos padalinyje dirba apie pusšimtį darbuotojų. Šiuo metu Klaipėdos tarnyba veikia Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybių teritorijoje. Atskirais padaliniais šiuo metu veikia Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

"Šios tarnybos virs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento skyriais, tik Palangoje liks nuotolinės darbo vietos. Gal ir gerai, bus didesnė kontrolė, viskas bus vienose rankose", – pastebėjo A.Bauža.

VMVT skelbė, kad pokyčiai tarnyboje bus baigti iki gruodžio 1 d.

Tačiau, likus pusei mėnesio iki šios datos, nėra aišku, kas taps departamentų vadovais.

"Veikiausiai vyks konkursai. Šiuo metu trys buvę pavaduotojai jau yra perkelti į patarėjų pareigas. Tarnybų viršininkams taip pat kol kas pasiūlytos tik patarėjų pareigos. Neatmetu, jog galbūt ir aš dalyvausiu konkurse", – svarstė A.Bauža.

A.Bauža Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovauja nuo 2011 m.

"Mano biografija normali. Esu karjeros diplomatas ir karjeros veterinaras", – šmaikštavo A.Bauža.

Priestatai tarsi kybo ore

Sankcijų buvusio viešbučio valdytojai sulaukė po to, kai paaiškėjo, jog aplink pagrindinį viešbučio pastatą "prilipintų" priestatų teisėtumo klausimas – pakibęs ore.

Rašytinis pritarimas statinio projektui yra pasibaigęs 2017-ųjų gruodžio 31 d.

Išeitų, jog pusantrų metų priestatai stovi nelegaliai, nors juose ramiausiai vasarą pelnus žėrėsi verslininkai.

Palangos centre, J.Basanavičiaus gatvėje, esantį viešbutį vasarą apninka įvairiausi verteivos.

Laikinuose priestatuose veikia siaubo ir juoko kambarys, kuriame lankosi ir vaikai su tėvais.

Čia pat poška įsikūrusio tiro ginklų šūviai. Vasarą duris atveria suvenyrų parduotuvėlė.

Veikia ir kokteilių baras, o iš S.Daukanto gatvės poilsiautojai dienos pietų suka į valgyklą.

Naktimis ūžia jaunimo pasilinksminimo vieta – naktinis klubas.

Metų metais prie viešbučio buvo išrikiuojami nuomai skirti dviračiai ir elektriniai paspirtukai.

Mįslingai panaikino areštą

Pastaruoju metu objektas priklauso bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuri turi nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi 2013 m. įgytas iš įmonės "Optimalus turto valdymas". Pastaroji įmonė vėliau bankrutavo.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Šiam itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra visai neseniai priėmė nutarimą minėtam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorė.

Kreipsis į teismą

Palangos savivaldybė tiek į įmonę "Bofora", tiek į bankroto administratorių S.Poškų dėl nelegalių priestatų kreipėsi ne kartą.

Tokie reikalavimai "Boforai" siųsti 2018 m. gruodžio 11-ąją, 2019 m. vasario 13-ąją ir 2019 m. birželio 10-ąją.

Minėtus laikinuosius statinius, prie pastato, esančio J.Basanavičiaus g., pristatytą laikiną prekybinį paviljoną, kuriame įsikūrusios suvenyrų parduotuvėlės, pramogų paslaugų teikėjai, kino demonstravimo patalpa, buvo reikalaujama nugriauti.

Apie nurodymų vykdymą buvo privalu informuoti Palangos savivaldybės Statybos skyrių raštu.

Tačiau liepos 1-ąją laikinieji statiniai nebuvo nugriauti. Regis, jų niekas nesiruošia griauti ir šiandien.

Neįvykdžius reikalavimų, Palangos savivaldybė patikino, jog nedelsiant kreipsis į teismą dėl laikinųjų statinių nugriovimo.

Ar kontroliuos ir tėvą?

Kas yra realus šio pastato šeimininkas, iš tiesų sunku suvokti.

Pastatas priklauso įmonei "Bofora". Ji bankrutavo. Jos turtą laikinai administruoja bankroto administratorius S.Poškus.

Pagrindinis "Boforos" kreditorius, kuris turi teisę į beveik 1,5 mln. eurų vertės turto realizavimo pajamas, šią teisę įsigijo vos už 10 tūkst. eurų iš to paties S.Poškaus administruotos bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Tai įvyko po to, kai Ūkio banko turtą perėmęs Šiaulių bankas 2016 m. be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

Bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisė parduota vos už 10 tūkst. eurų.

Po šios sandorio pastato nuomininke tapo įmonė "Damicina". Tai įvyko esą visiškai atsitiktinai, kai viename didžiausių Lietuvos dienraščių buvo įdėtas nuomos skelbimas.

Šios įmonės akcininkas Artur Arakelyan 2015-aisiais dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos rinkimų kampanijoje. Šį kandidatą kėlė Socialdemokratų partija.

Įmonei "Damicina" kurį laiką vadovavo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas.

A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian šių metų rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto.

Nors bandymas buvo nesėkmingas, tačiau 28 metų palangiškė pateko į miesto tarybą, kurioje dabar sėkmingai darbuojasi kurorto labui.

Antradienį S.Grigorian kandidatūra buvo pasiūlyta į Palangos savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko postą, tačiau tądien nebuvo patvirtinta tarybos.

Šių pareigų norėtų ir kita Palangos savivaldybės opozicijos atstovė, tad iki liepos 19 d. kurorto opozicinės frakcijos turi susitarti ir pasiūlyti konkrečius pretendentus, kurie galėtų tapti  Kontrolės komiteto, Antikorupcijos ir Etikos komisijų nariais ir pirmininkais.

Ar tapusi Kontrolės komiteto pirmininke S.Grigorian ryšis patikrinti, kaip laikomasi Palangos savivaldybės nurodymų jos tėvo valdomoje įstaigoje?

Leidimų nedavė

Po nuomos sutarties su įmone "Damicina" subnuoma buvo forminama su kitais smulkiaisiais verslininkais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, jog maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, kitaip tariant, higienos pasus, yra išdavusi J.Basanavičiaus g. 9 veikiančiai I.Nenartėnienės individualiajai įmonei, valgyklai-kebabinei, mažajai bendrijai "Ryto broliai", naktiniam klubui, kurį valdo mažoji bendrija "Gaumena", paspirtukų nuomotojams, kitoms smulkioms įmonėms.

"Palangos savivaldybė veiklai prie šio pastato nėra išdavusi jokių leidimų, tačiau veikla yra vykdoma. Vien šių metų birželį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai už veiklą viešoje vietoje be savivaldybės leidimo ir triukšmą yra surašiusi ne vieną protokolą, yra paskirtos baudos", – pažymėta redakcijai pateiktame savivaldybės atsakyme.

Skundai dėl triukšmo

Aiškėja, jog pranešimai policijai plaukia ir dėl viešbučio "Pajūris" priestate įsikūrusio tiro.

Aplinkiniai verslininkai skundus teikė ne tik policijai, bet ir savivaldybei.

Juose rašoma, kad nelegaliame paviljone įrengtas tiras neatitinka šaudykloms keliamų reikalavimų, todėl sudaro nelygiavertę konkurenciją greta esantiems analogiškos paslaugos teikėjams.

Taip pat skundžiamasi dėl iš nelegaliame paviljone įrengto siaubo kambario sklindančios garsios muzikos.

Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas suskaičiavo, jog šiuo adresu policija buvo gavusi 12 pranešimų.

"Tai buvo įvairūs pagalbos prašymai, tai muštynės, tai kažkas kažko nepasidalijo, susikivirčijo. Konkrečiai vienas pranešimas buvo dėl triukšmo šiame pastate. Kiti – abstraktūs, tai statybininkai triukšmauja, tai dar kažkas, bet konkrečiai žmogus nepasako, kokiu adresu sklinda triukšmas. Važiuojame ir patys aiškinamės", – prisiminė A.Budginas.

Tarnybos – bejėgės?

Jie neprivalo mums pateikti nuosavybės ar kitokio pobūdžio dokumentų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos VMVT vadovė Virginija Grigalauskienė tikino, jog adresu J.Basanavičiaus g. 9 vadinamieji higienos pasai išduoti veikiančiai I.Nenartėnienės individualiajai įmonei, valgyklai-kebabinei, mažajai bendrijai "Ryto broliai", naktiniam klubui, mažajai bendrijai "Gaumena", įmonei "Rubitas", barui "Take U".

"Kokiose patalpose jie veikia, mes netikriname. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus išduodame neterminuotam laikotarpiui. Jie neprivalo mums pateikti nuosavybės ar kitokio pobūdžio dokumentų", – aiškino specialistė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, jog tokias tvarkas yra nustačiusi Ūkio ministerija.

"Kad mes netrukdytume verslui. Viskas tik tam, kad jie laisviau jaustųsi. Legalus, nelegalus pastatas, mes net nežinome. Neprivalo jie teikti mums tokių dokumentų", – patikino A.Bauža.

Kaip suvaldyti Palangoje vis labiau įsigalėjančią verslininkų savivalę, nežino ir patys valdininkai.

Tiesa, prisimenant viešbučio "Pajūris" pastato kapitalinio remonto atvejį, panašu, jog Palangos savivaldybės pastangomis verslininkai buvo priversti paklusti įstatymams ir vis dėlto gauti statybos leidimus.

Dėl remonto – sankcijos

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą viešino, kaip įmonės "Damicina" pasamdyti rangovai, nuardę pastato stogą, griebėsi jį dengti naujomis čerpėmis.

Dar 2016 m. Palangos savivaldybės administracijos specialistai patikrino statybvietę ir užfiksavo, kad pastatas yra netinkamai prižiūrimas.

Pastato stogo konstrukcijos kai kuriose vietose įlinkusios, čerpės byra, išorinių pastato sienų tinkas byra, lietaus latakai nukritę, o nuo drėgmės yra pastato sienos.

Apie užfiksuotas aplinkybes savivaldybė informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Tačiau, kaip jau įprasta, verslininkai pirma puolė plėšti pastato stogą, o ne rūpintis leidimų gavimu.

2018 m. gegužę buvo fiksuotas neleistinos statybos atvejis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, jog leidimas kapitaliniam remontui nėra išduotas.

Buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Pernai gruodį Palangos savivaldybės administracijos specialistai dar kartą atliko pastato techninės priežiūros patikrinimą.

Valdininkai raštus išsiuntė įmonės "Bofora" turtą administruojančiam bankroto administratoriui S.Poškui bei pastatą nuomojančioms įmonėms.

Rašte reikalauta paskirti techninį prižiūrėtoją, taip pat sudaryti ilgalaikį pastato atnaujinimo planą iki 2019 m. vasario 1 d.

Be to, buvo priminta ir apie pareigą nugriauti laikinuosius statinius, kurių teisinio statuso galiojimas yra pasibaigęs.

Šiemet gegužės 30 d. išduotas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, šis leidimas yra neterminuotas.

Komentarai

Stasys Poškus, įmonės "Valeksa" direktorius

Remiantis įmonių bankroto įstatymu, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, be to, įstatymas imperatyviai nurodo, kad nekilnojamasis turtas visais atvejais visų pirma turi būti pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiandien įmonės "Bofora" kreditoriai dar nėra priėmę nutarimo dėl įmonės nekilnojamojo turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kreditorių susirinkimas bus šaukiamas remiantis įstatymo normomis bei patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Visų bankrutavusių įmonių turto pardavimas iš varžytinių vykdomas elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Šioje interneto svetainėje bus skelbiamos bei elektroniniu būdu vykdomos ir įmonės "Bofora" nekilnojamojo turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, varžytinės.

Bankrutuojančios įmonės "Bofora" administratoriaus nuomone, Palangos miesto savivaldybės reikalavimai dėl laikinų statinių nugriovimo yra nepagrįsti, todėl juos ginčija teisme.

Įmonė "Bofora" yra pateikusi atitinkamus prašymus Palangos miesto savivaldybei dėl laikinų statinių naudojimo termino pratęsimo. Šiuo metu teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės atsisakymo šiuos prašymus tenkinti.

Pažymėtina, jog jokių teismų sprendimų dėl įmonės "Bofora" laikinų statinių nugriovimo nėra priimta. Todėl šiuo atveju jokie teismų sprendimai nėra pažeidžiami, o, įmonės "Bofora" nuomone, nepagrįsti Palangos miesto savivaldybės sprendimai yra ginčijami teisme.

Juo labiau – laikinuosius statinius buvo pastatęs iki bankroto iškėlimo buvęs nuomininkas, kuris nevykdė deramos pastato priežiūros bei liko skolingas bankrutavusiai bendrovei per 70 tūkst. eurų. Įmonė "Bofora" buvo pateikusi ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškinys patenkintas visiškai, bet atsakovas apskundė apeliacinei instancijai. Šiuo metu laukiame apeliacinio teismo posėdžio.

Paaiškiname, kad, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, teismo nutartimi bei įmonės "Bofora" nuomos sutarties pagrindu, nekilnojamąjį turtą J.Basanavičiaus g., Palangoje, nuomoja įmonė "Damicina". Bendrovė "Damicina" yra sudariusi subnuomos sutartis su kitais asmenimis, kurie vykdo veiklą šiame objekte. Už įmonės "Bofora" patalpose vykdomą veiklą ir visus jai reikalingus leidimus, licencijas yra atsakingi patys veiklą vykdantys asmenys (nuomininkas, subnuomininkai).

Artur Arakelyan, įmonės "Damicina" akcininkas

Atsakant į užklausimą pažymiu, kad buvusio viešbučio "Pajūris" pastatų pardavimą vykdys įmonės "Bofora" bankroto administratorius, todėl visais klausimais dėl pardavimo skelbimo prašau kreiptis į jį.

Bankroto administratorius taip pat sprendžia klausimus dėl laikinų statinių likimo, kiek man yra žinoma, teisme yra ginčijami savivaldybės reikalavimai dėl šių statinių nugriovimo.

Įmonė "Damicina" yra išsinuomojusi buvusio viešbučio "Pajūris" pastatus iš bankrutuojančios įmonės "Bofora" ir, remiantis nuomos sutarties sąlygomis, atlieka pastato-viešbučio remonto darbus, kurie yra būtini siekiant įvykdyti reikalavimus dėl turto tinkamos priežiūros. Remonto darbai bus vykdomi iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos.

Įmonė "Damicina" subnuomoja iš bankrutuojančios įmonės "Bofora" nuomojamų pastatų patalpas subnuomininkams, kurie vykdo įvairią veiklą, už kurios teisėtumą ir visų reikalingų leidimų ar licencijų gavimą yra atsakingi patys. Apie jokius skundus dėl vykdomos veiklos mums nėra žinoma.

Gyvūnai mįslingai krito

Makabriška istorija audrina abi šio konflikto puses – gyvūnų mylėtoja save vadinanti Laima Laurinavičienė įžvelgia kerštą ir tikina, jog policijos kratos sulaukė dėl jos skundų, siųstų įvairioms tarnyboms dėl gyvūnų globos namų "Nuaras" veiklos.

Šios įmonės įkūrėja Jurgita Gustaitienė lieja pyktį ir gyventojų liudijimus vadina šmeižtu bei tikina sulaukusi pranešimų apie įtarimus, jog klaipėdietė savo bute užsiima keista gyvūnų savigyda.

Kova užvirė dėl rudenį Budelkiemio gatvėje rastos katės su penkiais kačiukais, kuriuos laikinai panoro globoti L.Laurinavičienė.

"Jie buvo labai suvargę. Katė su kačiukais apsigyveno atskirame kambaryje, maitinau juos ir prižiūrėjau. Tačiau netrukus vienas po kito kačiukai ėmė kristi. Kiekvienam kiltų įtarimas, jog gyvūnėliai galėjo būti užkrėsti infekcine liga. Ką tokiu atveju turėtų daryti bet kuris pilietis? Žinoma, apie incidentą pranešiau Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Antanui Baužai. Paskambinau jam telefonu ir informavau. Jis trumpai kalbėjo, pasakė, jog perskambins. Tačiau vietoj skambučio jau po pusantros valandos sulaukiau "Nuaro" reikalavimų atiduoti jiems gyvūnus", – dėstė L.Laurinavičienė.

Kalbėjo 39 sekundes

Paaiškėjo, jog tarp "Nuaro" ir laikino gyvūnų globėjo pasirašytoje sutartyje iš tiesų pažymėta, kad globos įstaiga bet kada gali pareikalauti teisės apžiūrėti gyvūnų gyvenimo sąlygas.

Taip pat įstaiga gali paprašyti grąžinti gyvūnus.

Paklausta, kodėl L.Laurinavičienė nesutiko grąžinti likusios gyvos katės su vienu kačiuku, moteris nutylėjo savo užmačias.

Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus.

"O kaip aš sužinosiu, kuo jie užsikrėtė "Nuare"? Pirmiausia paprašiau veterinarinės tarnybos vadovo, jog šios įstaigos laboratorija ištirtų gaišenas. Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus", – stebėjosi moteris.

Moteris tikino, jog Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui A.Baužai paskambino gruodžio 5 d.

Tai, pasak L.Laurinavičienės, užfiksuota pokalbių išklotinėje.

Iš pradžių beveik dvi minutes moteris šnekėjo su A.Baužos sekretore, o su tarnybos viršininku – 39 sekundes.

"Dar tą pačią dieną pasipylė skambučiai iš "Nuaro". Dvi savaites "Nuarui" nerūpėjo, kaip tie katinukai gyvena, o staiga juos prireikė atsiimti, kaip tik po pokalbio su A.Bauža. "Nuaro" darbuotoja pokalbio metu prasitarė, jog žino, kad katinukams kažkas atsitiko. Klausimas – iš kur ji tai sužinojo? Apie tai žinojau tik aš ir A.Bauža. Taigi, pokalbis tik įrodo, jog A.Bauža ir "Nuaras" bendradarbiauja", – nuomonę reiškė L.Laurinavičienė.

Infekcijos židinio neieškojo

Paaiškėjo, jog nurodymą su policija veržtis į L.Laurinavičienės namus davė pats Klaipėdos veterinarinės tarnybos viršininkas.

"Mes laikomės įstatymo raidės, buvo gautas skundas, o ponia į skambučius neatsakinėjo, į namus neįsileido, teko prašyti policijos pagalbos", – apie nuveiktus darbus raportavo A.Bauža.

Į klausimą, kodėl užsimota uoliai tikrinti gyvūnus priglaudusią klaipėdietę, o ne pačią gyvūnų globos įstaigą, A.Bauža atsakė klausimu.

"O ką mums daryti, jei gavome skundą? Sutartyje su "Nuaru" laikina gyvūnų globėja pasirašė, jog sutinka, kad gyvūnų laikymo sąlygos gali būti patikrintos", – aiškino A.Bauža.

A.Bauža pridūrė, jog nematė reikalo tikrinti virusinių ligų galimo plitimo gyvūnų globa užsiimančioje įmonėje ir pabrėžė, jog atsakomybė už gyvūnų sveikatą pirmiausia gula ant moters, kuri nutarė priglausti gyvūnus, pečių.

"Ji turėjo kreiptis į privatų veterinarą. Po to atsiranda visokių gyvūnų globėjų, prasideda problemos", – išrėžė A.Bauža.

Paklausus, tad ar neturėjo gyvūnų globos įstaiga, kuriai už paslaugas mokama iš savivaldybės biudžeto, bent jau į gyventojo namus atiduoti sveikų gyvūnų, A.Bauža pareiškė, jog "Nuaras" tokių prievolių neturi.

"Laikinos globos dokumentuose net parašyta, jog gyvūnai nebuvo vakcinuoti ar dehelmetizuoti. O kokią jau ten ligą rado? Krono? Tai paskaitykite "Vikipedijoje", kokia čia ta liga", – išpyškino A.Bauža.

"Krono liga – lėtinė žarnyno ir virškinimo trakto liga. Tačiau jos paplitimas, aišku, kad buvo. Juk nudvėsė keturi iš penkių kačiukų. O kas dedasi globos įstaigoje? Kas atsakys, kiek gyvūnų per tą laiką galėjo nuo šios ligos kristi? Niekas, nes niekas netyrė", – A.Baužai replikavo L.Laurinavičienė.

Patikrinimas – po skundo?

Visą šią situaciją visiškai kitaip mato Seimo narys Naglis Puteikis.

"Kas Klaipėdoje vadovauja Veterinarijos tarnybai? Panašu, jog "Nuaras". Išeina, kad "Nuaras" komandas duoda, ką tikrinti, o A.Bauža griūdamas bėga jas vykdyti? Vos tik išsiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai klausimus apie tai, kas vyksta gyvūnų globos namuose "Nuaras", kitą dieną į šios klaipėdietės butą buvo pasiųsta policija. Ar tai nėra jėgos demonstravimas?" – retoriškai klausė Seimo narys.

N.Puteikis tikino gavęs kelių klaipėdiečių skundus, prašant išsiaiškinti tam tikrus klausimus, susijusius su gyvūnų globos įstaiga, ir išsiuntęs užklausas tarnyboms.

Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai.

"Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai. Aš turiu du klausimus: ar už informacijos nutekinimą privačiai UAB, gaunančiai dotacijas iš valstybės, yra mokama? Antras klausimas: gal A.Bauža jau viena koja jaučiasi vyriausiuoju Lietuvos veterinaru? Akivaizdu, jog šioje srityje Lietuvoje vadovauja privatininkai, o ne viešasis interesas. Pamėginkite pasidomėti, kiek pinigų iš biudžeto gavo "Nuaras" ir ką nuveikė už juos? Baisus dalykas. Nevalia domėtis. Atsiprašau, bet kas čia per valstybė, jei reikia policininką siųsti tikrinti, kaip aš katę namuose laikau?" – utriravo Seimo narys N.Puteikis.

Trūkumų nerado

O štai pats Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A.Bauža išsigynė telefonu klabėjęs su L.Laurinavičiene.

"Ji man neskambino, galite telefono pokalbių išklotines patikrinti. Nieko aš nežinau", – pareiškė vyriausiasis Klaipėdos apskrities veterinaras.

A.Bauža nesutriko net išgirdęs N.Puteikio perduotus klausimus.

"Nesusiję tai. Skundų dėl "Nuaro" buvo ir daugiau. Per metus mes "Nuarą" tikrinome keturis kartus. Rugsėjį buvo neplaninis patikrinimas, radome šiokių tokių trūkumų. Nepakanka gyvūnams vietos, mažokai buvo patalpų. Tą kartą įstaiga įsipareigojo pašalinti trūkumus", – prisiminė A.Bauža.

"Nuaras" tikrintas ir dar vieną kartą, bet vėl konstatuota, jog čia – viskas gerai.

O štai gruodį jau buvo gautas "Nuaro" skundas, esą L.Laurinavičienė netinkamai elgiasi su gyvūnais.

"Matyt, šie skundai tarpusavyje buvo susiję. Inspektoriai du kartus gruodį važiavo pas L.Laurinavičienę, bet ji jų neįsileido. Kaip numatyta įstatyme, teko kreiptis į policiją. Sausio 8-ąją kreipėmės į policiją", – veiksmų chronologiją aiškino A.Bauža.

N.Puteikis įsitikinęs, kad valstybės veterinarai su policija ne šiaip sau veržėsi į privatų butą, nes Seimo nariai kreipėsi į veterinarinę tarnybą dėl "Nuaro" veiksmų.

A.Bauža ir pabrėžė, jog Gyvūnų globos tarnybos teritorija per keletą metų pasikeitė neatpažįstamai, o gyvūnų laikymo sąlygos yra pagerėjusios.

"Jūs pažiūrėkite į "Nuaro" pateikiamus skaičius – 2014 m. sugauti 837, 2015 m. – 675 gyvūnai. Bet tais metais jie neturėjo sutarties su Klaipėdos savivaldybe. 2016 m. – 1 176, o 2017-aisiais jie sugavo jau net 1 604 kates ir šunis", – aiškino A.Bauža.

Veterinarinės tarnybos Klaipėdos padalinio vadovas moralizavo, jog didžiausia bėda yra pačių žmonių atsakomybės jausmo trūkumas.

Per metus – 34 tūkst. eurų

Tačiau L.Laurinavičienė tikino, jog jai kyla klausimų dėl šių A.Baužos įvardytų skaičių.

Moteris gruodžio 6 d. parašė raštą Klaipėdos savivaldybei, prašydama paviešinti finansinę ataskaitą – kiek ir už kokius darbus savivaldybė pernai yra sumokėjusi "Nuarui".

Savivaldybė atsakė, jog "Nuaras" 2016 m. yra laimėjęs viešąjį konkursą ir atlieka gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugas.

2017-aisiais už šias paslaugas "Nuarui" išleista per 34 tūkst.

"Buvo sterilizuotos 153 katės, sugauti ir iki 14 dienų laikomi ir prižiūrimi 1 143 gyvūnai, 92 smarkiai sužalotiems ar sunkiai sergantiems gyvūnams, kurių neįmanoma išgydyti, buvo atlikta eutanazija", – teigiama rašte.

"Bet įdomu tai, kad ši įstaiga neturi nuolat šalia Klaipėdos, Kalotės kaime įsikūrusioje įstaigoje dirbančio veterinaro. Šios įstaigos veterinarai dirba kituose miestuose: du – Kaune, vienas – Pakruojyje, dar vienas – Palangoje. Gal dėl to ir gali plisti infekcinės ligos, nes įstaigoje nėra nuolat dirbančio veterinaro?" – svarstė L.Laurinavičienė.

Skundai – tik šmeižtas

Klaipėdos regione veikiančių gyvūnų globos namų įkūrėjos J.Gustaitienės šios informacijos žurnalistai nespėjo pasiteirauti. Moteris, išgirdusi klausimą apie situaciją su L.Laurinavičiene, ėmė kelti toną ir pokalbį užbaigė neišklausiusi visų jai pateikiamų klausimų.

"Tie kačiukai pas mus buvo labai trumpai. Kai mėginome su ja kontaktuoti, ji šiuos gyvūnus ėmė slėpti. Neliko kito kelio, tik kreiptis į policiją. Mes sulaukėme pranešimų, kad šiame bute vyksta neaiškūs dalykai. Iš ko? Iš įvairių žmonių", – tikino J.Gustaitienė.

Ji atmeta įtarinėjimus dėl infekcinių ligų jos vadovaujamoje įstaigoje.

"Niekur nėra nustatyta, kad kačiukai sirgo. Nėra jokių įrodymų, kad jie buvo gydyti. Policija tikrai bandė į butą įeiti, nes buvo ir daugiau skundų, ne mūsų vienų, jog naktimis kažkas vyksta, kad daromos operacijos, naudojamos lašinės gyvūnams. Aš neteigiu, tik girdėjau apie tai, kad vaikščiojama ir mėginama nusipirkti kažkokių vaistų. Turi būti tyrimas, jei namuose atliekami kažkokie kriminaliniai veiksmai", – aiškino J.Gustaitienė.

Pasiteiravus, ar tik ne veterinarijos pareigūnai "Nuarą" informavo apie kačiukų ligas, J.Gustaitienė iš karto ėmė nervintis.

"Aš A.Baužą mačiau gal prieš devynis mėnesius. Tai ši moteris prirašė būtų ir nebūtų skundų net į Seimą. Labai juokinga, būsime pirmoji UAB, kurios veiklą ims tirti Seimas", – aiškino J.Gustaitienė.

Moteris pareiškė, kad jos vadovaujama prieglauda yra pati geriausia Lietuvoje ir apie jokią pašalinių išsakytą kritiką jos atžvilgiu ji nenorinti kalbėti, bei nutraukė pokalbį.

O štai pats A.Bauža, kiek aprimus aistroms, vis dėlto pripažino, jog šioje situacijoje Veterinarijos tarnyba gal ir galėjo kitaip pasielgti.

"Pergalvojau, gal ir tiesa. Tarnyba liko įrankiu. Gal ir ne iki galo suvaldyta situacija", – dūsavo A.Bauža.

Įžvelgia pasityčiojimą

Už 100 ar 115 eurų siūlantis išmarginti specialiais dažais avis ūkininkas artimiausiu metu sulauks Veterinarijos tarnybos patikrinimo.

Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, bet kuris su gyvūnais susijęs verslas turėtų laikytis bent minimalių etikos taisyklių.

Vilnietis Tomas taip pat nustebo, kai šią savaitę važiuodamas dviračių taku į Nidą išvydo dažytas avis aptvare.

"Gal aš ko nors nesuprantu, tačiau dažyti gyvūną pramogai, mano galva, yra neetiška. Nudažykime įvairiomis spalvomis šuniukus ir sumeskime į gardą. Ar kam nors patiks tai? Gal leiskime žmones už pinigus dažyti įvairiomis spalvomis ir patupdykime aptvare?" – stebėjosi atvykėlis.

Gyvūnų teisių gynėja B.Kymantaitė taip pat nustėro išgirdusi apie tokią vietos ūkininko akciją, pavadintą performansu-parama "Spalvotos avys".

"Jei tai performansas, vadinasi, tai yra renginys. Bet kokiems renginiams, kuriuose yra naudojami gyvūnai, reikia gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Ar toks yra gautas? Nesvarbu, ar renginys vyks visą ganiavos laikotarpį, bet jam naudojami gyvūnai", – sakė B.Kymantaitė.

Moteris stebėjosi, kam galėjo šauti tokia idėja – pramogai dažais terlioti gyvūnus.

"Čia nėra jokios prasmės. Iš gyvūnų kai kas darosi pramogą, ir dar už pinigus. Mano galva, tai nėra normalu. O kai kam tai yra smagu", – samprotavo B.Kymantaitė.

Dažai nepakenks

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, kad niekas jokio leidimo pramogauti dažant avis nėra prašęs.

"Manau, tai tikrai nelabai tinkama idėja. Mūsų specialistai nuvyks, pasikalbės su ūkininku. Būtinai pasižiūrėsime, kas ten vyksta. Jei jau pramogauti, tai be gyvūnų marginimo. Mano supratimu, jiems gamta yra suteikusi natūralias spalvas. Klausimas – kokiais dažais dažoma?" – svarstė A.Bauža.

Pats galvijų augintojas Antanas Miežanskas aiškino, kad avių dažymui naudojami ypatingi dažai.

"Visame pasaulyje jie naudojami avims žymėti. Šie dažai neprasiskverbia į gyvūno odą. Kadangi vilnos mes neradome kam parduoti, tai nesvarbu, kokia spalva ji bus nudažyta. Kaip tik tai yra gerai. Kol laikosi dažų kvapas, avių nepuola kenkėjai", – aiškino A.Miežanskas.

Kasmet – 25 tūkst. eurų

Vyrą nustebino gyvūnų teisių gynėjų ir Veterinarijos tarnybos susidomėjimas iniciatyva.

"Neprašiau aš jokio leidimo ir manau, kad tai yra perteklinis dalykas", – tikino vyras, neįžvelgiantis ir etikos prieštaravimų.

Paaiškėjo, kad A.Miežanskas Kuršių nerijos pievose avis gano ne pirmus metus.

"Trejus metus šiam projektui lėšų skyrė Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuris finansavimą gavo iš Norvegijos fondų. Dabar finansavimas baigėsi, todėl mes nusprendėme imtis tokios iniciatyvos. Kiekvienas, tapęs gyvūnų globėju, gali ganiavai pasibaigus įsigyti avį. Mes galime patiekti skerdieną, kurios kaina tikrai bus mažesnė nei turguje", – tikino A.Miežanskas.

Parko direkcija šiam ūkininkui už hektarą nuganomos pievos mokėjo po 1 tūkst. eurų.

"Per metus gaudavome apie 25 tūkst. eurų. Dideli pinigai? Nieko panašaus, avis kainuoja nuo 200 iki 300 eurų. O kur dar išlaidos aptvarams, laižalams, darbuotojų atlyginimams", – pinigus skaičiavo A.Miežanskas.

Alga – du tūkstančiai

Tačiau valstybinėje žemėje, kurios dirbti, tręšti ir net nuomoti ar įsigyti nereikia, avis ganantis ūkininkas ne tik gauna pajamų iš parduotos avių bandos, bet jam dar mokama už jų atliktą "darbą" – žolės rupšnojimą.

A.Miežanskas prisipažino, kad pasiskyrė sau dviejų tūkstančių eurų atlyginimą.

"Bet ar tai daug, kai turi šeimą ir 40 avių?" – dejavo ūkininkas.

Perklaustas, kiek valstybei sumoka mokesčių už tokį verslo planą, ūkininkas atrėžė, kad kaip ir visi kiti ūkininkai.

Šiuo metu vyras augina 20 avių, o dar tiek pat jau keliauja į Neringą.

"Pernai aš laikiau 10 ožkų ir 80 avių", – aiškino A.Miežanskas.

Avių augintojas pripažįsta, kad norinčiųjų už šimtą eurų įsigyti gyvulį kol kas nėra daug.

Sekė skelbimus internete

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė septynias nelegaliai veikusias įmones. Pastarosios neturėjo maisto tvarkymo veiklą įteisinančių pažymėjimų.

Inspektoriai sustabdė šių bendrovių veiklą. Du pažeidėjai išaiškinti, gavus informaciją iš vartotojų, vienas – pagal policijos pareigūnų pranešimą.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, kad neplaninis patikrinimas surengtas internete patikrinus skelbimus apie mieste vykdomą prekybą maisto produktais, tarp kurių – konditerijos gaminiai, daržovės, konservai.

Inspektoriai nuvyko į turgelį, veikusį senamiestyje, Kepėjų g.

Internete buvo skelbiama, kad jis pirkėjų laukia ketvirtadieniais tris valandas kavinės teritorijoje.

Pasak A.Baužos, šis turgelis veikė nelegaliai – buvo neįteisintas.

Turgelis buvo uždarytas

Patikrinus čia prekiavusius asmenis, taip pat nustatyta nemažai kitų pažeidimų.

Viena ūkininkė prekiavo sufasuotomis, nuplautomis žolinėmis daržovėmis, prieskoniais, konservuotais pagardais iš daržovių su mėsa, vaisiais ir uogomis.

Kai kurie produktai pagaminti neturinčiose teisės tai daryti įmonėse.

Produktai buvo paženklinti ne pagal teisės aktų reikalavimus, etikečių apskritai nebuvo.

Tame pačiame turgelyje nustatytas ir nelegalus prekeivis pieno, mėsos gaminiais, konservais, duona. Buvo nurodyta, kad produktai pagaminti jo ūkyje, esančiame Plungės rajone.

Tačiau A.Bauža patikino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešai skelbiamose informacinėse sistemose tokiu pavadinimu maisto produktų gamybos patalpos nepatvirtintos.

Atkreiptas dėmesys, kad gaminiai buvo be privalomų ženklinimo rekvizitų. Pardavėjas negalėjo pateikti ir prekių įsigijimo dokumentų.

Informacija apie šį prekeivį perduota Plungės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Inspektoriai uždarė neįteisintą turgelį. Uždrausta ir nelegalių prekeivių veikla.

Kioske čirškino beliašus

Kitą patikrinimą tarnyba surengė turgavietėje, esančioje Tilžės gatvėje. Į inspektorių akiratį pakliuvo jos teritorijoje esantis kioskas, kuriame gaminami beliašai su įvairiais įdarais, kibinai ir jais prekiaujama.

Nustatyta, kad patalpos įrengtos netinkamai šiai veiklai. Kioske nebuvo šalto ir karšto tekančio vandens, netinkama sienų, grindų, stalų danga. Neveikė ir šaldytuvas, nes statinyje neprijungta elektra.

Pardavėjai negalėjo pateikti nei žaliavų, nei produkcijos įsigijimo dokumentų,

Įmonė taip pat neturėjo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.

Tikrintojams grasino susidorojimu

Inspektoriai sureagavo ir į vartotojų pranešimą dėl prekybos braškėmis, jų nuomone, netinkamoje vietoje. Uogos buvo pardavinėjamos prie kelio, esančio šalia prekybos centro BIG.

Vartotojas atkreipė dėmesį, kad čia labai dideli transporto srautai.

Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad įmonė braškėmis prekiavo nelegaliai. Ji neturėjo ne tik Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, bet ir savivaldybės leidimo.

"Prekeivė darbo vietoje nepateikė braškių įsigijimo dokumentų, higienos įgūdžių mokymo kurso pažymėjimo. Parduodama produkcija buvo neatsekama, nes pakuotės neženklintos. Nepateikta informacija apie pakuotoją ir siuntėją, kilmės šalį, kokybės klasę", – pažeidimus vardijo viršininkas.

Pasak A.Baužos, patikrinimo metu pardavėja iškvietė įmonės, kurios braškėmis prekiavo, atstovą.

Šis neprisistatė ir naudojo psichologinį smurtą. Grasino – užsiminė apie susidorojimą, elgėsi konfliktiškai.

Dar nespėjus baigti patikrinimo, prekybininkai staiga susirinko laikinus prekybos įrenginius su braškėmis ir pasišalino. Jie nepasirašė patikrinimo akto.

Bendrovės direktorius buvo iškviestas į tarnybą. Jam įteiktas sprendimas dėl prekybinės veiklos ir braškių uždraudimo.

Produktai – tarp musių

Gavus vartotojo skundą, patikrinimas surengtas ir kebabų kioske, esančiame Taikos prospekte. Pranešimas pasitvirtino.

Paaiškėjo, kad įstaiga veiklą vykdė neturėdama maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo.

Kioske nebuvo baigta durų apdaila, durys laikytos atviros. Pastebėta musių, šaldiklyje pusgaminiai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Produktai buvo nekokybiški, aptirpę.

Rasta ir neaiškios kilmės mėsos, neaiški padažų pagaminimo data.

Netinkamomis sąlygomis buvo atliekamas ir atvėsintos marinuotos mėsos vėrimas. Naudotos nevalytos daržovės.

Rasta produktų, kurių vartojimo terminas buvo pasibaigęs.

Įstaiga negalėjo pateikti ir receptūros, technologinių aprašymų. Nebuvo registruoti savikontrolės įrašai.

Pardavėja nedėvėjo darbo rūbų ir galvos apdangalo, neturėjo higienos žinių pažymėjimo.

Pakeitė kilmės šalį

Inspektoriai įvertino ir skelbimus apie prekybą maisto produktais socialiniame tinkle "Facebook".

A.Baužos teigimu, nustatyta, kad vienas asmuo, kaip nurodoma, chemiškai neapdorotais vaisiais tiesiai iš Ispanijos sodų prekiavo nelegaliai. Veikla neregistruota tarnyboje.

Vyras vaisius pristatydavo pagal išankstinius užsakymus į sutartas vietas. Inspektoriai birželį kelis kartus bandė užsisakyti vaisių iš šio prekiautojo, kad turėtų faktinių įrodymų.

Galiausiai jiems tą pavyko padaryti. Prekeivis į sutartą vietą atvežė trešnių. Patikrinime su Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriais dalyvavo policijos pareigūnai.

Trešnes pristatęs prekeivis neturėjo verslo liudijimo, asmens medicininės patikros knygelės, higienos žinių mokymų pažymėjimo. Neįvertinta buvo ir transporto priemonė.

A.Bauža pažymėjo, kad parduodamos trešnės tikrai buvo iš Ispanijos. Vyras pateikė įsigijimo dokumentą iš Lietuvos įmonės sandėlio. Iš viso prekeivis uogų turėjo 11 dėžių – 22 kg.

"Manome, jog vyras lietuviškas etiketes nuo trešnių dėžučių, nurodančias, kad importuotojas ir platintojas – Lietuvos kompanija, nuplėšė, bandydamas suklaidinti pirkėjus. Šis pilietis internete skelbėsi, kad vaisius draugai atveža tiesiai iš Ispanijos sodų ir šių vaisių nepalyginsi su esančiais parduotuvėse", – sakė viršininkas.

Prekiautoją tarnyba įpareigojo pašalinti reklamą iš skelbimų portalų. Jo veikla uždrausta.

Laikė purviname furgone

Pareigūnams užkliuvo ir vienos prekeivės vaisių laikymas netinkamomis sąlygomis prie prekybos centro, esančio Vingio gatvėje.

Tarnyba patikrinimą surengė pagal policijos pareigūnų pranešimą.

Moteris teisę verstis vaisių prekyba turėjo iš laikino įrenginio, tačiau negalėjo jų tvarkyti, rūšiuoti.

Patikrinimo metu buvo rastas nevažiuojantis, išdaužytais langais furgonas, kuriame buvo laikomi vaisiai, daržovės. Sąlygos tam buvo netinkamos, temperatūra per aukšta.

"Furgono sienos, lubos, grindys buvo nešvarios. Produktai – apspisti vaisinių muselių. Dalis vaisių, tarp kurių avokadai, bananai, buvo papuvę. Neaišku, iš kur moteris buvo įsigijusi vaisių ir daržovių. Pakuotės – neženklintos, be etikečių, nurodančių pakuotoją, siuntėją, kilmės šalį, kokybės klasę, o įsigijimo dokumentų pardavėja pateikti negalėjo", – teigė viršininkas.

Iš viso inspektoriai furgone rado 476,5 kg vaisių ir daržovių. Jais uždrausta prekiauti.

Anot A.Baužos, nekokybiškos trešnės ir arbūzai taip pat rasti ir prekybos vietoje. Jie buvo pradėję gesti, lipniais paviršiais.

Panašu, kad moteris arbūzus pjaustė nešvarioje mašinoje ant murzinos dėžės. Čia rasta fasavimo plėvelė ir peilis, neaiškios kilmės vanduo.

Prekiautoja nepateikė asmens medicininės knygelės, higienos mokymo kurso pažymėjimo.

Inspektoriai uždraudė moteriai prekiauti. Savininkas įpareigotas nuvilkti nevažiuojančią transporto priemonę iš stovėjimo vietos.

Patarė būti atidiems

A.Bauža akcentavo, kad visos įmonės, ištaisiusios pažeidimus, gali kreiptis į tarnybą dėl veiklos įteisinimo, gaunant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

Tą jau padarė kavinė, kurios teritorijoje veikė nelegalus turgelis. Čia prekiauja smulkūs ūkininkai ar gamintojai savo išauginta ar pagaminta produkcija.

Viršininkas pabrėžė, kad vartotojai prekes turėtų įsigyti tik iš patvirtintų gamybos ir prekybos vietų.

Priešingu atveju jie rizikuoja savo bei artimųjų sveikata.

"Prieš įsigyjant internete reklamuojamų tortų, užkandžių, vaisių ar kitų maisto produktų rekomenduojame pasidomėti, ar mūsų tarnyba pardavėjui yra išdavusi leidimą. Šią informaciją galima pasitikrinti tarnybos interneto svetainėje esančiame Maisto tvarkymo subjektų registre arba tiesiog paskambinus į teritorinę tarnybą", – patarė A.Bauža.

Šokiravo glitus daiktas

Neaiškiomis aplinkybėmis į apelsinų sultis "Dizzy" papuolęs vaisius pašiurpino žmones. Iš pakuotės ištrauktas ananaso likutis buvo papelijęs, sutežęs ir glitus.

Pirkėjai tik džiaugėsi, kad nespėjo paragauti pakuotės turinio.

"Ant pakelio nebuvo parašyta, kad sultys su tirščiais...", – bandė juokauti klaipėdietis.

Gyventojų darytoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad lenkiškose sultyse rastas ananasas – nebe pirmos jaunystės.

Ištraukus pasidarė bloga

"Gerai, kad jų negėriau. Močiutė, kuri ir pirko sultis, išpylė visą jų turinį į indą pastebėjusi, kad kažkas pakuotės viduje teliūškuoja", – teigė vaikinas.

Gėrimą buvo sunku pilti, todėl ištuštinusi pakuotę moteris su anūku ją prapjovė ir pažiūrėjo, kas viduje stringa.

"Pamačius pasenusį ananasą, net supykino", – tarstelėjo pašnekovas.

Vaikinas į prekybos centro "Lidl Lietuva" feisbuko paskyrą nusiuntė nuotrauką su ne itin maloniu vaizdu. Netrukus jis sulaukė pasiūlymo grąžinti prekę.

"Nuoširdžiai atsiprašome už šį nemalonų radinį. Norime kaip įmanoma greičiau ištirti ir išsiaiškinti, kas turėjo įtakos produkto kokybei bei kodėl jūsų įsigytos sultys buvo su šiuo priedu. Prašytume atsiųsti produkto nuotrauką ir ženklinimo informaciją. Kviečiame su pirkimo kvitu kreiptis į parduotuvės administraciją ir jums kompensuosime patirtas išlaidas. Dar kartą labai atsiprašome", – rašė parduotuvės atstovai.

Toks atsakymas klaipėdiečiui pasirodė absurdiškas.

Kokybės trūkumų nėra?

Bendrovės "Lidl" viešųjų ryšių specialistė Valerija Lebedeva teigė, kad tai pirmas kartas, kai sulaukta tokio tipo pranešimo dėl šio gaminio.

Esą tiek minėtų sulčių gamyboje naudojamų sudėtinių medžiagų, tiek ir galutinio produkto kokybė yra griežtai tikrinama.

"Deja, šioje nuotraukoje nesimato partijos numerio ir prekės galiojimo termino. Tam, kad galėtume atlikti nuodugnų konkrečios produkto partijos tyrimą ir atlyginti asmens patirtus nuostolius, paprašėme pirkėją užpildyti mūsų kontaktinę formą internete, pateikiant daugiau informacijos apie prekę, bei kreiptis į parduotuvę, kuri grąžintų pinigus. Kol kas kreipimosi nesulaukėme", – komentavo V.Lebedeva.

"Lidl" kokybės specialistai parduotuvėse atlikę nuotraukoje užfiksuotos sulčių rūšies patikrinimą trūkumų nenustatė.

"Pretenzijas dėl mūsų produktų kokybės vertiname labai atsakingai. Tokiais atvejais labai tikimės geranoriško pirkėjų bendradarbiavimo", – akcentavo specialistė.

Pasitaiko ir kirmėlių

Gyventojus kartais vis nustebina svetimkūniai maisto produktuose. Neseniai skirtinguose prekybos centruose pirktuose mandarinuose, graikiniuose riešutuose, manų kruopose pirkėjai aptiko besirangančių kirmėlių.

Būta ir tokių atvejų, kai iš bananų kekės iššoko didelis voras.

Kaip tikino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža, skundų, kai produktuose randama kito maisto liekanų, pasitaiko retai.

"Tokiais atvejais pirkėjai turėtų kreiptis į mūsų tarnybą. Užregistravę skundą jį tirsime. Paėmę to paties produkto partijos mėginį, atlikę laboratorinius tyrimus ir nustatę pažeidimą, jau galėtume imtis tam tikrų priemonių", – komentavo viršininkas.

Esą situacija – išties keistoka. Jis priminė, kad visais atvejais, kai vartotojai įsigyja nekokybišką produktą, turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės, ar grąžinti ją pardavėjui bei atgauti sumokėtus pinigus.

Tiesa, tik tuo atveju, jei išsaugo prekės pirkimo kvitą.

Baudos – iki 600 eurų

Primenama, kad draudžiama prekiauti maisto produktais, kurie turi akivaizdžių kokybės pažeidimų.

Nesilaikantiesiems numatytų reikalavimų taikoma administracinė atsakomybė.

Higienos normų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų įstatymų pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 600 eurų.

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Justina Jasiulienė teigė, kad minėtam atvejui būtų taikomas saugos reikalavimų pažeidimas. Už tai gresia įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 560 eurų.

Sukėlė šleikštulį

Du mažamečius vaikus auginanti mama teigė, kad prieš daugiau nei mėnesį manų kruopas pirko prekybos centre "Lidl", esančiame Taikos prospekte.

"Įsigijau ir padėjau maišelį į spintelę. Pakuotė nebuvo atidaryta. Sugalvojau dukrai išvirti pusryčiams košės, o čia – toks siurprizas", – tvirtino klaipėdietė.

Pasak moters, dar neatidarius pakuotės permatomame maišelyje matėsi besiraitantys kirminai ir rudi sparnuočiai.

Mama įsitikinusi, kad užkratas jau buvo įsigytose kruopose, lervos veikiausiai išsirito kiek vėliau. Moteris akcentavo, kad spintelėje laikytas įpakavimas nebuvo pradarytas, o kruopos vartoti buvo tinkamos. Ant pakuotės nurodyta, kad jų galiojimo laikas – iki šių metų balandžio 26 d.

"Pasidaro šlykštu, kai pagalvoji, ką valgome patys ir kuo maitiname savo vaikus. Abejoju, ar maistinių kandžių kiaušinėlius galima pastebėti tarp manų kruopų", – dvejojo klaipėdietė.

Rado ir kaimynės

Moteris teigė, kad anksčiau maistinių kandžių manuose, kurie pirkti tame pačiame prekybos centre, buvo radusios ir jos draugės. Moterys niekur nesikreipė – tiesiog išmetė kruopas.

"Tad nemanau, kad čia tik sutapimas. Aišku, visiems visko pasitaiko", – teigė klaipėdietė.

Pastebėjusi maistines kandis manuose, moteris puolė apžiūrėti kitas spintelėje lankomas kruopas, produktus.

"Girdėjau, kad šiuos kenkėjus išnaikinti labai sunku. Šeimininkės daug vargsta. Tačiau visur kitur buvo švaru – nei sparnuočių, nei lervų", – atkreipė dėmesį moteris.

Pašnekovė tvirtino nesitikinti atgauti pinigų už kruopas. Čekis jau seniai išmestas. Klaipėdietė teigė norėjusi tik įspėti kitus vartotojus, jog šie atidžiai apžiūrėtų perkamus maisto produktus.

Atliks tyrimą

Įmonės "Lidl Lietuva" viešųjų ryšių specialistė Valerija Lebedeva nuoširdžiai apgailestavo dėl pirkėjos patirties. Pasak jos, skundų iš pirkėjų dėl kenkėjų manų kruopose iki šiol nebuvo gauta.

"Gerai, kad pateiktos nuotraukos. Mums labai svarbu, kad jose būtų matomas produkto galiojimo laikas bei partijos numeris. Tai gerokai supaprastina atvejo tyrimą, kuris atliekamas kiekvieną kartą susidūrus su panašiomis problemomis. Atliekame patikrinimą parduotuvėje, taip pat aptarsime situaciją bei galimas jos priežastis su šios prekės tiekėju", – komentavo atstovė.

V.Lebedeva pabrėžė, kad įmonė "Lidl Lietuva" daug dėmesio skiria produktų šviežumui ir kokybei užtikrinti: "Tad ši situacija mums yra labai apmaudus nesusipratimas."

Anot atstovės, įmonėje yra įdiegta griežta kokybės užtikrinimo sistema, kuri numato kelių etapų tiekėjų atranką, reguliarias gamybos vietų ir prekių patikras jau pradėjus bendradarbiavimą ir kita.

"Kiekviena pirkėjo pastaba ar skundas yra ištiriamas, nustatant priežastis ir būdus išvengti nukrypimų nuo kokybės standartų ateityje", – teigė specialistė.

V.Lebedeva pirkėjams priminė, kad maisto produktus, įsigytus "Lidl" parduotuvėse, galima bet kuriuo metu grąžinti bet kurioje "Lidl" parduotuvėje Lietuvoje. Tam būtina pateikti kasos kvitą. Tokiu atveju pirkėjas gali atsiimti sumokėtus pinigus arba rinktis kitą analogišką produktą.

Atstovė nurodė, kad, turint klausimų ar pageidavimų dėl asortimento, prekių kokybės tiekimo ir kitų, kviečiama kreiptis į įmonės klientų infoliniją ar susisiekti internetu.

Kenkėjai – rimta problema

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusiais metais sulaukė maždaug 10 vartotojų skundų dėl įsigytose kruopose, riešutuose, kituose vaisiuose pastebėtų maistinių kandžių ir jų lervų.

Nė vienas šių pranešimų nebuvo susijęs su prekybos centru "Lidl".

Tačiau Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža informavo, kad kitas uostamiesčio prekybos centras dėl šių kenkėjų baustas net du kartus.

"Buvome gavę skundą iš vartotojo, kad maisto produktuose rado kandžių. Patikrinome, pranešimas pasitvirtino. Įmonė samdė tarnybą, dezinfekavo patalpas. Atrodo, viskas išsisprendė. Tačiau po kurio laiko vėl sulaukėme pranešimo, kad to prekybos centro produktuose rasta kandžių. Informacija vėl pasitvirtino. Įmonė turėjo kartoti veiksmus", – kalbėjo viršininkas.

A.Bauža pabrėžė, kad įmonei teko sunaikinti ir daug produktų, kurie buvo užkrėsti maistinėmis kandimis. Tarp jų buvo ir kruopų, ir riešutų, ir saldainių.

Tarnyba buvo gavusi skundą, kad maistinės kandys buvo apnikusios prekybos salėje sudėtus riešutus. Juos taip pat teko sunaikinti.

"Maistinės kandys – rimta problema prekybos centrui", – pasakojo vadovas.

Lervos pragraužia pakuotes

Pasak A.Baužos, kiekvienas prekybos centras privalo turėti kenkėjų valdymo programą. Iškilus rimtesnei problemai, kviečiamos specialiosios tarnybos kandims naikinti.

"Prekybos centrų atstovai stebi situaciją, bet kiekvieno vabaliuko net ir geriausia šeimininkė savo virtuvėje nesužiūri. Taip ir prekybos centrai", – teigė viršininkas.

Išnaikinti šiuos kenkėjus yra sudėtinga. Apie tai pasakoja ir namų šeimininkės, kurių spintelėse atsirado maistinių kandžių. Jos naikinamos, naudojant specialias gaudykles, spinteles valant acto ir vandens tirpalu ar naudojant ūkinį muilą.

Teigiama, kad kandis baido levandų kvapas. Jos nemėgsta ir tabako, pipirų, apelsinų aromato. Kovoti su šiais kenkėjais padeda ir pelargonijos, dilgėlės, o didžiausias priešas – švara. Kai kurios šeimininkės į spinteles padeda česnako.

"Nuo maistinių kandžių neapsaugotas nė vienas. Jų galima parsinešti su maisto produktais. Radus šių kenkėjų, reikia peržiūrėti visas kruopas, užkrėstas išmesti, o kitas perpilti į stiklinius ar plastikinius indus, išvalyti visus spintelės tarpus", – patarė viršininkas.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad maistinių kandžių lervos gali pragraužti plastikinius maišelius ar popierines pakuotes ir persimesti į kitus maisto produktus.

Galėjo užsikrėsti ir namie

Pasak A.Baužos, sunku pasakyti, kur klaipėdietės įsigytos manų kruopos užkrėstos maistinėmis kandimis. Taip galėjo nutikti ir pas gamintoją, ir sandėliavimo vietose prekybos centre, ir pas pačią vartotoją namuose.

"Moteris ilgą laiką laikė manus šiltoje aplinkoje. Galėjo ir pas ją pačią prisiveisti. Kaip ir minėjau, maistinių kandžių lervos pragraužia pakuotes. Aišku, kiaušinėlis galėjo būti ir pačiose manų kruopose. Iš šventos dvasios kandys tikrai neatsirado", – komentavo viršininkas.

Vadovas pabrėžė, kad, praėjus tiek laiko po pirkimo, verslininkai neprivalo grąžinti pinigų už nekokybišką prekę. Juolab kad pirkėja neturi ir čekio.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad dieną maistinių kandžių nepamatysi, jos skraido naktimis. Skraidančios kandys deda kiaušinėlius, o iš jų išsirita lervos. Jos būna apie centimetro ilgio.

Vadovas patikino, kad maistinės lervos nėra nuodingos, tad netyčia suvalgius sveikatai pavojus nekyla. Tačiau šie kenkėjai parodo, kad produktas – nekokybiškas.

"Pirkdami maisto produktus, gyventojai turėtų atidžiai apžiūrėti, ar nematyti kandžių. Vienas požymių – tinklelis, kuris sulipina kruopas. Produktas, kuriame aptinkama maistinių kandžių, turi būti nurašytas", – aiškino A.Bauža.

130 iškvietimų

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties darbuotojai šventiniu laikotarpiu daugiausia iškvietimų sulaukė antrąją Kalėdų dieną.

Tokių uostamiestyje buvo 130. Šiek tiek daugiau nei įprastai jų buvo ir pirmąją Kalėdų dieną. Ramiausia būta per Kūčias.

Paprastai per parą greitosios pagalbos medikai uostamiestyje sulaukia iki 100 iškvietimų.

"Visokių po truputį. Kokių nors išskirtinių situacijų neužfiksuota. Buvo besikreipusiųjų ir dėl ūmaus pilvo skausmo, tačiau nemasiškai. Tokių iškvietimų sulaukiame kasdien. Matyt, žmonės išmoko saikingai švęsti", – tvirtino Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Sužalojo sprogusi petarda

Klaipėdos greitosios pagalbos stotis per Kalėdas buvo sustiprinusi savo pajėgas. Dirbo papildomai pusė brigados.

Daugiau darbavosi ir operatorių. Įprastai į skambučius atsakinėja trys, o per Kalėdas tai darė keturi.

Sustiprintos greitosios pagalbos stoties pajėgos dirbs ir per Naujųjų sutiktuves.

"Skambučių sulaukėme kur kas daugiau, tačiau ne visi jie iš miesto. Mes aptarnaujame visą Klaipėdos apskritį", – teigė pavaduotoja.

N.Dambrauskienė tvirtino, kad per Naujųjų sutiktuves daugiausia problemų kyla dėl alkoholio ir pirotechnikos. Miestiečiai įspėti elgtis atsargiau.

Pernai per Naujųjų sutiktuves medikai iš karto po vidurnakčio skubėjo į pagalbą ranką petarda susižalojusiam vyrui. Vėliau gautas pranešimas apie dar vieną nukentėjusįjį.

Gautas ir pranešimas dėl peiliu sužaloto žmogaus bendrabutyje, esančiame Mokyklos gatvėje.

Negavo žadėtos nuolaidos

Klaipėdiečiai pagalbos kreipėsi ir į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Šiai tarnybai skųstasi dėl netinkamai paskaičiuotos nuolaidos. Buvo reklamuojama, kad saldainiams suteikia 30 proc. nuolaida, o prie kasos ji sumažėjo 10 proc. ir siekė tik 20 proc.

"Patikrinome pranešimą. Jis pasitvirtino. Aiškinsimės šį atvejį", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Per Kūčias tarnyba gavo skundo iš vartotojo, kad viename prekybos centre prekiaujama sugedusia, bet esą šviežia vištiena. Inspektoriai sureagavo į pranešimą, patikrino tos paties vištienos partiją, bet pažeidimų nenustatė.

Įtarimų klaipėdiečiams sukėlė ir silkės. Pirkėjas nurodė, kad įsigytos žuvys – minkštos, sklinda nemalonus kvapas.

"Sureagavome ir į šį pranešimą. Nuvykome į nurodytą prekybos centrą, tačiau patikrinti skundo nepavyko. Tos partijos silkių prekyboje nebebuvo", – pasakojo viršininkas.

Pranešimų apie apsinuodijimus, infekcines ligas švenčių metu tarnyba negavo.

Nesulaukta skundų ir dėl gyvūnų, nors dirbo budintis inspektorius.